Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas A. R. (toliau – ieškovas) 2023 m. spalio 11 d. kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės I. R. (toliau – atsakovė) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti, kad atsakovei po santuokos nutraukimo lieka pavardė – „R.“, o ieškovui – „R.“, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė 2024 m. gruodžio 19 d. teismui pateikė prašymą ieškinį dėl santuokos nutraukimo palikti nenagrinėtą, pripažinus, kad jis yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, nurodant ieškovui dėl santuokos nutraukimo kreiptis į kompetentingą J. K. teismą. Prašymas grindžiamas tuo, kad šalys (ieškovas ir atsakovė) jau beveik 20 metų nuolat gyvena ir dirba J. K., moka mokesčius, turi registruotino kilnojamojo, nekilnojamojo turto J. K., kuri yra jų teisinių, ekonominių, socialinių bei kitų jų esminių interesų vieta. Todėl šiuo atveju galioja taisyklė, kad spręsti dėl šalių santuokos jurisdikcijos turi šalių nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos teismas, t. y. ieškovas turėtų kreiptis į kompetentingą J. K. teismą. Nors ieškovas kartu su ieškiniu pateikė savo asmens dokumentą (pasą), kuriame nurodyta jo pilietybė – Lietuvos Respublikos, tačiau jis yra J. K. pilietis. Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) liet. k. – Finansų priežiūros institucijos) reguliuojamos bendrovės (pavadinimu „I.“) direktoriumi, o vienas iš privalomųjų reikalavimų tam, kad įmonė būtų registruota(duomenys neskelbtini), yra tas, jog tokios įmonės vadovas privalo būti J. K. pilietis. Ieškovas, būdamas J. K. piliečiu, negali teisėtai naudotis Lietuvos Respublikos piliečio teisėmis, įskaitant ir teise kreiptis į Lietuvos Respublikos teismą dėl santuokos nutraukimo. Pagrindo išvadai, kad ieškovas Lietuvoje nuolat gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius ar vienerius metus iki 2023 m. spalio 11 d. ieškinio pateikimo ir dėl to Lietuvos teismai turėtų jurisdikciją nagrinėti bylą, taip pat nėra. Tokių duomenų ieškovas į bylą nepateikė. Atsakovės įsitikinimu, šiuo atveju jos ir ieškovo santuokos nutraukimo byla būtų operatyviau ir efektyviau išnagrinėta ne Lietuvos Respublikos, bet J. K. teisme, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos spręsti dėl J. K. registruoto nekilnojamojo turto padalinimo bei su šiuo turtu per hipotekos sutartį susietos solidariosios sutuoktinių prievolės kreditoriui įvykdymo, kiltų papildomų kliūčių sprendžiant J. K. registruotų akcijų padalinimo ir piniginių lėšų, laikomų J. K. kredito įstaigose, klausimą.

3. Ieškovas su prašymu nesutiko, pažymėjo, kad atsakovė pateiktame prašyme nepagrįstai nurodo, jog ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra J. K.. Ieškovo ir atsakovės santuoka negrįžtamai nutrūko 2021 metų rudenį, kai atsakovė pareiškė norą skirtis. Ieškovas 2022 m. sausio 9 d. išvyko iš J. K. į Lietuvą, kurioje nuo tada iki šios dienos nuolatos gyvena(duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškiniu neprašo padalinti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, o prašo tik nutraukti šalių santuoką. Tokio pobūdžio reikalavimas yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, kadangi ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, o atsakovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, jos paskutinė gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje buvo(duomenys neskelbtini), šalių santuoka taip pat buvo sudaryta (duomenys neskelbtini)bei čia registruota.