- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-10
- Bylos Nr.
- 1-381-1223/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20152-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Melnikovas
- Kaltinamasis
- R. V.
- Advokatai
- Tomas Januškevičius
- Kategorijos
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. V. 2024 m. gegužės 27 d., apie 21.03 val., Vilniuje, Naugarduko g. 84, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,61 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dieną prieš įvykį visą dieną dideliais kiekiais vartojo degtinę, vyną. Gali būti, kad prieš įvykį alkoholį vartojo ne vieną dieną. Įvykio dieną jautėsi blogai, todėl suvartojo apie aštuonis buteliukus raminamųjų geriamųjų lašų, kurių sudėtyje yra apie 70 procentų spirito. Lašiukus vartojo, kaip alkoholį, kad pagerinti savijautą. Neprisimena, ar įvykio dieną vartojo dar ir alkoholį, bet gali būti. Pritrūko raminamųjų geriamųjų lašų. Nepavyko iškviesti taksi, todėl sėdo už automobilio vairo ir važiavo į vaistinę. Policijos pareigūnų buvo sustabdytas ir patikrintas prie parduotuvės, į kurią važiavo. Pripažįsta, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Sutinka su jam nustatytu neblaivumo laipsniu. Dėl savo elgesio gailisi.
Liudytoja U. G. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad 2024 m. gegužės 27 d., apie 21 val., kartu su L. P. važiavo automobiliu Vilniuje esančia Oslo gatve, ties Respublikine Vilniaus universitetine ligonine. Priekyje jų važiavo automobilis „Volkswagen Passat“, pilkos spalvos, kuris labai vinguriavo, važiavo tai viena, tai kita eismo juosta, visą laiką rodė posūkio signalą, nors niekur nesuko. Pamanė, kad vairuotojas yra galimai neblaivus, todėl L. P. apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefonu, policijos pareigūnams sakė, kur automobilis važiuoja. Vienu metu susilygino kelyje ir pamatė, kad automobilį vairuoja apie 27–35 metų amžiaus vyras, trumpų šviesių plaukų, kurio žandai buvo labai paraudę. Automobilis toliau važiavo Tūkstantmečio gatve, pakilo ant viaduko ir nusuko link Naugarduko gatvės. Visą laiką automobilį sekė. Galų gale automobilis įsuko į Naugarduko gatvėje esančios parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelę ir sustojo. Vairuotojas, vilkintis marškinėlius trumpomis rankovėmis, raudonos ar bordo spalvos, ir galimai rudos spalvos kelnėmis, išlipęs iš automobilio nuėjo link parduotuvės „Maxima“ įėjimo, tačiau jį priėjęs iš karto grįžo atgal prie savo automobilio. Vairuotoją matė visą laiką. Vairuotojui grįžus prie automobilio atvyko policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą.
Liudytojas T. Š. (T. Š.) apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad eina vyriausiojo tyrėjo pareigas. 2024 m. gegužės 27 d., apie 21 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą apie tai, kad nuo Lazdynų mikrorajono pusės pavojingai manevruodamas važiuoja automobilis „Volkswagen“, kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Su pranešėju visą laiką bendravo telefonu, pranešėjas visą laiką važiavo paskui minėtą automobilį ir sakė jiems jo koordinates. Jiems atvykus prie parduotuvės „Maxima“, esančios Vilniuje, Naugarduko g. 84, ir priėjus prie automobilio, iš karto priėjo jo vairuotojas. Paklausė vyro, ar vartojo alkoholinius gėrimus, jis nurodė, kad nevartojo. Nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Vyras teigė, kad atvažiavo į parduotuvę nusipirkti lašiukų, galimai raminamųjų, tačiau tuo pačiu neigė vairavęs būdamas neblaivus. Patikrino vyro blaivumą.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2024 m. gegužės 27 d. 21.03 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie tai, jog nuo Lazdynų mikrorajono pusės pavojingai manevruodamas važiuoja automobilis „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus.
Iš U. G. rašytinių paaiškinimų matyti, kad 2024 m. gegužės 27 d., apie 21 val., kartu su L. P. važiuodama iš aplinkkelio link Oslo gatvės pastebėjo automobilį „Volkswagen Passat“, kuris mėtėsi kelyje, tris kartus vos neįvažiavo į kelio atitvarus. L. P. iškvietė policijos pareigūnus. Automobilis nuvažiavo iki Naugarduko gatvėje esančios parduotuvės „Maxima“, kur vairuotojas nuėjo iki parduotuvės „Maxima“ ir grįžo, iš jų akiračio dingęs nebuvo. Tuomet atvažiavo policijos pareigūnai.
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2024 m. gegužės 27 d. vyriausiasis tyrėjas T. Š. nustatė R. V. neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinęs bendrą R. V. būklę nustatė, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą jis negali. R. V. nurodė, kad alkoholio nevartojo. Atlikęs tikrinimą prietaisu Alcotest 7510 ARJK-0113, R. V. pirmojo tikrinimo metu 21.14 val. nustatytas 1,81 promilės neblaivumas, o antrojo tikrinimo metu 21.32 val. – 1,61 promilės neblaivumas.
Iš alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 kvitų matyti, kad 2024 m. gegužės 27 d. R. V. 21.14 val. nustatytas 1,81, o 21.32 val. – 1,61 promilės neblaivumas.
Iš 2024 m. sausio 18 d. patikros sertifikato matyti, kad alkoholio kiekio matuoklis Alcotest 7510 Nr. ARJK-0113 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2024 m. liepos 17 d.
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti du policijos pareigūno kūno kameros („Body“) vaizdo įrašai. Apžiūrint pirmąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „PSS-20240527- 210838UTC+0300“, kurio trukmė 0.03.47 min., matoma, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę, policijos pareigūnai prieina prie automobilyje „Volkswagen“ sėdinčio vyriškio. Vaikinas, sėdintis automobilyje, dėvi raudonai violetinės spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, juodas džinsines kelnes ir avi juodas šlepetes. Priėjęs policijos pareigūnas vaikino prašo pateikti dokumentus, klausia vaikino, ar šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, vaikinas atsako neigiamai, kad šiandien alkoholinių gėrimų nevartojo ir yra blaivus, narkotinių ir psichotropinių medžiagų taip pat nevartojo. Vaizdo įrašo laiku 0.02.18 min. matoma, kaip policijos pareigūnai tikrina vaikino blaivumą, vaikinui parodomas alkoholio kiekio matuoklyje rodomas jo neblaivumas, vaizdo įrašo metu 0.02.50 min. matoma, kad alkoholio kiekio matuoklis parodo 1,81 promilės neblaivumą. Apžiūrint antrąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „PSS-20240527- 210858UTC+0300“, kurio trukmė 0.02.10 min., matoma, kaip policijos pareigūnas, esantis prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, prieina prie tarnybinio automobilio sulaikymo patalpos, kurioje yra vaikinas, dėvintis raudonai violetinės spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, juodos spalvos džinus. Policijos pareigūnas vaizdo įrašo laiku 0.0.35 min. tikrina vaikino blaivumą. Vaizdo įrašo laiku 0.01.13 min. policijos pareigūnas įgarsina, kad alkoholio kiekio matuoklis parodė 1,61 promilės neblaivumą.
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti UAB „Maxima“ pateikti trys vaizdo įrašai. Apžiūrint pirmąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „Camera 4 2024-05-27 21-07-24_255.avi“, kurio trukmė 1.29 min., matoma, kaip į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuoja automobilis „Volkswagen“, tamsiai pilkos spalvos. Iš automobilio priekinės vairuotojo pusės išlipa vyras, aukštas, vidutinio kūno sudėjimo, vilkintis raudonos spalvos marškinėlius, juodos spalvos sportinio tipo kelnes. Automobilio vairuotojas yra atpažįstamas, kaip R. V. R. V. palieka automobilį stovėjimo aikštelėje ir nueina. Po maždaug 50 sekundžių R. V. grįžta prie automobilio ir įsėda į priekinę automobilio vairuotojo vieta. Prie automobilio privažiuoja policijos pareigūnų automobilis. Apžiūrint antrąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „Camera 13 2024-05-27 21-07-13_060.avi“, kurio trukmė 1.24 min., matoma, kaip automobilis „Volkswagen“ įvažiuoja į automobilių stovėjimo aikštelę. Automobilio vairuotojas R. V. užeina pro parduotuvės įėjimą ir tuoj pat iš jos išeina. Apžiūrint trečiąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „Camera 103 2024-05-27 21-07-03_278.avi“, kurio trukmė 0.0.08 sek., matomas automobilio „Volkswagen“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92281445402, skambu io prad ia_ 2024-05-27 21_03_45)“, kurio trukmė 5.12 min. Girdima, kaip į Bendrąjį pagalbos centrą skambina vyras, kuris pranešė, kad mato galimai neblaivų vairuotoją, kuris dabar važiuoja nuo Lazdynų link Savanorių pr. žiedo, Vilniuje. Transporto priemonė „Passat B6“, pilkos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja Tūkstantmečio gatve. Pranešėjas nurodė, kad įtarimų, jog transporto priemonės vairuotojas gali būti neblaivus, jam sukėlė tai, kad jis apie tris kartus vos neatsitrenkė į kelio aitvarus, kelis kilometrus važiavo neišsijungęs posūkio ir nevažiavo tiesiai. Pranešėjas nurodė, kad automobilio vairuotojas sustojo prie parduotuvės „Maxima“ ir nuėjo į parduotuvę. Nepraėjus minutei pranešėjas nurodė, kad automobilio vairuotojas jau grįžta iš parduotuvės ir yra nusimovęs kelnes. Pranešėjas nurodė, kad mato policijos pareigūnus, jog jie sustojo prie automobilio, kurio vairuotojas galimai neblaivus.
Dėl veikos kvalifikavimo, kaip nusikalstamos.
Motyvuojamoji dalis
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. V. kaltė vairavus automobilį, būnant neblaiviu, kai jam nustatytas 1,61 promilės neblaivumas, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.
Kaltinamasis R. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dieną prieš įvykį vartojo daug degtinės, vyno, gali būti, jog prieš įvykį alkoholį vartojo ne vieną dieną, įvykio dieną vartojo daug raminamųjų geriamųjų lašų, kurių sudėtyje yra alkoholio, kuriuos vartojo, kaip alkoholį, kad pagerinti savijautą, gali būti, kad įvykio dieną vartojo dar ir alkoholį, po ko vairavo automobilį būdamas neblaivus, sutinka su jam nustatytu neblaivumo laipsniu. Be R. V. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo UAB „Maxima“ pateikti vaizdo įrašai, kuriuose objektyviai užfiksuota, kaip R. V. vairuoja automobilį, po ko prie jo privažiuoja policijos pareigūnų tarnybinis automobilis, ir jų apžiūros protokolas; alkoholio kiekio matuoklio kvitai, pagrindžiantys, kad R. V. nustatytas 1,61 promilės neblaivumas; ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vieni kitus papildo. R. V. suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, tai akivaizdu iš jo parodymų apie didelio kiekio alkoholio vartojimą ne vieną dieną, ir norėjo taip veikti, nes, kaip pats parodė, jautėsi blogai, todėl norėjo nuvažiuoti į vaistinę nusipirkti raminamųjų geriamųjų lašų, o taksi iškviesti nepavyko, todėl veiką padarė tiesiogine tyčia.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo R. V. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė, todėl iš R. V. pareikšto kaltinimo, kaip perteklinis, šalintinas jam inkriminuotas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Kelių eismo taisyklės), 14 punkto, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, pažeidimas.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (1 dalis); asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (2 dalies 1–3 punktai); laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų (5 dalis).
A. V. prašo perduoti R. V. jo atsakomybei pagal laidavimą.
R. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. R. V. yra vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis staliumi, darbdavio apibūdinamas teigiamai, neteistas, per pastaruosius penkerius metus ne kartą baustas administracine tvarka, pagrinde už nustatyto greičio viršijimą ir kitus nusižengimus, susijusius su transportu. Nors dėl administracinių nusižengimų R. V. asmenybė negali būti apibūdinama, kaip išskirtinai teigiama, tačiau dauguma Kelių eismo taisyklių pažeidimų yra nešiurkštūs, be to, dalis iš jų, kaip ir nagrinėjama nusikalstama veika, padaryti R. V. atkryčio laikotarpiu, kuris yra jau praeityje, taip pat svarbu, kad paskirtas baudas jis sumokėjo. R. V. pateikė Respublikinio priklausomybės ligų centro pažymą, patvirtinančią, kad jis po nagrinėjamos nusikalstamos veikos savo prašymu gydėsi Vilniaus filialo Stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos skyriuje, be to, paaiškino, kad šiuo metu aktyviai lanko anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus, lanko bažnyčią, skaito knygas, sportuoja ir kt. Visa tai leidžia spręsti apie daugiau atsitiktinį R. V. nusikalstamos veikos pobūdį, nulemtą tuo metu jo pasirinkto netinkamo problemų sprendimo būdo, taip pat padarytas teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio, todėl yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
A. V. yra vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis staliumi, darbdavio apibūdinamas teigiamai, neteistas, per pastaruosius penkerius metus ne kartą baustas administracine tvarka, pagrinde už nustatyto greičio viršijimą ir kitus nusižengimus, susijusius su transportu. Nors dėl administracinių nusižengimų A. V. asmenybė negali būti apibūdinama, kaip išskirtinai teigiama, tačiau dauguma Kelių eismo taisyklių pažeidimų yra nešiurkštūs, paskirtas baudas jis sumokėjo. A. V. yra R. V. tėvas, jie gyvena kartu, dirba toje pačioje darbovietėje, tarpusavio ryšį apibūdino, kaip tamprų, palaikantį. A. V., viena vertus, išreiškė aiškiai neigiamą požiūrį į R. V. poelgį, kita vertus, akcentavo norą ir pastangas jam padėti, kad tai daugiau nepasikartotų. Savo ketinimus A. V. patvirtino įsipareigojimu įmokėti užstatą, jeigu teismas jį nustatytų. A. V. yra brandaus amžiaus, turintis pakankamą gyvenimišką patirtį tam, kad galėtų R. V. daryti teigiamą įtaką. R. V. patikino įsiklausantis, vertinantis A. V. nuomonę. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad A. V. yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl R. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį A. V. atsakomybei pagal laidavimą. A. V. įsipareigojimas įmokėti užstatą, jeigu teismas jį nustatytų, nagrinėjamu atveju reikšmingas tuo, kad, kaip minėta, tai rodo jo ketinimų rimtumą ir dar kartą patvirtina jo tinkamumą būti laiduotoju, todėl teismas pritaria nagrinėjimo teisme dalyviams, kad užstatas nagrinėjamu atveju yra nereikalingas. Atsižvelgiant į padarytą nusikalstamą veiką ir R. V. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypač tai, kad per pastaruosius penkerius metus jis ne kartą baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su transportu, o nagrinėjamu atveju padarė analogiško pobūdžio, tačiau jau nusikalstamą veiką, laidavimo terminas nustatytinas atitinkantis vidurkį.
Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių.
BK 67 straipsnio 2 dalies pagrindu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (1 punktas); turto konfiskavimas (7 punktas).
Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (1 dalis); teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (2 dalis).
Prokurorė prašė R. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, tuo tarpu R. V. ir jo gynėjas prašė šį terminą nustatyti trumpesnį – minimalų arba tam artimą, nurodė, kad ši specialioji teisė R. V. yra reikalinga susisiekimui, vykstant į darbą, anoniminių alkoholikų užsiėmimus ir kt., nes jis gyvena ne Vilniuje, dabar jį vežioja A. V., tai abiem sukelia didelių nepatogumų.
Nusikalstamą veiką R. V. padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Iš liudytojos U. G. parodymų ir rašytinių paaiškinimų, taip pat skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo matyti, kad būdamas neblaivus automobiliu R. V. važiavo judriomis sostinės gatvėmis, didelį atstumą, pavojingai manevravo, į tai atkreipė neabejingų piliečių dėmesį. Taip R. V. kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems. Be to, minėta, kad R. V. per pastaruosius penkerius metus ne kartą baustas administracine tvarka, pagrinde už nustatyto greičio viršijimą ir kitus nusižengimus, susijusius su transportu. Tai rodo, kad jo požiūris į kelių transporto eismo saugumo reikalavimus, bent jau iki nusikalstamos veikos padarymo buvo atsainus. Visa tai sudaro pagrindą R. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti jam vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgdamas į nurodytas padarytą nusikalstamą veiką ir R. V. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, teismas nemato galimybės nustatyti minimalų ar tam artimą šios specialiosios teisės atėmimo terminą, nes svarbesni yra prevenciniai tikslai, o dėl patiriamų nepatogumų jis yra pats kaltas. Kita vertus, įvertindamas nurodytas aplinkybes, dėl kurių R. V. yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas laiko, kad prokurorės siūlomas uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas, kuris ir taip yra mažesnis už vidurkį, nagrinėjamu atveju bus pakankamas šiems tikslams pasiekti.
BK 72 straipsnyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 dalis); konfiskuotinu turtu laikoma šio kodekso uždraustos veikos priemonė (2 dalis); kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (3 dalis).
Automobilis, kurį vairavo R. V., laikytinas nusikalstamos veikos priemone – konfiskuotinu turtu. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis priklauso R. V.. R. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad automobilį pirko už 800 Eur. Tai atitinka įrašą VĮ „Regitra“ duomenų bazėje. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, kurios rodo, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis yra nemažesnis, negu rūšinis, taip pat jog R. V. asmenybė nėra apibūdinama išskirtinai teigiamai, turėdamas omenyje ir tai, kad jis yra darbingo amžiaus, dirbantis, teismas nemato priežasčių, dėl kurių automobilio konfiskavimas nagrinėjamu atveju būtų neteisingas arba neproporcingas. Paminėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktika formuojama ta linkme, jog ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju pagal bendrą taisyklę kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-303/2022; 2K-182-303/2022; 2K-18-719/2022; 2K-112-942/2021; 2K-288-788/2020). Visa tai sudaro pagrindą R. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – priverstinį neatlygintinį automobilio paėmimą valstybės nuosavybėn.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis,
nusprendžia:
R. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, R. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 5 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, R. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – iš jo konfiskuoti automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priverstinai neatlygintinai paimant jį valstybės nuosavybėn.
R. V. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
R. V. paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną jo nuosavybės teisės į automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimą, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto (automobilio) konfiskavimo įvykdymo.
Bylos medžiagoje esančius kompaktinius diskus (laikomi vokuose prie 1 t. bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
R. V. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
A. V. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.