- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- e2A-850-259/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01134-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- G. Š.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ patikslintą ieškinį atsakovui G. Š. dėl skolos ir negautų pajamų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti atsakovo G. Š. 1 465,13 Eur negrąžintos kredito dalies, 56,11 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020-11-17 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 12,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 465,13 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021-12-11), 408,03 Eur tarpininkavimo mokesčio, 6,21 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-07-12, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-11-17), 12,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 465,13 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021-12-11) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus AB „NEO Finance“, ir atsakovo vartojimo kredito gavėjo G. Š. 2019-12-11 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 2 000,00 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 259,60 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 12,00 proc.), 178,50 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2021-12-11. Atsakovas nesilaikė sudarytos sutarties sąlygų, todėl ieškovė 2020-11-11 iniciavo su atsakovu sudarytos sutarties nutraukimą nuo 2020-11-17.
2. Atsakovas G. Š. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. vasario 4 d. sprendimu už akių patikslintą ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei AB „NEO Finance“ atsakovo G. Š. 1 465,13 Eur negrąžinto kredito dalies, 56,11 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 17 d.), 10,59 Eur tarpininkavimo mokesčio, 6,21 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. liepos 12 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 17 d.), 28,73 Eur negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. vasario 4 d.); 12,00 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. vasario 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 11 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. vasario 11 d. - 976,08 Eur, 2021 m. kovo 11 d. - 891,69 Eur, 2021 m. balandžio 11 d. - 806,46 Eur, 2021 m. gegužės 11 d. - 720,38 Eur, 2021 m. birželio 11 d. - 633,44 Eur, 2021 m. liepos 11 d. - 545,63 Eur, 2021 m. rugpjūčio 11 d. - 456,94 Eur, 2021 m. rugsėjo 11 d. 367,36 Eur, 2021 m. spalio 11 d. - 276,89 Eur, 2021 m. lapkričio 11 d. - 185,51 Eur, 2021 m. gruodžio 11 d. - 93,23 Eur); 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 78,00 Eur žyminio mokesčio, 130,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o likusioje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas pažymėjo, kad vartojimo kredito sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4 straipsniai (CK 6.886 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Teismas, ištyręs ir formaliai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovas pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs visą vartojimo kreditą ar su juo susijusias sumas, todėl teismas sprendė, kad iš atsakovo ieškovei priteistina 1 465,13 Eur negrąžinto kredito dalies suma.
5. Teismas taip pat tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 56,11 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 17 d.), nes mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti priteisiamos iš skolininko tik iki kredito sutarties nutraukimo momento.
6. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 408,03 Eur tarpininkavimo mokestį, 6,21 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. liepos 12 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 17 d.), teismas pažymėjo, kad vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, jog tarpininkavimo mokesčio sumai yra taikoma 397,44 Eur nuolaida. Kaip matyti iš sutarties specialiųjų sąlygų, tarpininkavimo mokesčio dydis su nuolaida, kuris sutarties pasirašymo metu buvo 178,50 Eur, kartu su palūkanomis ir maksimalia kredito suma sudaro bendrą vartojimo kredito sumą, kurią turėjo sumokėti atsakovas. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad neturi pagrindo priteisti didesnį tarpininkavimo mokesčio dydį, nei šalys konkrečiai susitarė. Kaip matyti iš Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4 punkto, tarpininkavimo mokesčiui taikoma 100 procentų nuolaida ir jis skaičiuojamas tik atsakovui netinkamai vykdant sutartį, tad laikytina, kad kita prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio dalis (397,44 Eur) yra prilygintina netesyboms Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies prasme ir dėl to negali būti priteisiama. Todėl teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteisiamas 10,59 Eur dydžio tarpininkavimo mokestis (408,03 Eur – 397,44 Eur).
7. Sprendžiant dėl 6,21 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 12 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d. teismas pažymėjo, kad yra atsižvelgtina į VKĮ nuostatas. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Teismas įvertinęs šias nuostatas, konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 6,21 Eur kompensacines palūkanas atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus bei aukščiau nurodytą teismų praktiką, todėl yra tenkintinas.
8. Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimus priteisti ir 12,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 465,13 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2021 m. gruodžio 11 d. (konkreti negautų pajamų (nuostolių) suma - 79,31 Eur) bei 12,00 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 465,13 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, nurodė, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. lapkričio 17 d. buvo nutraukta. Faktas, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė nors ir turi teisę į negautų pajamų atlyginimą, tačiau netinkamai apskaičiavo jų dydį, todėl ieškovės negautos pajamos (nuostoliai) už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos sudaro 28,73 Eur (12,25 Eur / 30 d. x13 d.) + 11,43 Eur + 10,60 Eur + (9,76 Eur / 28 d. x 4 d.). Be to, nors ieškovė teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašo 12,00 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 465,13 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau iš esmės ji prašo priteisti 12 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą. Teismo vertinimu toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, nes skaičiuojant negautas pajamas, mokėjimo palūkanų forma, nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos negautų pajamų suma ženkliai viršytų aukščiau nurodytą 259,60 Eur sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2021 m. gruodžio 11 d.). Vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui būtų neviršiję 259,60 Eur sumos. Taigi, paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 11 d.), galėjo tikėtis gauti 12,00 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui negali viršyti 259,60 Eur sumos.
10. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė ir atsakovas pasirašydami vartojimo kredito sutartį jos 6.1 punkte sulygo, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Šiuo atveju metinė palūkanų norma (MPN), dėl kurios šalys susitarė sutartyje (sutarties specialiose sąlygose), sudaro 12 procentų. Šiuo atveju ieškovė ieškiniu prašo priteisti netesybas remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o sutartinėmis nuostatomis, tačiau tiek ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis, tiek ir laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 12 procentų dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtyje kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 procentų) ir termino (180 dienų). Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos, dėl ko sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtinta nuostata, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamųjų taikant specialiojoje dalyje nurodytą 12 procentų dydžio metinę palūkanų normą už laikotarpį, ilgesnį nei 180 dienų, taikymas, pripažintina nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis).
11. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškove, iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
12. Patenkinus ieškinį iš dalies (65 procentais), teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir ieškovei iš atsakovės priteisė žyminį mokestį bei bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai proporcingai tenkintų reikalavimų apimčiai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniame skunde ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimo už akių dalis: 1) dėl negautų pajamų (nuostolių), priteisiant iš atsakovo G. Š. 12,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 465,13 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021-12-11); 2) dėl tarpininkavimo mokesčio, priteisiant ieškovei iš atsakovo G. Š. 408,03 Eur tarpininkavimo mokesčio; 3) dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant ieškovei iš atsakovo G. Š. 320,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme bei priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, kurias sudaro 90 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos).
13.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Sutarties 1.7. punkte nurodoma, kad „Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja Bendrovei už pradelstą laikotarpį“. Tai reiškia, kad palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku atliks įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažės, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant Sutartį mažėja. Nagrinėjamu atveju apeliantė, būdama paskolos gavėja, iki šiol neatgavo visos suteiktos paskolos, todėl patiria nuostolių, kurių nepatirtų, jei atsakovas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.
13.3. Šiuo atveju, atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, atliko tik šešias pilnas įmokas (iš 24 mėnesinių įmokų) pagal dar galiojusį Sutarties grafiką, o negrąžinta kredito dalis tik iš dalies pamažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nuo šeštosios įmokos sumokėjimo dienos nekito ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas toliau neatlieka įmokų bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 12,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 465,13 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021-12-11), neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar sutartį vykdyti tinkamai, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovas po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o apeliantė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas, tačiau apeliantė tokių pajamų negauna, nors būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias apeliantė pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra apeliantės negautos pajamos (nuostoliai).
13.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo priteisti 408,03 Eur tarpininkavimo mokestį. Sutarties 5.3.2. punkte nurodyta Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta apeliantės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Taigi, tiek tarpininkavimo mokestis su nuolaida, tiek ir tarpininkavimo mokesčio sudėtinė dalis, paskaičiuota pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, savo esme nėra mokestis už vėlavimą atlikti mėnesines įmokas. Tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra mokamas nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įsipareigojimus pagal sutartį vykdys tinkamai, o tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies, paskaičiuotos pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą taikymas, todėl pirmosios instancijos teismas vartojimo kredito gavėjui suteiktą tarpininkavimo mokesčio nuolaidą nepagrįstai prilygino netesyboms.
13.5. Net ir pripažinus, kad tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis negali būti priteisiama pagrįstai, vadovaujantis CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalimi, sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis (178,50 Eur) gali ir turi likti galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis, jei jos būtų pagrįstai pripažintos negaliojančiomis, kadangi sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 178,50 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą. Apeliantė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), todėl turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis, VKĮ 253 straipsnio 6 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimtame sprendime už akių, konstatuodamas tai, jog tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis yra prilygintina netesyboms, net tik, kad tarpininkavimo mokesčio sudedamąją dalį prilygino netesyboms nepagrįstai, tačiau ir netinkamai apskaičiavo tokiu atveju priteistiną tarpininkavimo mokesčio sumą. Liekant galioti sąlygai dėl konkrečios tarpininkavimo mokesčio sumos su nuolaida, turėtų būti priteista sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta tarpininkavimo mokesčio su nuolaida tvirta suma, kuri yra 178,50 Eur, kadangi tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra mokamas nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įsipareigojimus pagal sutartį vykdys tinkamai.
13.6. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, jas visas priteisiant iš atsakovės.
14. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
16. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiamas šalių ginčas dėl sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo, negautų pajamų (nuostolių) dydžio skaičiavimo metodikos ir priteisimo, paskolos davėjai prieš terminą nutraukus kredito gavėjo netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
17. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovas G. Š. 2019 m. gruodžio 11 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 2 000 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui, pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 259,60 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 12 procentų), sumokėti 178,50 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2021 m. gruodžio 11 d. Nustatyta, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovė nutraukė kredito sutartį nuo 2020 m. lapkričio 17 d. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašė priteisti atsakovo G. Š. 1 465,13 Eur negrąžinto kredito dalį, 56,11 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumą, paskaičiuotą iki 2020 m. lapkričio 17 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 12,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 465,13 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 11 d.), 408,03 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą, 6,21 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. liepos 12 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 17 d.), 12,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 465,13 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas apeliantės šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ginčijamus reikalavimus – dėl sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkino dalinai, priteisė ieškovei iš atsakovo 10,59 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą; priteisė 12,00 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. vasario 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 11 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. vasario 11 d. - 976,08 Eur, 2021 m. kovo 11 d. - 891,69 Eur, 2021 m. balandžio 11 d. - 806,46 Eur, 2021 m. gegužės 11 d. - 720,38 Eur, 2021 m. birželio 11 d. - 633,44 Eur, 2021 m. liepos 11 d. - 545,63 Eur, 2021 m. rugpjūčio 11 d. - 456,94 Eur, 2021 m. rugsėjo 11 d. 367,36 Eur, 2021 m. spalio 11 d. - 276,89 Eur, 2021 m. lapkričio 11 d. - 185,51 Eur, 2021 m. gruodžio 11 d. - 93,23 Eur).
18. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio ir 12,00 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. vasario 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. gruodžio 11 d. priteisimo skundžia ieškovė, skundas grindžiamas tais argumentais, jog teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo priteisti visą sutartyje numatytą tarpininkavimo mokestį, nes Sutarties 5.3.2. punkte nurodyta Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta apeliantės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, pirmosios instancijos teismas, priimtame sprendime už akių, konstatuodamas tai, jog tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis yra prilygintina netesyboms, net tik, kad tarpininkavimo mokesčio sudedamąją dalį prilygino netesyboms nepagrįstai, tačiau ir netinkamai apskaičiavo tokiu atveju priteistiną tarpininkavimo mokesčio sumą; apeliantė teigia, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 12,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 465,13 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021-12-11), neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie paskolos grąžinimo grafiko.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
20. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
21. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008). Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
22. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovė ir atsakovas pasirašydami vartojimo kredito sutartį, jos 6.1 punkte sulygo, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies, kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Sutarties priede – specialiosiose sąlygose buvo numatytos konkrečios įmokos nuo kurių skaičiuojamos palūkanos nuo pagal vartojimo kredito sutartį nuo tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Faktas, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas.
23. Sprendžiant dėl priteistinų negautų pajamų dydžio ir jų skaičiavimo metodikos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės negautų pajamų dydis skaičiuojamas siejant jį su mokėtinomis palūkanomis nuo pagal vartojimo kredito sutartį nuo tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020, Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-579-601/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-924/2021). Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal Sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant. Ir priešingai, apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė byloje yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo priteista, tinkamai aiškinant ir taikant sudarytos kredito sutarties nuostatas. Apeliantė skunde keliamu reikalavimu iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).
24. Ieškovė byloje reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 408,03 Eur sutartyje numatytą tarpininkavimo mokestį. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad sudarytoje kredito sutartyje ieškovė su atsakovu susitarė dėl tarpininkavimo mokesčio dydžio ir jo mokėjimo sąlygų. Kaip matyti iš šalių sudarytos Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4 punkto, tarpininkavimo mokesčiui yra taikoma 100 procentų nuolaida ir jis skaičiuojamas tik atsakovui netinkamai vykdant sutartį, tad laikytina, kad kita prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio dalis (397,44 Eur) yra prilygintina netesyboms Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies prasme ir dėl to negali būti priteisiama. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo priteisti didesnį tarpininkavimo mokesčio dydį, nei šalys sutartyje sulygo. Atsižvelgiant į tai, kad į bendrą grąžintiną vartojimo kredito kainą įeina tarpininkavimo mokestis su nuolaida, todėl ieškovei iš atsakovo pirmosios instancijos teismo buvo priteistas 10,59 Eur dydžio tarpininkavimo mokestis (408,03 Eur – 397,44 Eur). Nurodomais motyvais Kauno apygardos teismas atmeta apeliantės teiginius, jog teismas be pagrindo nepriteisė likusios tarpininkavimo mokesčio sumos.
25. Atmetus apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismas plačiau nepasisako dėl apeliantės reikalavimo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
26. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Nustatyta, kad ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo per daug žyminio mokesčio, nei įstatymo leidėjas numatė. Nustatyta, kad apeliacinis skundas apmokėtas 90 Eur suma, nors AB „NEO Finance“ turėjo mokėti 15 Eur sumą (1 465,13 Eur x 12 proc./365 dienų x 384 dienos + 408 Eur) x 3 proc. x 75 proc.), (CPK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 10 punktas). Apeliantės sumokėta 75 Eur žyminio mokesčio suma grąžintina AB „NEO Finance“ (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Grąžinti akcinei bendrovei „NEO Finance“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) 75 Eur žyminio mokesčio dalį, sumokėto 2021 m. vasario 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 120, bankas Swedbank AB. Žyminio mokesčio sumą grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.