Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės Vaidos Andriulaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1128-1150/2022 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turi neįgalumą, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2019 m. gruodžio 23 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto vagystė, įsibrovus į patalpą).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. P. K. kaltinamas tuo, kad: jis, 2022 m. liepos 16 d., laikotarpyje nuo 17.30 val. iki 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kirviu išdaužus O. K. priklausančio namo dalies lango stiklą, įsibrovęs į namo vidų, pagrobė: 0,5 l talpos viskio butelį „Williams Peel“ – 17 Eur vertės, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto pavadinimo 0,7 l talpos viskio butelį – 20 Eur vertės, 0,7 l talpos ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto pavadinimo degtinės butelį – 13 Eur vertės, 0,7 l talpos vyno „Voruta“ butelį – 6 Eur vertės, moteriškus kvepalus „Versace“ – 80 Eur vertės ir „Carolina Herrera“ – 20 Eur vertės, bendrai pagrobė už 156 Eur ir padarė nukentėjusiajai O. K. tokio dydžio turtinę žalą.

2. Kaltinamasis P. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo išgėręs. Kaltinamasis norėjo daugiau išgerti, tačiau pinigų įsigyti alkoholio, neturėjo. Žinodamas, kad O. savo namuose turi alkoholio, nutaikė progą, kai namuose nieko nebuvo ir kirviu, kuris priklauso jam, išdaužė seno lango stiklą, atsikabinęs langinę, įlindo į jos kambario vidų. Kaltinamasis iš sekcijos paėmė alkoholį, galimai keturis butelius: viskio, gali būti ir vyno, dar paėmė du kvepalų buteliukus. Kvepalus jis geria kai nebeturi alkoholio. Į lauką išlipo atgal per tą patį langą. Viską atsinešė pas save į kambarį, kur išgėrė butelį viskio, galimai gėrė ir kitą pavogtą alkoholį, neatsimena. Turi sveikatos problemų, sunku vaikščioti, kadangi yra neįgalus, darbingas tik 45 procentais.

3. Be kaltinamojo prisipažinimo kaltinamojo kaltę, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

3.1. Nukentėjusioji O. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis yra jos dėdė, su kuriuo santykiai įtempti. 2022 m. liepos 16 d., grįžus namo apie 23.00 val., nukentėjusioji pamatė, kad yra išdaužtas namo langas, o iš vidaus langinės atsegtas kabliukas. Užėjus į vidų, nuketėjusioji miegamajame kambaryje prie sekcijos pastebėjo kraujo dėmę, o atidarius sekciją pamatė, kad joje nėra keturių butelių alkoholio, t. y. 0,5 l butelio viskio „William Peel“, su geltona etikete, taip pat 0,7 l talpos viskio butelio, 0,7 l talpos degtinės, galėjo būti arba „Lithuanica“ arba „Absolut“, bei 1 0,7 l talpos butelio vyno, galimai tai buvo lietuviškas „Voruta“ vynas. Buteliai buvo nauji, nepradaryti. Kadangi buvo vėlu, tik sekančią dieną atidžiau apžiūrėjusi namus, nukentėjusioji pastebėjo, kad kraujo dėmės buvo ne tik prie sekcijos, bet ir ant pliušinio žaislo, prie lango iš vidinės pusės, koridoriuje. Kambaryje ant skalbimo mašinos nukentėjusioji pasigedo stovėjusių kvepalų „Versace“, kurių vertė 80 Eur, bei „Carolina Herrera“ kvepalų – 20 Eur vertės. Nukentėjusioji iškvietė policijos pareigūnus, kurie nuėję pas kaltinamąjį į namus taip pat rado kraujo dėmių. Priėjus prie kaltinamojo, kiek atsimena, ant kairės kojos buvo matyti supjaustymo žaizdos. Šalia kaltinamojo gulėjo jai priklausantis viskio butelis „William Peel“, 0,5 l talpos, kuris buvo tuščias, bei nuo vyno butelio apsauginė plomba, tai būtent nuo jos minėto vyno „Voruta“ apsauginė plomba. Kaltinamasis iš viso padarė 153 Eur dydžio žalą, tačiau nukentėjusioji civilinio ieškinio nereikš.

3.2. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo langas apgadintas – kairėje pusėje nėra stiklo, ant žemės po langu matomos stiklo šukės. Šalia stiklo šukių, kairiau, už gėlės palei pamatą, guli kirvis. Ant metalinės palangės, po langu, matosi raudonos spalvos dėmė. Apžiūrėjus gyvenamojo namo vidų matyti, jog kambaryje tarp spintelės ir stalo ant grindų bei ant baltos spalvos minkšto žaislo yra raudonos spalvos dėmės.

3.3. Objektų apžiūros protokolas iš esmės patvirtina nukentėjusiosios duotus parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Dėl P. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

4. Prokuroras inkriminuoja kaltinimą P. K., padarius nusikalstamas veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto vagystė įsibraunant į patalpas), ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

6. Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir gali su juo elgtis savo nuožiūra.

7. Nagrinėjamu atveju pats kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis patvirtino, jog žinojo, kad nukentėjusiosios namuose nebuvo ir kad įėjimo durys buvo užrakintos. Tad nutaikydamas progą, kai nukentėjusiosios nebuvo namuose, pasinaudodamas kirviu, išdaužė nukentėjusiosios gyvenamojo namo langą ir tokiu būdu įsibrovė į svetimas patalpas bei pagrobė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytus alkoholinius gėrimus ir kvepalus, padarydamas nukentėjusiajai 156 Eur turtinę žalą. Tokie kaltinamojo veiksmai rodo, jog kaltinamasis suvokė, kad elgiasi netinkamai ir tai, jog alkoholiniai gėrimai bei kvepalai priklauso ne jam, tačiau, tai suvokdamas, juos vis tiek pagrobė, parsinešė namo ir išgėrė. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, laikoma, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė, veikdamas tiesiogine tyčia. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti rašytinė medžiaga, o būtent – nukentėjusios O. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie sutampa su įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros bei objektų apžiūros protokolais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

8. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama P. K. nusikalstamiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti – teismas nustatė, kad kaltinamasis 2022 m. liepos 16 d., laikotarpyje nuo 17.30 val. iki 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kirviu išdaužus O. K. priklausančio namo dalies lango stiklą, įsibrovęs į namo vidų, pagrobė: 0,5 l talpos viskio butelį „Williams Peel“ – 17 Eur vertės, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto pavadinimo 0,7 l talpos viskio butelį – 20 Eur vertės, 0,7 l talpos ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto pavadinimo degtinės butelį – 13 Eur vertės, 0,7 l talpos vyno „Voruta“ butelį – 6 Eur vertės, moteriškus kvepalus „Versace“ – 80 Eur vertės ir „Carolina Herrera“ – 20 Eur vertės, bendrai pagrobė už 156 Eur ir padarė nukentėjusiajai O. K. tokio dydžio turtinę žalą.

9. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpas.

Dėl P. K. skirtinos bausmės dydžio

10. Prokurorė kaltinamajam siūlo paskirti 2 metų laisvės apribojimo bausmę (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 paskirti – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimą), įpareigojant kaltinamąjį gydytis nuo alkoholio, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, visą bausmės laiką uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

11. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

12. Nors prerogatyva spręsti, kokia konkrečiu atveju turi būti paskirta bausmė bei bausmės dydis įstatymo leidėjo palikta tik teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-719/2020 18 punktą), tačiau, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos stadiją; 4) kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 5) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; padarytos žalos dydį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Kartu pažymėtina, kad iš baudžiamojoje teisėje įtvirtinto teisingumo principo teismams kyla reikalavimas skirti tokias bausmes, kuriomis nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam yra realūs ir įgyvendinami (BK 54 straipsnio 3 dalis).

13. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

14. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 19 punktas).

15. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis); į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę; taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – turi neįgalumą, išsiskyręs, praeityje teistas, baustas administracine tvarka, nuobaudų nemoka, todėl laikytina, kad nuobaudos galiojančios; duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

16. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą 2 metų laisvės apribojimo bausmę, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas mažinama 1/3, bei bausmės vykdymo metu įpareigojant kaltinamąjį gydytis nuo alkoholio, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, visą bausmės laiką uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

17. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti – nusikaltimo įrankis – kirvis, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuotini ir sunaikintini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 2 (dviem) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis nuo alkoholio, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis nuo alkoholio, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti – kirvį, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.