Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-35-573/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-07
Bylos Nr.
1-35-573/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Ročys
Nukentėjusysis
M. V., G. V., K. A. V.
Kaltinamasis
A. R.
Civilinis atsakovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Advokatai
Evaldas Liutkevičius, Dominykas Varnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-35-573/2014Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00667-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.3.(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 7 d. KaunasKauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, nukentėjusiajai M. V., jos atstovui pagal įstatymą - nukentėjusiajam G. V., nukentėjusiajam K. A. V., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Dominykui Varnui, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei S. D., kaltinamajam A. R., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, nedalyvaujant civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas 3 kartus, paskutinį kartą 2006-12-07 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. 4 m. laisvės atėmimo bausme, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2012-10-17, apie 07.50 val. Kaune, Vandžiogalos g. nuo Laukuvos g. link Obelynės g., vairuodamas automobilį „BMW 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ties nereguliuojama sankryža su Žygaičių g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, partrenkė iš kairės pusės pagal važiavimo kryptį bebaigiančią pereiti važiuojamąją kelio dalį mažametę pėsčiąją M. V., padarydamas M. V. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. R. kaltės nepripažino ir parodė, kad 7.50 val. iš Taurupio gatvės įvažiavo į pagrindinę Vandžiogalos gatvę, mokykla liko už nugaros, iš kitos pusės buvo mašinų kamštis, jo važiuojama juosta buvo tuščia, grūsties nebuvo, važiavo 20 - 30 km per valandą greičiu, įvykio metu nelijo, švito, tačiau šviesu dar nebuvo, kelias matėsi, nes toje vietoje buvo nuokalnė. Pamatęs, kad iš kairės pusės, iš tarpo tarp mašinų išbėgo mergaitė, kurią jis pastebėjo jau savo juostoje, prieš pat jo vairuojamą mašiną, staiga stabdė. Ar mašina slydo, pasakyti negali, tačiau smūgio išvengti nepavyko ir kliudė mergaitę, ji parkrito ant žvyro. Jis pribėgo prie mergaitės, pakišo ranką po jos galva ir laikė, priėjusi moteris paskambino greitajai pagalbai, iškvietė policiją. Priėjęs vyras sakė, kad iš priešingos pusės važiavo ir matė, kaip mergaitė išbėgo, jis vyro paprašė, kad ištrauktų iš mašinos apklotą pridengti mergaitę, nes buvo žvarbu. Po 10 - 15 min. atėjo mokytoja, pakėlė mergaitės kepurę, pažiūrėjo, sakė „čia yra V.“. Greitoji atvyko po pusvalandžio. Atbėgo mergaitės senelis ir mama. Mama sakė, kad jo nekaltina, nes mergaitė bėgo, mamą kažkas buvo informavęs, kad vaikas bėgo. Teigia, kad buvo nuvažiavęs į ligoninę pas mergaitę, sužinojo, kad jai padarė dirbtinę komą. Mergaitės motina sakė, kad nedirba, jai davė 1000 Lt. Santykiai su ja buvo normalūs, ji jam paskambindavo, jis ją nuveždavo, kur jai reikėdavo. Jis mamą ir nukentėjusią mergaitę parvežė iš reabilitacijos poliklinikos. Žinojo, kad netoli įvykio vietos yra mokykla, kad greitis ribojamas. Po įvykio buvo įlenktas automobilio kapotas ir grotelės įstumtos.

Iš mažametės nukentėjusiosios M. V. parodymų matyti, kad ji ėjo į mokyklą per gatvę, beveik parėjus gatvę buvo partrenkta. Neprisimena kaip buvo apsirengusi, kokios spalvos buvo striukė taip pat neatsimena. Nebuvo labai šalta, buvo geras oras. Ant kuprinės ir ant rankų buvo atšvaitai. Ant kojos nebuvo atšvaito. Ant kuprinės buvo atšvaitas „princesė“. Atsimena, kad eidama sutiko mokytoją. Teigia, kad per gatvę ėjo ir kiti vaikai, o ją partrenkė automobilis, kai ji ėjo paskutinė. Kaip ėjo per gatvę, neatsimena. Atsimena, kad nebėgo. Į kurią pusę pirma pasižiūrėjo, ar iš viso apsidairė eidama per gatvę, neprisimena. Neprisimena įvykių nuo tada, kai įvyko avarija.

Iš nukentėjusio K. A. V. parodymų matyti, kad jo dukrai (mirusi 2013 m. vasario mėn. 3 d.) paskambino mokytoja ir pranešė, kad mergaitė papuolė į avariją. Nubėgę į vietą pamatė M. V. gulinčią ant žolės šalia gatvės ant dešinės pusės. Atvyko greitoji mergaitę išsivežė. Mergaitė buvo klinikose, ten gulėjo 10 dienų. A. R. skambino dukrai, norėjo su ja susitikti, siūlė jai 1000 Lt, bet dukra pinigų neėmė ir jį perspėjo, kad neimtų, sakė neprasidėti su juo. Tokio įvykio, kad kaltinamasis parvežtų iš ligoninės dukrą ir anūkę, nebuvo. Pampersus ir vaistus jis pats pirko. M. V. mama tuo metu gyveno klinikose ir slaugė mergaitę. Mergaitė tapo neįgali, ją išvežė į reabilitacijos centrą, kur pradėjo vaikščioji, judėti, prašėsi mano. Tada sudarė sutartį su taksi firma, kad vežiotų. Per Kalėdas mergaitę išleido namo, po Trijų Karalių ji pradėjo eiti į mokyklą, jis pats ją nuveda ir parveda. Mokykloje su mergaite papildomai dirba logopedė. Kadangi ji moksluose labai atsiliko, vasarą samdė mokytoją, mergaitė mokėsi per visą vasarą, taip pat su močiute važiavo į Panemunės sanatoriją. Mergaitei uždrausta važiuoti dviračiu, nes neišlaiko pusiausvyros, po avarijos suprastėjo atmintis, greitai pavargsta, labai sustambėjo. Kadangi sūnus dirba, mergaitę prižiūri jis. Iki avarijos jis mergaitę lydėdavo į mokyklą, tačiau mergaitė sakė jai gėda, kad nori eiti į mokyklą viena, o tai leidus ir įvyko įvykis. Teigė, kad mergaitė nepamena kaip įvyko įvykis, tik pamena iki smūgio, kad ėjo iki gatvės. Reikalavimas dėl neturtinės žalos susideda iš to, kad patyrė nepatogumų dėl to, kad reikėjo prižiūrėti dukters sūnų, kol jo dukra buvo ligoninėje su nukentėjusiąja, kad į ligoninę veždavo pampersus ir vaistus, pergyveno dėl mergaitės ateities. Prašo priteisti 20000 Lt neturtinės žalos.

Iš liudytojos V. V. parodymų matyti, kad ji Vandžiogalos gatve ėjo į darbą mokykloje prieš 8 val., vaikų jau buvo mažai. Buvo apsiniaukę, lynojo. Priekyje ėjo nedidelė mergaitė su rausvos spalvos striuke ir kepuraite. Krito į akis sodri skaisti spalva, mergaitė išsiskyrė, nes rytas buvo tamsus. Mergaitė buvo maža su didele gražia kuprine. Ji mergaitę pasivijo netoli tų eglaičių, kur mergaitę ir partrenkė. Eglaitės skyrė važiuojamą kelio dalį nuo šaligatvio ir žalios zonos. Aplenkusi mergaitę matė, kad mergaitė žengė į Vandžiogalos gatvės važiuojamą dalį, matė jos ėjimo pradžią, mašinų arti nebuvo, mergaitė ėjo laisvai. Ten yra vieta, kur iš šaligatvio gali išeiti į važiuojamąją dalį ir sankryžą. Mergaitė priėjo iki Vandžiogalos g. ir stoviniavo. Nuo Kauno pusės ties sankryžos ribomis automobilių, atvažiuojančių nuo miesto pusės link mokyklos, nebuvo. Metė žvilgsnį į Domeikavos pusę, matė artėjančių 3 - 4 mašinų žiburėlius, paėjusi porą žingsnių išgirdo mašinos stabdymo garsą ir atsimušimo garsą, tarytum kažkas atsimušė. Ji grįžo atgal, matė, kad automobiliai jau buvo sustoję, priėjusi matė, kad mergaitė gulėjo kelkraštyje. Atbėgo moteris, vardu Ingrida, ji skambino pagalbai. Taip pat įvykio vietoje buvo viena mama, ji buvo iš tos mergaitės klasės, be mergaitės dar buvo 3 - 4 suaugę žmonės, taip pat buvo lydinčių vaikus žmonių ir dar 7 klasės mokinių. Ar mergaitė ėjo, ar bėgo per gatvę, negali pasakyti, matė tik mergaitės ėjimo pradžią. Taip pat liudytoja patikslino, kad dalį nuo Kauno atvažiuojančių mašinų galėjo užstoti eglės, tačiau sankryža su Žygaičių gatve matėsi gerai.

Iš liudytojo T. K. parodymų matyti, kad jis yra policijos pareigūnas. Gavo gavę iškvietimą, kad buvo patrenkta mergaitė Vandžiogalos g., atvykus mergaitė gulėjo ant kelio, iš vairuotojo buvo paimti dokumentai, vairuotojas įsodintas į tarnybinį automobilį, informavo operatyvinę grupę, buvo surašyti liudytojų duomenys, kas juos surašė nepamena, buvo žmonių susirinkę. Paklausus kas matė įvykį, kas gali paaiškinti, atsirado tik liudytoja V.. Nepamena, kur mergaitė gulėjo, kaip ji buvo apsirengusi, ką aiškino kaltinamasis taip pat nepamena.

Iš liudytojos I. K. parodymų matyti, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusiuosius matė po įvykio, paties įvykio nematė. Tuo metu vežė vaiką į mokyklą. Tas rytas buvo tamsus, matomumas prastas. Važiavo iš Žygaičių gatvės link Šilainių. Atsirado tarpas, planavo pajudėti, bet pamačiusi sustojusį A. R. automobilį, išlipo pažiūrėti kaip jai pravažiuoti. Eismas buvo labai intensyvus, mašinos galėjo važiuoti apie 30 km/h greičiu. Už R. automobilio jau buvo susidariusi didžiulė eilė. Išlipusi pamatė mergaitę gulinčią kelkraštyje, ne ant važiuojamos kelio dalies, iki metro atstumu nuo A. R. automobilio. Mergaitės striukė buvo gal raudona, atšvaitų ji nematė, tik skėtis buvo. Ji tik privažiavo sankryžą, nestovėjo ir nelaukė. Galimai mergaitė bėgo, nes taip sakė kiti liudytojai. Kiti sakė, kad mergaitė ėjo link mokyklos. Mokytoja sakė, kad norėjo mergaitę čiupti ir nuvesti į mokyklą, nes mergaitė blaškėsi. A. R. jos prašė paskambinti greitajai, daugiau su A. R. nebendravo, jis laikė mergaitę.

Iš liudytojo M. K. parodymų matyti, kad yra policijos pareigūnas, įvykio detalių nelabai prisimena. Kas tikslai matė įvykį tiksliai nepamena. Turbūt visus mačiusius užrašė. Tada budėjo su T. K.. Tos dienos oro sąlygų neatsimena. Greitoji kai jie atvyko gal jau ir buvo. Tarnybiniame pranešime viską rašo, žmonių klausinėja. Į įvykį jie atvyko greitai, gal per 5 minutes. Kur mergaitė buvo, negali tiksliai pasakyti. Apytikriai kiek buvo žmonių neatsimena. Ką žmonės pasakojo, tą užrašė. Neprisimena, ką kalbėjo pats vairuotojas. Jie iš vairuotojo paaiškinimo nereikalavo, braižė schemą, viskas tarnybiniame pranešime surašyta. Buvo galima tą vietą apvažiuoti. Ar buvo šlapia, ar buvo slidu, neatsimena.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G44/13(02) patvirtina, kad M. V. konstatuota galvos sumušimas su odos nubrozdinimu dešinio smilkinio srityje, su dešinės pusės kaktikaulio lūžimu, su nedideliu pakraujavimu virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje kaktinėje, smilkininėse srityse, su galvos smegenų sumušimu, su difuziniu galvos smegenų aksomų pažeidimu, odos nubrozdinimas kairio klubo srityje. Galvos sumušimas su galvos smegenų sumušimu, su difuziniu galvos smegenų aksomų pažeidimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 29 – 30).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio planas, fotonuotraukos patvirtina, kad eismo įvykis įvyko 2012-10-17, 7 val. 50 min., eismo įvykio vieta - Kaune, Vandžiogalos g., ties sankryža su Žygaičių g. (t. 1, b. l. 6 – 7, 8, 9 – 10).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota automobilio BMW 530, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), techninė būklė po eismo įvykio. Užfiksuoti išoriniai sugadinimo požymiai – įlenktas priekinės rad. grotelės, sulenktas kapotas (b. l. 11 – 12).

A. R. įvykio metu buvo blaivus (t. 1, b. l. 17).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2013-05-22 išvadoje Nr. 11-404 (13) nustatyta, kad :

1) jeigu pėsčioji M. V. į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę ėjo, tai tokiu atveju pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu (pėsčiajai M. V. įeinant į kelio važiuojamąją dalį) automobilis „BMW 530”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant 20,0 km/h greičiu, buvo 18,7÷22,6 m atstumu iki partrenkimo vietos, o važiuojant 30,0 km/h greičiu, buvo 28,1÷34,0 m atstumu iki partrenkimo vietos.

Jeigu pėsčioji M. V. į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę bėgo, tai tokiu atveju pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu (pėsčiajai M. V. įbėgant į kelio važiuojamąją dalį) automobilis „BMW 530”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant 20,0 km/h greičiu, buvo 9,3÷11,3 m atstumu iki partrenkimo vietos, o važiuojant 30,0 km/h greičiu, buvo 14,0÷17,0 m atstumu iki partrenkimo vietos.

Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „BMW 530”, valst. Nr. ETK, vairuotojas A. R., važiuojant 20÷30 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą tr. priemonę iki susidūrimo vietos, jeigu pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu, t. y. pėsčiajai M. V. įžengiant į kelio važiuojamąją dalį, automobilis „BMW 530”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo ne mažesniu kaip 10,1÷17,1 m atstumu iki susidūrimo vietos.

2) Buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčiosios M. V. veiksmai, - judėdama į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę, kėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį šiuo keliu važiuojančio ir iš dešinės link jos artėjančio automobilio „BMW 530”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimui, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Jeigu pėsčiajai M. V. įžengiant į kelio važiuojamąją dalį, automobilis „BMW 530”, valst. (duomenys neskelbtini), buvo ne mažesniu kaip 10,1÷17,1 m atstumu iki susidūrimo vietos ir jeigu šio automobilio vairuotojas A. R. turėjo objektyvią galimybę pamatyti grėsmę eismo saugumui keliančią pėsčiąją, būdamas ne mažesniu kaip 10,1÷17,1 m atstumu iki susidūrimo vietos, tai tokiu atveju automobilio „BMW 530”, valst. Nr. 108, vairuotojo A. R. veiksmai, - iškilus grėsmės eismo saugumui, t. y. pėsčiajai M. V. įžengiant į kelio važiuojamąją dalį, laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės, - techniniu požiūriu taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (t. 1, b. l. b. l. 121 – 125).

Iš 2014-02-21 specialisto išvados matyti, kad į klausimą „kokiu atstumu buvo a/m BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuo susidūrimo su pėsčiąja M. V. vietos tuo momentu, kai pėsčioji įžengė į važiuojamąją kelio dalį nuo kairio kelkraščio, jeigu a/m BMW važiavo 20-30 km/h greičiu, o pėsčioji M. V. į kitą kelio pusę iki linijos, skiriančios priešpriešines eismo juostas ėjo, o nuo linijos iki susidūrimo vietos bėgo ?“ specialistas I. G., atlikęs apskaičiavimus, davė išvadą, jog nurodomoje situacijoje pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu (pėsčiajai M. V. įeinant į kelio važiuojamąją dalį) automobilis BMW, važiuojant 20 km/h greičiu buvo 15,2 – 18,4 m atstumu iki partrenkimo vietos, o važiuojant 30 km/h greičiu, buvo 22,8 - 27,6 m atstumu iki partrenkimo vietos (3 t., 13-15 b.l.).

Lietuvos teismo ekspertizės centro rašte nurodyti klausimų autotechnikams atsakymai:

1) Ekspertinėje praktikoje jaunesnių nei 8 metų vaikų judėjimo greičiai diferencijuojami taip: vaiko lytis (berniukas/mergaitė), amžius 3 mėn. tikslumu, tempas - ėjo ar bėgo, sezonas (žiema, vasara). Pėsčiųjų judėjimo greičių lentelės sudarytos, remiantis kelių šimtų pėsčiųjų judėjimo greičių tyrimų, nurodant dažniausiai pasitaikančių greičių intervalų ribas.

2) Fizikinė greičio prasmė yra kūno įveiktas atstumas per laiko vienetą. Pėsčiųjų judėjimo greičių lentelėse nurodomos dažniausiai pasitaikančių greičių intervalo ribos, įvertinant pėsčiojo amžių, judėjimo tempą.

Atkreiptinas dėmesys, kad eksperto I. G. duotoje specialisto išvadoje apskaičiuota, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 20-1-00667-12 nagrinėjamoje situacijoje, jeigu mergaitė per kelio važiuojamąją dalį ėjo, nors ir maksimaliu greičiu, ją partrenkusio automobilio vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti partrenkimo, laiku stabdydamas automobilį (Sa20min=18,7 m > So20=10,1 m; Sa30min=28,1 m > So30=17,1 m) (t. 1, b. l. 128).

Papildomame kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio vietos schemoje prie jo tikslinti Žygaičių g. įsiliejimo į Vandžiogalos g. dešinės pusės važiuojamosios dalies išmatavimai. Sklandus netaisyklingos formos Žygaičių g. važiuojamosios dalies dešinysis kraštas prasideda 2,5 m nuo Vandžiogalos g. liestinės, o baigiasi 0,4 m nuo atstumu nuo Vandžiogalos g. liestinės ir 5,8 m atstumu nuo Žygaičių g. liestinės. Toliau važiuojamosios dalies kraštas eina tiesia linija, kol įsilieja į Vandžiogalos g. liestinę. Nuo taško, kuris dalina važiuojamosios dalies kraštą į sklandžios ir tiesios trajektorijos linijas, iki Vandžiogalos g. liestinės – 0,4 m, iki vietos, kur įsilieja važiuojamosios dalies kraštas į Vandžiogalos g. liestinę – 5,20 m (t. 1, b. l. 146 – 147, 148).

Parodymų patikrinimo eismo įvykio vietoje protokolas, fotolentelės prie jo ir parodymų patikrinimo eismo įvykio vietoje planas, kuriuose užfiksuota, kad įtariamasis A. R. parodo vietą, kurioje 2012-10-17 apie 07.50 val. vairuodamas automobilį „BMW 530”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo išbėgusią iš kairės pusės pagal važiavimo kryptį mažametę pėsčiąją. Išmatavus reikiamus atstumus, nuo A. R. parodytos vietos iki dešiniojo kelkraščio (pagal jo eismo įvykio metu važiavimo kryptį) – 2,70 m, iki Žygaičių g. liestinės – 11,10 m. Vietos, nuo kurios mažametė pėsčioji įžengė į važiuojamąją kelio dalį, A. R. nurodyti negalėjo (b. l. 149 – 152, 153, 154).

A. R. suteikta teisė vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones (t. 1, b. l. 155).

Automobilis „BMW 530“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AAS „Gjensidige Baltic“ (t. 1, b. l. 156).

Valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimo kopija patvirtina, kad automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra R. A. (t. 1, b. l. 157).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo nukentėjusios M. V. veiksmai ir kaltinamojo A. R. veiksmai, tačiau A. R. veiksmai eismo įvykio kilimą sąlygojo tik esant aplinkybei – jeigu A. R. turėjo objektyvią galimybę pamatyti grėsmę eismo saugumui keliančią pėsčiąją, būdamas ne mažesniu kaip 10,1÷17,1 m atstumu iki susidūrimo vietos. Nukentėjusioji M. V. parodė, kad per gatvę ji ėjo sparčiu žingsniu, jos parodymus iš dalies patvirtina liudytoja V. V., mačiusi nukentėjusiąją įžengiant (ne įbėgant) į važiuojamąją kelio dalį, o kaltinamasis A. R. teigia, kad nukentėjusioji jo važiavimo krypties eismo juostoje bėgo. Įvertinus tai, kad kaltinamasis nukentėjusiąją pastebėjo tik savo krypties eismo juostoje, kad liudytoja V. V. matė tik pradinį nukentėjusios judėjimą, teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji M. V., įžengusi į važiuojamąją kelio dalį iki vidurio linijos ėjo, o nuo vidurio linijos iki susidūrimo su kaltinamojo vairuojamu automobiliu bėgo. Esant šioms aplinkybėms, iš specialisto išvadų matyti, kad pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu (pėsčiajai M. V. įeinant į kelio važiuojamąją dalį) automobilis BMW, važiuojant 20 km/h greičiu buvo 15,2 ÷ 18,4 m atstumu iki partrenkimo vietos, o važiuojant 30 km/h greičiu, buvo 22,8 ÷ 27,6 m atstumu iki partrenkimo vietos. Važiuodamas 20 km/h greičiu, objektyvią galimybę pamatyti nukentėjusiąją A. R. turėjo 10,1 m atstumu iki susidūrimo vietos, o važiuodamas 30 km/h greičiu – 17,1 m atstumu iki susidūrimo vietos. Įvertinus specialisto išvadoje pateiktus paskaičiavimus, matyti, kad tam, jog laiku sustabdytų automobilį, kaltinamajam pakako pastebėti nukentėjusiąją ne įžengimo į važiuojamąją kelio dalį momentu, o vėliau, jau judančią važiuojamąją kelio dalimi. Kaltinamasis A. R. tvirtina, kad nukentėjusiąją pamatė bėgančią tik savo važiuojamojoje kelio dalyje ir neturėjęs galimybės jos pamatyti anksčiau dėl priešinga kryptimi judančių automobilių srauto, tačiau teismas, įvertinęs tiek nukentėjusios M. V., tiek liudytojos V. V. parodymus apie tai, kad važiuojančių automobilių, nukentėjusiajai įžengiant į važiuojamąją kelio dalį, iš kairės pusės (nuo Kauno miesto link mokyklos) nebuvo daug, kuriuos patvirtina ir ta aplinkybė, kad nukentėjusios judėjimas šia eismo juosta nesutrikdė eismo, taip pat įvertinęs oro sąlygas (brėško rytas, buvo prieblanda, lietus nelijo), nukentėjusios aprangą (ryškiai raudonas paltas), automobilių judėjimo sąlygas (automobilių eismo juostoje, judančių link mokyklos greitis nebuvo didelis, tarpas tarp automobilių buvo pakankamas nukentėjusiajai saugiai pereiti šią eismo juostą) darytina išvada, kad kaltinamasis A. R. turėjo galimybę laiku pastebėti nukentėjusią ir išvengti susidūrimo, jeigu būtų buvęs pakankamai atidus ir pasirinkęs saugų važiavimo greitį.

Aukščiau aptartų teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma (mažametės nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai, eismo įvykio vietos schema, fotolentelės, specialisto išvados ir kt.) leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta jog A. R., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktų reikalavimus, važiuodamas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą. Būtent šie kaltinamojo padaryti KET pažeidimas buvo pagrindinė eismo įvykio, kurio metu sunkiai sutrikdyta M. V. sveikata, kilimo priežastis. Teismas konstatuoja, kad A. R. padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – sunkiu M. V. sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kai kaltininkas suvokė rizikingą savo veikos pobūdį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Sąmoningas Kelių eismo taisyklių pažeidimas suponuoja daromos veikos rizikingumo sampratą, o tai yra vienas iš nusikalstamo pasitikėjimo kaltės požymių. Kaltinamasis A. R. suvokė, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, o pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas (buvo prieblanda, nelijo), šiuo pažeidimu keldamas didelę grėsmę eismo saugumui, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi išvengti padarinių, taigi jo veika padaryta dėl neatsargumo - nusikalstamo pasitikėjimo. A. R. veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

Skiriant bausmę A. R. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 str. 2 d.). Nors kaltinamasis tvirtino, kad iki nuosprendžio priėmimo atlygino 1000 Lt, tačiau nepateikė tai įrodančių dokumentų, todėl konstatuojama, kad jis neatlygino nei dalies padarytos žalos. Pagal įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų registrą A. R. teistas 3 kartus, teistumas išnykęs (t. b. l. 64, 67 - 91, 92 - 106), VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas (t. 1, b. l. 63), yra nedirbantis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. sankcijoje numatytos baudos, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės.

Prokuroras pasiūlė kaltinamajam skirti bausmės rūšį – baudą. Įvertinus nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes (į pačios nukentėjusiosios veiksmus, techniniu požiūriu sąlygojusios šio eismo įvykio kilimą), į kaltinamojo asmenybę (teistumas išnykęs, nedirbantis), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kaltinamajam skirtina bauda, kurios dydis parinktinas mažesnis nei baudos, numatytos už neatsargaus nusikaltimo padarymą vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 5 p).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusysis bei mažametės nukentėjusiosios M. V. atstovas pagal įstatymą G. V. pareiškė civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 7 – 9), kuriuo prašo M. V. naudai iš kaltinamojo A. R. ir materialiai atsakingų asmenų priteisti 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir jo, kaip globėjo naudai priteisti 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis A. V. pateikė civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 53 – 55), kuriuo prašo jo naudai iš kaltinamojo A. R. ir materialiai atsakingų asmenų priteisti 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Posėdžio metu nukentėjusieji nurodė, kad mergaitė iki avarijos turėjo daug draugių, neįsivaizduoja, kokia mergaitė bus ateityje, nes po avarijos mergaitė pasikeitė, sustambėjo, dreba jos rankos, mergaitę reikia lydėti į mokyklą, reikia vežti į sanatoriją.

Civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad draudimo bendrovė pagal draudimo sutartį prisiėmė atsakomybę atlyginti 5000 eurų, t. y. 17264 Lt neturtinę žalą, kaip yra numatyta TPVCAPDĮ 11 straipsnyje (t. 2, b. l. 26 – 28).

Neturtinės žalos riba draudikui nustatyta pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. nustatyta suma 5000 € (17264 Lt.). Šią maksimalią suma draudikas prisiima atsakomybę atlyginti.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas ( CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 dalys). Ši nuostata reiškia, kad jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012-06-11 yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12 p. nurodyta, kad draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama Įstatyme nurodytiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims neviršijant Įstatymo 11 str. nustatytos sumos.

Taigi draudiko atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo yra ribojama įstatymo - maksimali išmokos suma dėl neturtinės žalos įvykio metu buvo 5000 eurų arba 17264 litų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad draudikas sutinka išmokėti maksimalią draudimo sumą dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl neturtinės žalos dydis priteistinas iš draudiko.

Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Susiklosčiusi teismų praktika šios kategorijos bylose įtvirtina, kad nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010. 2K-370/2012, 2K-374/2012 ir kt.). Tai patvirtina, kad neturtinės žalos įvertinimą pinigine išraiška lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma.

Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ir (ar) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai - tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Fizinio pobūdžio pasekmės - tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.

Žmogaus sveikata yra viena svarbiausių įstatymų saugomų vertybių, todėl jos gynimo atveju pagrindiniu neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijumi yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Vertinant fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, taip pat į asmens turėtų galimybių praradimą, susirūpinimas būsimomis sužalojimo pasekmėmis.

Dėl sužalojimų mažametė nukentėjusioji M. V. patyrė fizinį skausmą, buitinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, todėl ji neabejotinai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant žalos dydį, atsižvelgtina į nukentėjusiosios gydymo trukmę, į liekamuosius reiškinius po sužalojimo ir pasveikimo galimybę (nustatytas neįgalumas), sužalojimo padarymo aplinkybes, į pačios nukentėjusios neatsargų elgesį.

Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiajai padaryto sužalojimo pasekmės ir su jomis susiję dvasiniai išgyvenimai turėjo didelę reikšmę jos kasdieniniame gyvenime, įtakojo jos gyvenimo kokybę, todėl, atsižvelgiant ir į CK 6.250 str. 2 d. nurodytus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neturtinės žalos dydis nustatytinas 20000 litų.

Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį deliktinės atsakomybės pagrindu turi atlyginti ją padaręs asmuo, šiuo atveju kaltinamasis A. R.. Taigi nukentėjusiosios naudai iš kaltinamojo priteistina 2736 Lt (20000 Lt – 17264 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.254 str. 2 d.).

Dėl G. V. ir K. A. V. reikalavimų priteisti neturtinę žalą

G. V. ir K. A. V. pareiškė civilinius ieškinius dėl 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. G. V. civiliniame ieškinyje nurodė, kad jis, mirus mažametės M. V. mamai yra pripažintas M. V. globėju, jis pergyvena dėl Medos sveikatos ir jos raidos perspektyvų, dėl Medos sužalojimų sutriko ne tik mergaitės, bet ir jo normalus gyvenimas, atsirado dvasinai išgyvenimai, sukrėtimai nuolatinė įtampa dėl mergaitės sveikatos ir jos fizinės būklės. K. A. V. civiliniame ieškinyje nurodė, kad yra M. V. senelis. Medą augina kartu su žmona ir globėju paskirtu sūnumi G. V.. Medos tėvas prie mergaitės gydymo neprisideda, dėl mergaitės sužalojimo sutriko ne tik mergaitės, bet ir jų normalus gyvenimas. Įvykio dieną mergaitės mama turėjo įsidarbinti UAB „Libeta ir co“ administratore. Atsirado dvasinai išgyvenimai, sukrėtimai, nuolatinė įtampa dėl Medos būsenos ir sveikatos.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytai atvejais. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975-03-14 rezoliucijoje Nr. (75) 7, kurioje rekomenduota valstybėms – Europos Tarybos narėms – savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, 13 punkte nurodoma, kad nukentėjusiojo tėvas, motina ir sutuoktinis, kurie dėl nukentėjusiojo fizinės ar psichinės negalios patiria dvasines kančias, turėtų teisę į kompensaciją tik tuo atveju, jeigu šios kančios yra išskirtinio pobūdžio, o kiti asmenys neturėtų turėti teisės į šią kompensacijos rūšį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-04-03 nutartyje Nr. 2K-252/2007 nurodė, kad nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamajame procese turi būti pripažįstamas tik tas asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinės ir (ar) neturtinės žalos. Sprendžiant baudžiamąją bylą pirmiausia vadovaujamasi baudžiamojo kodekso ir baudžiamojo proceso kodekso normomis. Lietuvos Respublikos BPK 109 str. įtvirtina teisę kiekvienam asmeniui, dėl nusikalstamos veikos patyrusiam turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Kiekvienu atveju turi būti nustatytas ieškinio reikalavimo pagrįstumas. Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. teismą įpareigoja visais atvejais išspręsti civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą ir, nustačius, jog reikalavimas nepagrįstas, ieškinys turi būti atmetamas.

Šiuo atveju, nors mažametei nukentėjusiajai M. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau neturtinė žala, kaip nurodyta anksčiau, priteistina pačiai nukentėjusiajai M. V., o nukentėjusiųjų G. V. ir A. K. V. pareikšti civiliniai ieškiniai dėl 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu, šešiems mėnesiams iki 2013-08-18 laikinai apribotos A. R. nuosavybės teisės į butą, esantį Pakalnės g. 13 – 21, Kaune. 2013 m. rugpjūčio 16 d. ir 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimis laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A. R. nuosavybės teise priklausantį butą buvo tęsiamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 str. 6 d. numatyta, jog bylą perdavus į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį išsprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. To paties straipsnio 8 dalis numato, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.

Atsižvelgiant į tai, jog iš kaltinamojo A. R. priteistina 2736 Lt suma civiliniam ieškiniui atlyginti yra žymiai mažesnio dydžio nei turtas, kuriam taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertė, nuosavybės teisės apribojimas A. R. turtui naikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir paskirti jam 20 (dvidešimties) MGL, t. y. 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam A. R., jog jis per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirtą baudą privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (įmokos kodas 6801) nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjęs baudą, nuteistasis privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., 6.254 str. 2 d., nukentėjusiojo G. V. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo M. V. tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, 2736 Lt (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt šešis litus) neturtinės žalos atlyginimo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai bei iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo (kodas 300633222), buveinė T. Š. g. 21, LT-03111 Vilnius, a/s (duomenys neskelbtini), AB DnB bankas 17264 Lt (septyniolika tūkstančių du šimtus šešiasdešimt keturis litus), pinigus sumokant M. V. globėjui – atstovui pagal įstatymą G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune.

Nukentėjusiųjų G. V. ir K. A. V. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, registro Nr. 20/257685, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Apie laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimą pranešti Turto arešto aktų registrui.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Dainius Ročys