Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1945-1065/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-11-11
Bylos Nr.
1-1945-1065/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31966-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Jurevičienė
Kaltinamasis
K. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1945-1065/2019 m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31966-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.3; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 11 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) J. rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, teistas:

1) 2002 m. rugsėjo 26 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį, 6 dalį 10 MGL (1250 Lt) bauda ir 1 MGL (125 Lt) bauda, konfiskuojant turto už 200 Lt, teistumas išnykęs,

2) 2009 m. kovo 4 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, bausmes subendrinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta galutinė bausmė 30 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. R. 2019 m. liepos 28 d., apie 0.49 val. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ (patikros Nr. 0972399) 1 val. jam buvo nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, patikrinus neblaivumą antrą kartą 1.20 val. jam buvo nustatytas 1,94 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. R. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

K. R., apklaustas įtariamuoju, parodė, kad vartoti alkoholį jis pradėjo kažkur 2019 m. liepos 27 d. pavakary. Kiek tiksliai tuo metu buvo valandų, neprisimena, bet dar tikrai buvo šviesus paros metas. Gėrė ne vienas, kartu su juo alkoholį vartojo pas juos sodyboje buvę svečiai: sugyventinės A. sūnus T. K. ir jo bendradarbis. Jie buvo atvažiavę į svečius iš P. Jie visi trys gėrė viskį, kuris, kiek žino, yra 40 laipsnių stiprumo. Alkoholio nemaišė, gėrė tik viskį, jo tikrai išgėrė du, o gal netgi ir tris butelius 0,7 l talpos. Išgertas alkoholis jį labai paveikė, labai greitai pasijuto girtas. Dar pas juos buvo atėjusi kaimynė R. L., kuri taip pat gėrė viskį, bet jo išgėrė nedaug, gal du stikliukus. Jo sugyventinė A. kartu su jais viskio negėrė, ji rūpinosi maistu jiems ir jo dukrai G. Jis nematė, kad A. tą vakarą būtų gėrusi alkoholį. Kada ir dėl kokių priežasčių kaimynė R. iš jų sodybos išėjo, jis neprisimena, nes jau buvo gerokai girtas. Neprisimena, kad R. būtų susipykusi su jo sugyventine A. Taip pat neprisimena, kad vėliau pats būtų susipykęs su A. Kažkiek pamena, kad vienu metu T. ir jo draugas išėjo į šventę miestlyje. Kada tiksliai jie išėjo, negali pasakyti, nes laiko neįsidėmėjo. Galvoja, kad kalbėtis ir vartoti alkoholį jie galėjo 3–4 valandas ar netgi ilgiau. Taip pat kažkiek pamena, kad vis nueidavo pas G., kuri telefonu žaidė kambaryje, prašė įjungti kažkokį žaidimą kompiuteryje. Pamena, kad vienu metu jam kažkas liepė eiti miegoti. Kuriuo metu A. išėjo į šventę, negali pasakyti, net nėra tikras, ar ji į ją buvo išėjusi. Kažkuriam laikui jo sąmonė buvo visiškai aptemusi. Tikrai prisimena tai, kad su G. ėjo K. miesteliu namo, jau buvo visiškai tamsu. Jo atmintis atsigavo po smūgio, kaip vėliau suprato, po to, kai automobiliu atsitrenkė į vandens hidrantą. Tą prisimena, nes matyt buvo labai išsigandęs. Galvoje buvo tik viena mintis, kad vaiką reikia parvesti namo. Nuo to momento jo atmintis pradėjo atsigauti. Išlipęs iš automobilio, jis vienas jokio alkoholio tikrai negėrė. Prisimena, kad įėjo į gyvenamąjį namą, į kambarį. Lyg per miglą pamena pokalbį su A., kai ji klausė, ką jis prisidirbo. Ar tuo metu pas juos jau buvo atvažiavę policijos pareigūnai, irgi nepamena. Kai su G. parėjo į namus, parėjęs jis alkoholio tikrai nebevartojo, tą gerai prisimena, nes tada jam ne tas rūpėjo. Labiau rūpėjo, ar nebus sužalojęs dukros ir iš to išgąsčio pradėjo blaivėti. Taip pat lyg per miglą pamena, kad policijos pareigūnai girtumą alkotesteriu jam nustatinėjo du kartus. Jo parodytos promilės rodė tokį alkoholio kiekį, kiek jo buvo išgėręs, dar iki automobiliu išvažiuojant iš sodybos. Ir dabar negali pasakyti, kodėl ir pas ką ketino tą naktį nuvažiuoti, taip pat neprisimena, kaip automobilyje atsirado G., ar jis ją pakvietė važiuoti kartu, ar ji pati atsisėdo į automobilį. Visiškai pripažįsta savo kaltę, nes tikrai automobilį vairavo neblaivus, alkoholį, kurio kiekis vėliau buvo nustatytas jo organizme, jis suvartojo dar prieš išvažiuodamas automobiliu. Jau po eismo įvykio ar parėjęs į namus, alkoholio nebevartojo. Vairuotojo pažymėjimą yra turėjęs, tačiau šiuo metu teisės vairuoti transporto priemones neturi, nes nėra jos susigrąžinęs (2 t., b. l. 35–38, 42–43, 48–51);

liudytojas S. J. parodė, kad jis dirba UAB „P“ vandentvarkos ūkio meistru, vadovauja, prižiūri, šalina gedimus, susijusius su vandentiekio ir nuotėkų tinklais. Apie tai, kad Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) buvo nuverstas priešgaisrinis vandens hidrantas žino, nes hidrantas priklauso UAB „P“?. Bendrovėje vandens hidrantas, kaip atskiras objektas, nėra užpajamuotas, tai vandens tinklo sudedamoji dalis, o kadangi Pakruojo r., (duomenys neskelbtini)esanti vandens linija priklauso UAB „P“, tai visi priešgaisriniai vandens hidrantai, esantys šioje linijoje, yra UAB „P“ nuosavybė. Kad hidranto nebėra, jį informavo bendrovės direktoriaus pavaduotoja L. B. Informaciją jis gavo 2019 m. rugpjūčio 1 d., o kada hidrantas buvo nuverstas, tiksliai pasakyti negali (1 t., b. l. 69–74);

liudytoja A. K. parodė, kad šių metų liepos 27 d. K. miestelyje vyko šventė - Oninių atlaidai. Tą pačią dieną, šeštadienį iš ryto, kartu su sugyventiniu K. R. ir jo dukra G., iš Šiaulių atvažiavo į K., į turimą sodybą. Į K. atvažiavo būtent dėl to, kad ketino dalyvauti miestelio šventėje. Pavakary pas juos į svečius atvažiavo jos sūnus T. K., gyvenantis P. Kartu su juo atvažiavo ir jo bendradarbis R. K., kuris taip pat gyvena P. Vakare pas juos į svečius atėjo kaimynė R. L. Vyrai ir R. L. pradėjo gerti alkoholį, kiek pamena, jie gėrė viskį ir galėjo išgerti gal tris butelius 0,7 l talpos viskio. Ji kartu su jais viskio negėrė, gėrė alkoholinius kokteilius. K. dukra G. buvo kambaryje, žaidė telefonu, o jie visi buvo lauke, pavėsinėje. Vienu metu išgirdo, kaip kaimynė R. L. pradėjo ją apkalbėti – sugyventinio pradėjo klausti, kodėl jis su ja gyvena, sakė, kad jis jai greitai nebus reikalingas, nes vaikai užauginti ir t.t. Ji R. paklausė, kodėl ši apie ją taip kalba ir jos abi apsižodžiavo. R. supyko ir atsikėlusi išėjo. Į miestelio šventę išėjo ir sūnus su bendradarbiu. Namuose liko trise – ji, K. ir jo dukra G. K. pradėjo priekaištauti, kad nereikėjo su R. šitaip kalbėti ir tarpusavyje jie abu žodžiais susipyko. Matė, kad K. jau buvo gerokai girtas. Ji buvo pakankamai blaivi, nes kai vėliau pas juos į namus atvažiavo policijos pareigūnai, jai nustatė 0,6 promilių neblaivumą. K. ji pasakė, kad daugiau su juo nebesiginčys ir eina į miestelio šventę. Tuo metu galėjo būti gal be 15 minučių dvylikta nakties. K. kartu nėjo, sakė, kad bus namuose, o G. ir pati niekur nesivedė, nes buvo nakties metas. Kai išėjo iš namų, jai priklausančio automobilio „C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rakteliai liko pakabinti namuose, virtuvėje. Automobiliu ji nesinaudojo, nes pati neturi vairuotojo pažymėjimo, juo naudodavosi atvažiavę į sodybą pagelbėti vaikai. K. vairuotojo pažymėjimo taip pat neturi, niekada šiuo automobiliu nebuvo važiavęs, todėl automobilis visada ir buvo laikomas sodyboje. Išeidama į šventę, neturėjo minties, kad K. gali sugalvoti šiuo automobiliu kažkur važiuoti, anksčiau niekada taip nėra buvę, todėl net nepagalvojo raktelių paslėpti ar jų pasiimti kartu su savimi. Kai išėjo į miestelio šventę, net nespėjus nueiti iki jos vietos, susitiko į namus grįžtantį savo sūnų su bendradarbiu. Jie patarė į šventę neiti, nes ten likę visai nedaug žmonių ir nieko įdomaus nebevyksta. Ji jų paklausė, kartu su sūnumi ir jo bendradarbiu parėjo į namus. Nuo to momento, kai išėjo iš namų, iki to momento, kai jau buvo parėję prie namų, galėjo praeiti gal apie 15 minučių laiko. Pamatė, kad į negyvenamą sodybą, esančią priešais jų sodybą, yra įvažiavęs žymėtas policijos automobilis. Kai priėjo arčiau, sūnus pareigūnų paklausė, ko jie čia ieško, nes sodyba yra negyvenama. Pareigūnai mandagiai pasakė, kad greičiausiai jie bus atvažiavę pas juos. Pasižiūrėjusi į savo kiemą pamatė, kad jame nebėra automobilio. Pareigūnai jai iš karto pasakė gavę pranešimą, kad iš jų kiemo automobiliu išvažiavo neblaivus vyras ir su savimi išsivežė mažametį vaiką. Išgirdusi tokias naujienas, ji dar įbėgo į namo vidų, tikrai nerado nei K., nei G., todėl pareigūnams pasakė, kad greičiausiai taip ir bus, nes namuose nebėra nei sugyventinio, nei jo dukros, nebėra automobilio raktelių, o kieme nebėra automobilio. Pareigūnai išvažiavo sakydami, kad važiuoja automobilio ir jame esančių žmonių ieškoti. Tik jiems išvažiavus, ji nuėjo į lauko virtuvę. Ten nuėjo ir sūnus su draugu. Kaip vėliau paaiškėjo, kol jie buvo lauko virtuvėje, į namus parėjo K. su G., bet pas juos jie atėję nebuvo, grįžę į sodybą, įėjo į gyvenamąjį namą ir ten patamsyje sėdėjo. Labai greitai po išvažiavimo tie patys policijos pareigūnai sugrįžo. Jie pasakė, kad rado automobilį netoliese K., jis yra sudaužytas, bet jame nebuvo nei K., nei G. Ji leido pareigūnams apžiūrėti namus ir šie rado K. ir G. kambaryje. Jai pačiai tai buvo netikėta. Pareigūnai K. nustatė girtumą ir jį išsivežė į areštinę, jai liepė laukti vaiko teisių specialistų, kurie atvykę turės išspręsti klausimą, ką daryti su G. Automobilio raktelius ir patį automobilį sugyventinis tikrai pasiėmė be jos žinios ir leidimo, nes, prieš jai išeinant į šventę, absoliučiai nebuvo jokios kalbos, kad jis kažkur važiuos, net žodžiu susipykus jis neužsiminė, kad išvažiuos, todėl ji ramiai namuose paliko ir raktelius, ir automobilį. Jeigu būtų nujautusi, kad K. gali taip pasielgti, net nebūtų niekur ėjusi, būtų pasilikusi namuose, nes dabar nukentėjo pati – laikosi vairuotojo pažymėjimą, bet nebeturi automobilio (1 t., b. l. 96–112);

liudytojas S. Š. parodė, kad dirbant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu, 2019 metų liepos mėnesį, tiksliai dienos nepamena, apie 1 val. nakties, kartu su vyresniuoju tyrėju M. L. važiuodami keliu Pakruojis - Klovainiai, K. miestelio pradžioje, P. gatvėje, pastebėjo nuo kelio į pievą nuvažiavusį automobilį „C“, valstybinių numerių nepamena. Nei automobilyje, nei aplink jį žmonių nebuvo, automobilio salone rado automobilio registracijos liudijimą, todėl buvo nustatyta automobilio savininkė, kurios vardo ir pavardės taip pat nepamena. Įformino eismo įvykį, nes buvo sugadintas kelio ženklas ir priešgaisrinis vandens hidrantas. Kas vairavo automobilį žinojo dar prieš aptinkant automobilį, nes kolega A. Š. radijo ryšiu buvo pranešęs, jog minėtu automobiliu link Šiaulių važiuoja girtas vyriškis su 11 metų dukra. Kai aptiko automobilį, vairuotojo ir keleivių nebuvo, todėl kas vairavo automobilį nematė, vairuotojas prie automobilio nebuvo grįžęs (1 t., b. l. 129–134);

liudytojas A. Š. parodė, kad jis kažkiek prisimena įvykį, kai Pakruojo r., K. miestelyje eismo įvykio metu buvo apgadintas vandens hidrantas, o automobilį vairavusiam vyrui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes paaiškėjo, kad jis vairavo neblaivus, jam buvo nustatyta daugiau kaip 1,51 promilės girtumas. Kada tiksliai šis įvykis buvo, nepamena, tai galėjo būti šių metų liepos mėnesio pabaigoje, savaitgalį, nes kaip tik tą dieną K. miestelyje vyko Oninių atlaidų šventė. Apie vidurnaktį, dirbant ekipaže su Reagavimo skyriaus tyrėju V. A., iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas nurodymas nuvykti į K., kur yra kilęs triukšmas, girdisi vaikų verkimas. Pagal nurodytą adresą nuvažiavus į K., buvo rasta negyvenama sodyba. Kol vaikščiojo po sodyba, juos užkalbino vienas vaikinas, kuris klausė, ko yra ieškoma būtent šioje sodyboje, nes ji yra negyvenama. Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad jie yra atvažiavę ne į tą sodybą, reikia nuvažiuoti į kitoje kelio pusėje esančią sodybą. Kai nuvažiavo į kitą sodybą, joje rado tą patį jaunuolį, su kuriuo prieš tai kalbėjosi, buvo dar vienas jaunuolis, kuris sakėsi esąs atvykęs iš P. Taip pat buvo viena moteris, kuri pasisakė esanti sodybos šeimininkė A. K. Iš viso sodyboje buvo trys žmonės. Šeimininkės pradėjo klausti, dėl kokių priežasčių sodyboje buvo girdimas triukšmas, o ji atsakė, kad žodžiu susipyko su savo sugyventiniu, kurio vardas lyg K., kuris sėdo į automobilį ir išvažiavo iš sodybos. Moteris teigė, kad dėl kilusio triukšmo niekam jokių pretenzijų neturi, tačiau jos sugyventinis išvažiavo girtas. Sugyventinio išvažiavimo aplinkybių, tiksliau ar ji leido sugyventiniui savo automobiliu išvažiuoti, ar ne moteris nekonkretizavo, bet iš jos emocijų suprato, kad tokiu sugyventinio elgesiu moteris nebuvo patenkinta, pergyveno, kad automobilis gali būti sudaužytas. Kadangi moteris nurodė, kad automobiliu iš kiemo išvažiavo būtent sugyventinis, jis suprato, kad tuo metu, kai sugyventinis išvažiavo, moteris kieme buvo ir viską matė. Apie tai, kad namuose buvo mažametė mergaitė, kuri išvažiavo kartu su jos sugyventiniu tėvu, moteris nesakė nei žodžio. Matė, kad sodyboje esančioje pavėsinėje buvo stalas, ant kurio buvo ir tuščių butelių nuo alkoholio, ir nugertų butelių, ir lėkščių, todėl suprato, kad sodyboje, iki atvykstant policijos pareigūnams, vyko išgertuvės. Moteris nurodė savo automobilio modelį ir markę, bet teigė nežinanti valstybinio numerio ženklų. Kadangi automobilis buvo registruotas moters vardu, patikrinus duomenų bazėse esančią informaciją, automobilio numeris buvo nustatytas, jo pradėta ieškoti. Važinėjant po K. ir miestelio apylinkes, automobilis nebuvo rastas, tačiau labai greitai, kitas dirbęs policijos pareigūnų ekipažas, informavo, kad ieškomas automobilis yra rastas prie įvažiavimo į K., jis yra nuvažiavęs nuo kelio, apgadintas, tačiau žmonių automobilyje nėra. Nuvažiavus į nurodytą vietą, automobilis atitiko ieškomo automobilio požymius, todėl buvo nuspręsta surasti automobilio vairuotoją. Kurį laiką dar pavažinėjo po miestelį, tačiau vyro niekur nerado. Dar kartą nuvažiavo į tą pačią sodybą. Tik įvažiavus į sodybos kiemą, iš karto priėjo ta pati moteris – sodybos šeimininkė. Iš kurios patalpos ji priėjo nematė. Moteriai iš pradžių nesakė, kad jos automobilis yra surastas, tiesiog paklausė, ar jos sugyventinis negrįžo į namus. Ji atsakė, kad sugyventinis tikrai negrįžo, nors jos elgesys sukėlė įtarimų - matėsi, kad moteris yra dar labiau susijaudinusi, nei buvo anksčiau. Ji geranoriškai leido apžiūrėti namus. Į namo vidų nuėjo V. A., kuris labai greitai iš namo išėjo kartu su vienu vyru. Jis pats tuo metu buvo paėjęs toliau, kalbėjosi su jaunuoliu, kuris prieš tai sakėsi esantis atvažiavęs iš P. Kai priėjo prie vyro, matė, kad jis yra girtas, tai matėsi iš vyro koordinacijos ir iš kalbos. Jis prisipažino, kad tai jis išvažiavo sugyventinės automobiliu. Kur ketino nuvažiuoti, vyras neakcentavo, tik lyg minėjo, kad buvo nuvažiavęs iki žiedo, o po to apsisuko ir grįžo, nes matė stovintį policijos automobilį. Vyras pats prisipažino, kad yra girtas, sakė, kad gėrė sodyboje su sugyventinės sūnumi ir jo draugu. Vyras buvo nežymiai susižalojęs. Jiems besikalbant kieme, iš namo išėjo gal dešimties metų mergaitė. Iki įtariamąjį išvežant į areštinę, jam buvo nustatytas girtumas. Prieš jam pučiant į alkotesterį pirmą kartą, vyro klausė, ar penkiolikos minučių laikotarpyje nėra valgęs, gėręs alkoholio ar rūkęs, vyras patikino, kad nieko panašaus nėra daręs. Tiek vienu pūtimu, tiek antru pūtimu vyrui buvo nustatyta beveik dvi promilės neblaivumo. Vyras sakė, kad grįžęs į namus nebegėrė, gėrė tik prieš išvažiuodamas automobiliu (1 t., b. l. 135–138);

liudytoja R. L. parodė, kad šių metų liepos mėnesį, K. miestelyje vykusios Oninių šventės metu, šeštadienį, apie 19 val., ji nuėjo pas savo jaunystės draugę A. K., kuri K. turi sodybą, bet kartu su sugyventiniu K. R. gyvena Š. Kai nuėjo į jų sodybą, joje, pavėsinėje, jau vyko išgertuvės. Jose dalyvavo pati A., jos sugyventinis K., A. sūnus T. K. ir dar vienas nepažįstamas vyras, kaip vėliau suprato – T. draugas. Alkoholį vartojo ir A. ir K., kiek prisimena, visi gėrė viskį. Matė, kad sodyboje buvo ir K. nepilnametė dukra ir du A. vaikai, kurie buvo grįžę iš A. Vėliau abu A. vaikai išėjo į miestelyje vykusią gegužinę, o K. dukra būdavo kambaryje. Sodyboje pas A. ji pabuvo kažkur iki 23 val.–23.30 val. Išėjo, kai sodyboje prasidėjo pykčiai. Pirmiausiai K. supyko dėl to, kad T. draugas netyčia sudaužė ant stalo buvusią plytelę. Praėjus kuriam laikui su K. susipyko A. sūnus T. Iš pradžių ji bandė vyrus raminti, bet pamačiusi, kad vyrai nesiklauso, ji A. sodyboje nepasiliko, išėjo namo. Išeidama su A. nesusipyko, jai būnant sodyboje jokių muštynių nebuvo, visi konfliktai buvo tik žodiniai. Kai išėjo, A. priklausantis tamsios spalvos automobilis „C“, kurio markės ir valstybinio numerio ženklų nežino, stovėjo kieme, niekas niekur neketino juo važiuoti ir apie tai nebuvo jokios kalbos. Daugiau tą vakarą į A. sodybą sugrįžusi nebebuvo. Kad, jau jai išėjus, K. minėtu automobiliu išvažiavo ir K. nuvertė vandens hidrantą, sužinojo tik po kurio laiko, perskaičiusi straipsnį spaudoje. Kiek anksčiau kartu su jais yra tekę dalyvauti išgertuvėse, A. niekada išgėrusiam K. niekur neleisdavo automobiliu važiuoti. Kokiomis aplinkybėmis ir kokiu tikslu jis A. automobiliu išvažiavo šį kartą, ji negali pasakyti, nes to nežino, tuo metu jų sodyboje nebebuvo (1 t., b. l. 139–144);

liudytoja J. R. parodė, kad ji žinojo, jog jos mažametė dukra G. R. kartu su savo tėvu K. R., apie penkias dienas iki avarijos, buvo apsistoję K., pas K. R. draugę A. K. 2019 m. liepos 28 d., apie 4 val., jai paskambino vaikų teisių darbuotoja, kuri pranešė, kad G. yra ligoninėje. Paklausus, kas nutiko ir ar G. viskas gerai, ši paaiškino, kad K. R., būdamas neblaivus, padarė avariją ir įtarus, kad G. yra sužeidimų, ši buvo išvežta į ligoninę. K. R. buvo išvežtas į areštinę. G. teigė, kad tėvas vairavo automobilį, taip pat minėjo, kad, jai nubudus po avarijos, ji matė, kaip tėvas laksto aplink mašiną ir renka mašinos detalės, todėl padarė išvadą, kad dukra buvo trumpai praradus sąmonę. G. minėjo, kad tą vakarą ant stalo buvo daug alkoholinių gėrimų. G. nurodė, kad tėvas išgertuvių metu susipyko su drauge A., kuri išvarė K., to pasėkoje prižadino pačią G. ir išvarė ją iš namų. Mergaitė teigė, kad vyro draugė A. tempė ją už plaukų, taip ją išvarydama į kiemą be batų. Vaikas, atsidūręs kieme, pamatė, kad tėvas įsėdo į automobilį, todėl įsėdo taip pat, kad nebūtų palikta ir jie išvažiavo. K. su dukra po konflikto važiavo į savo namus Š., daugiau žmonių automobilyje nebuvo. Kaip G. nurodė, automobilyje tėvas pastebėjo, kad neturi rakto nuo namų ir tuomet staigiai pradėjo stabdyti. Po avarijos G. su tėvu pėsčiomis ėjo atgal į K., greičiausiai pasiimti rakto ar ieškoti pagalbos, kokiu atstumu nuo K. įvyko avarija, nežino. Po avarijos, kaip teigė G., atėjus iki A. namų, jau stovėjo policijos pareigūnai, tai alkoholio K. po avarijos vartoti negalėjo. Automobilyje, kaip G. nurodė, alkoholio neturėjo (1 t., b. l. 150–155);

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 28 d .dirbant ekipaže "5055" ir patruliuojant Pakruojo r., K. mstl., 0.03 val. buvo gautas pranešimas, kad K., (duomenys neskelbtini), kaimynų namuose galimai vyksta konfliktas, girdisi verkianti moteris bei vaikai. Nuvykus pasitiko A. K., kuri paaiškino, kad susipyko su neblaiviu sugyventiniu K. R. Konfliktas buvo žodinis, smurtas nebuvo naudotas. Konfliktas jų tarpe kilo, nes neblaivus sugyventinis pasiėmė automobilio raktelius ir juo išvyko. 0.49 val. buvo gautas kito policijos ekipažo pranešimas, kad K. mstl., P. gatvėje pastebėjo atitinkantį automobilį „C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris yra nuvažiavęs nuo kelio, apgadinęs vandens hidrantą ir kelio ženklą. Vairuotojas yra pasišalinęs. Ieškant automobilio vairuotojo K. R., jis buvo surastas savo namuose, jam buvo prakirsta lūpa. Paklausus, ar jis vairavo automobilį ir kodėl pasišalino iš įvykio vietos, K. R. paaiškino, kad yra neblaivus ir išsigando. Alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 7510“ (patikros Nr. 0972399) 1 val. jam buvo nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, o 1.20 val. jam buvo nustatytas 1,94 promilių neblaivumas. 3.50 val. iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos buvo gautas telefoninis pranešimas, kad į skyrių buvo pristatyta G. R.. Ji pristatyta iš eismo įvykio (1 t., b. l. 7–8);

apžiūros protokole nurodyta, kad Pakruojo r., K. mstl., (duomenys neskelbtini), 75 metrų atstumu nuo K. miestelio pradžios ženklo, stovi apgadintas vandens hidranto padas. Nuo jo 21,3 m atstumu stovi apgadintas automobilis „C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi priekiu į K. miestelio pusę. Automobilio viduje tarp priekinių ir galinių automobilio sėdynių guli stiklinis 1 litro talpos škotiško viskio „Cveen Margot“ butelis su skysčio likučiais. Automobilio sugadinimai užfiksuoti transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole, automobilis užplombuotas ir išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Iš jo paimtas stiklinis butelis su skysčio likučiais, K. R. Lietuvos Respublikos piliečio pasas, automobilio registracijos liudijimas, du automobilio rakteliai, spynos raktas, pakabukas ir užrakto pultelis, įvykio vietoje taip pat paimtas vandens hidrantas (1 t., b. l. 14–24);

kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad automobilis stovi nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies išilgai kelio. Apžiūros atlikimo vieta – Pakruojo r., K. mstl., P. g., kelio Pakruojis-Klovainiai 4 km. Apžiūra atliekama tamsiu paros metu, lietuje. Kelio danga – šlapias asfaltas. Kaip protokolo priedas sudarytas planas sutartiniais ženklais pažymint eismo įvykio vietą (1 t., b. l. 25–29);

transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad automobiliui „C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiam A. K., yra sulūžęs priekinis bamperis, įskilęs priekinis stiklas, išlūžęs dešinės pusės priekinis ratas, įlenktas variklio dangtis ir priekinis dešinysis sparnas, išdužęs priekinis dešinysis žibintas su posūkio rodikliu, sulūžę radiatoriaus grotelės, suveikusi priekinė dešinės pusės oro pagalvė. Automobilio viduje, priekinės panelės kairėje pusėje, prie vairo matoma dėmė, panaši į kraują (1 t., b. l. 30–39);

VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikų pranešime nurodyta, kad į klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centrą G. R., gim. xxxx m., buvo pristatyta 2019 m. liepos 28 d., 3.15 val. Jai nustatytas galvos sumušimas. Objektyvios apžiūros metu išorinių sužalojimų nebuvo nustatyta (1 t., b. l. 53);

daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad priešgaisrinis vandens hidrantas raudonos spalvos, 92 cm aukščio. Tvirtinimo pagrindas kvadrato formos, visuose keturiuose kampuose matomos skylės tvirtinimui. Ant stovo yra užrašai su nurodytomis techninėmis charakteristikomis. Hidrantas purvinas, išorinių sugadinimų nematyti (1 t., b. l. 57–62).

Kaltinamojo K. R. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę –automobilį „C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis)). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (2 t., b. l. 60–62), kuriame nurodyta, jog įtariamasis K. R. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė leisti paskirtą baudą sumokėti per 10 mėnesių.

Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo K. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 60 MGL (3000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, siūlo paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, siūlo K. R. paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, ir turto konfiskavimą, valstybės naudai išieškant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam K. R. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis K. R. teistas, teistumas išnykęs (2 t., b. l. 6–7, 9–11), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), administracine tvarka metų laikotarpiu baustas (2 t., b. l. 12–15), nedirbantis (2 t., b. l. 17), Užimtumo tarnyboje registruotas (2 t., b. l. 16). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) K. R. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – 60 MGL (3000 eurų) baudą (BK 47 straipsnio 1–2 dalys, 3 dalies 2 punktas, 5 dalis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis K. R. prisipažino esąs kaltas, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam K. R. į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 28 d. 1.21 val. iki 2019 m. liepos 28 d. 11.25 val. (2 t., b. l. 18, 22), tai yra, viena para, kas prilyginama 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunktis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Nors K. R. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad padaryta veika susijusi su šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, keliančiu didelį pavojų kelių eismo saugumui bei visuomenei, K. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (BK 68 straipsnis).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju K. R. vairuotas automobilis „C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jo sugyventinei A. K. Todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti kaltinamajam ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, tai yra, valstybės naudai išieškant konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 992 eurų (1 t., b. l. 56) (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis).

Kaltinamajam K. R. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (2 t., b. l. 52–53) panaikintina, nes jis tokios teisės neturi, o kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (2 t., b. l. 55–56), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

2019 m. rugpjūčio 5 d. priimtas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, apribojant A. K. nuosavybės teises į jai priklausantį automobilį „C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2020 m. vasario 5 d. (1 t., b. l. 115–117), panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilis „C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo rakteliai, registracijos liudijimas, apžiūros talonas, raktas su pakabuku, paliktini savininkei A. K. (1 t., b. l. 124–127);

stiklinis butelis su skysčio likučiu, paimtas įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 14–15), saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariate, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas, įpareigojant tai atlikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatą;

vandens hidrantas, paimtas įvykio vietoje, grąžintas UAB „P“ įgaliotam atstovui S. J., įpareigojant jį daiktą saugoti (1 t., b. l. 88–89), paliktinas bendrovei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nuspredžia :

K. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę K. R. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 28 d. 1.21 val. iki 2019 m. liepos 28 d. 11.25 val., tai yra vieną parą, kas prilyginama 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad likusi baudos dalis – 38 MGL (1900 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai eurų)) – turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamasis turės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, K. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, K. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, valstybės naudai išieškant konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 992 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt du) eurus.

K. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilį „C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo raktelius, registracijos liudijimą, apžiūros taloną, raktą su pakabuku, palikti savininkei A. K.;

stiklinį butelį su skysčio likučiu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti, įpareigojant tai atlikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatą;

vandens hidrantą, palikti UAB „P“.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2019 m. rugpjūčio 5 d. priimtą nutarimą, skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, apribojant A. K. nuosavybės teises į jai priklausantį automobilį „C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Kristina Jurevičienė