- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-25
- Bylos Nr.
- 1-154-158/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-2-00285-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zita Romanovaitė
- Nukentėjusysis
- V. P.
- Advokatai
- Remigijus Jakštas, Gražina Mauručaitienė
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Rumbinaitei, gynėjui advokatui Remigijui Jakštui, nukentėjusiajai V. P., jos atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dirbantis įmonėje „Eurohouse City“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. R. buvo kaltinamas tuo, kad pagamino netikrus dokumentus ir apgaule UAB „NVLAS“ naudai įgijo svetimą turtą, t.y. tuo, kad jis, būdamas UAB „NVLAS“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2010-10-18, tikslus laikas nenustatytas, nekilnojamojo turto agentūros „Sidėras“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), turėdamas tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, su V. P. pasirašė preliminarią trišalę sutartį, kurioje nurodęs tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y., neturėdamas UAB „Litectus“ įgaliojimo disponuoti bendrovei priklausančiu turtu ar nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą, sutartyje nurodė, jog įsipareigoja parduoti UAB „NVLAS“ nuosavybės teise priklausantį namą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su žemės sklypo plotu 0,1041 ha, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutarties pagrindu iš V. P. paėmė 3000 Lt avansinį mokestį, o po kelių dienų paėmė 1450 Lt dokumentams tvarkyti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-12-18, tikslus laikas nenustatytas, nekilnojamojo turto agentūros „Sidėras“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), perrašė preliminarią trišalę sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. neturėdamas UAB „Litectus“ įgaliojimo disponuoti bendrovei priklausančiu turtu ar nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą, sutartyje nurodė, jog įsipareigoja parduoti UAB „NVLAS“ nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą Nr. (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu N. R. pagamino netikrus dokumentus – 2010-10-18 ir 2010-12-18 preliminarias trišales sutartis ir UAB „NVLAS“ naudai užvaldė V. P. priklausančius 4500 Lt.
Kaltinamasis N. R. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jam, kaip turinčiam patirtį namų statyboje, bendrovės „Art & Go“ direktorius E. Ž., prasidėjus šios bendrovės bankroto procedūrai, pasiūlė dalyvauti aukcione ir įsigyti jos statomus namus Radvilių kvartale. Visiems namams nupirkti UAB „NVLAS“ pinigų neturėjo, todėl konkurse nedalyvavo. Konkursą laimėjo UAB „Litectus“ ir nupirko namus iš bankroto administratoriaus. Su UAB „Litectus“ pardavimų vadovu juos suvedė E. Ž.. Buvo sutarta, jei randamas pirkėjas, tai parduoda namą ir visiems gerai. Su kuo konkrečiai iš UAB „Litectus“ bendravo, šiuo metu nepamena ir negali nurodyti, tačiau su atstovu susitikęs buvo du kartus – Vilniuje ir Klaipėdoje, derino namų kainas, tačiau nieko nepasirašinėjo, netikrino, ar tas asmuo tikrai yra iš UAB „Litectus“. Jokio raštiško įgaliojimo ar tarpininkavimo sutarties pardavinėti namus jis neturėjo. Elektroniniu paštu gavo visų namų kainas ir pradėjo rūpintis jų pardavimu. . Kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą, kuri suvedė su klientais, paruošė sutartis, į kurias jis nesigilino. Nuvykus apžiūrėti namų, vieną namą sutiko pirkti P.. Buvo pasirašyta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis. Agentūroje pirkėjams prieš pasirašant sutartį pateikė žemės sklypo planą ir nuosavybės pažymėjimą, iš kurio jie tikrai matė, kad namas ne jam nuosavybės teise priklauso. Neprisistatinėjo P. namų savininku, jie žinojo, kad namai priklauso UAB „Litectus“, patys skambinosi į Vilnių. Be to, P. vyko pas turto vertintojus, buvo gavę visus reikalingus dokumentus. P. buvo paaiškinta, kad kol nebus inžinerinių tinklų, tol namo pirkimo nebus galima įforminti. Namo Vyko namo pridavimo procesas. P. taip pat domėjosi ir dar vienu namu, sutiko jį pirkti, todėl buvo perrašyta pirkimo-pardavimo preliminari sutartis. Namas buvo be dokumentų, jo statyba nebuvo baigta. Paėmė iš P. 4500 litų avansą, dėl to buvo išrašytas kasos pajamų orderis. 800 Lt sumokėjo už statybos žurnalą, žemės matavimo bylą, tačiau sandoriui neįvykus, negavo nei bylos, nei sumokėjimą patvirtinančių kvitų Jis A. P. išaiškino, už ką jie moka pinigus. Susitikime pas notarą, pirkėjai buvo atvykę su antstole, jis pasakė jiems, kad negali sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, nes namas jam nepriklauso nuosavybės teise. Pirkėjai prašė grąžinti avansą, o jis pasiūlė sudaryti taikos sutartį ir būtų grąžinęs avansą, tačiau pirkėjai nesutiko, sakė, kad per ilgai buvo naudotasi jų pinigais, prašė grąžinti 10 000 Lt, tačiau jam nesutikus, P. kreipėsi į teismą dėl avanso priteisimo. Parodė, kad avansas buvo įneštas į įmonės kasą, apskaitytas buhalterijoje, pinigai naudojami namo dokumentams sutvarkyti.
Nukentėjusioji V. P. parodė, kad jos vyras rado agentūros skelbimą, kad parduodamas namas. Susitiko su jos atstove R. K. ir N. R., apžiūrėjo siūlomą namą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Kitą dieną agentūroje N. R. parodė planus to rajono, sklypų, todėl nekilo mintis, kad jis neturi nuosavybės dokumentų, tikėjo, kad per agentūrą viskas vyksta tvarkingai. Namo nuosavybės dokumentų ji nematė. Pasirašius trišalę sutartį, sumokėjo 3000 litų. Už kelių dienų N. R. paskambino jos vyrui ir pasakė, kad dokumentams tvarkyti dar reikalingi 1400 Lt, šią sumą vyras sumokėjo, gavo kvitą. Ji vis skambino N. R., klausė, kada viskas bus sutvarkyta. Atsakymas būdavo vis tas pats – nepriduotos komunikacijos. Tuomet N. R. pasiūlė pirkti ne 18, o 28 namą, jie sutiko, nes tą namą jau buvo matę, žinojo, kad jis buvo aukcione pardavinėjamas, kadangi jau nuo vasaros ieškovo įsigyti namą, todėl buvo perrašyta sutartis. Prieš Naujus metus N. R. pasakė, kad suves su pardavėju. Išgirdus šiuos žodžius, kilo įtarimas, kadangi visą laiką manė, jog namo savininkas ir yra N. R., įgaliojimo jo neprašė parodyti. Ėmė patys ieškoti, kas kam priklauso. Su architektu aiškinosi dėl komunikacijų, skambino ir į UAB „Litectus“, tuomet sužinojo, kad namas priklauso būtent šiai bendrovei, kad namas nepardavinėjamas, o N. R. ten nepažįsta. Iš pradžių N. R. sutiko grąžinti avansą, bet vis prašydavo palaukti. Kai susitiko pas notarą, N. R. kalbėjo, kad namą gali parduoti, bet nėra komunikacijų. Notarė prašė pinigus grąžinti. Įrodymų, patvirtinančių nuosavybę, N. R. neturėjo. N. R. skambino maždaug prieš du mėnesius, sakė, kad gali sumokėti, tačiau sužinojęs apie teismo nutartį, atsakė, kad tokių pinigų neturi, gali sumokėti tik mažesnę sumą. Ji nukentėjo dėl to, kad buvo tempiamas laikas, meluojama nuo pat pradžių, o jie pasitikėjo agentūra, N. R., kuris atrodė rimtas žmogus, turėjo net detaliuosius planus, todėl nekilo abejonių, jog nėra namo savininkas. Nepamena, ar preliminarioje sutartyje pastebėjo, jog įrašyta, kad parduodamas nebaigtas statyti namas. Niekada nebūtų prasidėjusi su tarpininku, nebūtų jam mokėjusi avanso. Nurodė, kad namo vertinimą pasidarė rugsėjo mėnesį, atrodo, kad namo Nr. 28, ar buvo darytas Nr. 18 namo vertinimas, nepamena. Nesutinka, jog prašė N. R. grąžinti dvigubai didesnę sumą, prašė tiek, kiek priteisė teismas.
Liudytojas S. B. parodė, kad pažįsta N. R., jis kaip direktorius turėjo teisę veikti UAB „NVLAS“ vardu, kuri šiuo metu tebėra likviduojama, kreditorių sąraše Paulauskų nėra. Dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi UAB „Makanada“, šiuo metu bendra skolos suma sudaro 86 000 Lt. UAB „Litectus“ jam negirdėta. Perspektyvų grąžinti skolas yra, kadangi šiai įmonei skolos sudaro 215 000 Lt.
Liudytoja R. K. parodė, kad N. R. užėjo į agentūrą ir pasiūlė parduoti namą, dėl to įdėjo skelbimą internete. Jį pažinojo iš anksčiau, buvo minėjęs, kad parduoda namus. Savo sąsiuviniuose įsirašo, ką parduoda. Pagal skelbimą telefonu kreipėsi P.. Pirmiausia, kita darbuotoja parodė jiems sklypą su namu. Paskui jie atėjo į agentūrą, N. R. taip pat atvyko. Visi kartu vyko į sklypą rinktis namo. P. žinojo, kad namas parduodamas iš bankroto. Namai buvo nebaigtos statybos, nebaigtos komunikacijos, P. tai žinojo, nuo jų ši informacija nebuvo slepiama. Dar agentūroje apie tai N. R. paaiškino. Jis sakė, kad komunikacijos bus padarytos. Pasirašius sutartį, buvo papildomai pasakyta P., kad per du mėnesius komunikacijos bus sutvarkytos. Parodė, kad ji ruošė sutartį. N. R. per skype atsiuntė jai sklypo adresą, sutartis buvo sudaryta remiantis pasitikėjimu. Kai N. R. atsinešė namo dokumentus, tada pamatė, kad namai priklauso UAB „Litectus“. Realiai parduodamas namas buvo dalinai baigtas statyti, bet ne taip nurodyta sutartyje. Sutartį pasirašė, ją perskaitė ir N. R. ir P., pirkėjai net prašė pataisyti vieną sutarties punktą. Kokius dokumentus N. R. turėjo sutarties pasirašymo metu, tiksliai nepamena, ji tikrai turėjo sklypo planus, nuosavybės pažymėjimas nefigūravo. P. davė 3000 litų avansą. Vėliau P. skambino ir pasakė, kad dar reikia pinigų dokumentų tvarkymui, jie perdavė N. R. papildomą pinigų sumą, jos tada nebuvo, ji perdavimo fakto nematė. Nurodė, jog už preliminarios sutarties sudarymą uždarbio negavo, jei sandoris būtų įvykęs pas notarą, tada atlygis būtų buvęs 1% nuo sumos daikto, kurį parduoda. P. ilgiau laukti nesutiko, minėjo, kad skambino į Vilnių, ten jiems paaiškino, jog tokio N. R. nepažįsta, jam niekas nepriklauso, todėl ji sakė N. R., kad nutrauktų sutartį ir grąžintų žmonėms paimtą avansą, tačiau jis aiškino, kad viskas susitvarkys, P. iš N. R. reikalavo 9000 Lt.
Liudytoja L. P. parodė, kad kaltinamojo asmeniškai nepažįsta. Pamena, jog į ją kreipėsi P., prašė juos priimti pirkimo-pardavimo sutarties aptarimui. Kitą dieną jie atvyko kartu su N. R. ir antstole V. D., susirinko jos kabinete, kalbėjo apie 15 minučių. P. klausė N. R. dėl pardavimo, tačiau N. R. atsakymas buvo neigiamas. Šalys nesusitarė, todėl jokio notarinio veiksmo ji neatliko. Nurodė, jog jokie dokumentai susitikimo metu nebuvo teikiami, apie pinigus, apie avansą kalbos nebuvo. Asmens dokumentų netikrino, nes N. R. nesutiko sudaryti sandorio.
Liudytoja V. D. parodė, kad į ją kreipėsi V. P. su prašymu vykti kartu į notaro biurą. 2011-02-18 10:00 val. atvyko pas notarę, ten taip pat buvo P., N. R., vyko trumpas pokalbis, pasisakymai užfiksuoti. Parodė, jog neatkreipė dėmesio į dokumentus, o tik fiksavo faktą. P. piktinosi N. R. nesąžiningumu, nesutiko, kad būtų atlyginta tik avanso suma, reikalavo ir baudos, N. R. pasakė, jog neturi įgaliojimo, nedavė avanso.
Liudytojas E. Ž. parodė, kad jis 2007 – 2009 metais dirbo statybos direktoriaus pavaduotoju UAB „Art Go&Investment“, statė namus Radvilių kvartale, kur N. R. įmonė dirbo kaip subrangovas. Namai buvo įkeisti bankui , o įmonei bankrutavus, bankas perėmė tai, kas buvo pastatyta . Namai buvo baigti, tačiau jų komunikacijos nebuvo priduotos. Namus perėmusi banko įmonė norėjo tuos namus parduoti, atvykę jos atstovai apžiūrėjo ir atsiuntė geras kainas, kurias jis perdavė N. R., nes pastarasis domėjosi jų įsigyjimu , davė jam banko įmonės UAB „Litectus“ atstovo telefoną.N. R. vyko pas jį į Vilnių ir vedė derybas, bet jo netenkino kainos, jis nesutiko su pasiūlytomis sąlygomis. N. R. bendravo su UAB „Litectus“ direktoriumi arba pardavimo vadovu, matomai , gavo jų žodinį pritarimą pardavinėti namus, tačiau žodinis įgaliojimas nieko nereiškia, turint tik tokį įgaliojimą N. R. tik suvesti žmones galėjo, o jei perduodi pirkėją įmonei, žinai, kad pinigų iš to neuždirbsi. Nurodė, jog P. jam nepažįstami, ta pavardė negirdėta. Jo bendrovė nedavė N. R. įgaliojimo parduoti namus, ir jis nesuteikė N. R. teisės parduoti namus, nes pats tokių teisių neturėjo. Be įgaliojimo ar ketinimo protokolo negali nieko pardavinėti, o N. R. padarė klaidą, paskubėjo ir be įgaliojimo ėmė pardavinėti namus. Jis N. R. sakė neskubėti ir be įgaliojimo neimti iš žmonių pinigų, tačiau dėl patirties stokos jis patarimo nepaklausė. Apie įmonės skolas N. R. nežinojo, kad namai yra įkeisti taip pat nežinojo, tai komercinė paslaptis. Namai, sklypai įkeisti hipoteka, banko antrinė įmonė, šiuo atveju UAB „Litectus“, negali namų parduoti, leidimą tai padaryti turi suteikti bankas, nebent jie turėjo banko sutikimą. Įmonė „ArtGo& Investment“ pardavė 15 namų. Jau nuo pirmo pardavimo sklypuose veikė komunikacijos, tik nebuvo priduotos. Buvo galima parduoti namus su nepriduotomis komunikacijomis. Ir 2010 metais taip buvo galima namus parduoti. Parodė, kad N. R. dėl tinklų labai domėjosi, klausė jo tris keturis kartus kažkur prieš 2 ar 2,5 metų. Jis sakė N. R., kad vyksta projekto pakeitimas, darbai dar užsitęs, jie ir dabar tebestovi neparduoti. .
Liudytojas R. R. parodė, kad beveik trejus metus dirba UAB „Litectus“ projektų vadovu, jo darbas tiesiogiai susijęs su pirkimo procesais, dalyvavimu varžytinėse. 2011 ar 2010 metais Radailių kaime iš įmonės „ArtGo& Investment“ pirko apie 20 namų, šiuo metu jie užkalti, nėra paklausos, nors aktyviai pirkėjų ir neieško. Nurodė, kad N. R. jam nėra žinomas. Pamena, kad E. Ž. klausė, kiek galėtų kainuoti namai, laišką elektroniniu paštu su kainomis jam nusiuntė, tuo viskas ir baigėsi. Nepamena, ar tuo metu, kai siuntė kainas E. Ž., namai buvo įkeisti. Namus pirko be išorinių inžinerinių tinklų, jeigu pirkėjas sutinka, namą galima ir be jų parduoti. Jis įgaliojimo namų pardavimui neturėjo ir neturi, niekas jo neturi, namų pardavimui leidimas yra gaunamas iš Švedijos, tai yra individualus sprendimas. 2011 metais norint parduoti namus, reikėjo skambinti UAB „Litectus“, derinti sąlygas, tačiau niekas dėl namų Radailiuose nesikreipė. Nepamena, ar įmonės vadovas ko nors klausė jo dėl V. P..
Liudytojas A. P. parodė, kad ieškojo namo per agentūrą. Dar iki to buvo radę dėl bankroto parduodamus namus, buvo susitikę su bankroto administratoriumi, kuris sakė, kad reikės varžytinėse dalyvauti, tačiau jiems netiko sąlygos. Agentūra pasiūlė dar parduodamų namų, vyko jų apžiūrėti ,vėliau davė rankpinigius N. R., 3000 litų, dėl to nieko nepasirašė. N. R. sakė, kad namas yra, bet dokumentuose matosi tik sklypas. Tai jų netenkino. Jis pasiūlė pirkti namą, kuris buvo paduodamas varžytinėse. Tas pats namas, kurį ir anksčiau pirkti norėjo. N. R. sakė, kad turi teisę namą parduoti. Jie susitvarkė dokumentus dėl paskolos. N. R. sakė, kad dokumentų tvarkymams trūksta dar 1500 litų. Paskui N. R. vis tęsė namo pirkimą, sakė, kad dokumentai pas notarę, bet sužinojo, kad notarė jokių dokumentų negavo iš N. R... Tada žmona skambino į UAB „Litectus“ ir ten sužinojo, kad namai neparduodami, dėl namų pardavimo niekas nėra įpareigotas derėtis. Vyko pas notarą užbaigti procedūros, nors N. R. sakė, kad neatvyks, bet atvyko. Ten sakė, kad namą parduos, bet ne jiems, liepė kažką pasirašyti, kad neskolingas, tada jiems ir pinigus grąžins. su tuo jie nesutiko, civiline tvarka bandė pinigus išsiieškoti, pinigai priteisti, bet N. R. jų dar nesumokėjo. Parodė, kad sudarant sutartį su N. R., jis turėjo tik brėžinius, juos ir rodė, sakė, kad turi kitos įmonės įgaliojimą, bet jo nerodė, jie pasitikėjo juo. N. R. sakė, kad namas priklauso jam, jis įgaliotas jį parduoti.
Liudytojas V. D. parodė, kad yra UAB „Litectus“ turto valdymo skyriaus vadovas, bendrovė užsiima namų pardavimu, namais Radailiuose domėjosi N. R., klausė, ar parduodami namai, kokios sąlygos, buvo su juo susitikęs kelis kartus – Vilniuje ir Klaipėdoje. Konkrečios sąlygos jam nebuvo siūlytos, namų kainas ne jis nustato. Manė, kad N. R. tikslas buvo įsigyti namus savo įmonei, todėl rinko informaciją, nežino, ar jis vežė žmones tų namų apžiūrėti. Teisė parduoti UAB „Litectus“ turtą N. R. nebuvo suteikta. Pardavimo agentais gali tapti tik tos agentūros, kurios laimi konkursus. Nurodė, jog namai Radailiuose buvo saugomi, buvo postas prie namų įrengtas, iš kurio stebima, kad niekas neitų į teritoriją.
Iš 2010 m. spalio 18 d. preliminariosios trišalės sutarties matyti, kad pardavėjas – UAB „NVLAS“, atstovaujamas N. R., įsipareigoja pirkėjai – V. P., parduoti jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą su sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 8).
Iš 2010 m. gruodžio 18 d. preliminarios trišalės sutarties matyti, kad pardavėjas – UAB „NVLAS“, atstovaujamas N. R., įsipareigoja pirkėjai – V. P., parduoti jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą su sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 9).
Iš kasos pajamų orderio Serija RKS Nr. 18 matyti, kad N. R. 2010 m. spalio 18 d. įnešė į UAB „NVLAS“ kasą 4470 Lt avansą už gyvenamąjį namą, gautą iš V. P. (1 t., b.l. 10).
Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu nuosavybės teise nuo 2010-10-13 priklauso UAB „Litectus“ (1 t., b.l. 12-14).
Iš 2011 m. vasario 18 d. antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0004/11/F-424 matyti, kad 2011-02-18 notarės L. P. biure vykusios susitikimo metu N. R. pasakė, jog neatsisako parduoti gyvenamojo namo su žemės sklypu. Įgaliojimo iš šio turto savininko neturi, negali dabar pateikti. Su savininku buvo asmeniškai susitarę, ne raštu. Jie negali sutvarkyti tinklų – komunikacijų, todėl negali parduoti jam. Kai parduos jie, tada jis viską sutvarkys ir tada galės parduoti. Jei nutrauksite sutartį – grąžina avansą, bet baudos nemoka (1 t., b.l. 57).
Iš 2011 m. birželio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad iš UAB „NVLAS“ V. P. priteista 4450 Lt avanso, 4450 Lt baudos ir 267 Lt bylinėjimos išlaidų. Sprendimas įsiteisėjęs (1 t., b.l. 62-63).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2012-04-17 BUAB „NVLAS“ administratoriaus UAB „Verslo administravimo kompanija“ rašto matyti, kad jame nurodoma, jog pagrindinė įmonės vykdyta veikla buvo naujų pastatų statyba, ji supirkdavo sklypus, sudarydavo rangos sutartis su būsimais pirkėjais ir subrangos pagrindu vykdydavo gyvenamųjų namų statybą (1 t., b.l. 73).
Iš 2012-02-07 UAB „Litectus“ rašto Nr. CT-120207-26 matyti, kad niekada nebuvo sudariusi jokių sutarčių nei su UAB „NVLAS“, nei su jos direktoriumi N. R., nebuvo įgaliojusi jo pardavinėti UAB „Litectus“ priklausančio turto (1 t., b.l. 77).
Veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas bei iškraipydamas aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir dėl to pastarasis jam perduos turtą arba teisę į turtą, ir norėjo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.
Apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad tik tais atvejais, kai kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, laikoma, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Įvertinus šios bylos aplinkybes darytina išvada , kad N. R. veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka sutarties sudarymo ir ja nustatytų įsipareigojimų neįvykdymo fakto, svarbu įvertinti apgaulės požymį ir jos subjektyvų suvokimą. Teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros sutarties sąlygos pažeidimu, turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma ne tik tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, bet ir tai, kad kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas (kasacinės nutartys Nr. 2K-235/2012, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001 .
Kaltinamojo N. R. parodymai, kad siekdamas bendrovei pelno, norėjo supirkti visus bankrutavusios bendrovės UAB „Art Go&Investment namus ir juos perparduoti, bet tokios pinigų sumos tuo metu jo bendrovė neturėjo, todėl aukcioną laimėjo ir namus įsigijo UAB „Litectus“, su kurios atstovų žinia, tarpininkaujant nekilnojamojo turto agentūrai, jis ėmėsi ieškoti namų pirkėjų , nėra paneigti. Jo parodymus, kad jis pasirašė jau agentūros paruoštus preliminarių sutarčių , kurių suklastojimu jis kaltinamas tekstus , patvirtino liudytoja R. K.. Kaltinamojo parodymais, kad jis nekreipė dėmesio į sutarčių su V. P. tekstus , nėra pagrindo tikėti, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo ir išvadai, jog kaltinamasis, nuslėpdamas, jog nėra parduodamo namo savininkas, sąmoningai siekė sudaryti tokį sandorį , kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio. Byloje nustatyta, kad N. R. po sutarties su nukentėjusiąja V. P. sudarymo, domėjosi žemės sklypų dokumentų sutvarkymo procesu, nurodė tikrąsias sandorio nerealizavimo priežastis, kurios , atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepriklausė nuo jo valios, neprieštaravo sandorio nutraukimui , avanso gražinimui, siūlė taikos sutartį , tačiau nesutiko prisiimti kaltę dėl sandorio neįvykdymo ir įvykdyti su sutarties nutraukimu susijusias sutarties sąlygas. Neigdamas turėjęs tikslą apgaule užvaldyti nukentėjusiajai V. P. priklausantį turtą – 4500 Lt. , kaltinamasis N. R. pripažįsta, kad minėtą pinigų sumą iš nukentėjusiosios įgijo kaip avansą preliminariosios sutarties pagrindu, tačiau nurodo, jog siekė įvykdyti sandorį iki galo – parduoti P. gyvenamąjį namą su žemės sklypu, bet nespėjus žemės sklype sutvarkyti komunikacijų įrenginių, o pirkėjams galiausiai atsisakius ilgiau laukti, sandoris neįvyko.
Iš nukentėjusiosios V. P. bei liudytojo, jos sutuoktinio A. P. parodymų matyti, jog jų tikslas buvo nusipirkti gyvenamąjį namą Radailių kvartale, todėl jie nesidomėjo, kam tie namai faktiškai priklauso , bet laiko save apgautais, nes preliminariosios sutarties sudarymo nekilnojamojo turto agentūroje, kuri ir pasiūlė norimą namą, metu N. R. laikė tikruoju namo bei žemės sklypo, kuriuos siekė įsigyti, savininku. Jie neneigė, jog N. R. neprieštaravo sutarties nutraukimui ir avanso gražinimui, tačiau jie norėjo, kad jis sumokėtų ir baudą , todėl su sutarties nutraukimu nesutiko.
Nors nukentėjusioji V. P. ir tvirtino, jog ji nebūtų sudariusi preliminarios sutarties dėl namo pirkimo , jei būtų žinojusi , jog UAB“NVLAS“ nėra jo savininkas, tačiau iš byloje surinktų duomenų matyti, kad preliminarių sutarčių sudarymo momentu tiek ji , tiek jos sutuoktinis turėjo realią galimybę sužinoti tikrąjį savininką ne tik iš N. R., bet ir iš trečios sandorio šalies - nekilnojamojo turto agentūros atstovės, tačiau tam klausimui neteikė reikšmės. Iš jų parodymų, liudytojų L. P. bei V. D. parodymų , pareiškimo į prokuratūrą ( b.l. 1-2,t.1) matyti, jog nukentėjusioji, net ir sužinojusi apie tai, kad N. R. nėra namo ir žemės sklypo savininkas, sutarties nenutraukė, o tęsė su juo derybas dėl namo su žemės sklypu įsigijimo, o apgauta pasijuto todėl, kad su ja sutartu laiku nebuvo sudaryta pagrindinė namo pardavimo sutartis. Byloje esantis teismo sprendimas, jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas ( b.l. 15, 62, t.1) rodo, jog tikrojo savininko nuslėpimas neužkirto kelio V. P. pažeistas teises apginti civilinio proceso tvarka.
N. R. neneigė , jog nebuvo žemės sklypo savininkas ir preliminariųjų sutarčių sudarymo metu neturėjo įgaliojimų, tačiau iš kitų nurodytų aplinkybių, kurios sekė po sutarties sudarymo, matyti, kad jo tikslas nebuvo neteisėtai pasisavinti pinigus neketinant vykdyti įsipareigojimų, tačiau priešingai - sukurti verslo santykius su klientais, tikintis, kad jam pavyks tą sklypą nupirkti ir tada parduoti P.. Bylos duomenys liudija, kad N. R. tikslas buvo kaip tik įgyvendinti sandorį iki galo (t. y. sudaryti ir pirkimo-pardavimo sutartį) ir taip gauti iš jo pelno. Tai, kad namus su žemės sklypais buvo ketinama parduoti ir kad šiame procese ketino dalyvauti ir N. R., patvirtina liudytojų E. Ž., R. R., V. D. parodymai. Tai, kad jam buvo perduota namų savininkės UAB “Litectus“ parengta kainų suvestinė, jog jis bendravo su UAB “Litectus“ atstovais ir vedė derybas , patvirtina kaltinamojo parodymus, jog jo ketinimai buvo rimti ir jis pagrįstai tikėjosi iki preliminariose sutartyse nurodyto laiko įsigyti turtą savo vardu, sutvarkyti sklypuose komunikacijas. Šios aplinkybės liudija ne apie tyčinę apgaulę, bet apie tam tikrą verslo riziką, kurią jis nusprendė prisiimti, iš anksto pažadėdamas sutvarkyti žemės pirkimo sandorį. Kad N. R. neturėjo patirties ir nežinojo, su kokiomis problemomis susidurs, nes namai su nepriduotomis komunikacijomis buvo įkeisti bankui ir nėra parduoti iki šiol, kad namų pardavimui sutrukdė ir namus perėmusios banko įmonės nerealūs reikalavimai N. R. , patvirtino ir liudytojas E. Ž. .
Byloje nėra duomenų, jog N. R., sudarydamas sandorį su V. P., būtų žinojęs ir naudojęsis tuo faktu, kad įmonė nepajėgi vykdyti prisiimamų įsipareigojimų, bet vis tiek siekęs sudaryti žalingą sandorį su nukentėjusiąja tik tam, kad galėtų iš jos pasisavinti pinigus, sumokėtus kaip avansą. Nustatyta, kad N. R. vadovaujama UAB „NVLAS“ įregistruota 2003-03-06, užsiėmė žemės sklypų pirkimu, gyvenamųjų namų statyba bei jų pardavimu ir pan., ką patvirtino ir bendrovės bankroto procedūrą vedantis bankroto administratorius (1 t., b.l. 73) , bendrovė veikė legaliai, nebuvo įsteigta nusikalstamoms veikoms daryti. Bankroto byla UAB „NVLAS“ iškelta tik po metų nuo nagrinėjamų įvykių, t.y. 2011 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, o iš liudytojo S. B. parodymų matyti, jog bankrutavusi UAB“NVLAS“ yra pajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad N. R. veikoje nėra sukčiavimo požymių , todėl darytina išvada, kad N. R. neįvykdė veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, dėl to jis išteisintinas (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
N. R. taip pat buvo kaltinamas netikrų dokumentų pagaminimu - 2010 m. spalio 18 d. ir 2010 gruodžio 18 d. trišalių preliminariųjų sutarčių. Byloje surinkti duomenys neginčijamai patvirtina, jog šiose sutartyse įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys jog V. P. parduodamas turtas nuosavybės teise priklauso UAB „NVLAS“, atstovaujamai N. R. . Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį, laikomas dokumento suklastojimu , tačiau remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, ne bet kokie neatitinkantys tikrovės duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje, nustatančiame atsakomybę tik už pavojingą veiką, o ne formalų pažeidimą. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-263/2010).
N. R. pripažino, kad pasirašė ant preliminariųjų sutarčių, kuriose atvaizduoti tikrovės neatitinkantys duomenys. Nors tokie kaltinamojo veiksmai prieštarauja sąžiningo verslo principams, tačiau neteisingų duomenų nurodymas ir pasirašymas ant preliminariųjų sutarčių nebuvo savitikslis dokumento klastojimas, nes N. R. tikslas buvo parduoti namą ir taip uždirbti pinigų ir tik tam tikslui įgyvendinti jis pasirašė nekilnojamojo turto agentūros paruoštą trišalės sutarties tekstą. Preliminarios sutartys su tikrovės neatitinkančias duomenimis , kitam tikslui , nei namo su žemės sklypu konkrečiam pirkėjui-V. P. pardavimui užtikrinti ir negalėjo būti panaudotos. Sandoriui nepavykus, ginčas tarp šalių buvo išspręstas civilinio proceso tvarka (civilinė byla Nr. 2-4204-777/2011). Kaip konstatuota aukščiau, N. R. veiksmuose nebuvo apgaulės požymių, todėl atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog V. R. veikos, pasirašant ant sutarčių su neteisingais duomenimis , pavojingumas peržengė nesąžiningo poelgio ribas ir įgijo nusikalstamos veikos požymius. Vadovaujantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad N. R. neįvykdė veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, dėl to jis išteisintinas (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Nukentėjusioji V. P. prašo priteisti iš N. R. jos patirtas išlaidas - 1210 Lt už advokatės atstovavimą byloje, tačiau sutinkamai su Lietuvos Respublikos 104 str. 2 d. nuostatomis proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese gynėją , turėtas išlaidas apmoka pats iš savo lėšų.Pagal proceso dalyvio prašymą pripažinus šias išlaidas proceso išlaidomis , jos turėtų būti išieškotos iš nuteistojo ( Lietuvos Respublikos 105 str. 1 d.) , tačiau įvertinus tai, kad N. R. išteisintinas, to padaryti teismas negali. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nukentėjusiosios prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais
nusprendžia:
N. R. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiosios V. P. prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per šį Klaipėdos miesto apylinkės teismą.