Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. P. ieškinį atsakovei O. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iškeldinti atsakovę iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, leisti pačiam ieškovui iškeldinti atsakovę, išieškant iš jos sprendimo vykdymo išlaidas. Nurodė, kad jis 2018 m. gruodžio 7 d. vykusiose varžytynėse Nr. 162550 įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 4 d. turto pardavimo iš varžytynių pardavimo akto Nr. S-19-7-115 pagrindu registravo nuosavybės teises į šį butą. Atsakovė buvo informuota, kad butas jai nebepriklauso ir duotas protingas 1 mėnesio terminas išsikelti iš buto. Praėjus nustatytam terminui ieškovas negali patekti į savo butą, atsakovė durų neatidaro, telefonu neatsako, su ieškovu nebendrauja. Ieškovas iki šiol negali naudotis savo nuosavybe ir priverstas su 4 asmenų šeima gyventi vieno kambario bute.

2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, nes butas parduotas už per mažą kainą. Nurodo kitus argumentus, sietinus su įvykusiomis buto varžytynėmis, bet ne su pareikštu ieškiniu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino. Iškeldino O. S. su visu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Priteisė iš O. S. Ž. P. 1 075 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad ieškovas antstolės M. G. skelbtose 2018 m. gruodžio 7 d. vykusiose varžytynėse Nr. 162550 dėl O. S. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo įsigijo šį butą už 11 100 Eur (2019 m. sausio 4 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-19-7-115). Varžytynių akto pagrindu 2019 m. sausio 17 d. registruotos ieškovo nuosavybės teisės į šį butą (Nekilnojamojo turto registro Nr. 20/33747 išrašas). Atsakovė yra užėmusi ieškovui priklausantį butą. Atsakovei toliau laikant užėmus butą, į kurį ji jau prarado nuosavybės teisę, ieškovas neturi galimybės valdyti savo turtą ir naudoti jį savo reikmėms. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, bylos eiga nesidomėjo. Apie teismo posėdį jai pranešta viešo paskelbimo būdu. Teismas sprendė, jog tokie atsakovės veiksmai yra neteisėti ir pažeidžia ieškovo, kaip savininko teises, todėl ieškinį tenkino. Ieškovui iš atsakovės priteisė jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas žyminiam mokesčiui (75 Eur) ir advokato padėjėjo paslaugoms (1 000 Eur) apmokėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė į teismo posėdį neatvyko, bylos eiga nesidomėjo, nėra pagrįsta jokiomis aplinkybėmis ir įrodymais. Apeliantė teigia, jog ji buvo namuose ir laukė šaukimo iš teismo, tačiau jokio pranešimo apie tai, kad turi atvykti į paštą, pasiimti teismo dokumentą, negavo. Taip pat jai nebuvo įteiktas ir šaukimas.

5.2. Nagrinėjamoje byloje yra apribotos atsakovės teisės suformuoti apeliacinio skundo turinį, nes teismo sprendime nėra nurodyti įrodymai ir motyvai, kodėl teismas nusprendė įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Todėl iš esmės pažeistos apeliantės teisės pateikti apeliacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones. Pirmosios instancijos teismas neišnaudojo galimybės paskambinti apeliantei ir pranešti apie vykstantį procesą.

5.3. Apeliantė taip pat nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nes sprendime visiškai nepasisakyta dėl 1 000 Eur sumos priteisimo. Priteista suma neatitinka sąžiningumo reikalavimų, nes ieškinys nesudėtingas. Patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo paslaugas neatitinka jo darbo laiko sąnaudų.

6. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, neargumentuotas. Apeliantė apie vyksiantį procesą žinojo, yra pateikusi atsiliepimą į ieškinį. Kaip ne kartą yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kiekvienas asmuo, kuris gina savo civilines teises, privalo būti aktyvus, teikti įrodymus bei pats aktyviai domėtis civilinės bylos eiga. Ieškovo nuomone, atsakovė tik naudojasi civilinio proceso suteiktomis galimybėmis maksimaliai užvilkinti jos iškeldinimą iš neteisėtai užimamo, atsakovei nepriklausančio buto.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.

8. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškeldinti atsakovę iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), motyvuodamas tuo, kad butą įsigijo 2018 m. gruodžio 7 d. vykusiose varžytynėse, tačiau atsakovė neišsikrausto iš minėto buto, todėl ieškovas neturi galimybės valdyti savo turtą ir naudoti jį savo reikmėms. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino, konstatavęs, jog atsakovės veiksmai yra neteisėti ir pažeidžia ieškovo, kaip savininko teises, nes atsakovė yra užėmusi butą, į kurį ji jau prarado nuosavybės teisę, o ieškovas neturi galimybės valdyti savo turtą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turiniu, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

9. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas neišnaudojo visų, jam prieinamų priemonių, įteikti procesinį dokumentą atsakovei, todėl ji negavo teismo šaukimo ir nebuvo informuota apie vykstantį procesą. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

10. Tam, kad asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. Dėl šios priežasties CPK I dalies 11 skyriaus antrajame skirsnyje yra įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo tvarka, ji yra imperatyvi. CPK 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai procesinių dokumentų įteikimo būdai: registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Kiti procesinių dokumentų įteikimo būdai gali būti: įteikimas atstovui (CPK 118 straipsnis), advokatui (CPK 119 straipsnis), teisme (CPK 127 straipsnis), kuratoriui (CPK 129 straipsnis), viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis) ir kt. Pagal CPK 123 straipsnio 1 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

11. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismo šaukimas apie 2019 m. gegužės 4 d. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, atsakovei siųstas ieškovo ieškinyje nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), grįžo neįteiktas su pašto žyma, jog gavėja dokumentų neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Minėtas adresas sutampa ir su atsakovės atsiliepime nurodytu adresu. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje nurodė, jog pagal Gyventojų registro duomenis atsakovės gyvenamoji vieta nurodyta tuo pačiu adresu, ir sprendė, jog nesant galimybių atsakovei įteikti procesinių dokumentų, nežinant faktinės jos buvimo vietos, procesiniai dokumentai įteiktini viešo paskelbimo būdu. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu, laikomas tinkamu dokumentų įteikimu, nepažeidžiančiu atsakovės teisių. Pabrėžtina, kad šiuo adresu atsakovei siųstas ieškinys buvo įteiktas asmeniškai ir ji pateikė atsiliepimą į ieškinį. Tai reiškia, jog atsakovė buvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą ir teismo išklausyta. Kadangi atsakovė pateikė atsiliepimą, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jai neabejotinai buvo žinoma apie vykstantį procesą, tačiau ji tolimesne bylos eiga nesidomėjo.

12. Apeliantė nurodo, kad buvo apribotos jos teisės suformuoti apeliacinio skundo turinį, taip pat iš esmės pažeistos teisės pateikti apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. Apeliantė turėjo galimybę pateikti savo paaiškinimus ir nesutikimo su ieškinio reikalavimais motyvus tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde. Šia galimybe atsakovė pasinaudojo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog jos teisės buvo suvaržytos ar pažeistos.

13. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad teismas galėjo pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo apeliantei būdą, t. y. paskambinti apeliantei. Teismas vadovavosi civilinį procesą reglamentuojančiose normose įtvirtintais procesinių dokumentų įteikimo būdais. Apeliantės nurodytas procesinių dokumentų įteikimo būdas nenumatytas įstatyme. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Kadangi apeliantė žinojo apie vykstantį teisminį procesą, tai turėjo būti aktyvi bei domėtis teisminio proceso eiga.

14. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas iš atsakovės ieškovui priteisė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo paslaugas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas patyrė 1 000 Eur išlaidų, kurios susidarė už ieškinio ir kitų procesinių dokumentų parengimą ir pateikimą teismui, atstovavimą teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo išlaidos yra pagrįstos ir realios, be to, vien tik ta aplinkybė, jog byla nesudėtinga, savaime nereiškia, jog ieškovo atstovas neturėjo jokių laiko sąnaudų ieškiniui paruošti. Teisėjų kolegijos vertinimu, procesinio dokumento parengimas, taip pat ir dalyvavimas teismo posėdyje objektyviai užima laiko, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neteisingos, neadekvačios advokato padėjėjo turėtoms laiko ir darbo sąnaudoms.

15. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės O. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.