Telšių apylinkės teismo nuosprendis

mažamečio nukentėjusiojo E. K. įstatyminei atstovei V. V., įgaliotai atstovei advokatei Lionei Musteikienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, bedarbė, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. pareikštas patikslintas kaltinimas dėl to, kad ji 2020 m. spalio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ranka suduodama E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį ir ne mažiau kaip vieną smūgį į dubens sritį, tuo padarydama jai ties dešiniu klubakauliu apie 0,6x1,5 cm ir kairėje virš sėdmenų apie 1,2 cm diametro besirezorbuojančias kraujosruvas, taip nežymiai sutrikdė mažametei E. K. sveikatą.

Apklausta kaip kaltinamoji A. B. parodė, kad su pareikštu kaltinimu nesutinka. Su V. V. buvo draugės suaugusiųjų mokykloje ir klasiokės nuo 9 ar 10 klasės. Anksčiau tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Ji jai pasakojo, kad ji su E. K. turi dukrą. Dukrą augina tėvas. Jis jai neduoda vaiko ir kartą paprašė kartu su ja nueiti pas E. K., aplankyti dukters. V. V. palydėjo. V. pabuvo su vaiku ir pradėjo iš E. K. kaulyti pinigų šampanui. Gavusi pinigų V. išėjo pirkti šampano, o ji liko su E. K. Pradėjo bendrauti, paskui susitikinėti. Po kurio laiko apsigyveno kartu su E. K. Ji stengėsi nesikišti į E. auklėjimą. Gali pasakyti, kad ji geras vaikas, nors buvo ir sunkių momentų. Kartais pareidavo iš darželio su mėlynėmis. Ankstesniame bute kur gyveno buvo 3 laipteliai. Šokinėdavo nuo jų ir susimušdavo. Ji smurto nenaudojo nė prieš vieną vaiką, nematė jokių sužalojimų nei ant veido, nei kur kitur, o E. dėl susimušimų irgi nieko nesakė. V. V. per pusmetį E. pasiėmė tik vieną kartą. Ji susipykdavo su savo sugyventiniu E. T. ir tada eidavo į krizių centrą. V. įsiprašydavo pas jų į namus pabūti su vaiku. Pabūdavo, o paskui iš karto eidavo į VTA skyrių pasakyti, kad E. pamperis pilnas. Per metus V. V. dukrą buvo pasiėmusi kokius 2-3 kartus. Skambinėdavo, koliodavo ją visokiais žodžiais. Jie su E. K. net policiją kvietė. Dėl smurto ji ją jau antrą kartą skundžia. 2020-10-09 penktadienį po darbo V. V. savaitgaliui pasiėmė vaiką. Po to savaitgalio, pirmadienį vaiką pasiėmė tėtis, o antradienį vaikas jau buvo pas mamą. Ji nematė jokių sužalojimų ant mergaitės kūno. Ant jos kojyčių pastoviai būdavo mėlynių. Matydavo, kad mergaitė apvirsta susidaužia. Nei ji nei tėtis dukros atžvilgiu smurto nenaudojo Nežino kodėl juos šmeižia. Gal dėl pinigų? V. V. sekdavo E. K. kur šis važiuoja su vaiku ir kviesdavo policiją. E. yra sakiusi, kad mama liepė sakyti, kad ją muša. Taip pat E. yra sakiusi, kad mama ją muša. E. K. skambino V. V. paklausti ar tai tiesa. Kada buvo parašytas pirmas pareiškimas dėl smurto E. atžvilgiu, ji nepamena, bet antras pareiškimas iškart po savaitės. Pirmas ikiteisminis buvo nutrauktas. Buvo apklausta. Policija tyrimo nepradėjo. 2020-10-12 mergaitė buvo apžiūrėta. Ji nematė ant jos kūnelio jokių kraujosruvų. Gal buvo mažos, nepastebėjo. Nematė mėlynės ir ant veiduko. Pas juos šeimoje socialinė darbuotoja tikrai lankėsi 8 kartus per mėnesį, nes ji pirmą vaiką pagimdė 15 metų, antrą 17 metų, todėl ir buvo teikiamos jai socialinės paslaugos. V. V. nenorėjo gyventi krizių centre, norėjo gyventi su E. T. E. K. turėjo mokėti po 70 Eur dukros išlaikymui, bet nemokėjo. Net neatsimena kada V. V. pradėjo ginčą su E. K. Ji į jų santykius nesikišo. Jai visi vaikai buvo vienodi. E. laikė sava. Mergaitė ją vadino mama. Su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nežino kodėl V. kerštauja, nes nebuvo susipykusios. E. niekur nesudavė ir dėl to niekam neprisipažino. Prašo ją išteisinti nes nepadarė sužalojimų E., o ieškinį prašo atmesti.

Liudytoja V. V. parodė, kad su E. K. gyveno lyg tai nuo 2017 metų. (E. gimė (duomenys neskelbtini)). Su E. K. buvo sugyventiniai. Iki vienerių metų vaiką augino abu. Po to išsiskyrė. Nuo 2017 metų gyveno krizių centre. Liepė jai susirasti darbą. Vaiko teisių apsaugos skyriuje užpildė, kad ji rūpinsis E. K. kol jos materialinė padėtis pagerės. Nuo 2020 metų lapkričio mėn. dukra yra pas ją, nes policijai parašė pareiškimą ir buvo pasikreipusi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Dėl laikinos globos sprendimas buvo priimtas lapkričio mėn., o kitas sprendimas buvo priimtas 2021 m. balandžio mėn. Kovojo dėl dukros, nes E. K. nesutiko geranoriškai atiduoti dukros. Dukra E. K. nuo 2018 metų balandžio mėnesio teismo nutartimi gyveno su tėvu E. K. Dukrą atidavė auginti tėvui, kadangi tuo metu neturėjo darbo bei nuolatinės gyvenamosios vietos. Jis nuo jos slėpdavo dukrą, trukdė bendrauti su ja. Nuo 2018 metų balandžio mėnesio iki 2019 metų rugsėjo mėnesio su dukra bendravo, su ja susitikdavo, tačiau po kurio laiko E. K. jai su dukra E. K. nebeleido bendrauti, nekeldavo savo mobilaus ryšio telefono, todėl su dukra E. K. nebebendraudavo. 2020 metų gegužės mėnesi su savo dukra E. vėl pradėjo bendrauti. Pirmieji susitikimai su dukra E. įvyko Telšių krizių centre prižiūrint socialinėms darbuotojoms, kadangi pati kreipėsi į socialines darbuotojas, kad jos jai padėtų. Pirmą dieną, po tiek laiko nesimatymo, kai susitiko su savo dukra E. K., ši jai pasakė, kad ją muša teta. Savo dukros E. paklausė kokia teta ją muša, o ši atsakė, kad G. mama. Kas G. mama ji žinojo. Ji yra E. K. sugyventinė A. B. Kai dukra jai pasakė, kad ją muša G. mama, girdėjo ir socialinė darbuotoja J. S., Ž. ir L., kurių pavardžių nurodyti negali. E. K. jai neleisdavo bendrauti su dukra. Su E. K. susitardavo, kad šis jai atveš dukrą į nurodytą vietą bei nurodytu laiku, tačiau šis to nepadarydavo. Kai tik susitikdavo su savo dukra, ši jai pasakydavo, kad ją muša teta. Susitikusi su dukra ant jos kūno pamatė mėlynes. Mėlynes matė ant sėdmenų bei nugaros. Dukra jai sakydavo, kad ją teta muša ir į veidą. Jai paklausus kodėl ją muša į veidą dukra atsakydavo, todėl, kad neina miegoti arba, kad nenori nusimauti megztuko. Tada kreipėsi į Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių. Tėčio negalėjo paklausti, nes į žinutes atrašydavo A. Dukra su ja gyvena nuo 2020 metų pavasario. Į policiją kreipėsi lyg tai 2020 metais. Ant dukros sėdmenų mėlynes pastebėjo penktadienio vakarą pasiėmusi iš darželio. Mėlynė buvo viena ant užpakaliuko dešinėje pusėje. Nei didelė, nei maža. Apžiūrėdavo kiekvieną kartą. Ant žanduko buvo toks paraudimas žemiau link kaklo. Aiškintis nebandė. Net pati A. buvo prisipažinusi prie Vaiko teisių darbuotojų, kad sudavė E. Ji dėl vyro nepyksta, pyksta dėl vaiko. Tai jos savaitgalis kai galėjo būti su dukra. Paklausė dukros iš kur ši mėlynė, gal pati susidaužė. Dukra atsakė, kad niekur ji nesusidaužė, jai trenkė teta. Dukra nurodė, kad po suduoto smūgio jai labai skaudėjo ir ji verkė. Tada pirmadienį ji kreipėsi į gydytoją. Gydytoja liepė kreiptis į Vaiko teises. Ten liepė rašyti pareiškimą policijai. E. K. dukrą paskutinį kartą matė 2021 metų rugpjūčio mėnesį. E. pasakojo, kad kai ji verkdavo, ją uždarydavo į kitą kambarį ir neišleisdavo tol, kol neišmiegodavo A. dukra G. Darželyje auklėtojos sakydavo, kad viskas gerai. E. sakė, kad ją muša teta. Tą girdėjo socialinės darbuotojos. Teta, tai kur gyvena su jos tėčiu. Taip sakė E. E. rodė vietas kur mušė - veidą, užpakaliuką. Civilinį ieškinį 500 Eur sumai palaiko.

Ekspertė A. Š. paaiškino, kad tvirtina ekspertizės aktą. Ekspertė perskaito išvadą:

TPPE metu atlikus ir apibendrinus psichologinį įvertinimą, nustatyta, kad tiriamosios E. K. pažintinės veiklos ypatumai atitinka 4 m. 8 mėn. amžiaus vaiko raidos normas. Tiriamosios suvokimas yra itin ribotas, paremtas jos menka gyvenimiška patirtimi, priklausomas nuo suaugusiųjų; ji negali suvokti sudėtingų gyvenimo įvykių; šiuo atveju, tiriamoji gali paviršutiniškai suprasti fizinio smurto pobūdį (kas tai yra mušimas ir betarpiškas jo pasekmes, t. y. kad asmuo patiria skausmą, kai yra mušamas; būdama itin mažo amžiaus, ji negali adekvačiai priešintis bet kokioms smurto formoms). Tiriamosios dėmesys trumpalaikis, ji geriau sukaupia ir išlaiko dėmesį, kai užsiima jai įdomia žaidybine veikla. Atmintis funkcionuoja normaliai; ilgalaikė atmintis dar formuojasi. Mąstymas konkretus, tiesmukas. Atsižvelgiant į visa tai, tiriamoji kaip liudytoja dar negali ir nėra motyvuota duoti nuoseklių parodymų, ji negali kurti nuoseklaus pasakojimo, atgaminimas fragmentinis, o jos atskleidžiamų reikšmingų byloje aplinkybių turinys nemaža dalimi priklauso ir nuo jai užduodamų klausimų. Pvz., ekspertizės metu tiriamoji sakė, kad ji neina į darželį, nes šiandien ji serga; apklausos metu, jos paklausus, ar dar kur nors muša teta A., tiriamoji atsako neigiamai (nes Agnė dabar nesimušanti). Taigi vertinant tiriamosios parodymus, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos tiriamajai būdingus amžiaus ypatumus.

Reikšminga ir tai, kad dėl savo mažo amžiaus tiriamoji negali priskirti konkrečių įvykių konkrečiai datai, todėl jos nurodomi patiriami veiksmai iš suaugusiųjų gali būtų įvykę bet kuriuo laikotarpiu praeityje. Taip pat, negauta duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį tiriamosios parodymams. Yra žinoma, kad mama paskatina papasakoti apie tėvo bei A. veiksmus, tačiau duomenų, kad tiriamajai būtų daromas poveikis jos duodamų parodymų turiniui, negauta. Norint iš tiriamosios sužinoti daugiau reikšmingų byloje aplinkybių, rekomenduojamos tęstinės psichologinės konsultacijos. Tokiu atveju psichologas, palaikantis pastovų ryšį su tiriamąja, galėtų suteikti daugiau informacijos apie tiriamosios vidinį pasaulį, jos sunkumus bei ankstesnes patirtis.

Visa tai apibendrinus, šiuo metu E. K. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu galėjusių atsirasti dėl byloje nagrinėjamų įvykių, nekonstatuojama, sveikatos sutrikdymo mastas nevertintinas. Mes tik analizuojame kaip mergaitė duoda parodymus. Ji kalba savais žodžiais pagal savo žodyną. Jie nevertina ar tai melas, ar ne. Tai ne jų kompetencija. E. K. pasakoja fragmentus iš savo gyvenimo. Jokių suaugusiųjų frazių ji nenaudoja. Dėl sužalojimų su išvada susipažinusi. Psichologinis įvertinimas rodo, kad E. K. negali priskirti tam tikrų įvykių tam tikrai datai. Ekspertizės metu įvardijo, kad skauda kai muša per užpakaliuką, per skruostą. Mini tetą (A.), mušta diržu (tėtis) per subinytę. Aprašomojoje dalyje yra parašyta, kad E. abu tėvai yra svarbūs. Tai emociškai reikšmingi asmenys. Kai analizuojami E. K. parodymai, analizuojama ar nėra daromas poveikis. Tėvų santykiai konfliktiški. Ką kalba E., neatsispindi, kad parodymai įteigti. Jos pasisakymai spontaniški. Įvardija, kad iš tėčio yra patyrusi fizinių bausmių. Kodėl ne iš karto, o po 5 mėn. buvo atlikta ekspertizė? Tai organizaciniai dalykai. Dėl mažo amžiaus negalima buvo E. apklausti. Sudarė sąlygas kuo lengviau vaikui atsiskleisti. Sukuriama tam tikra aplinka, prisitaiko lanksčiau prie vaiko. Reikia pradėti nuo to, ar sugyventinis ekspertizės metu gyveno su V. V. E. kalbėjo apie tėtį, minėjo A., J.

Ekspertės A. Š. ir R. D. išvadą patvirtino.

Liudytojas E. K. parodė, kad kaltinamoji jo sugyventinė. Viskas atsitiko dėl to, kad jis nesutiko V. V. atiduoti vaiko. Ji jam pagrasino antstoliais, o paskui įkišusi smurtą su jais susidorojo. Dukra jam sakė, kad mama liepė sakyti, kad A. ją mušusi. Galėjo ir pati V. suduoti dukrai, nes pas ją pastoviai girtaujama. E. niekada nesiskųsdavo, kad yra mušama A. E. miegodavo kartu su A. dukra G. V. galėjo mušti E. Dukra su V. kartu gyvena nuo 2020 metų spalio mėn. Dėl kaltinimo smurtavimu V. V. paliko su dukra. Buvo byla, o jo advokatas rekomendavo pasirašyti taikos sutartį. Mergaitė nebuvo mušama. Piktumų nėra, nors V. V. yra problematiška. Taikos sutartis buvo pasirašyta 2018-04-05. Tada vaikas liko pas jį. V. V. norėjo išeiti gyventi pas sugyventinį. Vaikas gyveno pas jį. Motina turėjo mokėti 70 Eur vaiko išlaikymui, bet nemokėjo. Pinigus jis gavo tik iš Sodros. 2021-04-12 buvo kita taikos sutartis. 2020 metais V. V. pakliuvo į vaiko teises, nes girtavo su E. T. Po reikalavimo jam perduoti vaiką atsirado kaltinimas smurtu. Sumušimų ant dukros kūno nematė, tik mėlynes. Dukra labai judri, šokinėja nuo laiptų, laksto. Lankė darželį, ten čiuožinėdavo, šokinėdavo, bet mėlynių nepastebėjo. A. nėra sakiusi, kad sudavė E. Dukra irgi nesiskundė, kad mušama. Dabar dukrai moka po 120 Eur. Dirba (duomenys neskelbtini). Dukra judrus vaikas. Galėjo pati susimušti, bet ir V. V. galėjo mušti. Jam dukra yra sakiusi, kad „mane mama irgi muša“. Apie tai sakiau vaiko teisių specialistams, bet žodžiu. Jis ir A. maudydavo jo dukrą. Jei vaikas šokinėdavo nuo laiptų, tai susimušdavo ir subinę. Aš negaliu atskirti, ar sumušta vieta, ar sutrenkta. Pradėjo V. V. skambinėti. Jie V. V. iškvietė vaiko teises, policiją, nes suprato, kad pas ją namuose buvo visi girti. Ten buvo ir E. T. vaikas.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios papildomos apklausos matyti, kad liudytojas E. K. parodė, jog neneigia, kad kartais būdavo, jog jo dukra likdavo su A. B. viena, tačiau jam grįžus namo, dukra tikrai jam niekada nėra sakiusi, kad su ja blogai elgėsi A. B., kad ją mušė ar panašiai. Jos abi gražiai tarpusavyje bendraudavo. Jis yra tikras, kad jo sugyventinė niekada nėra naudojusi fizinio smurto jo dukros atžvilgiu. Sumušimų ant dukros kūno, nubrozdinimų yra matęs. Tačiau ji su tokiais sumušimais ir nubrozdinimais grįždavo iš darželio. Ji yra labai judrus vaikas, visur lipa, eina, jai viskas įdomu, todėl dažnai susižalodavo pati. Pats smurtavęs prieš savo dukrą taip pat niekada nėra. Dukrą tik žodžiu subardavo, kai neklausydavo. Žodžiu subardavo ir jo sugyventinė. Mano, kad dukra pasakoja nebūtus dalykus apie smurtą prieš ją, nes ją to primokė jo buvusi sugyventinė V. V. (b. l.76-77, 1 tomas)

Liudytoja L. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Su A. B. šeima niekada nedirbo. Pas ją buvo atėjusi V. V. ir klausė, ar ji girdėjusi, kad A. B. būtų prisipažinusi, kad sudavė V. V. dukrai. Jai paaiškino ir ne vieną kartą, kad jiems girdint A. B. niekada taip nesakė. Kitu atveju jie būtų kreipęsi į policiją. V. V. šeima jų skyriui yra seniai žinoma. Anksčiau ji gyveno su E. K. Vėliau V. V. su juo išsiskyrė ir pradėjo gyventi su E. T. Buvo gaunami pranešimai apie V. V. netinkamą elgesį. Ji buvo apgyvendinta socialinių paslaugų namuose. 2018 m. E. K. teko dukra. Po kiek tai laiko jis apsigyveno su A. B. Tada prasidėjo V. V. skundai, kad E. yra mušama. Jie kreipėsi į darželio auklėtojas. Jos pasakė, kad smurto ant E. kūno niekada nepastebėjo. Mergaitė labai judri, hyperaktyvi. Gali ir pati susimušti, susitrenkti. 2020-10-12 V. V. atvedė E. K. į jų skyrių ir pasakė, kad A. B. ją muša. Jiems apklausus mergaitę, ši pasakė, kad A. ją muša per subinę. Apklausus tėtį E. K., šis pasakė, kad mergaitę galima nukreipti bet kuria kryptimi. E. labai myli savo mamą, gal todėl taip pasakė. Pati kalbino E. K. Apie tikslią 2020-10-12 datą žino dėl to, kad pasižiūrėjo iš dokumentų. Nebūtų kitaip prisiminusi. Dar rugsėjo mėnesį ateidavo V. V. pas juos į skyrių ir sakydavo, kad yra smurtaujama prieš jos dukrą. Vaikas joms nieko nesakė ir iš darželio negaudavo tokios informacijos. Toje šeimoje būdavo daug pykčių. Gaudavo daug pranešimų ir apie V. V.

Motyvuojamoji dalis

Iš Specialisto išvados Nr. G 1972/2020(03), matyti, kad E. K. nustatytos poodinės kraujosruvos ties dešiniu klubakauliu, padarytos buka jėga, galėjo gautis du kartus sudavus ranka per dubenį, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (b.l.177, 1 tomas)

Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad E. K. galėjo paviršutiniškai suprasti fizinio smurto pobūdį, tačiau negalėjo ir negali tokiems veiksmams priešintis dėl savo labai mažo amžiaus. E. K. teigimu, ji yra fizinių bausmių patyrusi tiek iš A. B., tiek iš E. K. (b. l. 10-17, 2 tomas).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra butas (duomenys neskelbtini). (b. l. 13-21, 1 tomas)

Advokato V. K. prašymu prie bylos pridėti dokumentai iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo nustatytos bylos aplinkybės

A. B. pareikštas pareikštas patikslintas kaltinimas dėl to, kad ji 2020 m. spalio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ranka suduodama E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį ir ne mažiau kaip vieną smūgį į dubens sritį, tuo padarydama jai ties dešiniu klubakauliu apie 0,6x1,5 cm ir kairėje virš sėdmenų apie 1,2 cm diametro besirezorbuojančias kraujosruvas, taip nežymiai sutrikdė mažametei E. K. sveikatą.

A. B.dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino. Prašo jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes ji nepadarė jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

Iš ekspertės A. Š. paaiškinimo teisme matyti, kad tiriamosios E. K. suvokimas yra itin ribotas, paremtas jos menka gyvenimiška patirtimi, priklausomas nuo suaugusiųjų; ji negali suvokti sudėtingų gyvenimo įvykių; šiuo atveju, tiriamoji gali paviršutiniškai suprasti fizinio smurto pobūdį (kas tai yra mušimas ir betarpiškas jo pasekmes).

Iš liudytojos (duomenys neskelbtini) darbuotojos A. B. parodymų duotų teisme matyti, kad jai nekilo jokių abejonių, kad E. kas muša. E. yra sakiusi, kad ant jos pyksta. Pyksta - tai neduoda saldainių, telefono ir kt. Galėjo būti 2020-10-12, kai V. V. atvedė E. į darželį, ji buvo išalkusi, pavargusi ir nuėjo miegoti. Kai mama įleido vaiką į grupę pasakė: „dabar aš jam parodysiu“.

Iš liudytojos L. S. (duomenys neskelbtini) vadybinikė parodymų duotų teisme matyti, kad ji pastebėjo, kad E. šeimoje yra mylima ir prižiūrima. Mergaitė auga normalioje šeimoje ir jai neteko nieko blogo pastebėti, t. y. kad jos atžvilgiu šeimoje jos atžvilgiu daromi draudžiami ir neleistini dalykai, juolab, kad kažkas gali prieš ją smurtauti. Ji tokių dalykų nepastebėjo ir netiki, jog taip galėjo įvykti. Asmeniškai jai bendraujant su šeima susiformavo nuomonė, kad šis įvykis, kur V. V. praneša apie smurtą jos dukros atžvilgiu, yra netiesa. Mano, kad V. V. taip elgiasi todėl, nes vyksta teisminiai ginčai dėl mergaitės gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymu.

Iš liudytojos V. Š. (duomenys neskelbtini) koordinatorės parodymų duotų teisme matyti, kad ji nematė smurto pėdsakų ir net įtarimų neturėjo. Su A. B. šeima dirbo nuo 2020 m. liepos mėn. Mėlynę ant E. kūnelio, ant veido būtų pastebėjusi. Labai judri mergaitė galėjo pati kur užsigauti.

Iš liudytojos J. S. (duomenys neskelbtini) vadybininkės parodymų duotų teisme matyti, jog negirdėjo, kad mergaitė skųstųsi dėl smurto. Jokių mėlynių, įbrėžimų ant jos kūnelio nepastebėjo ir nematė. Nematė mėlynių ant E. rankų ir nesakė, kad vaikas buvo tempiamas į kambarį.

Iš (duomenys neskelbtini) vadybininkės liudytojos Ž. L. parodymų duotų teisme matyti, jog nėra mačiusi, kad smurtas būtų panaudotas prieš ką nors. Šeimoje lankėsi kokius 4-5 kartus, o taip remdavosi socialinių darbuotojų paaiškinimais. Kiek lankėsi šeimoje, pastebėjo, kad E. judri, šneki. Kad ją kas muštų, nėra sakiusi. Iš V. V. girdėjo dėl A. B. smurto. Tačiau nėra mačiusi jokių smurto žymių. Mergaitė nieko nesakė, bet ir ji nieko nėra mačiusi. Nėra girdėjusi E. sakant apie sumušimus. 2020-05-27 ir 2020-05-29 dalyvavo E. susitikimuose su mama, bet jokių smurto požymių neįžvelgė.

Iš liudytojos - gydytojos V. Š. – Č. parodymų duotų teisme matyti, jog mergaitė galėjo bet kur susitrenkti. Viena mėlynė buvo 1,2 cm, o kita 1,5 cm. Jos nuomone, suduodant su plaštaka negalėjo būti padarytos. Pagal tai kas liko ir ne nuo delno, ir ne nuo plaštakos, ir ne nuo diržo.

Iš liudytojos A. T. (duomenys neskelbtini) patarėjos parodymų duotų teisme matyti, jog jie užklausė institucijas dėl to. Iš darželio gavo atsakymą, kad mergaitė labai judri, nenustygstanti vietoje, kitokių sumušimo žymių ant mergaitės nepastebėta. Neprisimena tokio įvykio, kad A. būtų prisipažinusi pliaukštelėjusi mergaitei.

Iš (duomenys neskelbtini) liudytojos L. K. parodymų duotų teisme matyti, kad kai po kiek tai laiko K. apsigyveno su A. B., tada prasidėjo V. V. skundai, kad E. yra mušama. Jie kreipėsi į darželio auklėtojas. Jos pasakė, kad smurto ant E. kūno niekada nepastebėjo. Mergaitė labai judri, hyperaktyvi. Gali ir pati susimušti, susitrenkti. 2020-10-12 V. V. atvedė E. K. į jų skyrių ir pasakė, kad A. B. ją muša. Jiems apklausus mergaitę, ši pasakė, kad A. ją muša per subinę. Apklausus tėtį E. K., šis pasakė, kad mergaitę galima nukreipti bet kuria kryptimi. E. labai myli savo mamą, gal todėl taip pasakė.

Iš liudytojos V. V. parodymų duotų teisme matyti, kad jos teiginiai, jog dėl smurto E. atžvilgiu A. B. prisipažinimo girdėjo socialinė darbuotoja J. S., Ž. ir L., nepasitvirtino. Iš jos pasisakymo taip pat matyti, kad ji netiksliai nurodo ir gyvenimo su E. K. metus ir kitas su terminais susijusias aplinkybes.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, baudžiamosios bylos medžiaga, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kas patvirtintų kaltinamosios A. B. kaltę.

Byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog E. K. atžvilgiu A. B. būtų atlikusi smurtinius (traktuojamus kaip fizinis smurtas) veiksmus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, tvirtindama, kad E. K. niekada nėra mušusi, tik yra sudrausminusi ją balsu.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, remtis V. V. parodymais, kurie kaip jau buvo minėta prieštarauja tarpusavyje ir nesutampa su nurodytomis aplinkybėmis, grįsti A. B. kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nesant jokių kitų patikimų jos kaltės įrodymų, nėra pagrindo. Nurodyti aplinkybes, kad A. B. smurtauja E. K. atžvilgiu, teismo vertinimu, galėjo įtakoti ir pačios mažametės E. K. mama V. V. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo besąlygiškai tikėti mažametės E. K. parodymais ir tokie jos parodymai savaime negali būti vertinami kaip pakankamas A. B. kaltės įrodymas.

Teismas vertindamas visų liudytojų, išskyrus V. V., parodymus, gydytojos V. Š. – Č. parodymų duotų teisme, kuriais ji rėmėsi ne iš dokumentų, o tiesiogiai apžiūrėjus E., mergaitė galėjo bet kur susitrenkti. Jos nuomone, suduodant su plaštaka negalėjo būti padarytos nurodytos 1,2 ir 1,5 cm mėlynės. Pagal tai kas liko ir ne nuo delno, ir ne nuo plaštakos, ir ne nuo diržo. Dėl to kas paminėta, teismas kritiškai vertina specialisto išvadą Nr. G 1972/2020(03), iš kurios matyti, kad E. K. nustatytos poodinės kraujosruvos ties dešiniu klubakauliu, padarytos buka jėga, galėjo gautis du kartus sudavus ranka per dubenį, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (b.l.177, 1 tomas).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad E. K. galėjo paviršutiniškai suprasti fizinio smurto pobūdį, tačiau negalėjo ir negali tokiems veiksmams priešintis dėl savo labai mažo amžiaus. E. K. teigimu, ji yra fizinių bausmių patyrusi tiek iš A. B., tiek iš E. K. (b. l. 10-17, 2 tomas).

Iš nukentėjusiosios mažametės E. atstovės adv. L. Musteikienės paaiškinimų ir prašymo matyti, kad ji palaiko pateiktą 500 Eur Civilinį ieškinį. Jos nuomone, kad A. B. be jokios priežasties smurtavo prieš mažametę E. K., jos atžvilgiu buvo suduotas ne vienas smūgis. dėl tokių veiksmų mažametė patyrė ne tik išgąstį, bet ir fizinį skausmą. Jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. buvo padaryta žala mažametės sveikatai. Vaikas nuolat jautė įtampą, bijojo įtariamosios. Minėti mažametės E. atstovės adv. L. Musteikienės argumentai nepasitvirtino. Visi liudytojai parodė, kad mergaitė būdavo visada linksma, bendraujanti ir jokios įtampos ar liūdesio vaiko elgesyje nepastebėjo.

Iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), prijungtos šios baudžiamosios bylos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo matyti kad, tarp V. V. ir E. K. buvo susiklosčiusi konfliktinė situacija dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Siekdama susigrąžinti dukrą V. V. 2020-09-24 Telšių apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl E. K. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo prisiteisimo. Sekančią dieną V. V., siekdama sėkmės civilinėje byloje, rugsėjo 25 d. Telšių AVPK parašė pareiškimą dėl galimo smurto jos dukros E. K. atžvilgiu. Dėl šio pareiškimo Telšių AVPK atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ir 2020-10-05 buvo priimtas nutarimas. Šis nutarimas nebuvo skųstas, jis yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Tačiau V. V. kreipėsi pakartotinai į Telšių AVPK ir parašė dar vieną pareiškimą dėl galimo smurto E. K. atžvilgiu. Šio pareiškimo pagrindu ir pradėta ši baudžiamoji byla. Teismas negali sutikti su prokurorės išvada, kad A. B. kaltė yra įrodyta, kad tą patvirtina pati E. K., tą patvirtina E. K. ekspertizė, V. V.. Šie parodymai vertintini kritiškai. Buvo iškviesta eilė liudytojų, iš kurių nė vienas nepatvirtino, kad prieš E. K. buvo smurtauta ir kad smurtavo A. B. Visi liudytojai patvirtino, kad vaikas judrus, hiperaktyvus ir galėjo susižaloti atsitrenkdama į bukus daiktus, griūdama, o smurto žymių nepastebėta. Akte įrašyta, kad ant mergaitės kūno buvo pastebėtos dvi besirezorbuojančios mėlynės. Ant sėdmenų ir kitų vietų yra daugybė būdų kaip gali atsirasti mėlynės. Ekspertas, atlikęs ekspertizę ir pateikęs išvadą, apklaustas vėliau teisme patvirtino, kad matė dvi kraujosruvas, bet jos turėjo būti padarytos smūgiais, būtent plaštaka. Šią jo išvadą kaip jau minėta neabejotinai paneigė V. Š. – Č. kuri nurodė, jog mergaitė galėjo bet kur susitrenkti. Jos nuomone, suduodant su plaštaka negalėjo būti padarytos 1,2 ir 0,6x1,5 cm minėtos kraujosruvos. Pagal tai kas liko ir ne nuo delno, ir ne nuo plaštakos, ir ne nuo diržo.

Kaltinamasis aktas buvo surašytas, kad A. B. sužalojimus padarė skirtingu laiku. Patikslinus kaltinamąjį aktą jau nurodyta, kad vienu metu. Kaltinamajame akte buvo parašyta, kad E. K. buvo suduotas ne mažiau kaip vienas smūgis į veido sritį, tačiau objektyvių duomenų apie smūgio sudavimą į veido sritį ir apie kokią nors esančią žymę arba kraujosruvą duomenų byloje nėra. To nepastebėjo nei vaiką apžiūrėjusi gydytoja nei išvadą teikęs ekspertas D. V. Nukentėjusioji V. V. teigė, kad ji ant vaiko smakro matė paraudimą. Nesant objektyvių duomenų, vadovautis V. V. parodymais, nėra pagrindo. Tokio paraudimo nematė niekas - nei gydytoja, nei auklėtojos, nei socialinės darbuotojos, nei apklausti liudytojai. Visi paliudijo, kad vaikas judrus, energingas ir galėjo atsitrenkti į tam tikrus daiktus. Ištyrus visas byloje faktines aplinkybes nustatyta, kad tos dvi kraujosruvos1,2 ir 0,6x1,5 cm nebuvo padarytos smurtiniais veiksmais.

Teismo nuomone, kad šitoje byloje esminę reikšmę turi tai, kad buvo pateiktas ieškinys, kuriame V. V. nurodė, kad vaikas gyvena su tėvu, ji nori susigrąžinti dukrą. Pačiame 2020-09-24 ieškinyje V. V. rašo, kad pati A. B. buvo pripažinusi, jog vaiko atžvilgiu naudojo smurtą. Ši aplinkybės byloje nenustatyta. Visi šie bylos duomenys dėl smurto buvo iniciuoti V. V. siekiant atgauti vaiko globą. Kadangi ieškinys buvo pateiktas, siekiant išspręsti ginčą, E. K. sutiko su V. V. ir ši byla buvo užbaigta taikos sutartimi. Nesant objektyvių duomenų, kad A. B. sudavė smūgį E. K. ir dėl to sukėlė skausmą ir sveikatos sutrikdymą, A. B. išteisintina nepadarius jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, o Civilinis ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

Nors ekspertizės akto išvados iš esmės patvirtina V. V. nurodytas aplinkybes, tačiau teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad specialisto išvada (ekspertizės aktas) BPK 20 straipsnio prasme gali būti priskirta prie įrodymų, tačiau tai yra tik vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje, jis neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti bylos duomenys ir turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390-1073/2017). Pažymėtina, kad specialistas (ekspertas) nenustatinėja aplinkybių susijusių su konstatuotų sužalojimų padarymo aplinkybėmis.

Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Teismas, įvertinęs visus aptartus duomenis pripažįsta, kad byloje nėra patikimų ir neabejotinų įrodymų, jog nukentėjusiajai E. K. ties dešiniu klubakauliu apie 0,6x1,5 cm ir kairėje virš sėdmenų apie 1,2 cm diametro besirezorbuojančias kraujosruvas, nežymiai sutrikdė mažametei E. K. sveikatą padarė būtent A. B. Nekaltumo prezumpcija reikalauja, jog visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, kurių negalima paneigti ar pašalinti byloje surinktais įrodymais, būtų vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens – šiuo atveju, A. B. naudai. Byloje surinktų įrodymų nepakanka pripažinti, jog A. B. 2020 m. spalio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tyčia ranka suduodama E. K. ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį ir ne mažiau kaip vieną smūgį į dubens sritį, tuo padarydama jai ties dešiniu klubakauliu apie 0,6x1,5 cm ir kairėje virš sėdmenų apie 1,2 cm diametro besirezorbuojančias kraujosruvas, taip nežymiai sutrikdė mažametei E. K. sveikatą.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, A. B. išteisinama neįrodžius, jog ji padarė nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Kadangi A. B. šiuo nuosprendžiu yra išteisinama neįrodžius, jog ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nukentėjusiosios E. K. įstatyminės atstovės - mamos V. V. civilinis ieškinys atmetamas.

Pagal BPK 105 straipsnį iš A. B. išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai E. K. teisme negali būti išieškomos. Priimant A. B. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį taip pat nepriteistinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos valstybei už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. B. apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiosios E. K. įstatyminės atstovės V. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai E. K. teisme iš A. B. nepriteisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl A. B. gynyba teisme, nepriteisti.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.