Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti asmeniškai 2015-07-11. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo nepateikė. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba parengiamasis dokumentas. Esant šioms aplinkybėms, teismo sprendimas priimtinas už akių, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 str. 4 d., 285 str., 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad „Swedbank“, AB bankas pagal 2003-07-24 kredito sutartį Nr. 03-022069-EG suteikė atsakovui 2600 Lt kreditą. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, kredito laiku negrąžino. 2009-05-21 reikalavimo perleidimo sutartimi „Swedbank“, AB perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą naujajam kreditoriui UAB „Gelvora“. Ieškovas pagal vartojimo kredito sutarties sąlygas paskaičiavo atsakovui 587,25 Eur sutartinių palūkanų, 8,09 Eur delspinigių už nesumokėtą skolą, 106,71 Eur delspinigių už nesumokėtas palūkanas, 44,39 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimą ieškovas įrodinėja: 2009-05-21 reikalavimo perleidimo sutartimi, 2003-07-24 kredito sutartimi Nr. 03-022069-EG, įspėjimu apie sutarties nutraukimą, palūkanų, delspinigių paskaičiavimu.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 str. 1 d.). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu taikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas materialinės teisės normas, šalių sutartimi sutartas sąlygas, atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovui įvykdymą, darytina išvada, kad atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškovu neįvykdė, todėl iš jo priteistina 674,58 Eur negrąžinto kredito (CK 6.886 str. 1 d., 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 6.205 str.).

Atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškovu, kyla pareiga mokėti palūkanas, kurios laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais (CK 6.37 straipsnis, 6.261 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis). Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas. Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Pagal sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti 15 proc. dydžio metines palūkanas už pradelstą atsiskaityti laikotarpį. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 587,25 Eur sutartinių palūkanų už 2009-08-26 – 2015-05-20 laikotarpį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeidžiant sutarčių laisvės principo. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).

Atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškovu neįvykdė, tačiau akivaizdu, kad atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovui aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Pagal vartojimo kredito sutartį paskaičiuotos 587,25 Eur sutartinės palūkanos už pradelstą atsiskaityti laikotarpį yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Ieškovo prašomos priteisti 587,25 Eur palūkanos sudaro daugiau nei pusę negrąžinto kredito 674,58 Eur sumos dydžio. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog ieškovas patyrė prašomus priteisti 587,25 Eur dydžio nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo. Nors byloje nustatyta, kad atsakovas tinkamai neįvykdė šalių tarpusavio sutarties, tačiau ši aplinkybė, įvertinus išvardintas priežastis, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste nelaikytina objektyviai svarbia ir suteikianti pagrindą ieškovui nepelnytai. Dėl nurodytų argumentų ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies. Atsižvelgiant į negrąžinto 674,58 Eur kredito, prašomų priteisti palūkanų 587,25 Eur dydį, laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, prašomų priteisti palūkanų dydis yra mažintinas iki 150 Eur (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo), laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-1037-653/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013-11-14 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-865-544/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-536/2008).

Pagal CK 6.71 str. 1 d. netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, kurių dydis nustatomas sutartimi dėl netesybų (t.y. sutartinius nuostolius). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo prievolę. Atsakovas prievolės tinkamai neįvykdė, už paslaugas laiku neatsiskaitė, todėl pagal sutarties sąlygą, kuria šalys susitarė dėl 0,1 procentų dydžio delspinigių nuo laiku nesumokėtos skolos už kiekvieną uždelstą dieną, ieškovas paskaičiavo atsakovui 8,09 Eur delspinigių už nesumokėtą skolą už 2014-11-21 – 2015-05-20 laikotarpį, 106,71 Eur delspinigių už nesumokėtas palūkanas už 2014-11-21 – 2015-05-20 laikotarpį. Teismui sumažinus priteistinų sutartinių palūkanų dydį nuo 587,25 Eur iki 150 Eur, delspinigiai už nesumokėtas 100 Eur palūkanas sudaro 27 Eur (CK 6.71 str., 6.258 str.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 8,09 Eur delspinigių už nesumokėtą skolą už 2014-11-21 – 2015-05-20 laikotarpį, 27 Eur delspinigių už nesumokėtas 150 Eur palūkanas už 2014-11-21 – 2015-05-20 laikotarpį, iš viso 35,09 Eur delspinigių, likusi reikalavimo dalis dėl delspinigių atmestina kaip nepagrįsta (CPK 3 str. 7 d., 178 str., CK 1.5 str. 2 d., 6.71 str., 6.73 str. 2 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17 procentų dydžio metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (674,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis, 6.261 straipsnis, 6.874 straipsnis).

Ieškovas prašė priteisti 44,39 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Nurodė, kad šią sumą sudaro išlaidos darbo priemonėms (popierius, vokas, vienpusis spausdinimas), registruoti ir paprasti pranešimai, užklausos Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro tarnyboms (9 b. l.). Teismo vertinimu, išlaidos darbo priemonėms yra tiesiogiai susijusios su ieškovo, užsiimančio skolų išieškojimu ir prevencija, ūkine-komercine veikla, todėl negali būti pripažintos išlaidomis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta prasme. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių išlaidas, patirtas siunčiant pranešimus bei užklausiant Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro tarnybas, todėl ieškovo reikalavimas dėl šių išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas už teismui pateiktą ieškinį sumokėjo 32 Eur žyminio mokesčio, ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 ir 7 dalys).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 286 str., 287 str. 1 d., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, buveinė A. J. g. 7, Vilniuje, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 674,58 Eur (šeši šimtai septyniasdešimt keturi eurai 58 ct) negrąžinto kredito, 150 Eur (šimtas penkiasdešimt eurų) sutartines palūkanas už 2009-08-26 – 2015-05-20 laikotarpį, 35,09 Eur (trisdešimt penki eurai 9 ct) delspinigių už 2014-11-21 – 2015-05-20 laikotarpį, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (859,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 32 Eur (trisdešimt du eurai) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti ieškovui UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, 9 Eur (devyni eurai) žyminį mokestį, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2, 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.