- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-29
- Bylos Nr.
- e2YT-10572-1176/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11928-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Ražanauskienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Advokatai
- Pelagėja Stonkienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja A. B. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 1981 m. balandžio 28 d. iki 1994 m. balandžio 18 d. dirbo (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad 2022 m. vasario 9 d. ji kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių (toliau – ir Sodra) dėl pensijos jai skyrimo pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą (toliau – ir Pensijų įstatymas), tačiau buvo informuota, kad patikrinus ir įvertinus stažą būsimai senatvės pensijai pagal gautus iš atitinkamų institucijų dokumentus į pareiškėjos valstybinio socialinio draudimo stažo apskaičiavimą neįskaitytas darbo laikotarpis nuo 1981 m. balandžio 28 m. iki 1994 m. balandžio 18 d. apie darbą (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad Socialinės apsaugos ministerijos 1993 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 138 buvo nutrauktas darbo knygelių išdavimas ir pildymas ir nustatyta, kad bet kokie darbo knygelėse po 1994 m. sausio 1 d. padaryti įrašai neturi juridinės galios. Kadangi įrašas darbo knygelėje apie pareiškėjos atleidimą iš darbo (duomenys neskelbtini) padarytas po 1994 m. sausio 1 d., todėl laikotarpis nuo 1981 m. balandžio 28 d. iki 1994 m. balandžio 18 d. negali būti įskaitytas į stažą. Sodra kreipėsi į archyvus bei kitas įstaigas, kuriuose galėtų būti saugomi (duomenys neskelbtini) dokumentai, tačiau dokumentų, įrodančių pareiškėjos darbą (duomenys neskelbtini), gauti nepavyko. (duomenys neskelbtini), kaip draudėjo, byloje, kuri saugoma skyriuje, taip pat nėra duomenų nei apie 1993-1994 metais pareiškėjai priskaičiuotas darbo užmokesčio sumas ir priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas, nei apie pareiškėjos priėmimą ir atleidimą iš darbo 1991-1994 metais. Pareiškėja nurodo, kad darbo knygelėje KT-I Nr.0595897, išduotoje 1981-02-06, yra įrašyta, kad ji 1981-04-27 iš einamųjų pareigų atleista pagal LTSR Kultūros ministerijos 1981.04.23 raštą Nr. 2-1266, pervedant į Vilniaus raj. (duomenys neskelbtini) (Įsakymas Nr. P-25,1981.04.27). Įrašas Nr. 3 patvirtina, jog ji 1991-04-28 buvo priimta dirbti į (duomenys neskelbtini) būrelio vadove (Protokolas Nr. 10 nuo 07.05.1981). Įrašas Nr. 4 patvirtina, jog ji 1987-12-12 buvo priimta dirbti (duomenys neskelbtini) vedėja (Potvarkio Nr. 242, 1987.12.12). Įrašas Nr. 4 patvirtina, jog pareiškėja 1994-04-18 buvo atleista pagal Lietuvos Respublikos DSĮ 29 straipsnio 1 dalį (Potv. Nr. 1, 1994-04-18). Pareiškime pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ministerija 1992 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 96 „Dėl darbo knygelių keitimo“ (toliau – ir Įsakymas) buvo patvirtinta darbo knygelių keitimo į valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus (toliau – ir VSDP) tvarka. Šio Įsakymo 2 punkte buvo numatyta, kad darbo knygelės keičiamos nutraukiant jų tolesnį pildymą išduodant VSDP. Įsakymo 11 punkte taip pat buvo numatyta, kad asmenims, atleidžiamiems iš darbo po 1993 m. sausio 1 d.: kai įmonės dirbantiesiems nebuvo išduoti VSDP, įrašai įrašomi darbo knygelėje įprastine tvarka (Įsakymo 11.1p.), o grąžinta savininkui darbo knygelė išlieka pagrindiniu dokumentu, įrodančiu darbo stažą iki VSDP išdavimo (Įsakymo 13 p.). Pareiškėjai nėra žinoma, dėl kokios priežasties jai dirbant (duomenys neskelbtini) jai nebuvo išduotas VSDP. Pareiškėjos nuomone, galimai dėl didelės darbo apimties teritorinis skyrius nepakeitė nustatytu laiku jos darbo knygelės į VSDP, galimai ir dėl to, kad 1991-1993 m. jai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ir vaiko priežiūros atostogos, nes ji 1991-04-17 pagimdė sūnų J. B. bei buvo vaiko priežiūros atostogose ir augino sūnų. Pareiškėjos nuomone, įrašai jos darbo knygelėje apie jos atleidimą iš darbo 1994-04-18 buvo padaryti įprastine tvarka, remiantis Įsakymo 11.1 papunkčiu, ir išlieka pagrindiniu dokumentu, įrodančiu jos darbo stažą iki VSDP išdavimo (Įsakymo 13 p.). Pareiškėja taip pat nurodo, kad jos 1994-09-01 išduotame VSDP yra įrašas, jog ji 1994-04-18 atleista pagal LR DSĮ 29 straipsnio 1 punktą iš (duomenys neskelbtini) ir šis įrašas patvirtintas inspektorės parašu ir VSDP antspaudu. Anot pareiškėjos, šie įrašai įrodo jos dirbtą laiką nuo 1991-04-28 iki 1994-04-18. Nors aukščiau nurodytas Įsakymas yra galiojantis, tačiau skyrius remiasi vėlesnio Socialinės apsaugos ministerijos 1993 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 138 nuostatomis, kad po 1994-01-01 padaryti įrašai darbo knygelėje neturi juridinės galios ir tuo pagrindu laikotarpį nuo 1981-04-28 iki 1994-04-18 neįskaitė į darbo stažą. Pareiškėja nurodo, kad iš Vilniaus regioninio valstybinio archyvo gauti dokumentai patvirtina, kad ji 1985-1987 metų laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai išduotas 1986-03-24 profsąjungos bilietas taip pat patvirtina, jog ji jo išdavimo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Kitų dokumentų apie jos dirbtą laikotarpį nuo 1981-04-28 iki 1994-04-18 ji neturi. Kadangi nėra galimybės gauti tinkamai patvirtinančių dokumentų apie jos darbą (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1981-04-28 iki 1994-04-18, kurie būtų pagrindas šį laikotarpį įskaityti į pensijų socialinio draudimo stažą, kuris yra svarbus apskaičiuojant pareiškėjai mokėtinos senatvės pensijos dydį, pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji minėtu laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad galutinę poziciją pareikš teismo posėdžio metu.
4. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimą reglamentuojamas Pensijų įstatymas ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Asmens stažas nustatomas ir apskaičiuojamas vadovaujantis Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi bei Nuostatų 6.4– 6.5, 15–26 punktais. Stažui prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1994 m. gruodžio 31 d, nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede (Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis). Stažui prilyginami laikotarpiai iki 1993 m. gruodžio 31 d. įrodomi įrašais darbo knygelėse (Nuostatų 6.4.1 papunktis). Stažas po 1994 m. sausio 1 d. įrodomas Apdraustųjų registro duomenimis apie asmenų pensijų socialinio draudimo ir jam prilyginamus laikotarpius nuo 1994 m. sausio 1 d. (Nuostatų 6.5 papunktis). Suinteresuotas asmuo nurodo, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro 1992-10-06 įsakymu Nr. 96 „Dėl darbo knygelių keitimo“ buvo patvirtinta darbo knygelių keitimo į valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo tvarka. Įsakymo 1 ir 2 punkte buvo nustatyta, kad visų įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojų (apdraustųjų), kurie yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, darbo knygelės keičiamos į valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus nuo 1993-01-01 iki 1993-12-31; darbo knygelės keičiamos nutraukiant jų tolesnį pildymą ir išduodant valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus. Įsakymo 5.4 punkte buvo nustatyta, kad įmonės administracija kiekvieno įmonės darbuotojo darbo knygelės skirsnio „žinios apie darbą“ 3-je skiltyje uždeda šio turinio spaudą (įrašo įrašą): „Darbo knygelės pildymas nutrauktas. Išduotas valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas serija... Nr.... 199....“, 4-je skiltyje įrašo darbo knygelės pakeitimo į valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą teisinį pagrindą (uždeda spaudą). Socialinės apsaugos ministerijos 1993-12-24 įsakymu Nr. 138 nuo 1994-01-01 buvo nutrauktas darbo knygelių išdavimas ir buvo nustatyta, kad visi po šios datos darbo knygelėse padaryti įrašai pripažįstami neturinčiais juridinės galios. A. B. 2018-12-27 kreipėsi į Vilniaus skyrių su prašymu sukaupti duomenis apie iki 1994-01-01 įgyto stažo laikotarpius, kartu pateikė darbo knygelę bei socialinio draudimo pažymėjimą. Remiantis darbo knygelės įrašais Nr. 3-5 (KT-I Nr. 0595897 išduota 1981-02-06), A. B. 1981-04-28 (1981-05-07 Prot. Nr. 10) buvo priimta į darbą (duomenys neskelbtini), o nuo 1994-04-18 (1994-04-18 Potv. Nr. 1) atleista iš Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (įrašo apie pervedimą į kitą organizaciją darbo knygelėje nėra). Kadangi įrašas darbo knygelėje apie atleidimą iš darbo padarytas po 1994-01-01, t. y. po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka darbo knygelių pildymas jau buvo nutrauktas, be to, darbo knygelėje nėra įrašo apie pervedimą į kitą organizaciją, įrašu apie atleidimą negali būti remiamasi apskaičiuojant A. B. stažą. Vilniaus skyrius kreipėsi į Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federaciją dėl pažymos apie A. B. darbo stažą, nurodydamas, kad A. B. dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 1981-04-28 iki 1994-04-18. Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija 2022-05-24 raštu Nr. 41 informavo, kad Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija pažymos pateikti negali, kadangi (duomenys neskelbtini) dokumentų, kurie priklauso ilgalaikiam saugojimui, federacijai neperduoti. Žinių, kur jie galėtų būti saugomi neturi. Siekdamas gauti dokumentus, įrodančius A. B. darbą minėtu laikotarpiu, Vilniaus skyrius kreipėsi į archyvus bei į kitas įstaigas, kuriuose galėtų būti saugomi (duomenys neskelbtini) dokumentai, tačiau dokumentų, įrodančių A. B. darbą (duomenys neskelbtini), gauti nepavyko. Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos, kaip draudėjos, byloje, kuri saugoma Vilniaus skyriuje, nėra duomenų nei apie A. B. 1993-1994 metais priskaičiuotas darbo užmokesčio sumas ir priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas, nei apie A. B. priėmimą į darbą ir atleidimą iš darbo 1993-1994 metais. (duomenys neskelbtini) 1993-1994 m. dokumentų Vilniaus skyriuje nėra.
5. 2023-11-06 žodinius paaiškinimus teikė pareiškėja A. B. ir jos atstovė advokatė Pelagėja Stonkienė, parodymus davė liudytojai A. C., A. K. ir P. K..
6. 2023-11-10 teismo posėdyje papildomus žodinius paaiškinimus teikė pareiškėjos atstovė advokatė Pelagėja Stonkienė, žodinius paaiškinimus teikė suinteresuoto asmens atstovė E. B.
7. 2023-11-06 teismo posėdyje pareiškėjos atstovė advokatė Pelagėja Stonkienė paaiškino, kad A. B. nuo 1981-04-28 iki 1994-04-18 dirbo (duomenys neskelbtini). Iš archyvų jokių duomenų negauta. Tik iš Vilniaus regioninio Valstybės archyvo buvo gauta pažyma, kurioje sakoma, kad pareiškėja dirbo tokiame komitete ir kad ji buvo perkelta dirbti kitur. Pareiškėja siekia įrodyti, kad įrašas darbo knygelėje yra tikras ir kad ji dirbo šiose pareigose. Paaiškino, kad P. K. buvo (duomenys neskelbtini) pirmininkas, tai įrodo archyvo pažyma, kurioje asmuo minimas kaip komiteto pirmininkas. Pakartojo pareiškime išdėstytus paaiškinimus.
8. 2023-11-06 teismo posėdyje pareiškėja A. B. paaiškino, kad 1991 m. buvo sunkūs metai. Žmonės buvo atleidžiami ir nebuvo kur grįžti. Ūkis buvo sugriautas. Kultūros namų inventorius buvo išsidalintas. Apie darbo santykių dokumentus nieko neprisimena. Neprisimena, kas jai perdavė darbo knygelę. Paaiškino, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu dirbo daug žmonių, buvo daug kolektyvų. Buvo dviguba sistema, vieni žmonės dirbo Vilniaus rajono Kultūros skyriuje, kiti, kaip ir ji, – (duomenys neskelbtini). Į klausimą, ar rašė prašymą dėl papildomų atostogų, pareiškėja atsakė, kad neprisimena. Iš kur gavo darbo knygelę, taip pat atsakyti negalėjo.
9. 2023-11-06 teismo posėdyje liudytoja A. C. parodė, kad su pareiškėja kartu dirbo (duomenys neskelbtini). Ji buvo atleista iš šio darbo 1991 m. kovo 14 d., nes buvo panaikintas tarybinis ūkis ir pavadintas kolūkiu, tuo pačiu metu buvo likviduotas profsąjunginis klubas. Ji (liudytoja) buvo pervesta dirbti į pagalbinį cechą. Liko dirbti tik (duomenys neskelbtini) pirmininkas G. Liudytoja buvo pervesta dirbti į kolūkį. Darbo knygelės liko darbovietėje.
10. 2023-11-06 liudytoja A. K. parodė, kad su pareiškėja draugavo šeimomis, gyveno viename name. Jų sūnūs gimė beveik vienu metu. Pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini) būrelio vadove. 1990 m. jos vyras P. K. nebuvo perrinktas profsąjungos pirmininku ir ji (liudytoja) kartu su vyru išvyko gyventi kitur. Profsąjungos pirmininku buvo G.
11. 2023-11-06 liudytojas P. K. parodė, kad jis dirbo profsąjungos pirmininku iki 1989 m. profsąjungų konferencijos. Parodė, kad pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini) meno būrelio vadove, organizuodavo renginius ir juose dalyvaudavo. Darbo knygelės visą laiką būdavo pas darbuotojus, buvo padaromi įrašai ir knygelės būdavo grąžinamos darbuotojams. Vėliau knygelės buvo pakeistos į socialinio draudimo pažymėjimus. Pareiškėjos atlyginimas buvo nedidelis apie 80 rublių, bet dar buvo mokamos premijos. Pareiškėja dėl nėštumo kurį laiką nedirbo, dėl vėlesnio laikotarpio jis nieko negali pasakyti, nes nebedirbo. Parodė, kad klubas priklausė profsąjungų komitetui, todėl visus prašymus dėl atostogų ar kitų klausimų nešdavo ten. Profsąjungų kontora buvo ten pat, kur ir (duomenys neskelbtini) kontora. Po jo kadencijos jo pareigas perėmė I. G.. (duomenys neskelbtini) (kultūros namai) buvo prie (duomenys neskelbtini), jo renginius kontroliavo Vilniaus rajono kultūros skyrius. P. G. buvo Vilniaus rajono profsąjungos komiteto pirmininkas ir pasirašinėjo dokumentus, susijusius su darbo santykiais. (duomenys neskelbtini) (kultūros namai) buvo prie (duomenys neskelbtini), todėl šio klubo darbuotojų dokumentų P. G. negalėjo turėti.
12. 2023-11-10 teismo posėdyje pareiškėjos atstovė advokatė Pelagėja Stonkienė paaiškino, kad P. G., pasirašęs pareiškėjos atleidimo iš darbo dokumentus, buvo Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinės sąjungos federacijos Vilniaus rajono komiteto pirmininkas ir pasirašydavo dokumentus, susijusius su darbo santykiais.
13. 2023-11-10 suinteresuoto asmens atstovė E. B. paaiškino, kad kiekvienas juridinis asmuo 1994 m. turėjo pareigą pateikti Socialinio draudimo valdybai visus duomenis apie darbuotojus. Paprastai darbdavys susitardavo su Sodra, darbuotojas atvykdavo į įmonę, atsiveždavo socialinio draudimo pažymėjimus ir kartu su darbdavio kadrų skyriaus darbuotoja užpildydavo naujus pažymėjimus. Sodros inspektorė uždėdavo antspaudą ant darbo knygelės su prierašu, kad pildymas nutrauktas, o socialinio draudimo pažymėjime – kad vietoje darbo knygelės išduotas socialinio draudimo pažymėjimas. Kartu perrašydavo paskutinį įrašą, bet šio įrašo nei pagrįstumo nei teisėtumo netikrindavo. Įrašai turėjo būti pakeisti visiems nuo 1993 m. spalio 31 d. iki 1994 m. sausio 1 d., todėl tikrinti duomenų nebuvo kada. Tuo metu nedirbantis asmuo buvo kviečiamas atvykti į padalinį su savo darbo knygele ir čia jam buvo išduodamas socialinio draudimo pažymėjimas. Pareiškėjos darbo knygelėje įrašas padarytas 1994 m. balandžio 18 d. todėl Sodra ieškojo dokumentų. Negavus jokių dokumentų, Sodra nurodė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Taip pat paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) buvo likviduotas 1991 m. vasario 28 d. Pareiškėja atleista pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, tai yra, kai įmonė likviduojama darbdavio valia. Šio įstatymo 35 straipsnyje nurodomi darbo sutarties nutraukimo apribojimai, bet nurodytu atveju, garantija, kad asmuo negali būti atleistas vaiko auginimo atostogų metu netaikomi, kadangi įmonė yra likviduojama. Todėl pareiškėjai galima būtų įskaityti darbo stažą iki įmonės likvidavimo, tai yra iki 1991 m. vasario 28 d. Gimus vaikui 1991 m. balandžio 17 d. pareiškėja turėjo kažkur kreiptis, kad jai būtų suteiktos vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sueis treji metai. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, galima nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja buvo darbo santykiuose iki 1991 m. vasario 28 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas iš dalies.
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).
15. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji laikotarpiu nuo 1981 m. balandžio 28 d. iki 1994 m. balandžio 18 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašo juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti siekiant nustatyti pensijų socialinio draudimo stažą.
17. Pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimą ir pensijų skyrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670. Pensijų socialinio draudimo stažas (toliau – ir stažas) – laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti stažui prilyginti laikotarpiai (Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Asmens stažas nustatomas ir apskaičiuojamas vadovaujantis Pensijų įstatymo 10 straipsniu, 2 straipsnio 12 dalimi ir Nuostatų 6.4-6.5, 15-26 punktais. Stažui prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1994-12-31, nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede (Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis). Šiuos laikotarpius įrodantys dokumentai nurodyti Nuostatų 6.4 punkte. Stažui prilyginami laikotarpiai iki 1993 m. gruodžio 31 d. įrodomi ir darbo knygelėmis, jei jose įrašai padaryti remiantis patvirtintais atitinkamais dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir pan.) (Nuostatų 6.4.1 punktas). Stažas po 1994 m. sausio 1 d. įrodomas Apdraustųjų registro duomenimis apie asmenų pensijų socialinio draudimo ir jam prilyginamus laikotarpius nuo 1994 m. sausio 1 d. (Nuostatų 6.5 punktas); darbo stažas po 1994 m. sausio 1 d. įrodomas Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis apie asmenų pensijų socialinio draudimo ir jam prilyginamus laikotarpius nuo 1994 m. sausio 1 d. (Nuostatų 6.5 papunktis).
18. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja kreipėsi į Sodrą su 2022-02-09 prašymu dėl duomenų apie iki 1994-12-31 įgyto stažo laikotarpius kaupimo, pridėdama šiuos dokumentus: darbo knygelę ir socialinio draudimo pažymėjimą.
19. Pareiškėja į bylą pateikė darbo knygelę KT-I Nr. 0595897, išduotą 1981-02-06. Joje yra įrašas, kad ji 1981-04-27 iš einamųjų pareigų atleista pagal LTSR Kultūros ministerijos 1981-04-23 raštą Nr. 2-1266, pervedant į Vilniaus raj. (duomenys neskelbtini) (Įsakymas Nr. P-25, 1981-04-27). Šis įrašas patvirtintas vadovo parašu ir antspaudu. Taip pat darbo knygelėje yra įrašas Nr. 3, kuriame nurodyta, kad ji 1981-04-28 buvo priimta dirbti (duomenys neskelbtini) vadove (Protokolas Nr. 10 nuo 1981-05-07). Šis įrašas patvirtintas vadovo parašu ir antspaudu. Įraše Nr. 4 nurodyta, kad pareiškėja 1987-12-12 buvo priimta dirbti (duomenys neskelbtini) vedėja pervedimu (Potvarkio Nr. 242, 1987-12-12). Šis įrašas patvirtintas vadovo parašu ir antspaudu. Įraše Nr. 4 nurodyta, kad pareiškėja 1994-04-18 buvo atleista pagal Lietuvos Respublikos DSĮ 29 straipsnio 1 dalį (Potvarkio Nr. 1, 1994-04-18). Šis įrašas patvirtintas Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos vadovo parašu ir antspaudu.
20. Suinteresuotas asmuo Sodra sprendime kaip priežastį, kodėl neįskaičiavo į pareiškėjos pensiją jos darbo stažo ginčo laikotarpiais, nurodė, kad Socialinės apsaugos ministerijos 1993 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 138 buvo nutrauktas darbo knygelių išdavimas ir pildymas bei nustatyta, kad bet kokie darbo knygelės po 1994 m. sausio 1 d. padaryti įrašai neturi juridinės galios. Kadangi įrašas darbo knygelėje apie pareiškėjos atleidimą iš darbo (duomenys neskelbtini) padarytas po 1994-01-01, yra neteisėtas, todėl 1981-04-28 iki 1994-04-18 laikotarpis negali būti įskaitytas į stažą.
21. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ministerija 1992-10-06 įsakymu Nr. 96 „Dėl darbo knygelių keitimo“ buvo patvirtinta darbo knygelių keitimo į valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus tvarka. Šio Įsakymo 1 ir 2 punkte buvo nustatyta, kad visų įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojų (apdraustųjų), kurie yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, darbo knygelės keičiamos į valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus nuo 1993-01-01 iki 1993-12-31; darbo knygelės keičiamos nutraukiant jų tolesnį pildymą ir išduodant valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus. Tvarkos 5.4 punkte buvo nustatyta, kad įmonės administracija kiekvieno įmonės darbuotojo darbo knygelės skirsnio „žinios apie darbą“ 3-je skiltyje uždeda šio turinio spaudą (įrašo įrašą): „Darbo knygelės pildymas nutrauktas. Išduotas valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas serija... Nr.... 199....“, 4-je skiltyje įrašo darbo knygelės pakeitimo į valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą teisinį pagrindą (uždeda spaudą). Šie įrašai patvirtinami įmonės įgalioto darbuotojo parašu ir įmonės arba skyriaus antspaudu. Darbo knygelės pateikiamos teritorinio skyriaus darbuotojui, tarpusavyje suderinta tvarka (Įsakymo 5.5 punktas). Įmonės dirbančiajam laiku (pagal darbo grafiką) neatvykus į darbovietę pakeisti darbo knygelės, VSDP išduodamas teritoriniame skyriuje. Asmenys, įsidarbinę po 1993 m. sausio 1 d. privalo pateikti darbdaviui VSDP (Įsakymo 10 punktas). Įsakymo 11 punkte nustatyta, kad asmenims atleidžiamiems iš darbo po 1993 m. sausio 1 d.: kai įmonės dirbantiesiems nebuvo išduoti VSDP, įrašai įrašomi darbo knygelėje įprastine tvarka; kai įmonės dirbantiesiems nebuvo išduoti VSDP, tačiau atleidžiamam darbuotojui anksčiau buvo pakeista darbo knygelė, įrašomi atitinkami įrašai jo VSDP ir nustatyta tvarka pateikiama informacija teritoriniam skyriui; kai įmonės darbuotojams buvo pakeistos darbo knygelės įrašai įrašomi VSDP ir nustatyta tvarka perduodama informacija teritoriniam skyriui.
22. Byloje pareiškėja nurodė, kad jai nėra nežinoma, kodėl priėmus minėtą Įsakymą vietoje darbo knygelės jai nebuvo išduotas VSDP. Pareiškėja, remdamasi tuo, kad jai 1991-04-17 gimė sūnus J. B. (byloje pateikti duomenys, patvirtinantys šią faktinę aplinkybę), dėsto, kad jai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogos. Dėl šios priežasties įrašai jos darbo knygelėje apie jos atleidimą iš darbo 1994-04-18 buvo padaryti įprastine tvarka, t. y. pagal Įsakymo Nr. 96 11.1 papunktį ir laikytinas pagrindiniu dokumentu, įrodančiu jos darbo stažą iki 1994-04-18.
23. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai VSDP buvo išduotas 1994-09-01. Jame yra įrašas, jog ji 1994-04-18 buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) pagal DSĮ 29 straipsnio 1 punktą ir šis įrašas patvirtintas inspektorės parašu ir VSDP antspaudu. Įrašyta, kad nuo 1994-09-01 buvo priimta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja.
24. Pareiškėja į bylą pateikė iš Vilniaus regioninio valstybinio archyvo duomenis – Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) dokumentų fonde 1984-1987 metais priimtus profsąjungos komiteto posėdžių protokolus, kuriais buvo priimti patvarkymai pareiškėjos, kaip darbuotojos, atžvilgiu. Pareiškėja į bylą taip pat pateikė jai 1986-03-24 išduotą profsąjungos bilietą. Šie duomenys ir darbo knygelėje padarytas įrašas Nr. 3 apie pareiškėjos priėmimą į (duomenys neskelbtini) vadove nuo 1981-04-28, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 1981 m. balandžio 28 d. iki 1987 m. gruodžio 14 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad kitų dokumentų, išskyrus minėtus duomenis bei darbo knygelę, VSDP, galinčių įrodyti, jog ji dirbo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1981-04-28 iki 1994-04-18, ji neturi. Pareiškėja teismui kartu su 2023-11-06 prašymu pateikė papildomus duomenis, patvirtinančius, jog ji kreipėsi dėl informacijos apie darbą (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1981-04-28 iki 1994-04-18 (buvo kreiptasi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, Maišiagalos seniūniją, Vilniaus rajono savivaldybės Archyvo poskyrį, Lietuvos profesinių sąjungos konfederaciją), tačiau, kaip nurodo pareiškėjos atstovė, jokių duomenų negavo.
25. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškime nurodė, kad Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija 2022-05-24 raštu Nr. 41 informavo, jog jokių duomenų apie pareiškėjos darbą pateikti negali, nes (duomenys neskelbtini) dokumentų, kurie priklauso ilgalaikiam saugojimui, federacijai neperduoti. Žinių, kur jie galėtų būti saugomi neturi. Dokumentų, įrodančių A. B. darbą (duomenys neskelbtini), nepavyko gauti ir iš kitų įstaigų (2022-03-08 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos raštas Nr. 029; 2022-06-30 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Archyvo raštas Nr. A53-201; 2022-12-27 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos raštas Nr. 132; 2023-04-26 Vilniaus regioninio valstybės archyvo raštas Nr. SP-1136). Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos, kaip draudėjos, byloje, kuri saugoma Vilniaus skyriuje, taipogi nėra duomenų nei apie A. B. 1993-1994 metais priskaičiuotas darbo užmokesčio sumas ir priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas, nei apie A. B. priėmimą į darbą ir atleidimą iš darbo 1993-1994 metais. (duomenys neskelbtini) 1993-1994 m. dokumentų Vilniaus skyriuje nėra. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį ir tai, kad socialinio draudimo pažymėjimas, remiantis Pensijų įstatymo 2 priedu, nėra dokumentas, galintis patvirtinti stažui prilyginamą laikotarpį ir juo negali būti vadovaujamasi apskaičiuojant iki 1993-12-31 įgytą stažą, o registre nėra duomenų apie pareiškėjos darbą 1994 metais.
26. Byloje kaip liudytojai buvo apklausti P. K. ir A. C., kurie tam tikru periodu dirbo kartu su pareiškėja (duomenys neskelbtini).
27. Pareiškėja pateikė į bylą A. C. ir P. K. darbo knygeles. Iš A. C. darbo knygelės matyti, kad: liudytoja 1984-09-12 buvo priimta dirbti buhaltere (duomenys neskelbtini) pervedimo tvarka (Protokol. Nr. 74 nuo 1984-09-18); 1991-03-14 atleista iš einamų pareigų, atsižvelgiant į tai, kad profsąjunginis klubas likviduotas, ir pervesta į (duomenys neskelbtini) (Prot. Nr. 19 nuo 1991-02-28). Iš liudytojo P. S. K. darbo knygelės matyti, kad: 1983-01-17 buvo išrinktas ir patvirtintas (duomenys neskelbtini) pirmininku; 1990-01-16 atleistas pasibaigus išrinkimo galiojimo laikotarpiui iš užimamų pareigų.
28. Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1990-02-15 potvarkiu Nr. 37p buvo nutarta (duomenys neskelbtini) reorganizuoti į kolūkį. Suinteresuoto asmens atstovė bylą nagrinėjant teismo posėdyje žodinio proceso tvarka sutiko, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja buvo darbo santykiuose iki 1991 m. vasario 28 d., t. y. kai (duomenys neskelbtini) buvo likviduotas.
29. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso (redakcija, galiojusi nuo 1988-01-01 iki 1990-07-12) 37 straipsnyje buvo numatyta, kad juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo (sujungimo, padalijimo ar prijungimo) būdu. Valstybinės organizacijos, kurios yra juridiniai asmenys, pasibaigia, remiantis sprendimu tų organų, kurie jas sprendimu steigia. Kooperatinės, taip pat valstybinės-kolūkinės ir kitokios valstybinės-kooperatinės organizacijos pasibaigia, remiantis įstatyme ir jų įstatuose (nuostatuose) nurodomais pagrindais. Visuomeninės organizacijos pasibaigia, remiantis jų įstatuose nurodomais pagrindais. Toks pats reguliavimas galiojo ir 1991 m. vasario 28 d.
30. Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodekso 43 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 1989-10-31 iki 1991-12-11) 1 dalyje buvo išvardinti darbo sutarties nutraukimo įmonės, įstaigos, organizacijos iniciatyva pagrindai. Vienas iš nurodytų pagrindų buvo kai įmonė, įstaiga, organizacija likviduojama.
31. Darbo įstatymų kodekso 197 straipsnyje (redakcija, galiojusi pareiškėjos nėštumo, gimdymo ir vaiko priežiūros laikotarpiu; nuo 1990-12-28) buvo numatyta, kad moterims duodamos nėštumo ir gimdymo atostogos – septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviems ir daugiau vaikų – septyniasdešimt kalendorinių dienų). Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos nepriklausomai nuo faktiškai iki gimdymo išnaudotų dienų skaičiaus. Moterų pageidavimu suteikiamos iš dalies apmokomos atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis pusantrų metų, mokant per tą laikotarpį pašalpas įstatymo nustatyta tvarka. Šias atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis bet kuriuo laiku iki vaikui sueis pusantrų metų. Jos įskaitomos į bendrąjį ir nepertrauktąjį darbo stažą, taip pat į darbo stažą pagal specialybę. Iš dalies apmokamos atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis pusantrų metų šeimos pasirinkimu gali būti suteikiamos vaiko tėvui, senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką.
32. Jau minėta, kad byloje yra pateikti duomenys, įrodantys, kad pareiškėjai 1991-04-17 gimė sūnus J. B.. Taigi, (duomenys neskelbtini) likvidavimo metu (1991 m. vasario 28 d.) pareiškėjai pagal įstatymą priklausė nėštumo ir gimdymo atostogos. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti, ar pareiškėja kreipėsi ir jei kreipėsi nuo kada jai buvo išduotos tokios atostogos. Tačiau, įvertinus tai, kad darbo knygelėje 1991 metais nebuvo padaryti įrašai apie jos atleidimą ir perkėlimą dirbti į kitą darbovietę, kaip tai buvo padaryta su liudytoja A. C., galima spręsti, jog tai nebuvo padaryta dėl to, kad pareiškėja buvo išėjusi į neštumo ir gimdymo atostogas, o likvidavus (duomenys neskelbtini), darbo teisiniai santykiai su pareiškėja automatiškai nutruko, o į kitą organizaciją perkelta nebuvo galimai dėl to, kad buvo nėščia (byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog pareiškėja į kitą darbovietę buvo priimta tik 1994-09-01; žr. VSDP).
Žemesnės instancijos teismas
33. Teismas nesutinka su pareiškėja, kad darbo knygelėje įrašas apie jos atleidimą iš darbo 1994-04-18 buvo padarytas įprastine tvarka, remiantis Įsakymo 11.1 papunkčio teisiniu reguliavimu, ir įrodo jos darbo stažą (duomenys neskelbtini) iki minėtos datos (Įsakymo 13 p.).
34. Jau minėta, kad pagal Įsakymo 11.1 papunktį, asmenims atleidžiamiems iš darbo po 1993 m. sausio 1 d., kai įmonės dirbantiesiems nebuvo išduoti VSDP, įrašai įrašomi darbo knygelėje įprastine tvarka. Tačiau ši nuostata turi būti aiškinama neatsiejamai nuo kitos Įsakymo nuostatos, kur buvo nurodyta, kad darbo knygelės keičiamos į valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus nuo 1993-01-01 iki 1993-12-31. Sisteminė šių nuostatų analizė, leidžia daryti išvadą, kad nuo 1994-01-01 nebegalėjo būti darbo knygelių, atitinkamai, ir negalėjo būti daromi juose įrašai, nes iki 1993-12-31 darbo knygelės turėjo būti pakeistos į valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus. Be to, kaip pažymėjo suinteresuotas asmuo, Socialinės apsaugos ministerijos 1993-12-24 įsakymu Nr. 138 nuo 1994-01-01 buvo nutrauktas darbo knygelių išdavimas ir buvo nustatyta, kad visi po šios datos darbo knygelėse padaryti įrašai pripažįstami neturintys juridinės galios.
35. Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 1981 m. balandžio 28 d. iki 1991 m. vasario 28 d. nepertraukiamai dirbo (duomenys neskelbtini). Šis juridinę reikšmę turintis faktas konstatuojamas, siekiant apskaičiuoti pareiškėjai priklausantį pensijų socialinio draudimo darbo stažą, siekiant gauti socialinio draudimo senatvės pensiją.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445 straipsniu, 448 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1981 m. balandžio 28 d. iki 1991 m. vasario 28 d. nepertraukiamai dirbo (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas – apskaičiuoti pareiškėjai priklausantį pensijų socialinio draudimo darbo stažą, siekiant gauti socialinio draudimo senatvės pensiją.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.