- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-14
- Bylos Nr.
- I-208-342/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“
- Atsakovas
- T.Ž.
- Advokatai
- Artūras Jaskelevičius
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei T.Ž. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) prašymu (t. 1, b.l. 10-11) prašo priteisti iš atsakovės T.Ž. (toliau – ir atsakovė) 369,00 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. iki 2010-10-15. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, duomenų gavimo bei advokato pagalbai apmokėti turėtas išlaidas. Prašymą grindžia tuo, kad atsakovė, būdama nekilnojamojo turto - buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjusi vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Paaiškina, kad ginčo rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais, o šios rinkliavos mokėjimas yra privalomas nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams - fiziniams ir juridiniams asmenims. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaiko prašymo reikalavimą jame išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu.
Atsakovė T.Ž. atsiliepimo į prašymą nepateikė. Tinkamai apie posėdžio laiką ir vietą informuota pareiškėja į bylos nagrinėjimą neatvyko, byla nagrinėtina pareiškėjai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).
Teismas 2012-05-03, 09.03 val. gavo atsakovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą (ši byla paskirta nagrinėti 2012-05-03, 09.00 val.). Šį prašymą atsakovė grindžia tuo, kad iki šiol neišspręstas klausimas dėl advokato jai paskyrimo šioje byloje, o tam aktuali 2012-05-03, 16.00 val. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. A520–332/2012. Akcentuotina, kad teismo iniciatyva buvo užklausti ir 2012-03-06 gauti duomenys iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) apie tai, kad Tarnybos 2011-01-18 sprendimo Nr.(1.31)-TPA-82-11, kuriuo atsakovei suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-17852-255/2010 dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, galiojimas baigėsi, nes atsakovė iki nustatytos datos nesikreipė į Tarnybą dėl ginčo pagalbos pratęsimo ir nepateikė metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos (t. 2, b.l. 55). Atsakovės nurodytoje LVAT byloje ginčo dalyku yra Tarnybos 2011-04-12 sprendimas Nr.(1.31.)-TPC-32-11, kuriuo Tarnyba nusprendė pakeisti advokatą M.V. ir paskirti advokatą K.K. teikti jai antrinę teisinę pagalbą pagal minėtą Tarnybos 2011-01-18 sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-82-11, įpareigoti advokatą M.V. visą medžiagą, susijusią su antrinės teisinės pagalbos teikimu atsakovei, perduoti advokatui K.K. (duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO). LVAT 2012-05-03 nutartimi administracinėje byloje Nr. A520–332/2012 T.Ž. apeliacinį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-07-05 sprendimą paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011-07-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-415-583/2011 T.Ž. skundą (vienas iš jos reikalavimų - panaikinti Tarnybos 2011-04-12 sprendimą Nr.(1.31.)-TPC-32-11) atmetė kaip nepagrįstą (t. 1, b.l. 41-47).
Analizuojant virš išdėstytas aplinkybes ir minėto prašymo dėl bylos atidėjimo argumentus, matyti, kad nei faktinio, nei juridinio pagrindo tokio prašymo tenkinimui nėra ir (ar) šios aplinkybės nesudaro teismui kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo prašymas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurių 6 punktas (2008-12-23 sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų, galiojusių nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31, 5 punktas) numatė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr. LVAT 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011 ir kt.).
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-23 sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 6 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą Vietinės rinkliavos dydį arba jį padauginus iš Vietinės rinkliavos dydžio parametro. Vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos mieto savivaldybės Vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (Nuostatų 16 punktas). Pareiškėjui UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiškėja parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą (Nuostatų 24-29 punktai). Nuostatuose numatyti du vietinės rinkliavos administravimo būdai: 1) pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą; 2) pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį. Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo procedūros tvarka reglamentuota Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-11-27 sprendimu Nr. T2-390 (pakeistu 2010-11-25 sprendimu Nr. T2-331) patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašas taikomas tik tiems atliekų turėtojams, kurie savo valią išreiškė raštu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, tai yra ne viešojo naudojimo erdvėse (2 punktas). Iš šio teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad atsakovė, kaip vietinė rinkliavos mokėtoja, nusprendusi vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį už nekilnojamojo turto objektą, savo valią turėjo išreikšti raštu, t.y. pareiškėjui pateikti nustatytos formos deklaraciją. Priešingu atveju, atsakovei raštu neišreiškus valios dėl vietinės rinkliavos mokėjimo pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį, vietinė rinkliava skaičiuojama pagal registre nurodytą turimo nuosavybės teise nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė T.Ž. nuo (duomenys neskelbtini) metų yra nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkė (t. 1, b.l. 20, 21). Iš KRATC 2010-11-10 pažymoje apie skolą dėl vietinės rinkliavos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-10-15 atsakovė nesumokėjo 369,00 Lt ginčo rinkliavos, t.y. 2008 m. – 75 Lt, 2009 m. – 145 Lt, 2010 m. I ketvirtį – 37 Lt, 2010 m. II ketvirtį – 37 Lt, 2010 m. III ketvirtį – 37 Lt, 2010 m. IV ketvirtį – 38 Lt (t. 1, b.l. 13). Duomenų, kad 369,00 Lt dydžio rinkliavą T.Ž. sumokėjo nėra ir teismas tokių duomenų nenustatė.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovei draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Byloje įrodžius, kad atsakovė už ginčo laikotarpį yra nesumokėjusi 369,00 Lt ginčo rinkliavos sumos, iš jos ši suma priteistina pareiškėjui.
Dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo.
Pareiškėjas byloje pateikė PVM sąskaitą – faktūrą su priedais (t. 1, b.l. 14, 15), kuri patvirtina, kad pareiškėjas atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui už teisines paslaugas byloje sumokėjo 181,50 Lt (t. 1, b.l. 14, 15).
Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 49 straipsnio 1 dalis). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008. Administracinė jurisprudencija Nr. 4(14). P. 109-124). Administracinių bylų teisenos įstatymas neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, tarp jų ir viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau iš principo šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Kita vertus, bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme. Tuo tikslu Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 5¹ straipsnio 6 dalis numato, kad „Atstovaujant valstybei, gali būti pasitelkiami advokatai (kiti teisininkai, bylos nagrinėjimo valstybėje turintys teisę teikti teisines paslaugas), jeigu byla yra sudėtinga, reikia specialių žinių, patyrimo, užsienio valstybių teisės žinių arba kitais atvejais, kai tai yra būtina tinkamam ir efektyviam valstybės interesų gynimui.“ Atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas. Pažymėtina, kad panašius kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą, nustato ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šios Rekomendacijos, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, yra taikomos ir sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo administracinėse bylose. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Taigi viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).
Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo vidaus administravimo struktūros (http://www.kratc.lt/lt/apie_mus/kratc_struktura/) matyti, kad pareiškėjas turi tik vieną juristo etatą, taigi turėjo pagrindą pasitelkti advokatą atstovauti teisme. Sprendžiant, ar pagrįstas prašomos priteisti atstovavimo išlaidų sumos dydis, atsižvelgtina į tai, kad ginčas pradžioje nagrinėtas Klaipėdos miesto apylinkės teisme (t. 1, b.l. 10-11), ieškinį bendros kompetencijos teismui paruošė advokatas Artūras Jaskelevičius (t. 1, b.l. 10-11), jis dalyvavo 2011-05-10 ir 2011-06-01 teismo posėdžiuose (t. 1, b.l. 155-156, 173-176), o po bylos perdavimo pagal teismingumą administraciniam teismui (t. 1, b.l. 183), dalyvavo šio teismo 2012-02-08, 2012-02-23, 2012-03-22 ir 2012-05-03 posėdžiuose (t. 2, b.l. 32-34, 48, 69). Taigi, kompleksiškai vertinant šio ginčo pobūdį - byla iš esmės nesudėtinga, advokato atliktus byloje veiksmus, atsižvelgiant į konkrečias ginčo nagrinėjimo aplinkybes, į tai, kad teisinis ginčo rinkliavos reglamentavimas aiškus, teisminė praktika tokiais klausimais pakankamai gausi, o bylos baigtis jokių pasekmių kitiems asmenims neturės, viešojo intereso nepažeis, laikytina, kad prašoma priteisti 181,50 Lt suma yra ne per didelė, o pagrįstai ir teisėtai išmokėta advokatui už pareiškėjo atstovavimą suma. Atsižvelgiant į visa tai, iš atsakovės priteistina 181,50 Lt dydžio atstovavimo išlaidų suma pareiškėjui (ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad pareiškėjas turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto, gyvenamosios patalpos nuomos teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, išlaidas; dienpinigius.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 5,90 Lt išlaidas, susijusias su viešojo registro duomenų gavimu. Šioje byloje įvardijamos 5,90 Lt patirtos išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, kadangi įvardintųjų viešojo registro duomenų surinkimas ar peržiūra yra neatsiejamai susijęs ir su vietinės rinkliavos administravimu. Nuostatų 12 punkte yra numatyta, kad UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ vietinės rinkliavos mokėtojų administravimo tikslais nustatyta tvarka naudojasi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo, Gyventojų registro, Mokesčių mokėtojų registro (t.y. viešaisiais registrais) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimais duomenimis, reikalingais vietinei rinkliavai administruoti. Taigi, vietinės rinkliavos administravimui renkant reikalingus duomenis apie vietinės rinkliavos mokėtojus patirtos išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, o yra sudėtinė vietinės rinkliavos administravimo kaštų dalis. Prašomos priteisti išlaidos turi būti pagrindžiamos rašytiniais įrodymais. Pareiškėjas įrodymų apie patirtas išlaidas, susijusias su registro duomenų gavimu nepateikė, todėl priteisti nagrinėjamų išlaidų nėra faktinio ir teisinio pagrindo.
Dėl žyminio mokesčio grąžinimo.
Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad KRATC už paduodamą prašymą 2010-11-15 mokėjimo nurodymu Nr. 001679 sumokėjo 27,00 Lt dydžio žyminį mokestį (t. 1, b.l. 12). Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, prašymai dėl rinkliavų išieškojimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas. Pažymėtina, kad žyminį mokestį grąžina mokesčių inspekcija per dvejus metus nuo šios nutarties priėmimo, pateikus nutarties kopiją ir įmokos mokėjimo kvitą. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis, tai šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos(ABTĮ 42 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti.
Priteisti iš atsakovės T.Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškėjui UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 369,00 Lt (tris šimtus šešiasdešimt devynis litus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-10-15.
Pareiškėjui UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ grąžinti 2010-11-15 mokėjimo nurodymu Nr. 001679 sumokėtą 27,00 Lt (dvidešimt septynių litų) žyminį mokestį, grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.
Priteisti iš atsakovės T.Ž. 181,50 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną litą 50 centų) atstovavimo išlaidų pareiškėjui UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“.
Kitoje dalyje pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.
Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.