Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismo vertinimu, kaltinamojo G. G. kaltė padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis G. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. G. parodė, kad narkotinių medžiagų – kanapių įsigijo (duomenys neskelbtini), iš grupės „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitė kriptovaliuta ir naktį buvo sustabdytas pareigūnų su ta pačia narkotine medžiaga. Kanapes įsigijo rekreaciniais tikslais, vartoti sau. Kanapes vartoja retai. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs ir atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 133-134, 137).

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog G. G. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis 2023 m. sausio 29 d. apie 16.00 val. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė ne mažiau kaip 0,148 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), iki kol 2023 m. sausio 29 d. apie 23.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai automobilio „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu priekinių keleivio durelių daiktinėje, rado ir paėmė jam priklausančią narkotinę medžiagą.

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, byloje nustatytas narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis (0,148 g) neviršija nedidelio (5 g) kiekio ribos, todėl pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes G. G. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, išanalizavęs byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, šalina iš kaltinimo kai kuriuos kaltinamajam G. G. inkriminuotus objektyviuosius veikos požymius, pastariesiems proceso metu nepasitvirtinus. Pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis G. G. kaltinamas ir tuo, kad jis 2023 m. sausio 29 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), iš kito asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti už 15 Eur įsigijo ne mažiau kaip 0,148 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurias gabeno <...>.

Visų pirma, pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju G. G. pateiktas kaltinimas neteisėtai, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijus anksčiau minėtą narkotinę medžiagą, tiesiog preziumuojamas remiantis nustatytu šios narkotinės medžiagos laikymo faktu bei paties nenuosekliais kaltinamojo parodymais, kurie nėra patvirtinti jokiais objektyviais bylos duomenimis, tačiau pagal pirmiau nurodytą teismų praktiką tai prieštarauja BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatoms. Bylos nagrinėjimo metu, apklausus kaltinamąjį, atlikus byloje esančių įrodymų tyrimą, nepavyko nustatyti esminių minėtos narkotinės medžiagos įsigijimo aplinkybių (t. y. nepavyko nustatyti, nei kokiomis aplinkybėmis, nei kada tiksliai, nei kokiu būdu ar iš ko G. G. įsigijo šią narkotinę medžiagą). Dėl šių priežasčių teismas šalina iš G. G. pateikto kaltinimo BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – narkotinės medžiagos įgijimą kaip nepagrįstą.

Antra, BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – gabenimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą miestą, iš gatvės į gatvę ir pan.). Medžiagos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-549/2006, 2K-32/2006). Tuo tarpu gabenimu neturėtų būti laikomas medžiagų perkėlimas iš vienos vietos į kitą toje pat patalpoje, iš namo į kiemą ar lauką kaltininko sodyboje, nedidelio kiekio psichotropinių ar narkotinių medžiagų nešiojimas sau suvartoti ar pan.

Teismas nustatė, kad kaltinamasis G. G., jo teigimu, įsigytą narkotinę medžiagą laikė, siekdamas ją laikyti su savimi, o ne pakeisti jos buvimo, laikymo vietą, todėl, teismo vertinimu, jo veiksmuose įžvelgti kontroliuojamų medžiagų gabenimo požymį, atsižvelgus į teismų praktikoje pateiktą šio požymio išaiškinimą, nėra teisinio pagrindo. Dėl šios priežasties teismas šalina iš G. G. pareikšto kaltinimo BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – narkotinės medžiagos gabenimą kaip nepagrįstą.

Vis dėlto, nepaisant to, kad iš G. G. pateikto kaltinimo šalintini du BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai – narkotinės medžiagos įgijimas ir gabenimas, šis faktas nepaneigia kaltinamojo G. G. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo vieną iš BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – neteisėtą narkotinės medžiagos laikymą.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis G. G. ir laiduotoja N. P.-G. prašo teismo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį N. P.-G. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (1 punktas), ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (2 punktas), ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (3 punktas), ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (4 punktas). Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pirmiausia pastebėtina, kad G. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, kuri pagal BK 12 straipsnį priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką G. G. padarė pirmą kartą, būdamas anksčiau neteistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis G. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, šia nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Penkta, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat egzistuoja. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. G. yra (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, bet ne už šiurkščius nusižengimus, baudas sumokėjęs.

Kaip minėta aukščiau, teismas nustatė vieną G. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu G. G. savo elgesį vertino kritiškai. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog G. G. savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

Šiuo atveju atleisti G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo motina N. P.-G. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad N. P.-G. neteista, administracine tvarka bausta, bet ne už šiurkščius nusižengimus, jos teigimu, dirba (duomenys neskelbtini) nereguliariai, gyvena iš santaupų. N. P.-G. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad sūnus pasitaisys, jie daug kalbėjosi, tai daugiau draugų įtaka. Apie įvykį ji sužinojo iš karto, kai policijos pareigūnai atvedė sūnų į namus. Buvo labai netikėta, skaudu, nesuprantama, buvo šoke. Kalbėjo su G. G., sakė, kad jis gali susigadinti sau gyvenimą ir sveikatą. Jos požiūris į nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas G. G., yra neigiamas, ji netoleruoja tokių dalykų. Anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), dabar Lietuvoje nedirba, pragyventi padeda vyras, kuris dirba (duomenys neskelbtini). Galėtų sumokėti 1000 Eur dydžio užstatą. G. G. jai viską pasakė apie savo baustumus. Tikisi, kad G. G. įgis daugiau proto. Dabar ji G. G. labiau kontroliuos, t. y. skambins, prižiūrės, bendraus daugiau su juo. Iš aptartų aplinkybių galima spręsti, kad N. P.-G. su kaltinamuoju G. G. sieja pakankamai glaudūs, artimi ryšiai, jie kartu gyvena, tarp jų yra artimas ryšys, todėl galima pagrįstai tikėtis, kad ateityje N. P.-G. kaltinamojo elgesiui darys pozityvią įtaką.

Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja N. P.-G. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, jos asmenybė daugiausiai teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes dažnai bendrauja, yra jo motina (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Vis dėlto siekiant stiprinti kaltinamojo atsakomybės jausmą prieš motiną N. P.-G. skirtina G. G. laiduotoja taikant užstatą. Teismo vertinimu, 1 000 Eur užstato suma bus proporcinga ir tinkamo dydžio bei, atsižvelgus į faktą, kad kaltinamasis daug kartų baustas administracine tvarka, sustiprins G. G. motyvaciją elgtis nepriekaištingai, atsakingai, o kartu padės įrodyti laiduotojai, kad jos nusiteikimas prisiimti atsakomybę už sūnų yra rimtas ir apgalvotas, motyvuos ją atidžiai prižiūrėti G. G. Nustatytinas 1 metų laidavimo terminas, taikant 1000 Eur dydžio užstatą.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu G. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su tyrimo objektais ir objektų pakuotėmis, patalpinti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą, Buivydiškių g. 20, Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) prašymas dėl 163,33 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamam G. G. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Kaltinamojo G. G. gynėjo dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo teikiamas pagal VGTPT 2023 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad kaltinamojo G. G. turtinė padėtis nėra gera, jis yra (duomenys neskelbtini), jo teigimu, gyvena iš santaupų, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo G. G. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

G. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti N. P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), taikant 1 000 Eur užstatą, sumokant jį į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

G. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš G. G. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

1. Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Sumokėti paskirtą užstato sumą į teismo depozitinę sąskaitą galima bet kuriame banke, mokėjimo kvite nurodant šiuos rekvizitus: Gavėjas: Vilniaus miesto apylinkės teismas, įmonės kodas: 302942160, banko pavadinimas: AB „Swedbank“, banko kodas: 73000, sąskaita lėšoms patikėjimo pagrindais saugoti (depozitinė): LT23 7300 0101 6117 8043, mokėjimo paskirtis: nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.