Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-07-05 · Administracinė byla Nr. I-415-583/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-07-05
Bylos Nr.
I-415-583/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas (pirm.), Egle Kiaurakyte, Vida Stonkuviene
Pareiškėjas
T. Ž.
Atsakovas
Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybai
Trečiasis asmuo
Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos
Administracine byla Nr. I-415-583/2011Proceso numeris 3-63-3-00208-2011-9 (S)Procesinio sprendimo kategorijos 24; 74
KLAIPEDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 5 d.Klaipeda

Klaipedos apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkaujantis ir pranešejas), Vidos Stonkuvienes, Egles Kiaurakytes, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejos T. Ž. skunda atsakovui valstybei, atstovaujamai Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos, atsakovui Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos direktoriui Rimvydui Valanciui, advokatui K. K., advokatui M. V. del sprendimo panaikinimo, neturtines žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinejes byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

pareiškeja T.Ž. kreipesi skundu i teisma, prašydama :

- panaikinti Klaipedos VGTPT 2011-04-12 sprendima Nr.(1.31.)-TPC-32-11 ir ipareigoti atsakova Klaipedos VGTPT antrine teisine pagalba palikti teikti advokata M. V.;

- iš atsakovo priteisti 300.000 litu neturtines žalos atlyginima;

- iš atsakovo priteisti bylinejimosi išlaidu atlyginima;

- iš atsakovo priteisti 5 procentus metiniu palukanu nuo teismo priteistos sumos, pradedant jas skaiciuoti nuo šios administracines bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo dienos.

Šalies argumentai

Pareiškeja T.Ž. skunde nurodo, kad 2011 m. sausio 3 d.pateike prašyma Klaipedos valstybines garantuojamos teisines pagalbos tarnybai (toliau – ir Tarnyba) del antrines teisines pagalbos suteikimo civilineje byloje Nr. 2-1642-255/2011. Tarnyba teikti antrine teisine pagalba paskyre advokatui M. V. Taciau Tarnyba 2011 m. balandžio 12 d. gincijamu sprendimu šališkai ir be jokio suderinimo bei akivaizdžiai darant jai žala, vilkinant teisinga bylos išnagrinejima, nusprende pakeisti advokata, paskiriant advokata K. K., kuri ji ne karta yra šalinusi nuo atstovavimo, nes advokato elgesys jai sukelia nervine itampa, stresa. Nurodo, kad jai nebuvo pranešta, kad advokatas M.V. nuo 2011-03-21 nebeteikia antrines teisines pagalbos civilinese bylose, todel jai nebuvo suteikta galimybe apie šias aplinkybes sužinoti iš anksto bei imtis veiksmu. Teigia, jog toks Tarnybos sprendimas pažeidžia jos teises ir teisetus interesus bei lukescius tureti byloje pastovu ir ta pati advokata, kuriuo ji pasitiki. Be to, nurodo, kad Tarnyba skundžiamu sprendimu be jos leidimo ir su ja nesuderinus bei nepranešus, ipareigojo advokata K.K. priimti iš advokato M.V. visa civilines bylos medžiaga, bei neteisetai be jos leidimo gauti duomenis bei atlikti procesinius veiksmus teisme. Pažymi, kad Tarnybos direktorius R.Valancius tycia nesudaro jokiu galimybiu apginti jos pažeistas teises, neteisetais budais suvaržo jos konstitucines teises ir tuo padare jai neturtine žala, kuria prašo atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnyba atsiliepime i skunda (b.l.51-53) nurode, kad pagal pareiškejos 2011-01-18 prašyma tarnybos sprendimu antrine teisine pagalba civilineje byloje paskirtas teikti advokatas M.V.. 2011-03-21 tarnyba ir advokatas M.V. pasiraše susitarima del 2006-08-31 antrines teisines pagalbos teikimo prireikus sutarties Nr. S3-62 pakeitimo, kuria advokatas isipareigojo pagal tarnybos sprendimus teikti antrine teisine pagalba tik baudžiamosiose bylose. 2011-04-12 gincijamu sprendimu Nr.(1.31)-TPC-32-11 advokatas M.V. pakeistas advokatu K.K. atsižvelgiant i T.Ž. skunda del advokato M.V. veiksmu bei advokato M.V. pateikta rašta, kad jis nuo 2011-03-25 iki 2011-04-20 atostogaus bei ivertinus tarp advokato ir Tarnybos pasirašyta susitarima del sutarties pakeitimo. Šias aplinkybes Tarnyba ivertino kaip svarbias del kuriu advokatas nebegali teikti antrines teisines pagalbos pareiškejai konkrecioje byloje, todel turi buti pakeiciamas kitu advokatu, kaip numatyta valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 18 straipsnio 7 dalyje. Teigia, kad pareiškeja savo teise paciai pasirinkti advokata suabsoliutina, tokia besalygiška teise pasirinkti advokata ji turetu tik nusprendusi privaciai samdytis advokata. Nurodo, kad Tarnyba pavesdama teikti antrine teisine pagalba konkreciam advokatui vadovaujasi principu, kad vien tik kokio nors konflikto buvimas tarp pareiškejo ir advokato praeityje savaime nereiškia, kad šis konfliktas salygoja interesu konflikta bet kada ateityje. Tokia pozicija yra išreiškusi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Taip pat pažymi, kad pareiškejos argumentas, kad Tarnyba be jos žinios ir leidimo ipareigojo advokatui K.K. perduoti civilines bylos dokumentus yra nepagristas, nes Tarnyba toki ipareigojima dave vadovaujantis Teisingumo ministro 2008-12-08 isakymu Nr. 1R-478 patvirtinto Advokatu, teikianciu antrine teisine pagalba, duomenu apie suteikta (teikiama) antrine teisine pagalba rinkimo, kaupimo ir pateikimo valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnyboms tvarkos aprašo 4 punktu. Mano, kad pareiškejos skundžiamas Tarnybos sprendimas yra teisetas ir pagristas. Pareiškeja nurodomos neturtines žalos nepagrindžia, jokiais irodymais ir skaiciavimasi, todel mano kad yra neirodyta, todel reikalavimas nepagristas.

Del salygu bylos nagrinejimui neatvykus proceso šalims ir ju atstovams.

Šalies argumentai

2011 m. birželio 20 d. ir 2011 m. birželio 27 d. teismui pareiškeja pateike prašymus del teismo nušalinimo, bylos sustabdymo ir perdavimo nagrineti kitam teismui. Teismas 2011 m. birželio 21 d. ir 2011 m. birželio 28 d. nutartimis nutare netenkinti prašymu del pareikšto nušalinimo bei bylos sustabdymo ir perdavimo nagrineti kitam teismui. Apie bylos nagrinejima visi proceso dalyviai ir ju atstovai informuoti, teismas nenustate privalomo šaliu ar ju atstovu dalyvavimo teismo posedyje, visiems proceso dalyviams apie bylos nagrinejima pranešta tinkamai, todel proceso šaliu ir ju atstovu nedalyvavimas teismo posedyje pagal ABTI 78 straipsnio 3 dalies nuostatas nera kliutimi bylos nagrinejimui ir sprendimo priemimui. Ivardintos aplinkybes teismo kolegijos taip pat buvo ivertintos kaip teisines prielaidos bylos nagrinejima testi rašytinio proceso tvarka ir vadovaujantis ABTI 79 straipsnio 5 dalimi, 134 straipsnio 4 dalimi byla nutarta nagrineti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja

Skundas netenkintinas:

Pareiškeja nurodo, kad savo 2011 m. sausio 3 d. prašyme suteikti antrine teisine pagalba buvo pareiškusi nušalinima Klaipedos VGTPT direktoriui, todel jis negalejo nagrineti nei antrines teisines pagalbos suteikimo klausimo, nei kito advokato skyrimo klausimo.

Viešojo administravimo istatymo 3 straipsnio 2 punkte itvirtinta, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi inter alia objektyvumo principu, reiškianciu, kad administracinio sprendimo priemimas ir kiti oficialus viešojo administravimo subjekto veiksmai turi buti nešališki ir objektyvus. Šiam principui realizuoti Viešojo administravimo istatyme yra numatytas specialus instrumentas – nušalinimo institutas. Viešuju ir privaciu interesu derinimo valstybineje tarnyboje istatyme 3 straipsnio 1 punkte itvirtinta asmenu, dirbanciu valstybineje tarnyboje, pareiga nešališkai, sažiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, idant butu užtikrinta viešuju interesu viršenybe. Taip pat šiame istatyme nustatyta, jog valstybineje tarnyboje dirbantys asmenys privalo teises aktu nustatyta tvarka ir priemonemis vengti interesu konflikto ir elgtis taip, kad nekiltu abejoniu, jog toks konfliktas yra, ir priimdami sprendimus, vadovautis istatymais ir visu asmenu lygybes principu (3 straipsnio 2 ir 4 punktai). Taigi, ir šiame istatyme yra itvirtintas specialus nušalinimo institutas, turintis garantuoti, jog asmenys, dirbantys valstybineje tarnyboje, laikysis jiems nustatytu, inter alia pirmiau nurodytu, pareigu.

Pareiškeja prašyme nurode, kad jos manymu R.V. yra šališkas ir praše ji nušalinti nuo jos prašymo nagrinejimo, taciau savo prašyma grindžia bendro pobudžio teiginiais, reiškiamais kaltinimais del jos persekiojimo.

Viešojo administravimo subjektui reiškiamas nušalinimas gali buti laikomas pagristu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybes, kurios leidžia pagristai abejoti šio subjekto nešališkumu. Vertinant nešališkuma objektyviuoju aspektu, ta aplinkybe, kad pareiškeja mano, jog Klaipedos VGTPT direktorius negali objektyviai išspresti jos pateikto prašymo, nera pagrindas savaime abejoti jo nešališkumu. Atsižvelgiant i tai, kad pareiškejos ivardijamas jos tariamas persekiojimas yra susijes su tarnybos administruojama antrine teisine pagalba, pareiškejos netenkinantys sprendimai savaime nesudaro pagrindo abejoti tarnybos direktoriaus nešališkumu, taigi ir nera teisiniu prielaidu teigti apie sprendima priemusio asmens šališkuma, juolab nesant jokiu faktiniu duomenu, kurie patvirtintu tokias prielaidas.

Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, turintiems teise gauti valstybes garantuojama teisine pagalba, ši pagalba teikiama Istatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Tai yra blanketine teises norma, nukreipianti i kita teises akta, kuris nustato teises gauti valstybes garantuojama teisine pagalba realizavimo detales. Garantuojamos teisines pagalbos teikima fiziniams asmenims, kad šie galetu tinkamai ginti pažeistas ar gincijamas savo teises ir istatymu saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymas (toliau – VGTPI, Istatymas). Teise gauti antrine teisine pagalba nera absoliuti, prigimtine ir neribojama. Ja suteikia pati valstybe, savo iniciatyva ir savo nuožiura, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajegi šia teise garantuoti. Antrines teisines pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybiška, efektyvia ir ekonomiškai pagrista teisine pagalba ginant teisetus interesus tu asmenu, kuriems tokia pagalba butiniausia. Valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrines teisines pagalbos teikima, priima sprendimus del antrines teisines pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo, taip pat ir advokato pakeitimo (VGTPI 9 straipsnis, 18 straipsnio 7 dalis). Antrine teisine pagalba teikiantis advokatas gali buti pakeistas pareiškejo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesu konfliktas arba kitos aplinkybes, del kuriu antrine teisine pagalba teikiantis advokatas negali teikti teisines pagalbos konkrecioje byloje (VGTPI 18 straipsnio 7 dalis). Iš šios Istatymo nuostatos matyti, kad nera baigtinio pagrindu, kuriems esant gali buti pakeiciamas antrine teisine pagalba teikiantis advokatas, sarašo, todel Tarnyba sprendima turi priimti kiekvienu konkreciu atveju ištyrusi ir ivertinusi konkreciam atvejui reikšmingu aplinkybiu visuma. Atlikti toki vertinima yra ne tik Valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos teise, bet ir istatymu nustatyta pareiga igyvendinant 1 straipsnio 1 dalyje itvirtintus šio istatymo tikslus ir realizuojant teisines pagalbos teikimo principus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos 2011 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-82-11 pareiškejai T.Ž. pagal jos 2011 m. sausio 3 d. prašyma suteikta valstybes garantuojama antrine teisine pagalba civilineje byloje Nr.2-17852-255/2010 del nesumoketos vietines rinkliavos priteisimo ir antrine teisine pagalba teikti paskirtas advokatas M. V. (b.l. 10-11). 2011 m. kovo 2 d. pareiškeja kreipesi i Tarnyba skundu, prašydama ipareigoti advokata M.V. pradeti vykdyti savo funkcijas (b.l.64) bei 2011 m. kovo 10 d. kreipesi i Tarnyba prašymu nurodydama, kad advokatas vilkina bylos išnagrinejima ir praše ipareigoti advokata vykdyti funkcijas (b.l.65). Tarnyba 2011 m. kovo 14 d. raštu Nr. (1.7)-SR-1052 (b.l.67) advokatui M.V. nurode pateikti paaiškinima. 2011 m. kovo 23 d. advokatas M.V. pateike paaiškinima (b.l.72-73) kuriame nurode, kad vykdant sprendima del antrines teisines pagalbos, suderinus su pareiškeja teisine pozicija, parengtas prieštaravimas del preliminaraus teismo sprendimo. Advokatas taip pat nurode, kad nuo 2011 m. kovo 25 d. iki 2011 m. balandžio 20 atostogaus ir bus išvykes, todel negales teikti antrines teisines pagalbos, todel siekiant išvengti konfliktiniu situaciju, užtikrinant antrines teisines pagalbos teikimo efektyvuma, savalaiki jos suteikima, praše paskirti antrine teisines pagalba teikti kita advokata. Taipogi nurode, kad 2011 m. kovo 21 d. buvo pakeista 2006 m. rugpjucio 31 d. sutartis Nr. S3-62 ir pagal pakeistas sutarties salygas isipareigojo teikti antrine teisine pagalba tik baudžiamosiose bylose, todel nebegali teikti antrines teisines pagalbos civilinese ir administracinese bylose. Tarnyba, išnagrinejusi mineta pranešima, vadovaujantis VGTPI 18 straipsnio 7 dalimi, nustaciusi, kad advokato M.V. nurodytieji pagrindai yra kliutimi toliau teikti antrine teisine pagalba pareiškejai, 2011 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-32-11 pakeite advokata ir valstybes garantuojama antrine teisine pagalba pareiškejai teikti paskyre advokata K.K. (b.l. 74).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškeja gavusi sprendima del antrine teisine pagalba teikiancio advokato pakeitimo kitu advokatu, su jai antrine teisine pagalba teikti paskirtu advokatu K.K. susitikusi nebuvo, bylos esmes bei atstovavimo strategijos ir taktikos su juo neaptare, todel nera teisiniu prielaidu pripažinti pareiškejos ivardijamus argumentus del paskirto advokato atstovavimo negalimumo ir interesu konflikto buvimo, pagristais. VGTPI 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškeja privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimanciomis sprendimus del valstybes garantuojamos teisines pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikianciais valstybes garantuojama teisine pagalba. Pagal nurodyta Istatymo nuostata asmuo, kuriam teikiama teisine pagalba, turi aktyviai dalyvauti šiame procese ir bendradarbiauti su tais asmenimis, kurie jam tokia pagalba teikia, kad butu tinkamai realizuoti to paties Istatymo 3 straipsnio 2 punkte itvirtinti valstybes garantuojamos teisines pagalbos kokybes, efektyvumo ir ekonomiškumo principai. Istatymu nustatyta, jog fizinis asmuo, besikreipiantis su prašymu del valstybes garantuojamos teisines pagalbos suteikimo, o taip pat fizinis asmuo, kuriam jau teikiama valstybes garantuojama teisine pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisemis jis privalo naudotis nepiktnaudžiaudamas jomis. Igyvendinti Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo tikslus ir suteikti realia bei tinkama teisine pagalba fiziniams asmenims, kuriems tokia teise užtikrina teises aktai, padeda advokatai, kuriu pareiga užtikrinti efektyvu antrines teisines pagalbos teikima, padeti pasirinkti toki teisini varianta, kuris maksimaliai galetu salygoti atstovaujamo fizinio asmens teisiu ar teisetu interesu apgynima, jei nustatomas ju pažeidimas. Pareiškeja skunde nurodo, kad su advokatu K.K. yra nuolatinis konfliktas, jis ja ižeidineja, žemina, neturi jokios pozicijos bylose ir tinkamai jos atstovauti negaletu. Be to advokata yra itraukusi dalyvauti treciuoju suinteresuotu asmeniu bylose ir ketina prisiteisti jo padaryta žala (b.l.7), todel mano, kad jis negali atstovauti jos interesu. Taciau pareiškeja nei Tarnybai, nei teismui nepateike objektyviu duomenu, kurie pagristu ir konkretizuotu jos teiginius del advokato negalejimo tinkamai atlikti savo pareigu ir jai atstovauti. Iš teismu informacines duomenu bazes „Liteko“ duomenu bazes nustatyta, kad civilineje byloje Nr. 2-1642-255/2011 pareiškejos atstovu yra advokatas K.K., jis dalyvavo byla nagrinejant teismo posedyje 2011 m. birželio 1 d. Klaipedos miesto apylinkes teisme ir abejoniu, kad negaletu atstovauti pareiškejos vykdant gincijama Tarnybos sprendima, ar butu interesu konfliktas, nenurode. 2005 m. balandžio 8 d. visuotiniame advokatu susirinkime patvirtintas Lietuvos advokatu etikos kodeksas, kurio 3.1 punkte numatyta, kad advokatas negali konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dvieju ar daugiau klientu vardu tuo paciu klausimu ar toje pacioje byloje, jeigu tu klientu interesai yra priešingi, o 3.2 punkte numatyta, kad jei atstovaujant klientams kyla interesu konfliktas ar pavojus, kad bus pažeistas konfidencialumas ar advokato nepriklausomumas, advokatas turi nustoti veikti tu klientu vardu. Butent taip etikos kodekse yra apibrežiamas interesu konflikto turinys. Šiuo atveju pareiškejos ivardijamas interesu konfliktas su paskirtuotu teisine pagalba teikti advokatu grindžiamas pareiškejos prielaidomis o ne konkreciais faktiniais duomenimis, todel teismo negali buti pripažintas pagristu. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškejai iteikus sprendima, kuriuo pakeistas antrine teisine pagalba teikiantis advokatas (2011 m. gegužes 27 d.) ji net nesikreipusi i Tarnyba del advokato pakeitimo kitu advokatu, kreipesi skundu i teisma. Ivertinus aptariamu aplinkybiu viseta konstatuojama, kad pareiškeja del išankstinio negatyvaus požiurio i paskirtaji advokata nesiekia bendradarbiauti su paskirtu advokatu, tai yra nevykdo savo pareigos, numatytos Istatymo 4 straipsnyje.

Kaip jau mineta šiame teismo sprendime, antrines teisines pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybiška, efektyvia ir ekonomiškai pagrista teisine pagalba ginant teisetus interesus tu asmenu, kuriems tokia pagalba butiniausia. Šiuo atveju valstybe pareiškejai antrinei teisinei pagalbai teikti skyre advokata, t.y. profesionalu teisininka ir yra preziumuojama, kad jis turi tinkama kompetencija ir žiniu tokios teisines pagalbos teikimui, todel asmens, kuriam antrine teisine pagalba yra teikiama valstybes lešomis atstovavimas yra pavedamas butent advokatui. Kadangi antrine teisine pagalba pagal savo prigimti yra garantuojama valstybes ir ji teikiama apibrežtam subjektu ratui ir valstybe ja teikia tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajegi šia teise garantuoti, pareiškejai nera suteikta absoliuti diskrecijos teise paciai pasirinkti jai antrine teisine pagalba teikianti advokata. Kaip jau nurodyta šiame sprendime antrine teisine pagalba teikes advokatas M.V. 2011 m. vasario 14 d. pateike prašyma del 2006-08-31 sudarytos sutarties del antrines teisines pagalbos teikimo prireikus Nr. S3-52 pakeitimo (b.l.63), prašydamas nutraukti sutarties dali, pagal kurios nuostatas buvo isipareigojes teikti antrine teisine pagalba civilinese ir baudžiamosiose bylose. 2011 m. kovo 21 d. susitarimu del 2006 m. rugpjucio 31 d. sutarties Nr. S3-62 pakeitimo (b.l.71) advokatas M.V. isipareigojo pagal Tarnybos sprendimus prireikus teikti antrine teisine pagalba baudžiamosios teises srityje. Taigi ivardijamas sutarties pakeitimas, nurodomos kitos priežastys del negalejimo teikti antrines teisines pagalbos ivardijamu advokato paaiškinime laikotarpiu, buvo pakankamas pagrindas gincijamu sprendimu pakeisti pareiškejai antrine teisine pagalba teikianti advokata kitu advokatu. Pakeitus antrine teisine pagalba teikianti advokata kitu advokatu antrines teisines pagalbos teikimas nenutrukta, todel nepagristai keliamas klausimas ir akcentuojama, kad yra pažeidžiamos pareiškejos teises i antrines teisines pagalbos teikima. Ivertinus visuma nustatytu teisiniu ir faktiniu aplinkybiu nera teisinio pagrindo naikinti gincijama sprendima ir ipareigoti Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnyba atlikti veiksmus, tai yra, ipareigoti atsakova paskirti antrine teisine pagalba teikti ankstesniji advokata – M. V.

Pareiškejos skunde tai pat akcentuojama, kad atsakovas varžo jos teise pasirinkti advokata (Advokaturos istatymo 4 straipsnio 2 dalis), ji nera pasirašiusi jokios sutarties su advokatui jis neturi teises jos atstovauti, perimti iš kito advokatu dokumentu susijusiu su bylos procesu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje itvirtinta nuostata, jog valdžios istaigos tarnauja žmonems. Valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnyba vykdo jai priskirtas kaip valdžios istaigai funkcijas vadovaudamasi Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymu. Šis istatymas nustato valstybes garantuojamos teisines pagalbos teikima asmenims, kad šie galetu tinkamai ginti pažeistas ar gincijamas savo teises ir istatymu saugomus interesus. Pagal šio istatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, antrine teisine pagalba teikia advokatai. Advokatu veiklos salygas bei tvarka reglamentuoja Advokaturos istatymas, kurio 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybes garantuojamos teisines pagalbos teikimo salygas ir tvarka reglamentuoja kiti istatymai. Taigi Lietuvos Respublikos advokaturos istatymas, kuriuo reglamentuojamos advokato profesines veiklos salygos bei tvarka teikiant antrine teisine pagalba yra lex generalis, o Lietuvos Respublikos valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymas – lex specialis, o tai reiškia, jog pirmasis istatymas yra taikomas tiek, kiek isakmiai nedraudžia antrojo istatymo nuostatos. Advokaturos istatymo nuostatos del teises pasirinkti advokata, sutarciu del teisiniu paslaugu teikimo sudarymo, reglamentuoja tas situacijas, kai teisine pagalba yra teikiama ne pagal Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo nuostatas. Subjektu ratas, turinciu teise gauti antrine teisine pagalba apibrežtas Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 11-12 straipsniuose, todel antrines teisines pagalbos teikimas šiems asmenims yra organizuojamas butent pagal šio istatymo nuostatas, o šiame istatyme nera itvirtinta galimybe pareiškejai laisvai pasirinkti advokata, kuris atstovautu jo interesus. Be to pagal Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 18 straipsnio 6 dali sprendimas suteikti antrine teisine pagalba yra pavedimas advokatui teikti antrine teisine pagalba ir yra jo igaliojimus patvirtinantis dokumentas, todel nepagristi pareiškejos argumentai, kad jai paskirtas teikti antrine teisine pagalba advokatas K.K. neturi teises jos atstovauti bei perimti iš kito advokato dokumentu susijusiu su pavesto atlikti atstovavimo vykdymu.

Kaip jau ne karta yra pažymejes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teise gauti antrine teisine pagalba, o taip pat teise rinktis antrine teisine pagalba teikianti advokata, nera absoliuti, prigimtine ir neribojama: ja suteikia pati valstybe, savo iniciatyva ir savo nuožiura, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajegi šia teise garantuoti (pavyzdžiui, 2009 m. rugpjucio 27 d. nutartis administracineje byloje Nr. A822-1042/2009). Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu teismas konstatuoja, kad Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnyba teisetai ir pagristai, skundžiamu 2011 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-32-11 pakeite advokata, todel teisinio pagrindo tenkinti pareiškejos skunda.

Del pareiškejos skundo reikalavimo priteisti neturtine žala, pagristumo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybes bei savivaldybes valdžios instituciju) pareiga laikytis tokiu elgesio taisykliu, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytu kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civiline atsakomybe, padaryta turtine žala, o istatymu numatytais atvejais ir neturtine žala, turi buti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad butu pripažintas reikalavimas del žalos atlyginimo pagristu, turi buti nustatytos visos civilines atsakomybes salygos. Valstybes ir savivaldybes pareiga atlyginti žala (viešoji atsakomybe) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda del valstybes ir savivaldybes valdžios instituciju neteisetu aktu ar neveikimo, nepriklausomai nuo konkretaus valstybes tarnautojo ar kito valstybes valdžios institucijos darbuotojo kaltes.

Civiline atsakomybe – tai turtine prievole, kurios viena šalis turi teise reikalauti atlyginti nuostolius (žala) ar sumoketi netesybas (bauda, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žala) ar sumoketi netesybas (bauda, delspinigius (Civilinio kodekso (toliau CK) 6. 245 str. 1 d.). Civiline atsakomybe atsiranda neivykdžius istatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisetas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos istatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisetas veikimas), arba pažeidus bendro pobudžio pareiga elgtis atidžiai ir rupestingai (CK 6. 246 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei del valdžios instituciju neteisetu veiksmu, butini elementai: 1) neteiseti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingu teises pažeidejo veiksmu ir žalos arba nuostoliu (CK 6. 247 str.); 3) teises pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.). Nesant vieno iš ju, teise i turtines ar neturtines žalos atlyginima negalima.

Neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtine žala konstatuojama tada, kai ja darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiuriu ir gali buti ivertinti pinigais, atsižvelgiant i pažeidžiamu vertybiu pobudi, pakenkimo intensyvuma, trukme ir kt.

Administraciniu bylu teisenos istatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie irodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas ivertina irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybiu viseto išnagrinejimu, vadovaujantis istatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad istatymo nustatytas irodymu vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu isitikinimu.

Pareiškeja, kreipdamasi i teisma, turi nurodyti, kaip pasireiške neturtines žalos atsiradimas ir pateikti tai patvirtinancius irodymus, kurie, jo nuomone, igalintu teisma patenkinti visiškai ar iš dalies reikalavima del neturtines žalos atlyginimo, jei butu tam salygos. Tuo tarpu pateiktame skunde apsiribojama neturtines žalos dydžiu ivardijimu, abstrakciais teiginiais grindžiamas pats reikalaujamos atlyginti žalos dydis, nepaisant pareiškejai tenkancios pareigos ne tik suformuluoti konkretu skundo reikalavima, nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškeja grindžia savo reikalavima, bet ir pateikti tai patvirtinancius irodymus pagrindžiancius pati patirtos žalos fakta ir dydi (Administraciniu bylu teisenos istatymo 23 str. 2 d. 5 ir 6 p., 57 str. 4 d.). Byloje nera pateikta jokiu irodymu, kad butent šioje byloje gincijami atsakovo sprendimai sukele pareiškejai žymius dvasinius išgyvenimus, stresine busena, nepatogumus ar pan. Pareiškejos teiginiai apie padaryta neturtine žala iš esmes yra prielaidos, standartiškai kartojamos teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose, todel negali buti pagrindu reiškiamu reikalavimu patenkinimui. Taigi, pareiškejos skunde nurodomos aplinkybes nesudaro pagrindo iš vis konstatuoti neturtines žalos atsiradima, be to kaip jau mineta sprendime nera ir salygu civilinei atsakomybei atsirasti.

Del palukanu priteisimo.

Pareiškeja skundu prašo priteisti bylinejimosi išlaidu atlyginima bei priteisti palukanas, nuo teismo priteistos sumos, nuo administracines bylos iškelimo teisme dienos. Taigi pareiškejos reikalavimas kildinamas iš valstybes isipareigojimu vykdymo tam tikrai socialinei grupei. Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinis kodeksas reglamentuoja asmenu turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius; istatymu numatytais atvejais Civilinis kodeksas reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius. Civilines teises ir pareigos atsiranda Civilinio kodekso ir kitu istatymu numatytais pagrindais, taip pat iš fiziniu asmenu ir organizaciju veiksmu, kurie nors ir nera istatymu numatyti, bet pagal civiliniu istatymu bendruosius pradmenis bei prasme sukuria civilines teises ir pareigas (Civilinio kodekso 1.136 str. 1 d.). Civilinio kodekso 6.37 straipsnio nuostatos reglamentuoja mokejima palukanu pagal prievoles. Šiuo atveju atsakovas, veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas, administruodamas antrines teisines pagalbos teikima ir pareiškeja nera prievoliniuose teisiniuose santykiuose, todel pareiškejos reikalavimai del palukanu, priteisimo nepagristi. Vadovaujantis cituota Civilinio kodekso 1.136 straipsnio 1 dalies nuostata, civilines teises ir pareigos be kita ko atsiranda ir del žalos padarymo (Civilinio kodekso 1.136 str. 2 d. 5 p.). Kaip jau mineta teismo sprendime, nenustatyta, kad del atsakovo veiksmu ar neveikimo butu atsiradusi turtine ar neturtine žala, todel pareiškejos reikalavimas del palukanu priteisimo ši reikalavima kildinant net ir iš žalos atlyginimo instituto, nepagristas ir netenkintinas.

Del kitu pareiškejos skundo reikalavimu.

Pareiškeja tarp visu skunde reiškiamu reikalavimu reiške ir reikalavimus prašydama teisma už piktnaudžiavima savo tarnybinemis teisemis, samoninga vilkinima, atsisakyma veikti pagal istatymus ir jos teisiu pažeidima kreiptis i prokuratura pranešant apie tarnybos direktoriaus pažeidimus. Šie pareiškejos skundo rezoliucineje dalyje nurodomi reikalavimai pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo nuostatas negali buti pareikšti ir nagrinejami kaip atskiri savarankiški skundo reikalavimai, kadangi neatitinka mineto istatymo 23 straipsnio reikalavimu, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi buti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltu atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltu abejoniu del galimybes ji ivykdyti, t.y. pašalinti padaryta teises ar teisetu interesu pažeidima, ipareigoti atsakova ivykdyti konkrecius veiksmus ir pan. Teismas, net ir nesant pareiškejos prašymo ex-officio yra ipareigotas reaguoti jei yra nustatomos aplinkybes, numatytos ABTI 108 ar 109 straipsnyje, todel teismas nustates, kad yra teisines prielaidos imtis atitinkamu veiksmu del pareigunu ar instituciju padarytu pažeidimu, jis pats atitinkamai i tai reaguotu. Paminetu argumentu pagrindu darytina išvada, jog minimi reikalavimai negali buti skundo dalykas, o del paminetu aplinkybiu vertinimo pasisakoma nagrinejant ir sprendžiant skundo reikalavimus del Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos 2011 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr.(1.31)-TPC-32-11 teisetumo. Del teises taikymo šiuo klausimu yra pasisakyta Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr.: 2004-12-21 nutartis administracineje byloje Nr. A7-915-04, 2005-01-13 nutartis administracineje byloje Nr. AS4-8-2005). Pažymetina ir tai, kad teismas šios bylos nagrinejimo metu nenustate teisiniu prielaidu imtis atitinkamu veiksmu del pareigunu ar instituciju padarytu pažeidimu.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, remdamasi tuo, kas išdestyta, ir vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprende:

pareiškejos T. Ž skunda atmesti kaip nepagrista.

Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacini skunda paduodant tiesiogiai apeliacines instancijos teismui arba per Klaipedos apygardos administracini teisma.

Teisejai Remigijus ArminasVida StonkuvieneEgle Kiaurakyte