Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Starapolė“ atstovei advokatei Laurai Daumantaitei,

dalyvaujant atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Noringė“ atstovui advokatui Erikui Rugieniui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Starapolė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Noringė“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylą nagrinėjant 2020 m. gegužės 6 d. teismo posėdžio metu (2020 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio garso įrašas 01.39 – 02.10 min) ieškovė per atstovę žodžiu atsisakė reikalavimo pripažinti 2019 m. gegužės 27 d. užskaitymo sutartį tuo faktiniu pagrindu, kad buvo pažeistas imperatyvus CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Ieškovės atstovė nurodė, jog šios bylos nagrinėjimo teisme metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr e3K-3-7-278/2019 suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, jog įmonės bankroto administratorius neturi subjektinės teisės reikšti ieškinio dėl bankrutavusios įmonės sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu. Todėl teismo sprendimo aprašomojoje dalyje plačiau nepasisakoma dėl ieškovės ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, įrodinėjant užskaitymo sutartimi pažeidus CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą.

Susipažinus su ieškovės argumentais dėl restitucijos taikymo būdo, su jais nesutinkama.

Kai sandoris, pagal kurį asmuo gavo turtą, pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Restitucijos taikymo esmė yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal pripažintą negaliojančiu sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkurdamos ankstesnę padėtį. Anksčiau buvusios padėties atkūrimas reiškia tai, kad nė viena iš šalių negali įgyti daugiau teisių ar suvaržyti savo pareigų palyginti su tuo, kiek jų turėjo iki sudarydama sandorį, dėl kurio negaliojimo restitucija taikoma. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Pakeisti restitucijos būdą galima tik išimtinais atvejais, kai dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Šiuo konkrečiu atveju yra visos būtinos sąlygos ir pagrindai taikyti restituciją natūra, todėl atsakovės argumentai dėl restitucijos negalimumo natūra atmestini kaip visiškai nepagrįsti, kadangi išimtinų aplinkybių, dėl restitucijos taikymo natūra negalimumo, šiuo konkrečiu atveju nėra. Ieškovė nurodo, jog perduotas turtas nebuvo inventorizuotas, todėl grąžinus likusį turtą (atsargas) bankroto administratorius faktiškai nežinotų, ar tai yra tikrai tas pats, ieškovui priklausęs, perleistas turtas. Šie ieškovės teiginiai atmestini kaip visiškai nepagrįsti, kadangi šalių sudarytos 2019 m. gegužės 24 d. kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties priede yra pateiktas detalus parduodamo - perkamo turto sąrašas su inventoriniu numeriu.

Atsakovė bylą nagrinėjant teisme, 2019 m. gruodžio 4 d. buvo pareiškusi priešieškinį ieškovei, jame suformulavo reikalavimus: pripažinti negaliojančia atsakovės ir ieškovės 2019 m. gegužės 24 d. sudarytą kilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, pripažinti negaliojančia atsakovės ir ieškovės 2019 m. gegužės 27 d. sudarytą tarpusavio užskaitymo sutartį, taikyti restituciją, įpareigoti UAB „Noringė“ grąžinti gautą turtą pagal pirkimo pardavimo sutartį UAB „Starapolė“. Kauno apygardos teisme 2020 m. gegužės 6 d. gautas atsakovės pareiškimas, kuriame nurodoma, kad atsakovė atsisako nuo priešieškinio, jai žinomos atsisakymo nuo priešieškinio teisinės pasekmės. Teismas vertina, kad atsakovės atsisakymas nuo priešieškinio priimtinas, tokią teisę atsakovė turi (CPK 42, 140 straipsniai), ieškovės atstovė neprieštaravo atsakovės prašymui, todėl teismas atsakovės atsisakymą nuo priešieškinio priima, civilinę byla šioje dalyje nutraukia (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl juridinio asmens sudarytos su kitu juridiniu asmeniu užskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu actio Pauliana (Pauliano ieškinys), bendrovės bankroto administratorei įrodinėjant, jog sandoris sudarytas bendrovei esant nemokiai, šiuo sandoriu neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš bendrovės kreditorių, pažeidžiant atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, dėl ko sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, dėl restitucijos būdo parinkimo.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje, yra nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2016 m. vasario 29 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, kuria UAB „Noringė“ išnuomojo UAB „Starapolė“ negyvenamąsias patalpas, esančias Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), nuomininkei mokant kas mėnesį 709,76 Eur plius PVM sumą. Ieškovė su atsakove 2019 m. gegužės 24 d. sudarė kilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, kuria ieškovė pardavė atsakovei įvairius kilnojamuosius daiktus už 108 849 Eur sumą, šalys susitarė, kad atsakovė sumokės ieškovei 108 849,16 Eur sumą iki 2019 m. gegužės 27 d. 2019 m. gegužės 27 d. UAB „Starapolė“ ir UAB „Noringė“ sudarė užskaitymo sutartį, kurioje šalys konstatavo, jog „Starapolė“ skolinga „Noringei“ 108 849,16 Eur pagal 2016 m. vasario 29 d. patalpų nuomos sutartį Nr. 02-29/16, o „Noringė“, pagal 2019 m. gegužės 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir 2019 m. gegužės 25 d. sąskaitą, skolinga „Starapolei“ 108 849,16 Eur už įsigytus kilnojamuosius daiktus. Tarpusavio reikalavimų užskaitymo sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė tapo neskolinga ieškovei, o ieškovė - atsakovei. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartimi UAB „Starapolė“ buvo pripažinta nemokia, jai iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartimi UAB „Noringė“ iškelta restruktūrizavimo byla (civilinė byla Nr. B2-1041-413/2020).

Dėl užskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia

Įmonių nemokumą reglamentuojančiuose įstatymuose nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik pažymimi ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir (ar) galima įtaka įmonės mokumui. Bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal ĮBĮ administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Nagrinėjamos bylos kontekste CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana (Pauliano ieškinys) institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis bankroto administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus (užskaitymą kaip nagrinėjamu atveju), dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Tokį ieškinį turi teisę reikšti ir bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Įstatymų leidėjas tiek galiojusiame Įmonių bankroto (toliau sprendime ir ĮBĮ), tiek Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau sprendime ir JANĮ) yra įtvirtinęs, kad įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Todėl byloje yra nustatyta pirmoji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga.

Tas aplinkybes, jog ginčijama užskaitymo sutartimi buvo pažeistos kitų bendrovės kreditorių teisės ir turtiniai interesai, ieškovė įrodinėjo tomis aplinkybėmis, kad sandorį bendrovė sudarė būdama nemoki, jos turtinė padėtis po užskaitymo dar labiau pablogėjo, sumažėjo bendrovės kreditorių galimybės patenkinti turimus reikalavimus iš bendrovės turto, sandorių buvo suteikta pirmenybė vienam iš kreditorių UAB „Noringė“, nors jai prievolė sumokėti skolą dar nebuvo suėjusi. Šios aplinkybės išnagrinėjus bylą teismo posėdyje, pasitvirtino.

Teismas nustatė, kad bankroto byla UAB „Starapolė“ buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartimi. Kauno apygardos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, jog iš bendrovės 2019 m. gegužės 30 d. sudarytų finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos) matyti, kad bendrovė turto turėjo 466 389 Eur sumai, jos įsipareigojimai kreditoriams sudarė 690 780 Eur sumą. Per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. UAB „Starapolė“ dirbo nuostolingai, turėjo 12 317 Eur nuostolių, įmonė buvo skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 3 012 Eur, valstybės ir savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams 21 227,74 Eur. UAB „Starapolė“ vardu neturėjo registruoto nekilnojamojo turto, registruotų transporto priemonių. Įmonės kreditoriniai įsipareigojimai sudarė 690 780 Eur, o debitoriniai reikalavimai sudarė 36 026, 68 Eur sumą. Šios aplinkybės įrodo, kad iki ginčijamos byloje užskaitymo sutarties sudarymo, bendrovė „Starapolė“ jau buvo nemoki, nes jos pradelsti įvykdyti įsipareigojimai kreditoriams viršijo turimo turto masę. Kad bendrovės finansinė padėti dar labiau pablogėjo, sudarius su atsakove 2019 m. gegužės 24 d. tarpusavio skolų užskaitymo sutartį, įrodo ta aplinkybė, kad bendrovė skolų užskaitymo sutarties pagrindu atsisakė 108 849,16 Eur reikalavimo iš tuo metu mokios bendrovės „Noringė“ pagal sudarytą 2019 m. gegužės 24 d. kilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutartį. Teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog užskaitymo sutartis buvo sudaryta dar 2019 m. gegužės 27 d., nelaukiant, kol sueis terminas UAB „Noringė“ sumokėti 108 849,16 Eur sumą pagal kilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutartį. Šiuo atveju susitariančios šalys tik deklaravo, kad yra susidaręs UAB „Noringė“ įsiskolinimas pagal kilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutartį, nors terminas sumokėti skolą dar nebuvo užskaitymo sutarties sudarymo dienai pasibaigęs.

Teismas sprendžia, kad ieškovės turima debitorinio reikalavimo 108 849,16 Eur suma galėjo būti padengta bent dalis UAB „Starapolė“ įsipareigojimų bendrovės kreditoriams. Kartu teismas nustatė, jog ginčijamos užskaitymo sutarties sudarymo metu bendrovė buvo neatsiskaičiusi su VSDF valdyba 3 012,68 Eur sumai, turėjo pradelstus įsiskolinimus valstybės ir savivaldybių biudžetams, bei valstybės pinigų fondui 21 227,74 Eur sumai. Teismas sprendžia, kad ginčijama byloje užskaitymo sutartis pažeidė pirmesnės eilės kreditorių – VSDFV ir valstybės bei savivaldybių interesus, bei ir kitų bendrovės kreditorių turtines teise, kurių skolų mokėjimai terminai, priešingai nei „Noringės“, užskaitymo sutarties sudarymo dienai jau buvo praleisti. Nurodomais motyvais teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė ir antrąją actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygą – esminį bendrovės kreditorių teisių pažeidimą.

Byloje nėra ginčo tarp šalių, jog ieškovė nepraleido sutrumpinto vienerių metų actio Pauliana ieškiniui pareikšti, kaip tai numato CK 6.66 straipsnis, todėl yra nustatyta ir trečioji Actio Pauliana taikymo sąlyga.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina ieškovės įrodinėjamą aplinkybę, kad ieškovė neprivalėjo sudaryti 2019 m. gegužės 24 d. užskaitymo sutarties. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Būtinybės sudaryti sandorį pagrindais gali būti šalių ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas, kiti iš įstatymų ar įgaliotų institucijų sprendimų atsirandantys imperatyvai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė buvo įsipareigojusi, susitarusi ar įgaliotos institucijos, bei imperatyvios įstatymo normos įpareigota sudaryti užskaitymo sutartį su atsakove. Bendrovė „Starapolė“ buvo įsteigta tam, kad vykdyti ūkinę finansinę veiklą, turėti iš to pajamas ir gauti pelną. Sudarydama užskaitymo sutartį, ieškovė veikė priešingai bendrovės veiklos tikslams, toks veikimas neatitiko juridinio asmens, veikiančio savo ir bendrovės kreditorių interesais standartų. Užskaitymo sutarties pagrindu nebuvo gautos jokios piniginės lėšos, kurias ieškovė būtų galėjus panaudoti atsiskaitymams su kreditoriais, buvo atsisakyta gauti lėšas iš tuo metu mokios bendrovės „Noringė“. Šiais motyvais sprendžiama, kad ieškovė įrodė ketvirtąją CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygą.

Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų yra sandorį sudarančių šalių nesąžiningumas, jų žinojimas ar turėjimas žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia bendrovės, kitų asmenų, bendrovės kreditorių teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 47 punktą). Pagal bendrąjį civilinės teisės principą sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu tol, kol jo nesąžiningumas neįrodytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga. Nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos negali būti aiškinamos per plačiai, nes jos nustato išimtį iš bendros taisyklės, kad skolininko nesąžiningumą turi įrodyti kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 64 punktas).

Teismas nustatė, kad ieškovė, sudarydama užskaitymo sutartį, žinojo apie savo sunkią finansinę būklę, kaip minėta pirmiau šiame sprendime, bendrovė 2016 metais turėjo 24 497 Eur nuostolių, o 2017 metais nuostolių suma siekė 123 370 Eur, o 2018 m. nuostoliai sudarė 66 720 Eur sumą, 2019 metų gegužės mėnesį įmonės kreditoriniai įsipareigojimai sudarė 690 780 Eur sumą. Teismas sprendžia, kad ieškovė žinojo, jog ginčijama užskaitymo sutartis dar labiau apsunkins bendrovės finansinę padėtį, šiuo sandoriu bus atsiskaityta su skolininke, kuriai skolos mokėjimo terminas nėra suėjęs ir kad bus pažeisti kitų bendrovės kreditorių interesai. Ieškovės nesąžiningumą liudija ir ta aplinkybė, jog bendrovei beveik po mėnesio nuo užskaitymo sutarties sudarymo buvo iškelta bankroto byla, pastebėtina, kad bankroto byla buvo keliama pagal bendrovės „Starapolė“ vienintelės akcininkės ir bendrovės direktorės E. G. pareiškimą. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodomas aplinkybes sprendžia, kad ieškovė, sudarant užskaitymo sutartį, buvo nesąžininga.

Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas preziumuoti sandorio šalių nesąžiningumą, vadovaujantis LR CK 6.67 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuris numato, jog preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo. 2019 m. gegužės 24 d. sudarytos kilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties 3 punkte numatyta, jog sutartą kainą pirkėja privalo sumokėti pardavėjai iki 2019 m. gegužės 27 d. Vadovaujantis LR CK 1.122 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis terminų skaičiavimo taisykles, terminas įvykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį būtų pradelstas tik 2019 m. gegužės 28 d. Užskaitymo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta 2019 m. gegužės 27 d., t.y. nesibaigus terminui įvykdyti „Noringei“ sutartinius įsipareigojimus pagal 2019 m. gegužės 24 d. kilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties nuostatas.

Teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovė turėjo pareigą pasidomėti kitos sutarties šalies finansine būkle, vengti sandorio su nemokia, didelių finansinių sunkumų turinčia bendrove, siekti atsisakyti savo intereso patenkinimo, taip išvengiant sandorio nuginčijimo actio Pauliana pagrindu teisinių padarinių. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovę su atsakove siejo ir sudaryta 2016 m. vasario 29 d. patalpų nuomos sutartis, kuria UAB „Noringė“ išnuomojo UAB „Starapolė“ negyvenamąsias patalpas, esančias Marijampolėje, nuomininkei mokant kas mėnesį 709,76 Eur plius PVM sumą. Ta aplinkybė, kad 2019 metų gegužės mėnesį UAB „Starapolė“ buvo įsiskolinusi „Noringei“ 108 849,16 Eur sumą pagal minėtą nuomos sutartį. Atsakovei be abejo buvo žinoma apie susidariusią skolą, apie tai, kad nuomininkė beveik 110 mėnesių nemoka patalpų nuomos mokesčio, todėl atsakovei turėjo kilti pagrįstų abejonių, sudarant užskaitymo sutart su nemokia bendrove. Šios aplinkybės, papildomai pagrindžia įrodinėjamą aplinkybę, jog šalys, sudarydamos užskaitymo sutartį, buvo nesąžiningos (CPK 178 straipsnis, CK 6.66 straipsnio 2 dalis).

Nurodomais motyvais teismas patenkina ieškovės ieškinį, panaikina skundžiamą byloje užskaitymo sandorį (CPK 178 straipsnis, CK 6.66 straipsnis).

Dėl restitucijos taikymo pripažinus sandorį negaliojančiu

Esminė įstatymo leidėjo nuostata yra ta, jog sandorį pripažinus negaliojančiu, taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo pradžių), arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Actio Pauliana atveju restitucijos taikymo ypatumus nustato CK 6.66 straipsnio 4 dalis. Tais atvejais, kai dėl sandorio nuginčijimo kreipiasi bankrutuojančios įmonės administratorius, teismas atsižvelgia į ieškovės bankrutuojančios įmonės prašomą taikyti restitucijos būdą ir apimtį, bet nėra jų saistomas. Taikydamas restituciją, teismas įgyvendina jam įstatymo suteiktą teisę spręsti dėl restitucijos būdo ir apimties (CK 6.145 straipsnio 2 dalis), tačiau nustatant kitokį, nei siūlomas prašančiojo asmens restitucijos būdą, tai nevertintina kaip ieškinio ribų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015).).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, prašė taikant restituciją grąžinti ieškovei reikalavimo teisę į atsakovę ir priteisti ieškovei iš atsakovės 108 849,16 Eur skolą, kildinamą iš šalių 2019 m. gegužės 24 d. sudarytos kilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutarties. Teismas vertina, jog ieškovės siūlomas restitucijos taikymo būdas yra pagrįstas, tokiu būdu bus atkurta ieškovės turtinė padėtis, buvusi iki ginčijamos byloje užskaitymo sutarties sudarymo. Atsakovė neginčija, kad nėra sumokėjusi ieškovei 108 849,16 Eur sumą už pirktus kilnojamuosius daiktus pagal 2019 m. gegužės 24 d. pirkimo pardavimo sutartį, o patys atsakovės pirkti kilnojamieji daiktai yra atsakovei priklausančiose patalpose, esančiose Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), kurie paliekami pirkėjos žinioje. Atsižvelgiant į tai, kad pareikštu ieškiniu bankroto administratorius pirmiausia gina bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus, teismas sprendžia, jog panaikinus ginčijamą užskaitymo sutartį, priteisus skolos sumą ieškovei, kartu grąžintina atsakovei reikalavimo teisė į ieškovę pagal 2016 m. vasario 29 d. patalpų nuomos sutartį 108 849, 16 Eur sumai. Tokiu būdu būtų apgintos ne tik bankrutavusios bendrovės „Starapolė“ ir jos kreditorių teisės, bet ir RUAB „Noringė“, bei jos kreditorių teisės restruktūrizavimo byloje, kadangi atsakovė turės galimybę pareikšti 108 849, 16 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Starapolė“ bankroto byloje (CK 6.66 straipsnio 4 dalis, CK 6.145 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Nagrinėjamoje byloje ieškovės ir atsakovės atstovai nepateikė prašymų priteisti bendrovėms jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Bylą nagrinėjant teisme valstybės turėtos išlaidos (popierinės b. l. 1) nesudarė minimalios poįstatyminiais aktais nustatytos priteistinos sumos, todėl šalims nepaskirstomos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančia uždarosios akcinės bendrovės „Starapolė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Noringė“ 2019 m. gegužės 27 d. sudarytą tarpusavio reikalavimų užskaitymo sutartį.

Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Starapolė“ (į. k. 304189373) iš restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Noringė“ (į. k. 151346578) 108 489,16 Eur skolos sumą.

Grąžinti restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Noringė“ 108 849,16 Eur reikalavimo teisę bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Starapolė“ pagal šalių sudarytą 2016 m. vasario 29 d. patalpų nuomos sutartį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.