Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. I., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), turintis spec. vidurinį išsilavinimą, susituokęs, nedirbantis (senatvės pensininkas), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. I. 2020 m. sausio 16 d. apie 14 val. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose, adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 17, Alytaus m., apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-878/2020 dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, tyčia davė žinomai melagingus parodymus teigdamas, kad 2019 m. liepos 22 d. apie 19 val. jis kartu su J. D. vartojo alkoholinius gėrimus iki atvykstant policijos pareigūnams ir nustatant J. D. neblaivumą, nors žinojo, kad 2019 m. liepos 22 d. nuo 18.57 val. iki 19.05 val. jie kartu alkoholio nevartojo.

Kaltinamasis A. I. kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad J. D. yra jo sodo kaimynas, jie daug metų bendrauja ir palaiko labai gerus santykius, todėl kai J. D. jo paprašė melagingai paliudyti teisme, kad 2019 m. liepos 22 d. nuo 18.57 val. iki 19.05 val. jie kartu vartojo alkoholį, kaltinamasis sutiko ir 2020 m. sausio 16 d. teisme vykusio posėdžio metu jis, apklausiamas liudytoju, davė melagingus parodymus, nors ir buvo prieš apklausą įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę, davus parodymus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant kitoms Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, bylos įrodymai ištirti atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2020 m. kovo 17 d. priėmė nutartį pranešti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui apie tai, kad A. I. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymiai, nes nustatė, kad nagrinėjant teisme baudžiamąją bylą Nr. 1-77-878/2020, kurioje J. D. kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, liudytoju apklaustas A. I. 2020 m. sausio 16 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kad 2019 m. liepos mėnesį po pietų jo sodo kaimynas J. D. atvažiavo į sodą, pasistatė automobilį prie vartų, liudytojas nuėjo su juo pasisveikinti, atidarė vartus ir matė, kad J. D. neatrodė išgėręs, po to J. D. pasiūlė A. I. išgerti ir jie abu per minutę prie tvoros išgėrė J. D. atsineštą 200 g talpos buteliuką, kuriame buvo alkoholinis gėrimas, po to J. D. nuėjo perstatyti savo automobilį, įsėdo į jį ir tuo metu netikėtai privažiavo policijos tarnybinis automobilis ir pareigūnai sustabdė J. D.. Teismui išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad J. D. alkoholį gėrė 2019 m. liepos 22 d. iki 19 val., kuomet atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, o ten apie 19 val. su A. I. alkoholinių gėrimų iki atvykstant policijos pareigūnams ir nustatant J. D. neblaivumą jis negėrė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad liudytojas A. I. teisme davė melagingus parodymus apie reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, todėl jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymiai (b. l. 3–4).

Iš Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. teisiamojo posėdžio protokolo byloje Nr. 1-77-878/2020 ir liudytojo priesaikos matyti, kad teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje J. D. buvo kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, apklaustas liudytoju A. I., būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, davė parodymus, kad liepos mėnesį, kai kaimynas J. D. automobiliu atvažiavo į sodą, jis pasistatė automobilį prie vartų, nevarė mašinos į kiemą, atrodė blaivus, pasiūlė A. I. išgerti ir jie dviese išgėrė mažą, 200 ml talpos buteliuką alkoholinio gėrimo, koks tai gėrimas neprisiminė, tą buteliuką abu gėrė prie tvoros, A. I. išgėrė vieną stikliuką, o J. D. išgėrė daugiau, po to J. D. nuėjo patraukti savo automobilio, nors A. I. jam sakė nevairuoti, bet šis neklausė ir įsėdo į savo automobilį ir tada atvažiavo policija ir J. D. sustabdė ir sulaikė. A. I. stovėjo ir žiūrėjo, kas ten vyksta, pareigūnų jis klausė, už ką jie kaimyną sulaiko (b. l. 27–32).

Įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-878/2020, J. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. kad jis 2019 m. liepos 22 d. nuo 18.57 val. iki 19.05 val. Alytaus rajone ir Alytaus mieste, važiuodamas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatyta daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (b. l. 12–23). Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstant nusikalstamos veikos aplinkybes ir įrodymus, yra nurodyta, kad teisme apklaustas liudytojas A. I. davė parodymus, jog 2019 m. liepos mėnesį po pietų jo sodo kaimynas J. D. atvažiavo į sodą, pasistatė automobilį prie vartų ir A. I. nuomone J. D. buvo blaivus, tik vėliau jis pasiūlė A. I. išgerti, atsinešė mažą 200 g talpos buteliuką su alkoholiniu gėrimu, kurį jie dviese per minutę išgėrė, tada J. D. nuėjo patraukti savo mašiną nuo vartų, įsėdo į automobilį ir tuo metu staiga atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sustabdė. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad liudytojo A. I. parodymai yra nepatikimi, nes jie nelogiški, be to, iš vaizdo įrašų matyti, kad nebuvo jokio stikliuko, iš kurio neva gėrė A. I. ir J. D., jie tik pasisveikino prie sklypus skiriančios tvoros, paduodami vienas kitam rankas, tarp A. I. parodymų ir kaltinamojo J. D. paaiškinimų buvo prieštaravimų, todėl teismas liudytojo A. I. parodymus vertino kaip akivaizdžiai neteisingus, duotus, siekiant padėti pažįstamam J. D. išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir jais nesirėmė. Be to, teismas rėmėsi objektyviais, alkotesterio „Alcotest 7510“ užfiksuotais, duomenimis, pagal kuriuos J. D. 19.07 val. ir 19.23 val. nustatytas girtumas ir alkotesteris neaptiko J. D. burnoje alkoholio, o tai reiškia, kad J. D. vartojo alkoholį ne apie 19 val., t. y. ne su A. I., o kur kas anksčiau (b. l. 19–20).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinimas A. I. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį yra įrodytas.

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertas ar specialistas pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje institucijoje. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, iškraipomi arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. Melagingų parodymų davimas – veika, padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-305-788/2015, 2K-566-895/2015).

Kaltinamojo A. I. paaiškinimais teisme, 2020 m. sausio 16 d. vykusio teismo posėdžio protokole užfiksuotais A. I. parodymais, kuriuos jis davė apklausiamas kaip liudytojas, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžiu nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-77-878/2020, kurioje J. D. buvo kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, liudytoju apklaustas A. I., būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, siekdamas padėti J. D. išvengti baudžiamosios atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam, sąmoningai davė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančius parodymus, t. y. jis tyčia melagingai liudijo, kad J. D. 2019 m. liepos 22 d. apie 19 val. gėrė alkoholinius gėrimus kartu su A. I. sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), nors faktiškai J. D. 2019 m. liepos 22 d. nuo 18.57 val. iki 19.05 val. neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokie kaltinamojo A. I. veiksmai atitinka BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinamasis A. I. pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. I. ir jo sutuoktinė N. I. pateikė teismui prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį N. I. atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 105, 106). N. I. nurodė, kad su kaltinamuoju santuokoje gyvena 46 metus, užaugino vaikus, kurie jau savarankiški, dabar sutuoktiniai gyvena dviese, tarpusavyje sutaria gerai, visas problemas sprendžia kartu, A. I. visada atsižvelgia į jos nuomonę, ji sutuoktiniui yra autoritetas. N. I. neteista, administracinėmis nuobaudomis nebausta, šiuo metu nedirba, yra pensininkė, anksčiau dirbo pedagoge, turi gyvenimiškos patirties, taigi, turi visas galimybes daryti sutuoktiniui teigiamą įtaką ir gali laiduoti, kad jis daugiau nenusikals.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos įtvirtintos BK 40 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Be to, teismas, priimdamas sprendimą dėl galimybės taikyti laidavimo institutą, privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant, ar asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotoju, turi būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. I. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), dėl kurio kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo veiksmais jokia turtinė žala nebuvo padaryta. A. I. teisiamas pirmą kartą, anksčiau jo atžvilgiu nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas (b. l. 42). Administracinėmis nuobaudomis kaltinamasis nebaustas (b. l. 43). Psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 35). Įvertinus kaltinamojo nuoširdžią atgailą, jo kritinį požiūrį į savo veiksmus, taip pat kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis anksčiau nėra padaręs jokių teisės pažeidimų, gyvena šeimoje, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (b. l. 100), galima pagrįstai manyti, kad A. I. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, jau vien baudžiamasis procesas turėjo kaltinamajam pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje laikytis įstatymų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Nagrinėjamoje byloje prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pateikė kaltinamojo sutuoktinė N. I., kuri yra neteista, nebausta administracinėmis nuobaudomis. N. I. nedirba, yra senatvės pensininkė. Jau daugiau kaip 45 metus ji gyvena su kaltinamuoju, gerai jį pažįsta, šeimoje santykiai geri, paremti abipuse pagarba. N. I. suvokia sutuoktinio padaryto nusikaltimo neigiamus padarinius, ji kritiškai vertina jo veiksmus, dėl to labai išgyvena, į laiduotojos pareigas žiūri atsakingai. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti N. I. kaip laiduotoja, byloje nėra. Teismas sprendžia, jog N. I. yra verta teismo pasitikėjimo, ji turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį laiduotojos sutuoktinės N. I. atsakomybei. Atsižvelgiant į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, taip pat įvertinus laiduotojos N. I. turtinę padėtį (senatvės pensininkė, gauna 437 Eur pensiją), laidavimas skirtinas be užstato, nustatant minimalų vienerių metų laidavimo terminą. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla nuosprendžiu nutrauktina (Baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę, teismas svarsto, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-164-895/2018 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. I. padarė nusikaltimą teisingumui. Melagingai liudydamas teisme, A. I. suvokė, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, ir to norėjo. Kaltinamojo paaiškinimai, kad tokiu būdu jis norėjo pagelbėti kaimynui, niekaip nepateisina jo elgesio, pilietinės pareigos nevykdymo. Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo tikslus ir motyvus, taip pat jo asmenybę, sprendžia, kad siekiant užtikrinti prevencijos tikslus, atgrasyti nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo, tikslinga paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pagal BK 71 straipsnio 2 dalį teismas pilnamečiam asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, senatvės pensininkas, gauna 250 Eur pensiją), skirtina 6 MGL dydžio, t. y. 300 Eur įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant penkių mėnesių terminą šiai įmokai sumokėti (BK 71 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 50 Eur). Teismo vertinimu, tokio dydžio įmoka yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nesuvaržys kaltinamojo interesų akivaizdžiai labiau, negu reikia pasiekti visuotinai svarbius bausmės tikslus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

Kaltinamajam 2020 m. gegužės 4 d. tyrėjo nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 67–68) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 303 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. I., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti A. I. laiduotojos N. I., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. I. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 MGL dydžio, t. y. 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti, kad ši įmoka turi būti sumokėta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmoka mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor banke, gavėjas – LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas – 188604955, mokėjimo paskirtis – vardas, pavardė, asmens kodas.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Išaiškinti A. I., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jei asmuo laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Laiduotojai N. I. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.