- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-16
- Bylos Nr.
- 1A-314-380/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11322-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė, Zigmas Pocius, Dalius Jocys
- Nuteistasis
- R. B.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Zigmo Pociaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) ) laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš parduotuvės-9-tojo kiosko „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę, įsibraunant į parduotuvę-5-ąjį kioską „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš parduotuvės-kiosko „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (atviroji vagystė iš J. Č.) laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (atviroji vagystė iš S. A.) laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), turto sugadinimas) areštu trisdešimčiai parų; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaistinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimas) areštu trisdešimčiai parų; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę iš parduotuvės-1-ojo kiosko, esančio (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (atviroji vagystė iš O. Z.) laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (atviroji vagystė iš L. B.) laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje (vagystė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir turto sugadinimas), subendrinus apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje (vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaistinės „(duomenys neskelbtini)“ ir turto sugadinimas), subendrinus apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis visas paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios iš paskirtų bausmių iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. B. paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. baudžiamaisiais įsakymais (Nr. 1-579-718/2018, 1-574-718/2018) – prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį baudžiamaisiais įsakymais paskirtų arešto bausmių ir R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams vienam mėnesiui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. B. nuteistas už tai, kad įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą turtą, būtent:
R. B. laikotarpiu nuo 2018-03-09 18.00 val. iki 2018-03-10 08.50 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, plaktuku išdaužęs L. K. įmonei priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), vitrininį lango stiklą, įsibrovė į parduotuvę, kur atsuktuvu atrakinęs kasos aparatą, pagrobė L. K. įmonei priklausantį turtą: 100 eurų vertės kasos aparato stalčių bei kasos aparato stalčiuje buvusius pinigus – 100 eurų. Tokiu būdu R. B., įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą L. K. įmonei priklausantį 200 eurų vertės turtą.
2. Be to, R. B., įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:
R. B. 2018-04-21 03.04 val. betono trinkele išdaužęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės-9-ojo kiosko, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo durų stiklą, įsibrovė į parduotuvę, kur ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu atrakinęs kasos aparato stalčių pagrobė ten buvusius 372,60 eurus. Tokiu būdu R. B., įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 372,60 eurų vertės turtą.
3. Be to, R. B., įsibrovęs į patalpą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, būtent:
R. B. laikotarpiu nuo 2018-04-27 18.15 val. iki 2018-04-28 03.19 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, betono trinkele išdaužęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės -5-ojo kiosko, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo durų stiklą, įsibrovė į parduotuvę, kur pasikėsino pagrobti svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: kasos aparato stalčiuje buvusius pinigus – 372,97 eurus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado kasos aparato stalčiaus.
4. Be to, R. B., įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą turtą, būtent:
R. B. 2018-04-28 02.39 val. betono trinkele išdaužęs R. S. prekybos įmonės parduotuvės-kiosko „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), įėjimo durų stiklą, įsibrovė į parduotuvę, kur pagrobė svetimą R. S. prekybos įmonei priklausantį turtą: 200 eurų vertės kasos aparatą DATES MP 500T, individualus Nr. (duomenys neskelbtini), kasos aparato stalčiuje buvusius pinigus – 20 eurų – ir 20 eurų vertės apsaugos pultelį. Tokiu būdu R. B., įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą R. S. prekybos įmonei priklausantį 240 eurų vertės turtą.
R. B. 2018-05-02, apie 19.55 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priėjęs iš nugaros prie nukentėjusiosios J. Č., atvirai iš dešinės rankos ištraukė J. Č. priklausantį 667,41 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 6S Plus“, IMEI (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu R. B. atvirai pagrobė svetimą J. Č. priklausantį 667,41 eurų vertės turtą.
R. B. 2018-05-03, apie 20.20 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), priėjęs iš nugaros prie nukentėjusiosios S. A., atvirai iš kairės rankos ištraukė S. A. priklausantį 219 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J330G DUOS“, IMEI (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu R. B. atvirai pagrobė svetimą S. A. priklausantį 219 eurų vertės turtą.
7. Be to, R. B., įsibrovęs į patalpą, pagrobė ir sugadino svetimą turtą, būtent:
R. B. 2018-05-05 03.12 val., akmeniu išdaužęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), įėjimo durų 150 eurų vertės stiklą, įsibrovė į parduotuvę, kur kasos aparato spynelėje buvusiu raktu atrakinęs kasos aparatą, pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: 48,40 eurų vertės kasos stalčių bei kasos aparato stalčiuje buvusius pinigus – 50,97 eurus. Tokiu būdu R. B., įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 99,37 eurų vertės turtą bei sugadino svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 150 eurų vertės turtą.
8. Be to, R. B., įsibrovęs į patalpą, pagrobė ir sugadino svetimą turtą, būtent:
R. B. 2018-05-05 04.10 val., betono trinkele išdaužęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaistinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), įėjimo durų 85,50 eurų vertės stiklą, įsibrovė į vaistinę, kur sugadinęs prie kasos aparato pritvirtintą 90,75 eurų vertės pirkėjo displėjų, po to kasos aparatų spynelėse buvusiais raktais atrakinęs tris kasos aparatus, pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: tris kasos stalčius bendros 312,18 eurų vertės bei kasos stalčiuose buvusius pinigus – 190,82 eurus. Tokiu būdu R. B., įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 503 eurų vertės turtą bei sugadino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 176,25 eurų vertės turtą.
9. Be to, R. B., įsibrovęs į patalpą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, būtent:
R. B. laikotarpiu nuo 2018-05-04 17.00 val. iki 2018-05-05 06.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, betono trinkele išdaužęs S. B. priklausančios parduotuvės-1-ojo kiosko, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo durų stiklą, įsibrovė į parduotuvę, kur pasikėsino pagrobti L. B. priklausančius prie kasos aparato ant prekystalio dėžutėje buvusius pinigus – 10 eurų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes suveikė parduotuvės signalizacija.
R. B. 2018-06-16, apie 14.15 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, priėjęs iš nugaros prie nukentėjusiosios O. Z., atvirai iš dešinės rankos ištraukė O. Z. priklausantį 600 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7“, IMEI (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu R. B. atvirai pagrobė svetimą O. Z. priklausantį 600 eurų vertės turtą.
R. B. 2018-06-17 13.21 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priėjęs iš nugaros prie nukentėjusiosios L. B., atvirai iš kairės rankos ištraukė L. B. priklausantį 230 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A5“, IMEI 3(duomenys neskelbtini), su 30 eurų vertės dėklu. Tokiu būdu R. B. atvirai pagrobė svetimą L. B. priklausantį 260 eurų vertės turtą.
Šalies argumentai
12. Nuteistasis R. B. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, taip pat paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo bendradarbiavimą atskleidžiant nusikaltimus. Be jo prisipažinimo ir bendradarbiavimo dauguma nusikaltimų nebūtų išaiškinti. Be to, iš 11 bylų yra tik vienas civilinis ieškinys.
Atsiliepimas
13. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Jurgita Rumbinaitė atsiliepime su nuteistojo R. B. skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog teismas skirdamas bausmę R. B. atsižvelgė į tai, kad jis padarė 13 nusikalstamų veikų, įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas įvertino, kad R. B. neišnykus teistumui – teistas 8 kartus, būdamas recidyvistas, padarė 13 nusikalstamų veikų, visa tai apibūdina nuteistąjį kaip asmenį, linkusį nusikalsti, anksčiau paskirtos bausmės jam įtakos neturėjo. Nors nuteistasis teigia, kad pareikštas tik vienas civilinis ieškinys, tačiau kitiems nukentėjusiesiems jis padarytos žalos neatlygino, nors šie civilinių ieškinių ir nepareiškė. R. B. tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis padėjo išaiškinti nusikaltimus. Tačiau teismas paskirdamas R. B. mažesnes bausmes už sankcijose numatytą vidurkį, atsižvelgė į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Paskirta R. B. bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, sąlygų ir aplinkybių bausmę švelninti nėra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. B. pripažino kaltu ir jo nusikalstamai veikai taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo sušvelninti bausmę.
15. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. B. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė R. B. paskirta teisingai.
15.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad laisvės atėmimo bausmė už padarytas nusikalstamas veikas paskirta atsižvelgus į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, įvertinus nuteistojo asmenybę. Paskirdamas bausmes nuteistajam R. B., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). R. B. pasikėsino padaryti 2 ir padarė 9 apysunkius nusikaltimus bei 2 baudžiamuosius nusižengimus. Teisiamas ne pirmą kartą, buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei laisvės atėmimo bausmėmis. R. B. 2016-10-31 buvo paleistas atlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtą laisvės atėmimo bausmę (t. 6, b. l. 11–19). Tačiau po to vėl padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas ne tik skundžiamu nuosprendžiu, bet ir kitais nuosprendžiais. R. B. buvo nuteistas 2018-04-10 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 2018-05-04 Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 2018-05-04 Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. R. B. naujas nusikalstamas veikas darė ne tik po nuosprendžių paskelbimo, bet ir po paskirtos arešto bausmės atlikimo, kurią atliko nuo 2018-05-09 iki 2018-06-08 (t. 6, b. l. 11–19). Akivaizdu, jog R. B. anksčiau skirtos bausmės jokios įtakos jo elgesiui nepadarė, jis ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, piktybinį polinkį daryti teisės pažeidimus. Šių bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma, į kurias turi atsižvelgti teismas, skirdamas bausmę, leidžia teigti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik parenkant pačią griežčiausią bausmės rūšį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam R. B. skyrė BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę ir pagrįstai nesvarstė švelnesnės bausmės skyrimo klausimo.
15.2. Paskirdamas bausmes nuteistajam R. B., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kaltininkas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
15.3. R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 2 metai – yra žymiai mažesnės už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės vidurkį, kuris yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų. Nors baudžiamasis įstatymas suteikia teismui teisę skirti bausmę, atitinkančią sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, kai yra nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytas laisvės atėmimo bausmės dydis nėra per didelis, todėl negalima laikyti, jog nuteistajam R. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Taip pat bendrindamas nuteistajam nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje, pirmosios instancijos teismas laikėsi BK 63 straipsnio reikalavimų, todėl nėra teisinio pagrindo keisti apeliantui paskirtos bausmės. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo įvertintas R. B. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, švelnesnė negu teismo paskirtoji laisvės atėmimo bausmė neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
16. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nes jis pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino ir padėjo išaiškinti daugelį nusikalstamų veikų, o teismas, skirdamas bausmę, į tai neatsižvelgė. Tačiau teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą.
16.1. Apelianto argumentas yra susijęs su tuo, kad teismas, skirdamas bausmę, nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors teismas pripažino R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, bet pagrįstai nenustatė kito šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės elemento – padėjimo išaiškinti nusikalstamą veiką. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė susideda iš dviejų būtinųjų elementų: 1) kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką; 2) kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padeda išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką siejamas su faktinių aplinkybių pripažinimu, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Tai reiškia, kad vien kaltininko pareiškimo, kad jis yra kaltas, nepakanka tam, kad būtų galima konstatuoti, jog kaltininkas visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kitaip tariant, kaltininkas turi ne tik visiškai prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką pareikšdamas, kad jis yra kaltas, bet jis turi pripažinti faktines aplinkybes, kai jis ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Taip pat kaltininko nuoširdus gailėjimasis negali būti suprantamas kaip formalaus pobūdžio pareiškimas apie nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos ar formalaus pobūdžio pareiškimas dėl kaltės pripažinimo. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis turi pasireikšti kaltininko elgesyje, objektyvioje tikrovėje taip, kad sudarytų pagrindą teismui manyti, jog kaltininkas nuoširdžiai gailisi, o ne tokį gailėjimąsi tik deklaruoja. Nagrinėjamoje situacijoje teismas nustatė šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės būtinąjį elementą – nuoširdų gailėjimąsi, įvertinęs nuteistojo elgesį, jo duotus parodymus. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad R. B. aktyviais veiksmais padėjo išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamų veikų detales, surinkti daiktinius įrodymus ar nurodė nusikalstamų veikų liudytojus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas.
16.2. Atsižvelgdamas į tai, kad R. B. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, ir į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo nustatyta tvarka, teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir apeliantui paskirtą 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu – iki 3 metų.
17. Jokių naujų teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje.
Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.