Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-03-13 · Civilinė byla Nr. e2-9932-779/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-13
Bylos Nr.
e2-9932-779/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04023-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Ieškovas
UAB „4finance“
Atsakovas
V. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-9932-779/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04023-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.2.6.6.2 (S)
VI LNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASUŽAKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovui V. G. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „4finance“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo V. G. 217,22 Eur paskolą, 17,38 Eur paskolos suteikimo komisinį mokestį, 389,34 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-01-24 tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta paskolos sutartis pagal kurią ieškovė atsakovui paskolino 217,22 Eur (750 Lt). Pratęsus paskolos grąžinimo terminą, paskola turėjo būti grąžinta ir sumokėtas paskolos komisinis mokestis iki 2011-02-13.

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai 2017-02-18 įteikti darbovietės administracijai, atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2011-01-24 ieškovė UAB „4finance“ su atsakovu nuotoliniu būdu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kuria suteikė atsakovui 750,02 Lt (217,22 Eur) kredito sumą su 60,01 Lt (17,38 Eur) vartojimo kredito kaina 20 dienų laikotarpiui. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kredito kainą iki 2011-02-13. Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl atsakovas liko skolingas ieškovei 217,22 Eur paskolos sumą ir 17,38 Eur nesumokėtą kredito kainą. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 straipsnis).

Teismas konstatuoja, kad šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis yra vartojimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnis). CK 6.873 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.872 straipsnio 2 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir sumokėti palūkanas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 217,22 Eur negrąžintas kreditas ir 17,38 Eur kredito kaina.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 389,34 Eur delspinigius taikant 1 proc. dydžio delspinigių skaičiavimo koeficientą už kiekvieną prievolės neįvykdymo dieną remiantis sutarties 7.2 punktu. CK 6.71 straipsnio 1 dalis nustato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.72 straipsnis nustato, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Sutarties 7.2 punkte nustatyta, kad jei sudarant šią sutartį buvo taikoma bendros kainos nuolaida (nurodyta sutarties specialiosiose sąlygose), kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų (jei taikomos) mokėjmo terminą, bendra norma už naudojimąsi kreditu (7.1 punktas) po termino praleidimo yra skaičiuojama netaikant nuolaidų, tačiau visais atvejais kredito davėjas neturi teisės reikalauti grąžinti kredito gavėjui jau suteiktos nuolaidos. Iš šalių sudarytos paskolos sutarties matyti, kad ieškovė delspinigių dydžio sutartimi nenustatė, nuolaidos sudarant sutartį netaikė. Esant tokioms aplinkybėms teismo vertinimu ieškovė skaičiavo kompensacines palūkanas padengiančias minimalius ieškovės nuostolius, o nesant rašytinio susitarimo dėl delspinigių ieškovė negalėjo taikyti netesybų instituto atsakovui.

Tarp šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta Bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką; 4.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios Sutarties specialiosiose sąlygose. Iš sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad bendra kredito kainos metinė norma sudaro 146 proc. Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti delspinigių (kompensacinių palūkanų), atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovė, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d., Vilniaus apygardos teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010, Panevėžio apygardos teismo 2012-02-23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85-280/2012). Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Ir nors Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas įsigaliojo 2011-04-01, o sutartis sudaryta 2011-01-24, kaip rekomendacinėmis vadovaujamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito nuostatomis, susijusiomis su netesybų dydžiu, nes reikalavimas dėl paskolos ir delspinigių priteisimo pareikštas jau įsigaliojus minėtam įstatymui. Norėdama, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovė privalėjo juos įrodyti. Ieškovė į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Prieitina prie išvados, kad prašomos priteisti kompensacinės palūkanos (netesybos kaip tai nurodo ieškovė) yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. už vieną dieną (CK 6.37 straipsnio 3 dalis), tai sudaro 21,11 Eur palūkanų už 180 dienų laikotarpį, o likusi ieškovės reikalavimo dalis dėl kompensacinių palūkanų (netesybų), paskaičiuotų po kredito grąžinimo dienos, priteisimo atmestina. Iš viso iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 21,11 Eur kompensacinės palūkanos.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 255,71 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017-02-01, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pasyvų elgesį, į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, į tai, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro tik minimalaus dydžio žyminis mokestis, prieina išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų taisyklės ir priteisti ieškovei iš atsakovo 15,00 Eur žyminį mokestį (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi CPK 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „4finance“, į. k. 301881644, iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 217,22 Eur paskolą, 17,38 Eur komisinį mokestį, 21,11 Eur kompensacines palūkanas, 15 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš viso – 270,71 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų 71 ct), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 255,71 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-02-01 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Staknienė