Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. S. ir Z. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. S. ir Z. S. ieškinį atsakovui Sodininkų bendrijai „Berželis“ dėl uždraudimo ir įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, ir atsakovo priešieškinį ieškovams V. S. ir Z. S., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė, N. G., A. P., S. K., K. Z., I. L., V. P., R. F., V. B., J. J., J. N., G. M., I. Ž., B. Š., T. B., V. O. ir S. P., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

CPK 144 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 18 str.). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas.

CPK 148 str. 1 d. numatyta, jog teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-10-25 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant SB ,,Berželis“ – jos organams, valdybai ir jos nariams priimti, taip pat vykdyti bet kokius sprendimus ir/ar sudaryti susitarimus, kurių pagrindu galėtų būti perleistas, suvaržytas, padalintas, pertvarkytas valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis atsakovo SB ,,Berželis“ teritorijoje bei uždrausti SB ,,Berželis“ – jos organams, valdybai ir jos nariams priimti sprendimus ir/ar atlikti veiksmus, kuriais galėtų būti apsunkinta, suvaržyta ar kitaip apribota galimybė naudotis šio valstybinio žemės sklypo dalimis (161 kv. m. ir 189 kv. m. ploto), esančiomis prie pareiškėjų sklypų, privažiavimui bet kuriuo laiku prie pareiškėjams priklausančių žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių SB ,,Berželis, (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių SB ,,Berželis, (duomenys neskelbtini)), taip pat uždraudžiant SB ,,Berželis“, – jos organams, valdybai ir jos nariams priimti, taip pat vykdyti nutarimus (įskaitant visuotinių Bendrijos narių susirinkimų iniciavimą, šaukimą, pravedimą) ar/ir kitokius sprendimus dėl SB ,,Berželis“ 2006-06-18 visuotinio narių susirinkimo nutarimo, leidžiančio pareiškėjams įsigyti privačios nuosavybės teise ir prijungti valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atšaukimo, pakeitimo ir/ar nevykdymo, iki kol Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, o taip pat susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų atlikimo pagal ieškovų V. S. ir Z. S. ieškinį atsakovui SB ,,Berželis“, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės ir G. G.. Atsakovas SB „Berželis“ pateikė teismui prašymą pakeisti 2010-10-25 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012-03-26 atsakovo prašymą tenkino, pakeitė 2010-10-25 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant atsakovui – SB „Berželis“, jos organams, valdybai ir jos nariams atlikti visus veiksmus, susijusius su bendrijos teritorijoje esančių gatvių Gurių sodų 30-oji ir Gurių sodų 31-oji perdavimu į Vilniaus miesto savivaldybės balansą.

Atskirajame skunde ieškovai nurodo, kad perdavus savivaldybei Gurių sodų 30-osios, 31-osios gatves bei performuojant šias gatves, t. y. atlikus šių gatvių kadastrinius matavimus bei suformavus jas kaip atskiras gatves su raudonosiomis linijomis, atsižvelgiant į visus STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ reikalavimus, gali pasikeisti bendrijos teritorijoje esančios 9118 kv. m. bendrojo naudojimo teritorijos dydžiai, t. y. gali atsitikti taip, kad pasikeis bendrojo naudojimo žemės (5276 kv. m.) ar kelių teritorijos (3842 kv. m.) dydžiai. Pakitus minėtiems bendrijos bendrojo naudojimo teritorijų (Žemės sklypo) dydžiams, gali pasikeisti ir 2006-06-18 bendrijos narių susirinkimu ne tik ieškovams, bet ir kitiems šešiolikai bendrijos narių priskirtų valstybinio žemės sklypo dalių dydžiai. Teismo nutartimi atsakovui leidus atlikti visus veiksmus, susijusius su Gurių sodų 30-osios, 31-osios gatvių atidalijimu iš žemės sklypo ir jų perdavimu Vilniaus miesto savivaldybei, būsimas ieškovams palankaus teismo sprendimo dėl įpareigojimo baigti 161 kv. m. ir 189 kv. m. žemės sklypo dalių prijungimo prie ieškovų sklypų procedūrą įvykdymas gali pasunkėti arba apskritai tapti nebeįmanomu. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad perdavus minėtas gatves į Savivaldybės balansą, neabejotinai pasikeis ieškovams priskirtų valstybinio žemės sklypo dalių dydžiai ir dėl to galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Apeliantai minėtus atskirojo skundo argumentus grindžia prielaidomis ir samprotavimais, tačiau nepateikia įrodymų, leidžiančių teismui pagrįstai spręsti, jog ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas dėl Gurių sodų 30-osios ir Gurių sodų 31-osios gatvių perdavimo į Vilniaus miesto savivaldybės balansą galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

Pažymėtina, jog tiek šiuo konkrečiu, tiek kitais atvejais laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, todėl jos turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Tuo vadovaujantis, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja taikant laikinąsias apsaugos priemones laikytis proporcingumo principo, suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Nagrinėjamu atveju byloje nesant pagrįstų duomenų, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas galėtų sukelti grėsmę būsimo galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymui ar pakenkti ieškovų teisiniams interesams, susijusiems su teismo sprendimo įvykdymu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Priešingu atveju, t. y. netenkinus atsakovo prašymo ir neleidus atsakovui SB „Berželis“ ir jos valdymo organams atlikti veiksmų, susijusių su bendrijos teritorijoje esančių gatvių Gurių sodų 30-oji ir Gurių sodų 31-oji perdavimu į Vilniaus miesto savivaldybės balansą, būtų pažeisti ekonomiškumo, proporcingumo principai, atsakovo teisės būtų suvaržytos daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

Taip pat pažymėtina, jog CPK 152 str. 2 d. nustatyta, kad teismas gali leisti vykdyti skubiai nutartį pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Taigi, vadovaujantis šia CPK nuostata, teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę leisti nutartį pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, vykdyti skubiai, todėl atskirojo skundo argumentai, kad teismas neturėjo nei teisės, nei pareigos nukreipti nutartį skubiam vykdymui, atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, skundžiamos apeliacine tvarka nutarties motyvus, atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo būtinumu bei tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.