Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), Lietuvoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (Duomenys neskelbtini)., teistas: 2017-05-16 Švedijos Karalystėje (vairavimas neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų) 2 mėn. laisvės atėmimu; 2017 m. gruodžio 7 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 36 MGL (1355,76 Eur) bauda, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. 2019 m. vasario 23 d., apie 00.09 val., Telšių r., kelio (duomenys neskelbtini) 4,1 kilometre, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,85 ‰ alkoholio, tai yra kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio.

Kaltinamasis R. L. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai, sutiko nedelsiant duoti parodymus ir, kad byla būtų tiriama sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Nurodė, kad tą dieną su draugais vartojo alkoholį, o vakare apie 20 val. atvažiavo su automobiliu jo brolis M. D., kuris buvo blaivus. Tada visi vartojo alkoholį toliau. Po kurio laiko jis pats pasiūlęs, kad reikia nuvažiuoti pas draugą M. P.. Brolis pasakęs, kad jis yra neblaivus ir tikrai nevairuos, todėl jis pats sutikęs vairuoti. Prisipažįsta, kad vairavo būdamas girtas, o brolis sėdėjo šalia. Nuvažiavę pas draugą, tačiau jo neradę namuose. Todėl sustoję netoli pagrindinio kelio ir automobilyje abu su broliu toliau vartoję alkoholį. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai. Jis iš karto prisipažino, kad vairavo būdamas neblaivus ir, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, nes niekada neturėjo. Kai sėdo vairuoti, jautėsi apsvaigęs, bet manė, kad vairuoti gali. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, pasižadėjo, kad daugiau taip nebedarys.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam inkriminuojama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Iš 2019 m. vasario 26 d. specialisto išvados (b. l. 53) Nr. T-A 1918/2019(01) matyti, kad R. L. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,85 ‰ (promilės) etilo alkoholio.

Aplinkybę, jog kaltinamasis vairavo neblaivus automobilį patvirtina ir liudytojų apklaustų ikiteisminio tyrimo metu paliudijimai: liudytojas M. D. paliudijo (b. l. 29-30), kad jis būdamas blaivus atvažiavo su automobiliu BMW, kurio vertė yra 500 eurų, į R. kaimą pas R. L. ir jį rado su draugu jau neblaivius ir bevartojančius alkoholį. Jis pats prisijungęs prie jų. Po kurio laiko A. nuėjęs miegoti, o R. L. pasiūlęs jam kur nors pavažiuoti ir dar automobilyje išgerti alkoholio. Jis pats atsisakęs vairuoti, nes buvo neblaivus, todėl R. L. pasisiūlęs vairuoti, o jis su tuom sutikęs. R. L. sėdęs už vairo ir jie nuvažiavę link K., pasistatę automobilį į šalimais esantį keliuką, automobilyje abu vartojo alkoholį, kurį jis pats (M. D.) turėjęs automobilyje. Tačiau daug nebeišgėrę, kadangi atvažiavę pareigūnai.

Be to jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: Alkotesterio parodymų kvitas (b. l. 61), iš kurio matyti, kad 2019 m. vasario 23 d., 01.35 val., R. L. buvo nustatytas 2,21 ‰ girtumas.; Telšių apskr. VPK siuntimas atlikti medicininę apžiūrą (b. l. 54), iš kurio matyti, kad R. L. į asmens sveikatos priežiūros įstaigą - VšĮ „Regioninė Telšių ligoninė“ buvo pristatytas 2019 m. vasario 23 d., 02.27 val.; VšĮ „Regioninė Telšių ligoninė“ medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas (b. l. 55), iš kurio matyti, kad R. L., 2019 m. vasario 23 d. buvo nustatytas vidutinis girtumas ir 03.10 val. paimtas kraujo mėginys.

Iš Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo su fotolentelėmis nustatyta, jog įvykio vieta atitinka kaltinime nurodytą vietą, kurioje kaltinamasis vairavo transporto priemonę neblaivus (b. l. 12-24). Šis apžiūros protokolas taip pat sutampa su liudytojo ir paties kaltinamojo nurodyta vieta ir nurodytomis įvykio aplinkybėmis.

Taip pat nusikalstama veika įrodyta ir policijos pareigūnų, atvykusių į vietą pagal pranešimą tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad iš Telšių apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) važiuojant nuo V. link K. už stotelės į griovį yra įvažiavęs a/m BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojo nėra, pranešė pravažiuojantis. Tačiau nuvykus į vietą ir apšvietus tarnybinio automobilio šviesomis, viduje pastebėjo sėdinčius du vyriškius. Priartėjus prie automobilio, sėdėjęs vairuotojo sėdynėje staiga perlipo ant automobilio galinės sėdynės, o priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs vyriškis, liko savo vietoje. Sklido alkoholio kvapas. Nustatyta, kad perlipęs iš vairuotojo vietos ant galinės sėdynės yra R. L., jis buvo sulaikytas ir patalpintas į ilgalaikio sulaikymo kamerą, alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,21 promilės girtumas, buvo nuvežtas į ligoninę kraujo mėginiui paimti (b. l. 8-11).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad R. L. suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek ją vairavo suvokdamas pavojingos veikos pobūdį. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -– LR BK) 281 straipsnio 7 dalį, nes atitinka visus šios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. R. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau yra teistas, teistumas yra neišnykęs. Baudos sumokėti jis negalėtų, nes yra bedarbis, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu realių pajamų baudos sumokėjimui neturi, turto neturi, transporto priemonė ir ta buvo jo vadinamo brolio žmonos.

Teismo vertinimu, parenkant bausmės rūšį taip pat turi būti įvertinta ir alkoholio koncentracija kraujyje, nes kuo ji didesnė tuo nusikaltimas pavojingesnis dėl galimų kilti neigiamų pasekmių. Nepriklausomai nuo to, kad šiuo atveju ir buvo išvengta skaudžių pasekmių, tačiau jis būdamas neblaivus transporto priemonę vairavo jau trečią kartą, tame tarpe vieną kartą ir užsienyje, o ten jam jau buvo skirta ir laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis reikiamų teigiamų išvadų nepadarė, o tai turi įtakos vertinimo griežtesnės bausmės rūšies parinkimo kontekste. Parenkant bausmės rūšį akcentuotina ir tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, pinigų paskirtai baudai sumokėti neturėtų, nes jam jau už analogišką nusikaltimą yra paskirta bauda, kurios jis dar iki šiol nėra mokėjęs, nors teismo paskirtas baudos sumokėjimo terminas yra pasibaigęs. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad prokurorės siūloma bausmės rūšis, areštas atitinka bausmės paskirtį, o advokato prašymas skirti kaltinamajam baudą atmestinas. Dėl to kaltinamajam R. L. skirtina bausmės rūšis areštas.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (LR BK 61 straipsnio 2 dalis). Arešto, kaip bausmės rūšies minimalus dydis yra penkiolika parų, o maksimalus 90 parų (LR BK 49 straipsnio 3 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 52 parų arešto bausmė. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs veiką ir gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat teismas skirdamas bausmės dydį įvertina, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra viena iš lengvesnių nusikalstamų veikų, kuri susijusi su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu, tai yra veika kelianti grėsmę aplinkiniams, transporto priemonę vairavo nakties metu, o tuo metu eismas nėra toks intensyvus (LR BK 54 straipsnio 1 ir 8 punktai). Įvertinus visa tai ir parinkus arešto bausmę, kaltinamajam skiriama mažesnė bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė – 30 parų arešto.

Kaltinamasis R. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu iki 20 parų arešto.

Paskirtoji bausmė šiuo nuosprendžiu turi būti bendrinama su 2017 m. gruodžio 7 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-282-304/2017 paskirta ir iki šiol neatlikta bausme (LR BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis), jas sudedant. Kadangi iš antstolio Vaido Drungilo kontoros rašto yra matyti, kad R. L. iki šiol nėra sumokėjęs 34 MGL (1280,44 Eur) baudos, todėl ji pridedama prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tuo metu 1 MGL buvo 37,66 Eur.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, kurį asmuo padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. L., jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė kaip vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė: uždraudimas vairuoti transporto priemones, taikant uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą – 2 (dvejus) metus.

Pagal LR BK 72 straipsnio 1-4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Byloje nustatyta, kad automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso L. D. (b. l. 31). R. L. be jos, t. y. transporto priemonės savininkės leidimo pasiėmė automobilį, jį vairuoti leido savininkės sutuoktinis M. D.. Šiuo atveju konfiskuotinas turtas priklauso asmeniui, kuris nebuvo davęs leidimo paimti transporto priemonę, šį turtą konfiskuoti netikslinga, todėl iš kaltinamojo R. L. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (LR BK 72 straipsnio 5 dalis). Pagal transporto savininkės sutuoktinio parodymus (b. l. 29-30) ir paties kaltinamojo paaiškinimus matyti, kad automobilio vertė yra 500 Eur, jais teismas netikėti pagrindo neturi, todėl iš R. L. išieškotini 500 Eur.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra sugrąžintas jo savininkei - L. D., todėl automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos, jas turėtų atlyginti transporto priemonės savininkė.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2019 m. vasario 23 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę pradėjus bausmės vykdymą teismas turi panaikinti (LR BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2017 m. gruodžio 7 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. 1-282-304/2017) paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę - 20 (dvidešimties) parų areštą ir 34 MGL (1280,44 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu paskirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis LR BK 72 straipsnio 5 dalimi iš R. L. išieškoti konfiskuotino automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę - 500 (penkis šimtus) Eur, kuriuos kaltinamasis R. L. privalo sumokėti 500 Eur per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos biudžeto pajamų atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6610.

R. L. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2019 m. vasario 23 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki kol bus pradėtas vykdyti nuosprendis, o pradėjus bausmės vykdymą - panaikinti.

Šis nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Telšių apylinkės teismą.