Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10, 11 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Liudvinavo g. 6-6, Vilnius, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi bei įpareigojant visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2024 m. balandžio 23 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuota automobilio „Volkswagen Passat“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1470 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. K. R. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y.: 2024 m. balandžio 21 d., apie 12.51 val., (duomenys neskelbtini) g. netoli pastato Nr. 2, Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r. sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo A. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,79 promilių etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. K. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ar daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam 30 parų arešto bausmę ir, atsižvelgdamas į paties K. R. prašymą, taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir arešto bausmės vykdymą atidėjo 1 metų laikotarpiui, paskirdamas įpareigojimus, atsižvelgdamas į tai, jog K. R. dirba, anksčiau buvo teistas, tačiau teistumai išnykę ir sprendė, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios arešto bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą 1 metams, be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

6. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę ir atidėdamas jos vykdymą, įstatymo nuostatas taikė tinkamai, pagrindo sutikti su nuteistojo prašymu panaikinti arešto bausmės vykdymo atidėjimą, nėra. Pažymėtina, kad dar prieš prokurorei kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo, K. R. sutiko su jam siūloma bausmės rūšimi – areštu. 2024 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskyrus realią 30 parų arešto bausmę, K. R. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas surengti bylos nagrinėjimą teisme ir arešto bausmės vykdymą atidėti, nurodydamas, kad pradėjo dirbti ir dėl realaus bausmės atlikimo gali būti atleistas. Taigi paskirtos arešto bausmės vykdymas nuteistajam buvo atidėtas tenkinant jo paties prašymą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, paskyrė nuteistajam BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10 ir 11 punktuose numatytus įpareigojimus. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis iš esmės nesutinka su vienu iš paskirtų įpareigojimų – būti namuose nuo 23.00 iki 05.00 val., nurodydamas, kad įpareigojimas riboja jo darbinę veiklą ir asmeninį gyvenimą.

7. Nagrinėjamu atveju panaikinus nuteistajam paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimą, jis realiai turėtų atlinkti bausmę, todėl būtų pasunkinta nuteistojo teisinė padėtis.

8. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Šiuo atveju apeliacinis skundas paduotas paties nuteistojo. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, taip pat perdavus ją iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, turi būti laikomasi non reformatio in peius principo. Nuteistojo padėtis negali būti bloginama, kai byla nagrinėjama pagal jo skundą, t. y. kai procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-380-942/2015, 2K-509-489/2015, 2K-278-788/2018, 2K-19-788/2019, 2K-224-495/2020, 2K-7-71-458/2020, 2K-203-697/2020).

9. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su nuteistajam paskirtų įpareigojimų nesuderinamumu su jo darbo grafiku yra nepagrįsti, kadangi jam paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymosi tikslais. Taigi šiuo nustatytu laiku nuteistasis gali vykti į darbą, mokslo ar gydymo įstaigą. Teismo posėdžio metu nuteistojo nurodyti argumentai, kad dėl įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku jis negalės išvykti pas draugę, nėra pagrindas keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Esant būtinumui išvykti iš namų ir juose nebūti nustatytu laiku, nuteistasis gali kreiptis į bausmės vykdymo atidėjimą vykdančią probacijos tarnybą dėl tokio leidimo suteikimo.

10. Taip pat pastebėtina, kad vykdant realią arešto bausmę, nuteistasis bus laikomas turinčiu teistumą žymiai ilgesnį laiką, nei atidėjus bausmės vykdymą, todėl apeliacinio skundo patenkinimas nuteistojo padėtį pasunkintų ir šiuo aspektu. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą, turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas, o pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį, asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo trejus metus. Taigi atidėjus arešto bausmės vykdymą K. R. bus laikomas teistu laikotarpiu, kuriam yra atidėtas bausmės vykdymas, t. y. 1 metus, o tuo atveju, jeigu arešto bausmės vykdymo atidėjimas būtų panaikintas, jis būtų laikomas teistu 3 metus po arešto bausmės atlikimo dienos.

11. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. birželio 12 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

12. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl 137,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo K. R., teikiant jam antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

13. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nagrinėjamoje byloje gynėjas nuteistajam buvo paskirtas vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas ir būtent šios normos pagrindu, nuteistajam buvo paskirta gynėja, nepriklausomai nuo jo valios. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo K. R. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.