Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pardavėja R. B. buvo pasirašytinai supažindinta ir žinojo apie draudimą parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. 2019-03-14 kasininkei – pardavėjai R. B. kilo abejonių dėl pirkėjo tinkamo amžiaus alkoholiniams gėrimams įsigyti, ji paprašė pirkėjo parodyti asmens dokumentą, pažiūrėjo į jį, tačiau suklydo jį įvertindama ir nepažiūrėjo į kasos aparato ekraną, kuris sufleravo, nuo kokios datos gimusiam pirkėjui galima parduoti alkoholinius gėrimus. Taigi, R. B. įgyvendino AKĮ 18 str. 5 d. reikalavimus, tačiau dėl paprasčiausio išsiblaškymo ir / ar žmogiškos klaidos, pardavė alkoholinių gėrimų 19 m. pirkėjui.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą jame išdėstytais argumentais ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjos argumentus, kad jos veiksmuose nėra kaltės. Atkreipia dėmesį į tai, kad Įstatymo 18 straipsnyje yra įtvirtintos objektyviai pasireiškiančios faktinės aplinkybės, kurias konstatavus, atsakomybė kyla subjektui ne dėl jo subjektyvaus ryšio su atitinkamu pažeidimu (kaltės formos klausimas), bet dėl konkretaus subjekto valios aspekto konstatavimo, t. y. vertinant, ar konkretus subjektas išreiškė savo valią, kad būtų įgyvendintos faktinės aplinkybės, kuriomis nesilaikoma Įstatymo reikalavimų visa šių reikalavimų apimtimi. Pareiškėjui, kaip licencijų turėtojui, užtenka nustatyti pažeidimo, numatyto normos dispozicijoje faktą, kad kiltų atsakomybė už minėtos nuostatos pažeidimą. Departamento pozicija neprieštarauja teisės teorijoje suformuluotai elgesio taisyklės pažeidimo sudėties sampratai. Nustatyto draudimo pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Šio teisės pažeidimo kvalifikavimui neturi juridinės reikšmės pareiškėjos akcentuojamas vienos iš subjektyviosios pažeidimo pusės dalių – kaltės – pasireiškimas. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė. Juridinio asmens kaltė nustatoma nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą. Ir nors pareiškėja nurodo, kad imasi prevencinių priemonių, kad nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai, tačiau tai nepanaikina pareiškėjo atsakomybės įvykus teisės pažeidimui.

Taip pat atsakovas kritiškai vertina pareiškėjos skundo argumentus dėl paskirtos baudos sumažinimo. Jo nuomone, paskirta bauda individualizuota tinkamai, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes. Atsakomybė už Įstatymo 18 str. 4 d. 3 p. pažeidimą numatyta Įstatymo 34 str. 4 d. Už šį pažeidimą įmonės baudžiamos nuo 289 Eur iki 868 Eur. Departamentas nei pareiškėjos atsakomybę sunkinančių nei lengvinančių aplinkybių nenustatė. Be to, įvertino, jog pareiškėją per 2019 metus Departamentas baudžia trečią kartą už Įstatymo 18 str. 4 d. 3 p. pažeidimą. Šią aplinkybę Departamentas vertino kaip neigiamai charakterizuojančia pareiškėją. Departamentas, atsižvelgęs į aplinkybių visumą, pažeidimų pobūdį skyrė pareiškėjai mažesnę baudą nei sankcijoje nustatytas baudos vidurkis, t. y. 500 Eur. Departamento nuomone, pareiškėjos nurodyti argumentai, jog darbuotoją informavo pasirašytinai, ėmėsi techninių priemonių užtikrinant Įstatymo reikalavimų laikymąsi, alkoholinio gėrimo kaina buvo nedidelė, pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, toje prekybos vietoje pažeidimas padaromas pirmą kartą, nepatenka į lengvinančių aplinkybių sąrašą, nustatytą Įstatymo 34 str. 8 d., todėl jų Departamentas ir nepripažino lengvinančiomis aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjai paskirta 500 Eur bauda už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimus (el. b. l. 7-10), teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau - Policijos komisariato) 2019 m. kovo 19 d. raštu Nr. 10-S-20424(11.24E-10) pateikta medžiaga nustatyta, kad Bendrovei priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), parduodami alkoholiniai gėrimai asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. 2019 m. kovo 14 d. apie 19.00 val. Bendrovės parduotuvėje Bendrovės pardavėja R. B., veikdama Bendrovės vardu, kontrolinį pirkimą atliekančiam pirkėjui T.K. (gim. 2000-04-24), jaunesniam kaip 20 metų, už 2,38 Eur pardavė vieną skardinę alaus „Utenos“ (0,568 litro talpos, 5 proc. alk. tūrio) ir vieną skardinę alaus „Utenos Kriek“ (0,568 litro talpos, 4,6 proc. alk. tūrio).

Departamentas 2019 m. kovo 14 d. surašė protokolą Nr. ATK2-63, kuriame konstatavo, jog pareiškėja, turi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, 2019 m. kovo 14 d. apie 19.00 val. Bendrovės parduotuvėje Bendrovės pardavėja R. B., veikdama Bendrovės vardu, naudai ir interesais, kontrolinį pirkimą atliekančiam pirkėjui T.K. (gim. 2000-04-24), jaunesniam kaip 20 metų, pagal kasos kvitą Nr. 454/504650?0002 už 2,38 Eur pardavė vieną skardinę alaus „Utenos“ (0,568 litro talpos, 5 proc. alk. tūrio) ir vieną skardinę alaus „Utenos Kriek“ (0,568 litro talpos, 4,6 proc. alk. tūrio).

Departamento direktorius už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą 2019 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. ATK2-79/19 pareiškėjai skyrė ekonominę sankciją – 500 Eur baudą.

Pareiškėja skunde neginčija paties alkoholinių gėrimų pardavimo asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų, fakto, tačiau prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, teigdama, kad Departamentas neįrodė pareiškėjos kaltės.

Pareiškėjos teigimu, konkretus Įstatymo 18 str. 4 d. 3 p. pareigos turinys nėra atskleidžiamas, todėl ūkio subjektas turi laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Pareiškėja nurodo žinanti teisės aktų reikalavimus ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų užkirstas kelias teisės aktų reikalavimų pažeidimui. Jos teigimu, nagrinėjamu atveju sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau yra visa eilė lengvinančių aplinkybių: Bendrovė ėmėsi visų nuo jos priklausančių veiksmų tam, kad jos valdomoje parduotuvėje alkoholiniai gėrimai asmenims iki 20 metų nebūtų parduodami, pažeidimą padariusi kasininkė – pardavėja R. B. buvo supažindinta su draudimu pardavinėti alkoholinius gėrimus asmenims iki 20 metų, tai ji ir padarė, paprašė pirkėjo parodyti asmens dokumentą. Be to, bendrovė administracine tvarka už AKĮ pažeidimus minėtoje prekybos vietoje anksčiau nebuvo bausta.

Departamentas atsikerta, jog pareiškėjos nurodyti argumentai, kad darbuotoją informavo pasirašytinai, ėmėsi techninių priemonių užtikrinant Įstatymo reikalavimų laikymąsi, alkoholinio gėrimo kaina buvo nedidelė, pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, toje prekybos vietoje pažeidimas padaromas pirmą kartą, nepatenka į lengvinančių aplinkybių sąrašą, nustatytą Įstatymo 34 str. 8 d., todėl jų Departamentas ir nepripažino lengvinančiomis aplinkybėmis.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog darbuotoja R. B. buvo pasirašytinai supažindinta, jog draudžiama parduoti alkoholinių gėrimų jaunesniems kaip 20 metų asmenims (2017-12-20 patvirtinimas, el. b. t.1, b. l. 58-59). 2019 m. kovo 14 d. pardavėjai kilo abejonių dėl pirkėjo tinkamo amžiaus alkoholiniams gėrimams įsigyti, ji paprašė parodyti asmens dokumentą, pažiūrėjo į jį (ši aplinkybė nurodyta ir Nutarime), tačiau suklydo jį įvertindama ir nepažiūrėjo į kasos aparato ekraną, kuris sufleravo, nuo kokios datos gimusiam pirkėjui galima parduoti alkoholinius gėrimus. Taigi, pardavėja dėl žmogiškos klaidos pardavė alkoholinius gėrimus 19 metų pirkėjui. Tai ji pripažino ir 2019-03-14 paaiškinime dėl įvykio aplinkybių, nurodydama, jog: „19.10 val. aptarnavau vyriškį, kuris pirko dvi skardines alaus. Prieš įmušant prekes į kasą, paprašiau pateikti asmens dokumentą <...>, pažiūrėjus į asmens dokumentą, nepaskaičiavau, kiek jam realiai yra metų, perkamas prekes nuskenavau, išmušiau čekį <...>. Buvo labai didelis darbo krūvis, aptarnavau daug žmonių <...>“ (el. b. t. 1, b. l. 37). Pareiškėjos pateiktas į bylą 2019-03-22 Įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo kaltės patvirtina, jog pardavėja – kasininkė R. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu buvo atleista iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą nuo 2019 m. kovo 22 d. (el. b. t. 1, b. l. 13).

AKĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 1 d.) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.

AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Šis draudimas yra absoliutus ir adresuotas visiems ūkio subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, kurie pagal atitinkamą licenciją savo ūkio veikloje verčiasi prekyba šiais gėrimais. Nustatytu teisiniu reglamentavimu siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu ir jo daromą neigiamą poveikį žmogaus sveikatai (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-577/2014, 2017 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-432-822/2017).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Taigi, ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai (žr., pvz., 2012-09-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012).

Byloje nėra ginčo dėl atsakovės nustatytų faktinių aplinkybių, tai yra, kad 2019-03-14 pareiškėjai priklausančios parduotuvės kasininkė – pardavėja R. B. pardavė alkoholinių gėrimų 19 m. pirkėjui. Tačiau pareiškėja Departamento priimtą Nutarimą ginčija, teigdama, kad Departamentas neįrodė pareiškėjos kaltės.

Pagal AKĮ 33 straipsnio 1 dalį fiziniai asmenys už šio įstatymo pažeidimus atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka. AKĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už šio įstatymo pažeidimus baudas įmonėms <...> pagal savo kompetenciją turi teisę skirti Departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, institucija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota išduoti žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importo licencijas, savivaldybių institucijos ir policija. Toks teisinis reguliavimas nagrinėjamos bylos kontekste reiškia, kad Bendrovės darbuotojos veiksmų teisinis vertinimas nėra teisiškai reikšmingas vertinant, ar yra pagrindas taikyti atsakomybę juridiniam asmeniui už atitinkamų AKĮ nustatytų reikalavimų pažeidimą. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ekonominės sankcijos ūkio subjektams (juridiniams asmenims) taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys (darbuotojai ir kt.) buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (žr., pvz., 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1497/2014, 2016 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1232-143/2016).

Ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais (pvz., LVAT 2009-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-678/20109).

Nagrinėjamu atveju kritiškai vertinti pareiškėjos argumentai, kad jos veiksmuose nėra kaltės. Pažymėtina, jog Įstatymo 18 str. įtvirtintos objektyviai pasireiškiančios faktinės aplinkybės, kurias konstatavus, atsakomybė kyla subjektui ne dėl jo subjektyvaus ryšio su atitinkamu pažeidimu (kaltės formos klausimas), bet dėl konkretaus subjekto valios aspekto konstatavimo, t.y. vertinant, ar konkretus subjektas išreiškė savo valią, kad būtų įgyvendintos faktinės aplinkybėmis, kuriomis nesilaikoma Įstatymo reikalavimų visa apimtimi. Byloje nustatyta, jog alkoholiniai gėrimai buvo parduoti asmeniui jaunesniam kaip 20 metų Pareiškėjos vardu ir interesais. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys, be to, ir pati pareiškėja pardavimo fakto neginčija, vadinasi pareiškėja yra tinkamas subjektas, kuriam taikoma ekonominė sankcija už Įstatymo 18 str. 4 d. 3 p. pažeidimą.

Įstatymo 18 str. 4 d. 3 p. įtvirtintas reikalavimas, draudžiantis parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, yra imperatyvus. Iš šios normos dispozicijos matyti, jog joje įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis. Teisės pažeidimas formaliose sudėtyse yra baigtas, kai pažeidėjas atliko veiksmus, kurie yra įstatymo draudžiami. Šiuo atveju pareiškėjos atsakomybei atsirasti užtenka, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų. Taigi, teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog pareiškėjai, kaip licencijos turėtojai, užtenka nustatyti pažeidimo, numatyto normos dispozicijoje faktą, kad kiltų atsakomybė už minėtos nuostatos pažeidimą.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjos atsakomybei kilti už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą neturi reikšmės, kaip pareiškėja (jos darbuotoja) naudojosi įstatymo leidėjo suteikta ir AKĮ 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise tikrinti pirkėjų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Šiuo atveju akivaizdu, kad Bendrovės darbuotojos nepakankamas rūpestingumas, atidumas ir lėmė, kad alkoholinių gėrimų įsigijo jį pirkti neturintis teisės asmuo.

Taigi, teismas atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Departamentas teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai konstatavo AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nustatyto draudimo pažeidimą pareiškėjos atžvilgiu.

Pareiškėja teigia, jog nagrinėjamu atveju sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau yra lengvinančių aplinkybių: Bendrovė ėmėsi veiksmų tam, kad jos valdomoje parduotuvėje alkoholiniai gėrimai asmenims iki 20 metų nebūtų parduodami, pažeidimą padariusi kasininkė – pardavėja buvo supažindinta su draudimu pardavinėti alkoholinius gėrimus asmenims iki 20 metų; bendrovė administracine tvarka už AKĮ pažeidimus minėtoje prekybos vietoje nubausta pirmą kartą, todėl prašo sumažinti paskirtą 500 Eur baudą.

AKĮ 34 straipsnis reglamentuoja ekonominių sankcijų už šio įstatymo pažeidimus taikymą. Atsakomybė už AKĮ 18 str. 4 d. 3 p. pažeidimą numatyta Įstatymo 34 str. 4 d. – už šį pažeidimą įmonės baudžiamos nuo 289 Eur iki 868 Eur bauda.

Įstatymo 34 str. 7 d. nustatyta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Įstatymo 34 str. 8 d. numato, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės <...> savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. Įstatymo 34 str. 9 d. numato, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės <...> kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo šio Įstatymo reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus.

Individualizuodamas baudą Departamentas pareiškėjos atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatė. Departamentas įvertino, kad per 2019 metus pareiškėją Departamentas baudžia trečią kartą už Įstatymo 18 str. 4 d. 3 p. pažeidimą (2019-02-28 nutarimas Nr. ATK2-36/19, 2019-04-04 nutarimas Nr. ATK2-63/19). Nutarime nurodyta, jog bendrovę neigiamai charakterizuoja aplinkybė, kad Departamentas panašaus pobūdžio pažeidimus nustato jau ne pirmą kartą. Tačiau nagrinėjamu atveju Pareiškėjai paskirta įstatymo sankcijos už padarytą pažeidimą mažesnė nei vidurkis (578,50 Eur) piniginė bauda.

Sutiktina su atsakovės argumentais, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepatenka į lengvinančių aplinkybių sąrašą, nustatytą Įstatymo 34 str. 8 d., todėl, teismo vertinimu, paskirta ekonominio poveikio priemonė yra adekvati padarytam pažeidimui, o baudos sumažinimas neatliktų nuobaudai keliamų tikslų ir pažeistų visuomenės bei kitų ūkio subjektų interesus.

Teismas, įvertinęs skundžiamo Nutarimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, konstatuoja, kad Departamento priimtas Nutarimas pareiškėjos atžvilgiu šiuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, atliktas jas patvirtinančių įrodymų vertinimas, nurodytos konkrečios AKĮ nuostatos, kuriose nustatytas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teismas neturi pagrindo jį naikinti. Nutarimas visiškai atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus AKĮ 39 straipsnyje.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Departamento 2019 m. gegužės 2 d. nutarimas Nr. ATK2-79/19 yra teisėtas ir pagrįstas, Departamentas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė AKĮ nuostatas. Nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjos skunde išdėstytais ir kitais argumentais, todėl UAB „Palink“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Nutarimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Palink“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.