- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-03
- Bylos Nr.
- 1-2374-929/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Linas Blažulionis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. V. 2019 m. liepos 1 d., apie 16.13 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė jo iškvėptame ore 1,92 promiles etilo alkoholio.
Kaltinamasis A. V., apklausiamas teismo posėdyje, kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2019-07-01 būdamas namuose išgėrė apie 5-6 skardinės alaus. Gal po valandos sėdo prie vairo, apsvaigęs nesijautė. Norėjo nuvažiuoti iki parduotuvės, kuri yra apie 800 metrų nuo namų. Nuvažiavo apie 400 metrų. Atsitrenkė į akmenį, kuris buvo šalikėlėje, apaugęs vijokliais. Važiavo su žmona. Sutinka su jam nustatytu apsvaigimo nuo alkoholio laipsniu. Dėl alkoholio problemų neturi, stipraus alkoholio visai nevartoja. Automobilis BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso įmonei (duomenys neskelbtini). Šios įmonės savininkė yra jo žmona. Vienam jam žmona neleidžia naudotis šiuo automobiliu, tik kai važiuoja kartu. Žalą atlygino, automobilį suremontavo. Įmonė jam neturi pretenzijų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Liudytojas Albert Suduika, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, paapiškino, kad 2019-07-01 patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu E. Zabuliu apie 16 val. 12 min. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į akmenį, pranešė gyventojas, kuris nurodė, kad vairuotojas galimai neblaivus. Keleivei reikia medikų, vaikšto šoke, nieko negali pasakyti. Atvykę minėtu adresu, pamatė stovintį automobilį BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio stovėjo akivaizdžiai neblaivus vyras - nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, kaip vėliau paaiškėjo, tai A. V. gim. (duomenys neskelbtini) ir moteris (keleivė, kuriai nustatytas 0,32 promilių girtumas), kaip vėliau paaiškėjo tai E. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuri turėjo sveikatos nusiskundimų. Ją apžiūrinėjo į vietą atvykusi GMP 0825, po apžiūros moteris vykti į medicininę įstaigą atsisakė. A. V. paaiškino, kad vairavo automobilį BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve nesuvaldė jo ir atsitrenkė į šalikelėje stovėjusį medį. Paklausus asmens, ar vartojo alkoholį, šis paaiškino, kad gėrė alų maždaug prieš valandą. Patikrinus A. V. blaivumą alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0135 patikros sertifikato Nr. 0975942, apie 16 val. 22 min. jam vietoje nustatytas 1,92 promilių girtumas. Po antro pūtimo apie 16 val. 40 min. asmeniui nustatytas 2,04 promilių girtumas (b. l. 18-21).
Liudytoja E. L., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2019-07-01 antroje dienos pusėje, maždaug apie 15 val. ji buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Kartu namuose buvo ir jos sutuoktinis A. V.. Kadangi iš vakaro tik buvo grįžę iš kelionės, ji tvarkė namus, dėliojosi daiktus, rūbus. Jos sutuoktinis sėdėjo kambaryje ir ji nujautė, kad gali gerti alų. Po kurio laiko jos sutuoktinis A. V. pasakė, kad namuose nieko neranda valgyti ir jis važiuos kažką nupirkti. Ji paprieštaravo, nes pastebėjo, kad jis apsvaigęs nuo alaus. Tačiau pastarasis jos neklausė ir jai būnant lauke pamatė, kad įsėdo į jos įmonei priklausantį automobilį BMW X3 į jį ir užsivedė. Automobilis užsiveda paspaudus mygtuką, o užvedimo aktyvatorius visada būna paliktas automobilyje tuo metu, kai jis stovi namų kieme. Ji pribėgo prie automobilio norėdama jį sustabdyti, bet pastarasis jos neklausė, nebežinodama kaip vyrui uždrausti vairuoti, ji greit įsėdo į keleivio vietą priekyje ir važiavo kartu, galvodama, kad įkalbės sustoti. Pavažiavus maždaug 400 metrų nuo namų jos vyras atsitrenkė į pakelėje esantį akmenį. Automobilio salone išsiskleidė oro pagalvės. Moteris baisiai supyko ant vyro, išlipo iš automobilio ir palikusi jį išėjo link namų, tačiau pasidarė neramu, todėl apsisukusi grįžo atgal į įvykio vietą. Netrukus priėjo keli žmonės iš aplinkinių namų, po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Patikrino jos vyro girtumą, automobilį išvežė (b. l. 22-25).
Liudytojas S. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2019-07-01 apie 16,09 val. jis žoliapjove pjovė žolę (duomenys neskelbtini) namo sklype, palei gatvę. Pamatė gatve nemažu greičiu iš priekio atvažiuojant automobilį BMW X3, rudos spalvos, ir už kelių sekundžių išgirdo stiprų garsą. Atsisukęs atgal pamatė, kad minėtas automobilis kažkur atsitrenkė. Išėjęs į gatvę pamatė, kad automobilis BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į pakelėje apaugusį vijokliais nupjautą medį. Automobilio viduje buvo išsiskleidę oro pagalvės, rūko dūmai. Iš vairuotojo pusės išlipo vyriškis, ir greitai ėjo prie keleivio pusės, kur nuo žemės kėlė moteriškę, kuri šaukė, aimanavo. Vyriškis, kuris vairavo automobilį akivaizdžiai buvo neblaivus. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai, eisena nestabilūs ir bendras elgesys neadekvatus, nes iškart po įvykio jis norėjo sėsti į automobilį ir važiuoti toliau. Jam pasakė, kad jau niekur nevažiuotų ir lauktų policijos, kurią jis jau buvo iškvietęs (b. l. 28-30).
2019-07-01 A. V. neblaivumo nustatymo akte nurodyti požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 1 val. Atlikus patikrinimą alkotesteriu 16.22 val. nustatyta 1,92 prom., 16.40 val. - 2,04 prom. (b.l.31).
Byloje esančiame A. V. neblaivumo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0135 kvite užfiksuota, kad 2019-07-01, 16.22 val., jam nustatytas 1.92 promilės girtumas, o 16.40 val. nustatytas - 2,04 promilės (b. l. 32-33).
VĮ "Regitra" duomenimis, automobilis BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 11).
2019-07-01 automobilio techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad priimtas administracinis sprendimas uždrausti transporto priemonei – automobiliui BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvauti viešajame eisme (b. l. 12-13).
VšĮ "Emprekis " duomenimis vidutinė BMW X3, 2013 m. gamybos, rinkos kaina Lietuvoje yra 15160 Eurų su PVM ( b. l. 14-15).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo A. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teismo posėdyje ir nurodė, kad 2019 m. liepos 1 d., vartojo alkoholį, po to sėdo vairuoti UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pavažiavęs kelis šimtus metrų atsitrenkė į pakelės akmenį. Be A. V. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais: liudytojų Albert Suduika, E. L. ir S. P. parodymais, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenimis. Kaltinamojo A. V. neblaivumas užfiksuotas ir neblaivumo patikrinimo akte bei alkotesterio rodmenyse, iš kurių matyti, kad alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0135 2019-07-01, 16.22 val., jam nustatytas 1.92 promilės girtumas, o 16.40 val. - 2,04 promilių girtumas. Byloje esančiame alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0135 patikros sertifikate (galiojančiame iki 2019 m. lapkričio 30 d.) nurodyta, kad matavimo priemonė yra tinkama naudoti (b. l. 34), todėl teismas neturi pagrindo abejoti byloje užfiksuotais alkotesterio rodmenimis, taip pat pažymėtina, kad su jam nustatytu neblaivumu sutiko ir kaltinamasis.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad A. V. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį E. S. atsakomybei.
BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis A. V. BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytas formalias sąlygas atitinka, kadangi jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, šį nusikaltimą jis padarė pirmą kartą, pilnai pripažino savo kaltę ir gailėjosi, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pretenzijų nekilo. Byloje yra duomenys, kas eismo įvykio, kurį sukėlė kaltinamasis, metu apgadintas automobilis BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pilnai suremontuotas. Šio automobilio savininkas UAB (duomenys neskelbtini) pretenzijų A. V. neturi. Nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. A. V. anksčiau nėra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaltinamasis verčiasi (duomenys neskelbtini) - dirba (duomenys neskelbtini). Išdėstytų aplinkybių vertinimas sudaro pagrindą teismui manyti, kad ateityje A. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kita baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklaustas E. S. paaiškino, kad su A. V. yra seni draugai, bendrauja šeimomis. Susitinka maždaug kartą per mėnesį, dažnai kalba telefonu. A. V. problemų dėl alkoholio vartojimo neturi, klauso jo patarimų. Mano, kad jo laidavimas paskatins A. V. jo nepavesti ir nedaryti tokių neapgalvotų veiksmų. Savo ruožtu, A. V. teismo posėdyje paaiškino, kad laiduotoju norintis būti asmuo yra patikimas ir rimtas žmogus, jis su juo tariasi įvairiais gyvenimiškais klausimais, įsiklauso į jo nuomonę.
Teismas nustatė, kad laiduotojas E. S. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba (duomenys neskelbtini). Laiduotojo asmenybė yra teigiama, jis yra kritiškas dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos, jo vertybinė orientacija pozityvi. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje laiduotojo charakteristika, jo bei kaltinamojo tarpusavio santykių pobūdis leidžia daryti išvadą, kad E. S. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam A. V..
Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai ir sąlygos, todėl kaltinamasis A. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą E. S., laidavimas taikytinas be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Teismų praktikoje išaiškinta, jog siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).
BK 67 straipsnio 2 dalis be kita ko numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis A. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Vairuodamas transporto priemonę, jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Be to, kaltinamasis sukėlė eismo įvykį. Iki minėto įvykio, A. V. nebuvo baustas administracine tvarka, jis pirmą kartą traukiamas teisinėn atsakomybėn už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, kurios terminas nustatytinas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams (mažesnis, nei vidutinis BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas). Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018). Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam 2019 m. liepos 1 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, paimant jo vairuotojo pažymėjimą, ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (b. l. 47-50), taip realiai atimant jam teisę vairuoti nuo šių kardomųjų priemonių paskyrimo dienos. Atsižvelgiant į išdėstytą, A. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. liepos 1 d.
Be to, BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti kaltinamajam A. V. skirtina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė –15 MGL (750 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis).
Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, gali būti skiriama ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 72 str. 1, 2 d. konfiskuotinas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. A. V. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir atitinka konfiskuotino turto sąvoką. VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilis BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, iš kaltininko galima išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, be kita ko, ir tokiais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartus baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-50-788/2018). Taip pat naujausioje teismų praktikoje pažymėta, kad sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo minėtais atvejais būtina įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, bet ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-676/2019).
Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad A. V. praeityje nėra teistas, pirmą kartą traukiamas teisinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, iki šio įvykio jis apskritai nebuvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, savo poelgį vertina neigiamai. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tačiau būdamas apsvaigęs jis nuvažiavo nedidelį atstumą, tokioje vietoje, kurioje eismas nebuvo intensyvus. Jo teigimu, eismo įvykis įvyko dėl to, kad jis nepastebėjo šalikėje buvusio akmens. Be to, byloje nustatyta, kad dėl eismo įvykio kaltinamojo vairuojamas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gana smarkiai apgadintas. Byloje esantys duomenys patvirtina A. V. teiginius, kad jis šį automobilį pilnai suremontavo ir gražino savininkui – UAB (duomenys neskelbtini). Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad šioje byloje transporto priemonės konfiskavimas, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, A. V. asmenybę, į jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones (uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones bei įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) – nėra tikslingas, todėl BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam netaikytina.
Kaltinamajam A. V. paskirtos kardomosios priemonės –dokumentų paėmimas, paimant jo vairuotojo pažymėjimą, ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (b. l. 47-50) – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas su baudžiamosios bylos medžiaga, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. V. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 1 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, A. V. paskirti 15 MGL (750 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąsias priemones –dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – A. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
piniginė įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bank AS), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7, 8 d.).
Išaiškinti laiduotojui, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.