Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G. a.k (duomenys neskelbtini) gim. k (duomenys neskelbtini)kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį , o būtent: 2023-06-25 apie 17.40 val. būnant sodyboje, esančioje k (duomenys neskelbtini)namo patalpose , žodinio konflikto metu , sutuoktinei R. G. ranka suėmė už dešinės rankos, ją suspaudė ir R. G. stūmė dėl ko ji trenkėsi į sieną bei duris, tęsdamas savo veiksmus, mažiausiai du kartus spyrė koja R. G. į sėdmenų ir blauzdos sritis bei vieną kartą šepečio kotu sudavė į dešinės rankos sritį, tokiu būdu tyčia R. G. padarė poodines kraujosruvas dešinio žasto srityje, kraujosruvą dešinio sėdmens ir dešinės blauzdos srityje, kraujosruvą dešinio dilbio srityje, t.y. sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei tuo sukėlė R. G. fizinį skausmą.

18:01 val. į namo terasą išeina R. G..

Dėl veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti svarbu tai, kad būtų įrodyta, jog kaltininkas sukėlė atitinkamus, šioje normoje nurodytus padarinius, šiuo atveju pavojingus padarinius artimo giminaičio ar šeimos nario kūno neliečiamumui, t. y. realų fizinį skausmą , nežymų sveikatos sutrikdymą ar trumpalaikį susargdinimą. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

Teismas yra tos nuomonės, kad kaltinamojo D. G. kaltė yra pilnai įrodyta nuosekliais nukentėjusios R. G. parodymais, kur ji detaliai pasakoja įvykio aplinkybes. R. G. 2023-06-25 d.17.39 val. paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu nurodo, kad vyras D. G. smurtauja ( 1 tomas b.l. 71-72). Atvykus policijos pareigūnams R. G. paaiškino, kad jie apsižodžiavo, vyras prispjovė jai į maistą, jis griebė tą šepetį, tuo šepečiu sudavė, rodo ant dešinės rankos esantį patinimą-guzą, už rankos paėmęs tąsė. Moteris nurodo, kad ranką skauda, rodo sumuštą dešinę ranką, turi pretenzijų( 1 tomas b.l. 74-75). Analogiškus duomenys užfiksuoti ir R. G. pareiškime, kurį pareiškėja rašė, tą pačią dieną 22 val., policijos komisariate, kur ji paaiškino, kad 2023-06-25 apie 17.40 val. sodyboje J. Š. k., Kalvarijos sen., Kalvarijos sav., kuri bendrai priklauso jai ir jos sutuoktiniui D. G., tarpusavio žodinio konflikto metu sutuoktinis , jai spjovė į veidą, apspjaudė maisto produktus, ranka suėmė jai už rankos, suspaudė bei pastūmė ją, ji atsitrenkė į sieną ar duris, spyrė į nugarą, sudavė šluota į dešinę ranką, taip sukeldamas fizinį skausmą (1tomas b.l. 1-3). Detaliau įvykio aplinkybes R. G. nurodė jau duodama paaiškinimus 2023-06-25d 22 val.11 min., kad ji 2023-06-25 apie 17 val. sugrįžo į sodybą, kur jau buvo D. G.. Taip pat nurodė, kad apie 2 metai vyksta skyrybų procesas. Jai būnant virtuvėje vyras pradėjo priekaištauti, kada ji iš sodybos išvyks, o atsakius, kad niekur nevažiuos spjovė jai į veidą, apspjaudė šalia esančius maisto produktus. Tuo metu įvyko žodinis konfliktas. Vyras priėjęs sugriebė už dešinės rankos ir pastūmė linko koridoriaus, dėl ko ji atsitrenkė į sieną ar duris. O koridoriuje spyrė koja į nugarą. Jis ėjo per lauko duris. Ji negali pasakyti kodėl, bet nusekė paskui vyrą. Jis išeidamas pro duris sudavė vieną smūgį šluota į dešinę ranką. Jis nuėjo toliau, o R. G. atidariusi metė į jį tą pačią šluotą. Ji užrakino duris, sugrįžo ir skambino pareigūnams. ( 1 tomas b.l.2). Teismas pažymi, kad pareiškimą rašė ir aiškino pareigūnams įvykio aplinkybes tuojau pat po įvykio, tai yra nieko neįtakojama . Detalius ir analogiškus parodymus R. G. davė apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kur nurodė, kad įvykio metu dėl tarpusavio santykių tarp jos ir sutuoktinio D. G. kilo žodinis konfliktas. Sutuoktinis jai spjovė į veidą, apspjaudė jos maisto produktus, buvusius virtuvėje ant stalo. D. G. sugriebė ją už dešinės rankos žasto savo rankos pirštais, tarsi suspaudė ir stūmė link durų, ji atsitrenkė į sieną arba duris. Po to koridoriuje jis kelis kartus jai spyrė. Pirmiau pajuto vieną spyrį į nugaros apačią, pajuto stiprų buką skausmą, po to spyrė jai į dešinės kojos blauzdą, jautė fizinį skausmą. D. G. pačiupo lauke prie namo sienos stovėjusį šepetį ir jo kotu pro atviras duris trenkė jai, pataikydamas į dešinę ranką, pajuto baisų skausmą, sumušimo vietoje iš karto iškilo didokas guzas. Ji sušuko iš skausmo ir baimės, supratusi, kad jis tuo šepečio kotu ją gali ir užmušti, nes buvo labai įsiutęs, agresyvus. D. G. pastatė šepetį į jo vietą, o ji, gindamasi, čiupo prie durų stovintį šepetį ir, iš baimės bei skausmo drebančiomis rankomis, nesuvokdama kodėl, metė jį į sutuoktinį, mano, kad jam nepataikė. Jis jos daugiau nepuolė. Po to skubiai grįžo į namą, užsirakino duris, paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie smurtaujantį sutuoktinį. ( 1 tomas b.l.44-45). Analogiškus parodymus R. G. davė ir teismo posėdžio metu, kad įvykio dieną, ji nenorėjo konfliktų, todėl palaukusi, kol R. G. išeis su šuniu pasivaikščioti, išvažiavo į Kalvarijos turgų, apsipirkti. Grįžo apie 17 val. Nuėjo į virtuvę, išsikrovė nupirktą maistą ant stalo. Besiruošiant valgyti atėjo D. G. ir užsipuolė. Klausė kada padarysiu grafiką dėl lankymo sodybos. Taip kilo žodinis konfliktas. Jis priėjo arčiau ir spjovė iš pradžių ant jos pačios, o po to apspjaudė maistą, išdėtą ant stalo. Po to griebė už rankos dešinės aukščiau alkūnės ir pastūmė . Ji, po pastūmimo, atsitrenkė į sieną ar duris, tiksliai nepamena, nes viskas vyko labai greitai. Kai ji atsitrenkė į sieną ar duris, tai buvo kažkur tarpduryje tarp virtuvės ir koridoriaus. Visko gerai nepamena, nes viskas vyko labai greitai. Su tuo rankos sugriebimu įvyko ir spyris. Nes ji ten pasisuko ir tuomet D. G. spyrė du kartus į nugarą ir blauzdą, nes pajuto skausmą. Po ko jis išėjo į lauką. Kodėl paskui jį ėjo į lauką, pasakyti negali, bet gal iš tos nevilties, nuoskaudos. Ji atidarė duris, o D. G., paėmė šluotą ir jos kotu , per praviras duris kirto, ji dengėsi dešine ranka, ją kėlė į viršų, užsidengti veidą ir taip gavo smūgį į ranką. Ranką suskaudo ir tuojau pat pradėjo kilti guzas. Išsigando ar ranka nelūžo. Ji uždarė duris ir iš to skausmo ir nevilties , tiksliai nežino kodėl , atidariusi duris, paėmė šepetį ir jį metė į nueinantį R. G.. Jai buvo pikta, kad taip atsitiko. Gal galėjo susigūžti ir verkti, nežino, tai gavosi spontaniškai. Tada sugrįžo į namą, užsirakino ir kvietė policiją. Jokio peilio, kai pravėrė lauko duris, ji neturėjo. ( 3 tomas b.l.15-17). Be to nukentėjusios parodymus iš dalies patvirtina ir policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, tai yra E. K. paaiškino, kad buvo gautas pranešimas dėl smurto. Atvykus į vietą, teko bendrauti su abiem asmenim. Pirma pasitiko moteris, o vyras atėjo iš sodo vėliau. Moteris skundėsi skausmu nugaroje, nugaros nepažiūrėjo. Ant moters rankos buvo mėlynė. Ant vyro kūno sužalojimų nesimatė. (3 tomas b.l. 77). E. B. paaiškino, kad buvo gautas iškvietimas dėl smurto. Atvykus teko bendrauti su abiem asmenim. Moteris aiškino, kad vyksta skyrybų procesas, kad su vyru įvyko konfliktas viduje, kad vyras vartojo smurtą. Su moterimi kalbėjo viduje. Visų detalių gerai nepamena, bet ant moters rankos matėsi mėlynė, ji aiškino, kaip atsirado mėlynė, bet visko jau nepamena. ( 3 tomas b.l.76-77). Analogiški nukentėjusios parodymai užfiksuoti iš pareigūnų kūno kameromis, laikmenos pavadinimas – PSS-20230625-180202UTC+0300 įrašo trukmė 11 min. 11 sek. Užfiksuota, kad įvykio vietoje pareigūnus pasitinka D. G., kuris paaiškina, kad vyksta skyrybų procesas, sutuoktinė pradėjo jį eilinį kartą provokuoti. R. G. paaiškina, kad jie apsižodžiavo, vyras prispjovė jai į maistą, jis griebė tą šepetį, tuo šepečiu sudavė, rodo ant dešinės rankos esantį patinimą-guzą, už rankos paėmęs tąsė. Moteris nurodo, kad ranką skauda, rodo sumuštą dešinę ranką, turi pretenzijų. Vyriškis aiškina, kad ji grįžo į sodybą ir pradėjo jį provokuoti, bėgo iš paskos buvo pasiėmusi peilį. Jis pasakė, kad ši atstotų, pasiėmęs šluotą atstatė ją prieš pasakė „nelysk, atstok“, po to pajuto smūgį šluota į sprando sritį. (1tomas b.l. 74-75).Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas neturi pagrindo netikėti, kad tarp R. G. ir D. G. , namo viduje, virtuvėje įvyko konfliktas, kurio metu D. G. spjovė R. G. į veidą, apspjaudė maisto produktus, po ko pagriebęs už dešinės rankos , ją pastūmė linko koridoriaus, kur ji atsitrenkė į sieną ar duris, po ko spyrė į blauzdą ir nugaros sritį. Tiek D. G., tiek R. G. pripažino, kad tarp jų santykiai įtemti jau apie 2 metai, kad vyksta skyrybų procesas. Teismas pažymi, jog D. G. buvo piktas dėl to, kad R. G. atvyko į sodybą, todėl pagrįstai tikėtina, kad R. G. nesutikus išvykti iš sodybos, nes jo aiškinimu R. G. nesilaikė tarp jų nustatytos sodybos lankymo tvarkos, konflikto metu spjovė R. G. į veidą bei apspjaudė maisto produktus, taip pat norėdamas ją išvykti iš namo, paėmęs už dešinės rankos , aukščiau alkūnės traukė R. G. į koridorių link išėjo iš namo. Kur R. G. galėjo atsitrenkti į sieną ar duris, nes praėjimas nėra platus. Tuo tarpu koridoriuje, vedamas to pačio pykčio ir noro išvykti R. G. iš namo, spyrė į blauzdą ir nugaros sritį. Padaryti sužalojimai , jų pobūdis atitinka detalius R. G. parodymus.

Nors kaltinamasis aiškino, kad R. G. niekaip negalėjo atsitrenkti į sieną ar duris, nes virtuvėje, prie išėjimo iš patalpos stovėjo spintelė, todėl ji turėjo nusibrozdinti kelius. Teismas pažymi, jog peržiūrėjus pareigūnų kūno kamerų įrašus prie virtuvės durų trumpai pasimato daiktas panašus į spintelę. Taip pat ši spintelė matosi nuotraukose (2 tomas b.l.158-160) , tačiau ji yra labai žema, stovi netoli virtuvės durų, todėl pastūmus asmenį, kad ir prie spintelės, R. G. galėjo atsitrenkti į sieną, nes spintelė yra labai žema ir neplati. Be to R. G. pati nurodė, kad ji galėjo atsitrenki ar į sieną, ar į duris, kurios buvo atidarytos.

D. G. parodė, kad jis nekirto R. G. tyčia šluotos kotu per ranką. Jis nurodė, kad gynėsi nuo R. G. , atstatydamas šluotos kotą į R. G., kuri jį puolė su peiliu rankoje. Teismas šiuos kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, nes iš sužalojimo pobūdžio matyti, jog R. G. buvo suduota per dešinės rankos dilbio sritį, daugiau išorinę pusę, o ne per plaštaką, jeigu joje buvo peilis. Teismas nesutinka su D. G. parodymais, kad R. G. turėjo rankose peilį, nes pats D. G. aiškino, kad jis tik atkišo šepečio kotą ir ragino R. G. atstoti nuo jo, tačiau nesakė, kad pastaroji mestų peilį. R. G. parodė, kad D. G. jai, per praviras duris, kirto šepečio kotu, o ji pakėlė ranką , nes gynėsi. Peržiūrėjus sulėtintą vaizdo įrašą matosi, kad D. G. per praviras duris kerta, šepečio kotu, o ne duria. ( 3 tomas b.l.65).

Kaltinamasis D. G. paaiškino, kad jis niekaip negalėjo spirti į sėdmenis, į blauzdą bei paėmęs temti už dešinės rankos, nes taip nebuvo, o be to R. G. tuos sužalojimus galėjo pasidaryti anksčiau. R. G. detaliai paaiškino kokiu būdu buvo padaryti visi sužalojimai, tai yra 2024-06-25 diena 17.40 val. , o ne anksčiau. Iš 2023-06-26 specialisto išvados Nr. G 274/2023(06) matyti, kad R. G. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinio dilbio srityje, dešinio žasto srityje, dešinės blauzdos srityje, dešinio sėdmens srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo būti tiek vertikalioje tiek horizontalioje, tiek artimose joms padėtyse. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau šešių trauminių poveikių pasėkoje. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1tomas b.l. 117). Papildomoje 2023-11-10 specialisto išvadoje Nr. pG 456/2023(06) nurodyta, kad R. G. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinio dilbio viduriniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, dešinio žasto viduriniame trečdalyje išoriniame ir vidiniame paviršiuose, dešinės blauzdos viduriniame trečdalyje nugariniame paviršiuje, dešinio sėdmens viršutiniame vidiniame kvadrate padarytos paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti trijų parų laikotarpyje iki apžiūros 2023-06-26 11.20 val. Trys poodinės kraujosruvos R. G. dešinio žasto išoriniame ir vidiniame paviršiuje galėjo būti padarytos ir vieno trauminio poveikio pasėkoje, galimai suspaudžiant žastą pirštais. R. G. nustatytų sužalojimų visuma nėra būdinga padarytai save žalojant (1tomas b.l. 122-124). Kad visi , specialisto išvadoje užfiksuoti sužalojimai R. G. buvo padaryti 2024-06-25 dienos vakarą patvirtino apklaustas ekspertas L. U. , kuris paaiškino, kad jis pats apžiūrėjo R. G. gyvai 2023-06-26 d. Kraujosruva po kontakto, paros bėgyje rausva jau virsta į melsvai- violetinę, o 3-4 parą jau blunka. Be to spalva priklauso nuo žmogaus individualių savybių. Visos kraujosruvos buvo vienodos spalvos, todėl ir sprendė, kad padaryta vienu metu. Be to , surašant aktą, būtų kilę abejonių, jeigu kraujosruvos būtų buvę skirtingų spalvų, o šiuo atveju abejonių nekilo. Po sudavimo šluotos kotu per ranką, galėjo atsirasti kraujosruva tuo metu, be to nukentėjusios parodytas veiksmas, kad ji kėlė ranką, atitinka sužalojimo pobūdį. Maždaug trečią parą , po sužalojimo , kraujosruvos įgyja žalią atspalvį. Ar R. G. galėjo pati pasidaryti sužalojimą sugriebusi savo žastą kaire ranka, pasakyti negali, tik gali pasakyti, kad galėjo būti padaryta stovint asmeniui prieš R. G.. (3 tomas b.l.47-48). Atsižvelgiant į išdėstyta teismas daro išvadą, kad R. G. buvo sužalota 2024-06-25 d. apie 17.40 val., o ne ankstesniu laiku. Viena tai, kad K. G., apžiūrėdama R. G., įvardino sužalojimus kitokia spalva, neduoda pagrindo abejoti eksperto L. U. duota išvada bei jo duotais parodymais teisme, juolab, kad jis pats gyvai matė nukentėjusiąją ir ją apžiūrėjo. Nors , betarpiškai po įvykio, R. G. nenurodė tyrėjai K. G. apie sužalojimą blauzdoje, tačiau tai neduoda pagrindo manyti, kad tokio sužalojimo nebuvo. Nukentėjusioji paaiškino, kad ji buvo susijaudinusi, pasimetusi, kad pirmą kartą vyras prieš ją vartojo smurtą, be to jai labiausia skaudėjo ranką, kur sudavė šluota ir nugarą, sėdmenų srityje, todėl į tai ir labiausia susikoncentravo. Tačiau kaip minėta aukščiau sužalojimą blauzdos srityje nustatė ekspertas L. U., kuris nurodė, kad visos kraujosruvos buvo vienodos spalvos, todėl ir sprendė, kad padaryta vienu metu.

Atsižvelgiant į išdėstyta teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusios parodymais , kad prieš ją smurtavo kaltinamasis. Be to tiek nukentėjusioji parodė, kad D. G. niekada anksčiau fizinio smurto nevartojo, o kaltinamais D. G. parodė, kad anksčiau R. G. nekaltino dėl smurto jos atžvilgiu vartojimo.

Kaltinime nurodyta, kad D. G. R. G. stūmė dėl ko ji trenkėsi į sieną bei duris. Iš aukščiau aptartų ir ištirtų įrodymų matyti, jog D. G. R. G. stūmė dėl ko trenkėsi į sieną ar duris. Ši aplinkybė kaltinime tikslintina, tačiau tai nusikalstamos veikos kvalifikacijos nekeičia.

Aptartų įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad D. G. 2023-06-25 apie 17.40 val. būnant sodyboje, esančioje k (duomenys neskelbtini)namo patalpose , žodinio konflikto metu , sutuoktinei R. G. ranka suėmė už dešinės rankos, ją suspaudė ir R. G. stūmė dėl ko ji trenkėsi į sieną ar duris, tęsdamas savo veiksmus, mažiausiai du kartus spyrė koja R. G. į sėdmenų ir blauzdos sritis bei vieną kartą šepečio kotu sudavė į dešinės rankos sritį, tokiu būdu tyčia R. G. padarė poodines kraujosruvas dešinio žasto srityje, kraujosruvą dešinio sėdmens ir dešinės blauzdos srityje, kraujosruvą dešinio dilbio srityje, t.y. sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei tuo sukėlė R. G. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., tai yra: į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau tai susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais ( 2 tomas b.l.5,7-8). Kaltinamasis dirba( 2 tomas b.l.10).

Atsižvelgiant į išdėstyta, į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą , į charakterizuojančią medžiagą, kaltinamajam tikslinga skirti laisvės apribojo bausmę artimą minimumui . Vadovaujantis BK 72² straipsniu kaltinamajam skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesį keičiamose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Vadovaujantis BK 71 straipsniu kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nes tokio pobūdžio poveikio priemonės padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kardomoji priemonė -rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti , nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Dėl kitų klausimų

Taip pat prašoma priteisti 10 028,66 eurus proceso išlaidų už nukentėjusiojo atstovavimą byloje .Prašomų priteisti išlaidų dydį patvirtina teisinių paslaugų sutartis, sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas, pinigų mokėjimo kvitai ir mokėjimo nurodymai ( 3 t. , b.l.25-45).

Nukentėjusioji turi teisę baudžiamojoje byloje naudotis atstovo pagalba. Šioje byloje nukentėjusios išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Advokatas aktyviai dalyvavo teismo posėdžiuose.

BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu, teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-489/2019).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo numatyta, kad atlygintinų išlaidų dydis teismo nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (4 punktas).

Teismo nuomone, baudžiamoji byla, nebuvo itin sudėtinga ar didelės apimties, ją sudaro tik 3 tomai, iš kurių didžioji dalis vaizdo įrašų medžiagos apžiūros protokolai, daiktų apžiūros protokolai, be to, baudžiamoji byla teisme išnagrinėta surengus tik 3 teisiamuosius posėdžius, visų posėdžių bendra trukmė sudaro 7 val. 30 min. , tame tarpe su darytomis pertraukomis, teismo posėdžio metu. Sprendžiant priteistinų išlaidų klausimą, be kita ko, turi būti atsižvelgiama ir į kaltininko turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju, D. G. turtinė padėtis gera, jis yra verslininkas. Teismas taip pat atsižvelgia ir į nukentėjusios turtinę padėtį, kuri yra taip pat gera. Taip pat teismas pažymi, jog advokatas į savo turėtas išlaidas įskaičiavo ir kelionėje išbūtą laiką. Teismas , remdamasi teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad iš kaltinamojo priteistina 4000 eurų nukentėjusios atstovavimo išlaidų suma . Teismas pažymi, kad būtent nurodyto dydžio suma yra protinga, adekvati ir proporcinga nuteistojo turtinei padėčiai bei nukentėjusiajai suteiktų teisinių paslaugų pobūdžiui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : CD diskai su vaizdo įrašais ir skambučių į BPC įrašu ( 2 tomas b.l.188, 3 tomas b.l.65 ), esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

D. G. , pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu kaltinamajam skirti įpareigojimą dalyvauti elgesį keičiamose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Įpareigojimą įvykdyti per 6 mėnesius.

Vadovaujantis 71 straipsniu kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojimą - 20 MGL ( 1000 eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką sumokant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo D. G. 4000 eurų nukentėjusios advokato išlaidų nukentėjusios R. G. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : CD diskus su pareigūnų kūno kamerų įrašais, BPC skambučio įrašu, nukentėjusios pateikta diską , esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, Kauno apygardos teismui, skundą paduodant , per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.