Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas R. S. (R. S.) (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos (toliau – atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK), 7200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią pareiškėjas nurodo patyręs dėl to, kad Pravieniškių PN-AK buvo pažeista jo teisė paskambinti telefonu, taip pat Pravieniškių PN-AK jam nebuvo sudaryta galimybė kalbėti internetine telefonija.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų (b. l. 27) nustatyta, kad skunde nurodytu laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2019 m. birželio 1 d. pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK. Byloje esant tokiems duomenims apie pareiškėjo buvimo Pravieniškių PN-AK datas, byloje sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2019 m. birželio 1 d. (toliau – ginčo laikotarpis).

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Nuteistųjų teisė paskambinti telefonu įtvirtinta BVK 102 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu; skambinimo dažnumą nustato BVK 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai; pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita; skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių; kam skambinti, pasirenka nuteistasis; telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punktas numato, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu.

Į bylą yra pateiktas pareiškėjo nurodytas Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialisto, laikinai einančio Saugumo valdymo skyriaus viršininko pareigas, patvirtintas 2019 m. vasario 13 d. Nuteistųjų naudojimosi taksofono aparatais 1-ame sektoriuje grafikas Nr. 41-2295 (b. l. 8) (toliau – grafikas Nr. 41-2295). Iš grafiko Nr. 41-2295 duomenų matyti, kad 1-3 būrio nuteistieji naudojasi taksofonu penkis kartus per savaitę (b. l. 8), todėl pareiškėjui buvo sudaryta galimybė naudotis telefonu du kartus per savaitę. Teismas pažymi, kad nei BVK, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XIX skyrius, reglamentuojantis nuteistųjų skambinimą ir kalbėjimą telefonu, nei ,,Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos aprašas“, nenumato pareigos pataisos įstaigai sudarant nuteistųjų naudojimosi telefonu grafiką, nustatant naudojimosi telefonu laiką, šį grafiką priderinti prie nuteistųjų pageidaujamo laiko, t. y. sudaryti nuteistiesiems galimybę pasinaudoti telefonu jų pageidaujamu laiku. Iš grafiko Nr. 41-2295 matyti, kad 1-3 būrio nuteistiesiems skirtas laikas pokalbiams telefonu pirmadieniais – ketvirtadieniais ir šeštadieniais, t. y. penkias dienas per savaitę, skirtingomis valandomis. Atsižvelgdamas ir į tai, kad teisės normos nenustato pataisos įstaigai pareigos naudojimosi telefonu grafiką priderinti prie pareiškėjo (nuteistojo) pageidaujamų valandų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas (kartu su savo artimaisiais), jeigu norėjo pasikalbėti telefonu, turėjo prisitaikyti prie grafiko Nr. 41-2295, rasdamas iš šio grafiko jam tinkamas valandas paskambinti.

Pareiškėjas taip pat skundėsi tuo, kad pagal grafiką Nr. 41-2295 fiziškai visi nuteistieji (tame tarpe ir jis) nespėdavo paskambinti telefonu.

Į bylą yra pateikta pareiškėjo skambinimo išklotinė. Dalis jos duomenų (b. l. 51–64) yra ne ginčo laikotarpio, todėl bylai nėra aktualūs. Susipažinus su šios išklotinės ginčo laikotarpio duomenimis (b. l. 64–74) matyti, kad pareiškėjui teisė paskambinti telefonu du kartus per savaitę buvo suteikta. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 20) nurodė, kad nuteistųjų skambinimo taksofono aparatais grafikai yra sudaryti tam, kad visi nuteistieji galėtų suspėti paskambinti. Duomenų kada pareiškėjas nespėdavo paskambinti telefonu skunde nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo daro išvadą, kad pareiškėjui pagal grafiką Nr. 41-2295 buvo skirta laiko pakalbėti telefonu du kartus per savaitę po 15 minučių, pagal aptartų teisės normų reikalavimus.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu, nes byloje nenustatyta, kad pareiškėjo teisė pakalbėti telefonu buvo apribota. Šie pareiškėjo skundo argumentai, susiję su tuo, kad jis negalėjo pasinaudoti telefonu, nes buvo nepatogus skambinimo grafikas, per mažai skirta tam laiko, per daug norinčiųjų paskambinti, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skundėsi ir tuo, kad kalbant telefonu, nebuvo užtikrinamas pokalbio privatumas ir saugumas, nes telefonai buvo įrengti koridoriuje, vienas prie kito, be jokių pertvarkų, pro tą koridorių praeidavo visi nuteistieji kur nors eidami; dėl tokio telefonų įrengimo jis negalėdavo normaliai pasikalbėti apie svarbius ar intymius reikalus (b. l. 1).

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 20) nurodė, kad nei BVK, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XIX skyrius, reglamentuojantis nuteistųjų skambinimą ir kalbėjimą telefonu, nei ,,Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos aprašas“, nereglamentuoja kaip turi būti įrengta patalpa, kurioje yra telefonai, t. y. nėra apibrėžta kaip techniškai turi būti įrengta skambučiams reikalinga įranga ar kaip turėtų būti užtikrinamas privatumas. Pažymėjo, kad pareigūnai vykdo nuolatinę nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, todėl kontroliuoja kam nuteistieji skambina.

Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad pareiškėjo privatumą ir saugumą kalbant telefonu užtikrino pataisos įstaigos pareigūnai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Vis dėl to pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (pavyzdžiui kartu kalinčio asmens rašytinius paaiškinimus, ar kai įmanoma, nuotraukas) (LVAT 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018). Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėjas pateikė skundą ar kitaip kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl jo saugumui kilusios grėsmės iš kitų nuteistųjų pusės, o administracija į tai nereagavo ir nesiėmė priemonių išspręsti šią problemą.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Šie pareiškėjo skundo argumentai dėl privatumo ir saugumo neužtikrinimo kalbant telefonu atmetami kaip nepagrįsti.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punktas nustato, kad skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. LVAT aiškindamas BVK 102 straipsnyje ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, ne kartą konstatavo, kad: skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų; Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia spręsti, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams; pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant galimybėms ir internetine telefonija; aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK, neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu; toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (LVAT 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1137-602/2019, 2019 m. vasario 27 d. administracinėje byloje Nr. A-1594-629/2019, 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1581-756/2018).

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 20) nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 1-jame sektoriuje vaizdo skambučių (internetinės telefonija) sistema veikia. Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu. Pažymėtina ir tai, kad Pravieniškių PN-AK neprivalėjo užtikrinti pareiškėjui teisės skambinti išimtinai internetinės telefonijos būdu, nes kaip jau buvo rašyta, remiantis LVAT praktika, toks nuteistojo bendravimas su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes.

Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistas 2019 m. lapkričio 14 d. pažymoje Nr. 41-15683 nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 7 d. kreipėsi su prašymu Nr. 70 (3)-344, kuriame prašė paaiškinti kodėl negali naudotis internetine telefonija. 2019 m. birželio 12 d. pareiškėjui žodžiu buvo išaiškinta, kad internetinė telefonija veikia, išaiškinta jos veikimo tvarka, pareiškėjas viską suprato ir tą patvirtino prašymu Nr. 70 (3)-356. Nurodė, kad nuteistieji kreipiasi su rašytiniu prašymu dėl vaizdo skambučių, nurodydami dieną, valandas kada nori naudotis internetine telefonija bei piliečio, kuriam skambins elektroninį adresą. Nurodytu elektroniniu paštu programa piliečiui išsiunčia elektroninį laišką su nuoroda bei nuteistojo nurodytu laiku kada bus galima atlikti internetinį vaizdo skambutį.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmus analizuojamu aspektu. Teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą dėl galimybės naudotis internetine telefonija nesuteikimo.

Byloje nenustatytas pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovės Pravieniškių PN-AK ir šios institucijos pareigūnų veiksmus. Nenustačius neteisėtų Pravieniškių PN-AK ir šios institucijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Be to, bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK medikus ar psichologus dėl dvasinės kančios, bendravimo galimybių sumažėjimo, orumo pažeminimo, kuriuos jis nurodė patyręs dėl tokių kalinimo sąlygų (b. l. 31). Todėl daroma išvada, kad byloje nenustatyta kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga – neturtinės žalos padarymo faktas.

Nenustačius visų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.