- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- 2-1704-450/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- Luminor Bank AS, Lietuvoje
- Trečiasis asmuo
- valstybinė įmonė „Turto bankas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nutarties, pagal pareiškėjo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bajorkiemis“ 2019 m. rugpjūčio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys valstybinė įmonė „Turto bankas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (toliau ir – Bankas), pateikė skundą, kuriuo prašo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Bajorkiemis“ 2019 m. rugpjūčio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta: „Kadangi bendra galiojančiomis teismo nutartimis ir kreditorių susirinkimo nutarimais patvirtinta BUAB „Bajorkiemis“ administravimo išlaidų suma šiuo metu sudaro 165 486,62 Eur, nustatyti sekančią administravimo išlaidų paskirstymo proporciją: iš lėšų, gautų už įkeistą turtą hipotekos kreditoriui Luminor Bank AS dengti 142 547,59 Eur patirtų administravimo išlaidų, iš kitų bankroto proceso metu gautų lėšų dengti 22 921,03 Eur administravimo išlaidų“, pripažinti negaliojančiu bei patvirtinti 113 709,24 Eur BUAB „Bajorkiemis“ administravimo išlaidų sumą, nustatyti administravimo išlaidų proporciją: iš lėšų, gautų už įkeistą turtą hipotekos kreditoriui Luminor Bank AS dengti 49 394,02 Eur patirtų administravimo išlaidų, iš kitų bankroto proceso metu gautų lėšų dengti 64 315,22 Eur administravimo išlaidų.
2. Nurodė, kad administratorius neteisingai apskaičiavo faktiškai patirtų administravimo išlaidų sumą, įtraukdamas per dideles sumas už: 1) iki pirmojo kreditorių susirinkimo už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. iki 2009 m. balandžio 3 d. patirtas ir faktiškai apmokėtas administravimo išlaidas, 2) 2012 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintas išlaidas turto apsaugai; 3) ekspertizės išlaidas. Administravimo išlaidų suma sudaro 113 709,24 Eur, o ne kaip nurodo administratorius – 165 468,62 Eur. Administratorius nepagrįstai nurodo, jog patirtos ir faktiškai apmokėtos administravimo išlaidos už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. iki 2009 m. balandžio 3 d. sudaro 53 323,20 Eur, ši suma yra maksimali, kurią patvirtino Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi. Kreditoriai turėtų apmokėti tik faktiškai patirtas administravimo išlaidas, o ne maksimaliai apskaičiuotas pagal teismo nutartį išlaidas, todėl išlaidos už minėtą laikotarpį sudarė 30 200,35 Eur. Administratorius nurodo, jog 2012 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimas patvirtino 36 203,38 Eur išlaidų turto apsaugai, tačiau išlaidos turto apsaugai yra 9 991,75 Eur. Išlaidos turto apsaugai turi būti tvirtinamos tik už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d., o paskaičiuotos po 2013 m. balandžio 30 d. yra nepagrįstos, nes administratorius netinkamai vykdė savo pareigas, nesutikdamas vykdyti kreditorių susirinkimo sprendimus nutraukti fizinę turto apsaugą, t. y. dėl turto saugojimo pabaigos, kas sąlygojo papildomų išlaidų patyrimą. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 2 dalį, įsipareigojimai, kuriais viršyta sąmata, dengiami iš asmeninių administratoriaus lėšų. Administratorius teikia tvirtinti ekspertizės išlaidas 2 424,90 Eur sumoje, tačiau pareiškėjas šias išlaidas jau yra apmokėjęs iš savo lėšų, todėl jos visai neturėtų būti įtraukiamos į administravimo išlaidų sąmatą.
3. Administratorius neteisėtai į bankroto procese įmonės gautų pajamų sąrašą įskaičiavo pareiškėjo gautas draudimo išmokas – 225 367,46 Eur ir 86 216,40 Eur (viso 311 583,86 Eur). Ši draudimo išmoka nėra įmonės pajamos, kadangi BUAB „Bajorkiemis“ niekada šios draudimo išmokos nebuvo gavusi. Tiek iškėlus, tiek neiškėlus bankroto bylą, sudegus pastatui, draudimo išmoką būtų gavęs naudos gavėjas – pareiškėjas, kurio naudai buvo įkeistas pastatas ir kuris, iš gautos draudimo išmokos sumos, turėjo dengti bei dengė pareiškėjo skolininkų G. R. ir L. U. įsiskolinimus. Taigi, administratorius klaidingai nurodo, kad pareiškėjo gauta 311.583,86 Eur draudimo išmoka yra BUAB „Bajorkiemis“ pajamos, gautos iš įkeisto turto pardavimo, ir dėl to klaidingai išskaičiuoja proporciją ir pareiškėjui tenkančią mokėti administravimo išlaidų dalį. Skaičiuojant pareiškėjui tenkančią mokėti administravimo išlaidų dalį, turi būti laikoma, kad pajamos gautos iš įkeisto turto pardavimo sudaro 73 459,86 Eur, o ne 385 043,72 Eur.
4. Administratorius neteisingai skaičiuoja proporcijas, t. y. kokia dalimi turėtų būti dengiamos administravimo išlaidos iš pajamų, gautų iš įkeisto turto ir iš kitų pajamų. Teisinga administravimo išlaidų proporcija turėtų būti nustatyta tokia: tiesioginės turto administravimo išlaidos dengiamos iš įkeisto turto pajamų – 23 505,56 Eur; kitos administravimo išlaidos 90 203,68 Eur (t. y. bendros administravimo išlaidos 113 709,24 Eur atėmus tiesiogines turto administravimo išlaidas), iš kurių 28,70 proc. dengiamos iš įkeisto turto pajamų – 25 888,46 Eur; iš kitų bankroto proceso metu gautų lėšų dengiama 64 315,22 Eur (bendros administravimo išlaidos 113 709,24 Eur atėmus tiesiogines turto administravimo išlaidas 23 505,56 Eur ir atėmus kitas išlaidas, kurios dengiamos iš įkeisto turto 25 888,46 Eur).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 11 d. nutartimi pareiškėjo Luminor Bank AS skundą dėl BUAB „Bajorkiemis“ 2019 m. rugpjūčio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, pripažinimo negaliojančiu, atmetė.
6. Dėl administravimo išlaidų iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad kreditoriai turėtų apmokėti tik faktiškai patirtas administravimo išlaidas, o ne maksimaliai apskaičiuotas pagal teismo nutartį išlaidas. Administratorius neviršijo teismo skirtų administravimui iki pirmojo kreditorių susirinkimo lėšų, jos buvo patirtos, tačiau faktiškai neišmokėtos, nes tuo metu įmonėje nebuvo lėšų. Teismas sprendė, kad tuo atveju, jei įmonėje būtų piniginių lėšų, iš kurių administratorius dar tuo metu būtų galėjęs panaudoti ne 30 200,35 Eur, bet visą 53 323,20 Eur sumą – visa ši suma būtų ne tik faktiškai patirta, bet ir apmokėta. Teismas pažymėjo, kad 2008 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkimas vienbalsiai patvirtino administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo, kurioje administratorius informavo kreditorius, jog administravimo lėšų skola už ataskaitinį laikotarpį sudaro 80 593 Lt (23 341,35 Eur). Teismas darė išvadą, jog 23 341,35 Eur suma pagrįstai įtraukta į administravimo lėšų sąmatą.
7. Dėl išlaidų turto apsaugai. Teismas nustatė, kad BUAB „Bajorkiemis“ kreditoriai 2012 m. gruodžio 20 d. susirinkime nutarė, negavus geresnių pasiūlymų, palikti galioti apsaugos sutartį su uždarąja akcine bendrove „Vyčio komisarai“. 2013 m. kovo 29 d. kreditoriai priėmė nutarimą atnaujinti elektros energijos tiekimą, atstačius elektros energijos tiekimą, bet ne vėliau kaip iki 2013 m. balandžio 30 d., nutraukti fizinę apsaugą. Elektros energijos tiekimas nebuvo atnaujintas. 2013 m. lapkričio 21 d. kreditoriai priėmė nutarimą pratęsti fizinę turto apsaugą. Su šiuo nutarimu nesutiko pareiškėjas, teikė skundą bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. netęsti fizinės turto apsaugos, tačiau teismas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 3 d. panaikino nutarimą dėl fizinės turto apsaugos. Todėl teismas sprendė, jog administratorius pagrįstai į administravimo išlaidų sąmatą įtraukė 36 203,38 Eur, nes fizinę apsaugą turėjo pagrindą nutraukti įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarčiai, lėšos už apsaugą apskaičiuotos iki 2014 m. vasario 13 d., todėl į administravimo išlaidų sąmatą įtrauktos pagrįstai.
8. Dėl ekspertizės išlaidų. Teismas nustatė, kad pagal kreditorių susirinkimo nutarimą dėl taikos sutarties su draudimo bendrove tvirtinimo, išlaidas sumokėjo DNB bankas, tačiau tai nereiškia, kad tokias kreditorių patvirtintas išlaidas bankroto administratorius gali netraukti į ataskaitas. Teismas vertino, kad šias išlaidas administratorius įtraukė pagrįstai į administravimo sąmatą. Kadangi bankas jas apmokėjo, tai ši suma turėtų būti išskaičiuota iš bankui priklausančios apmokėti administravimo išlaidų dalies, bankui atsiskaitant su bendrove.
9. Dėl proporcijų skaičiavimo. Teismas pripažino, jog draudimo išmoka yra bankroto proceso metu gautos įmonės pajamos, nes tai yra lėšos, gautos už įmonės turtą, todėl administratorius apgrįstai 311 583,86 Eur draudimo išmoką įtraukė į bendrovės gautas lėšas bankroto proceso metu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Pareiškėjas Luminor Bank AS prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmes – tenkinti pareiškėjo skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Administratorius apskaičiavo maksimalią sumą, kurią 2008 m. gruodžio 1 d. teismo nutartis leido naudoti ir pateikė ją kreditoriams tvirtinti kaip faktiškai patirtas administravimo išlaidas, kurias kreditoriai turėtų apmokėti. Tačiau kreditoriai turėtų apmokėti tik faktiškai patirtas administravimo išlaidas, o ne maksimaliai paskaičiuotas pagal teismo nutartį išlaidas. Faktiškai patirtos ir apmokėtos administravimo išlaidos už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. balandžio 3 d. sudarė 30 200,35 Eur, o ne administratoriaus nurodyta maksimali teismo nutartimi leista naudoti administravimo išlaidų suma (53 323,20 Eur).
10.2. Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Administratorius pateikė lentelę, kurioje surašytos visos patirtos išlaidos per visą bankroto laikotarpi, iš kurios neaišku, kokias konkrečiai išlaidas sudaro patirti, bet neapmokėti 23 122,85 Eur. Vien ta aplinkybė, jog teismo patvirtinta šios rūšies išlaidų sąmata nebuvo viršyta, nepatvirtina administravimo išlaidų panaudojimo pagrįstumo. Taigi, administravimo išlaidų pagrįstumas, bei jų būtinumas, nebuvo vertintas.
10.3. Nuo 2013 m. balandžio 30 d. nebuvo jokio galiojančio kreditorių susirinkimo nutarimo, kurio pagrindu administratorius galėtų tęsti turto apsaugą. Neaišku kokiu pagrindu administratorius nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2013 m. lapkričio 21 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo, kuriame buvo nuspręstą pratęsti turto apsaugą, tęsė turto apsaugą. 2013 m. lapkričio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl turto apsaugos pratęsimo neįsigaliojo, nes Bankas jį apskundė, o 2014 m. vasario 3 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nutarimas buvo panaikintas, todėl neįsigaliojusio kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu tęsti turto apsaugos, taip pat nebuvo pagrindo. Visą laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 30 d. administratorius turtą saugojo savo nuožiūra, nepritarus kreditoriams. 2014 m. vasario 3 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo pasisakyta, kad saugoti turtą yra neracionalu ir tai yra lėšų švaistymas.
10.4. Administratoriaus teikia tvirtinti 2 424,90 Eur ekspertizės išlaidas, kurias Bankas jau yra apmokėjęs iš savo lėšų, todėl jos iš viso neturėtų būti įtraukiamos į administravimo išlaidų sąmatą.
10.5. Administratorius neteisėtai į bankroto procese įmonės gautų pajamų sąrašą įskaičiavo Banko gautas draudimo išmokas, t. y. 225 367,46 Eur ir 86 216,40 Eur (iš viso 311 583,86 Eur). Minėtų lėšų įmonė niekada nebuvo gavusi, nes jas, kaip naudos gavėjas pagal draudimo sutartį, turėjo gauti ir gavo Bankas, kuris jas panaudojo pagrindinių skolininkų G. R. ir L. U. įsiskolinimų Bankui sumažinimui, kas taip pat sąlygojo finansinių reikalavimų BUAB „Bajorkiemis“ bankroto byloje mažinimą. Draudimo sutartis buvo sudaryta ir laikoma sudaryta „trečiojo asmens naudai“, t. y. Banko naudai, tiek sutartiniu, tiek ir įstatyminiu pagrindais.
10.6. Administratorius trukdė Bankui gauti 86 216,40 Eur draudimo išmokos dalį, nes patikslintu ieškiniu reikalavo likusios draudimo išmokos priteisimo BUAB „Bajorkiemis“ naudai, o ne naudos gavėjo Banko naudai. Bankas pareiškė savarankiškus reikalavimus Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-855-657/2014, kurioje administratorius 2014 m. gruodžio 22 d. taikos sutartimi atsisakė reikalavimų (patikslinto ieškinio) ir pripažino, kad Luminor Bank AS savarankiški reikalavimai (į 86 216,40 Eur draudimo išmoką) yra teisėti bei pagrįsti. 2015 m. sausio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-517-657/2015 taikos sutartis buvo patvirtinta.
10.7. Administratoriaus kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš G. R., L. U. solidariai 311 583,86 Eur žalos atlyginimo ir atgręžtinio reikalavimo atlyginimą, Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-248-516/2019 sprendimą panaikino ir priėmė naują – tenkino ieškinį iš dalies, t. y. priteisė BUAB „Bajorkiemis“ iš atsakovų G. R. ir L. U. solidariai 311 583,86 Eur, t. y. Bankui išmokėtos draudimo išmokos dydžio sumą. Taigi, laikyti, kad Bankui išmokėta draudimo išmoka yra bankrutuojančios įmonės gautos lėšos iš įkeisto turto ir dar išsiieškoti ta pačia suma iš G. R. ir L. U., reikštų, kad įmonė gaus tą pačią sumą du kartus.
10.8. Draudimo išmoka 311 583,86 Eur nėra „bankrutuojančios įmonės pajamos“ ir / ar „iš įkeisto turto pardavimo, perdavimo, nuomos, subnuomos ar panašiai, gautos pajamos“. BUAB „Bajorkiemis“ niekada ir į jokią sąskaitą nebuvo gavusi 311 583,86 Eur draudimo išmokos, nes: 1) pastato nepardavė (jis sudegė), 2) šios lėšos niekada nepriklausė BUAB „Bajorkiemis“, o pagal Draudimo sutartį priklausė naudos gavėjui Bankui, 3) 311 583,86 Eur sumą bankrutuojanti įmonė prisiteisė ir išsiieškos iš G. R. ir L. U..
10.9. Vien tai, kad iš gautos draudimo išmokos sumos dydžiu buvo sumažintas Banko reikalavimas, nereiškia, kad gauta draudimo išmoka yra bankroto procese gautos lėšos iš įkeisto turto ir iš gautos draudimo išmokos turi būti dengiamos administravimo išlaidos. Jei iš kredito gavėjų asmeninių lėšų būtų mažinamas įsiskolinimas ir dėl to mažėtų Banko finansinis reikalavimas įkaito davėjo BUAB „Bajorkiemis“ bankroto byloje, tai nereikštų, kad iš tų lėšų turėtų būti dengiamos administravimo išlaidos. Draudimo išmoka yra ne iš turto gauti pinigai, nes turto hipoteka ir turto draudimas yra skirtingi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai. Turtą pardavus bankroto procese, Bankas kaip hipotekos kreditorius, gautų lėšas iš turto pardavimo, o draudimo išmoką Bankas gauna kaip naudos gavėjas pagal draudimo sutartį kaip nuostolių atlyginimą dėl turto praradimo.
10.10. Administratorius neteisingai išskaičiavo proporcijas, t. y. kokia dalimi turėtų būti dengiamos administravimo išlaidos iš pajamų, gautų iš įkeisto turto ir iš kitų pajamų.
Atsiliepimas
11. Atsakovė BUAB „Bajorkiemis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
11.1. Administratorius 53 323,20 Eur sumą paskaičiavo, remdamasis įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi ir faktiškai tuo laikotarpiu patirtomis išlaidomis. Sumos skirtumą sudaro 23 122,85 Eur lėšų, teismo skirtų administravimui iki pirmojo kreditorių susirinkimo (53 323,20 Eur - 30 200,35 Eur), tačiau faktiškai neišmokėtų, kadangi tuo metu įmonėje nebuvo pinigų. Tuo atveju, jei įmonėje būtų piniginių lėšų, iš kurių administratorius dar tuo metu būtų galėjęs panaudoti ne 30 200,35 Eur, bet visą 53 323,20 Eur sumą – visa ši suma būtų ne tik faktiškai patirtos, bet ir apmokėtos lėšos ir šioje dalyje ginčo nebūtų.
11.2. Kreditorių susirinkime 2009 m. balandžio 3 d. kreditoriai vienbalsiai patvirtino bankroto administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Ataskaitoje administratorius informavo, kad kreditorių skola už ataskaitinį laikotarpį sudaro 80 593 Lt (23 341,35 Eur), kreditoriams buvo pateikta visa medžiaga patvirtinanti administratoriaus patirtas išlaidas. Pagal teismo praktiką, kreditoriai neturi teisės atbuline data keisti administravimo išlaidų sąmatos. Patvirtinus administravimo ataskaitą, laikoma, kad administratoriaus veiksmai atlikti tinkamai.
11.3. Administratorius turi pareigą užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą pagal įstatymą, todėl, negalėdamas įvykdyti 2013 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkime numatytos sąlygos dėl elektros įvedimo dėl jos specifiškumo, administratorius negalėjo turto palikti be apsaugos. Todėl apsaugą toliau tęsė, o galiausiai kreipėsi į kreditorių susirinkimą dėl apsaugos pratęsimo. Aplinkybės, jog kreditoriai šią turto apsaugą pratęsė – tik patvirtina, kad ji buvo būtina ir reikalinga. 2014 m. vasario 3 d. Kauno apygardos teismui nusprendus tenkinti Banko skundą dėl apsaugos nutraukimo – apsauga buvo iš karto nutraukta. Priešingai nei nurodo Bankas, kreditorių susirinkimo nutarimas negalioja nuo teismo nutarties, kuria jis panaikintas, įsiteisėjimo.
11.4. Pagal kreditorių susirinkimo nutarimą dėl taikos sutarties su draudimo bendrove tvirtinimo išlaidas sumokėjo DNB bankas, tačiau tai nereiškia, kad tokias kreditorių patvirtintas išlaidas administratorius gali netraukti į ataskaitas.
11.5. Lėšos Bankui buvo sumokėtos remiantis bankrutuojančios bendrovės sudaryta draudimo sutartimi, taikos sutartimi, kurios turinį tvirtino bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimas, pasirašė bankrutuojanti bendrovė, atstovaujama administratoriaus, o draudimo sutarties ir taikos sutarties pagrindu Banko gautų lėšų suma sumažinta Banko finansinio reikalavimo suma, t. y. akivaizdu, kad su šiuo kreditoriumi iš dalies atsiskaityta lėšomis, gautomis bankroto proceso metu ir iš jų turi būti dengiamos administravimo išlaidos.
11.6. Dėl to, kad bendrovė iš įkeisto turto dengia administravimo išlaidas, ji nepraranda teisės reikalauti priteisti sumas iš skolininko, o reikalavimas priteisti hipotekos davėjo iš jo išieškotas sumas iš skolininko, neeliminuoja hipotekos kreditoriaus pareigos dengti administravimo išlaidų iš sumų, gautų bankroto proceso metu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
13. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl 2019 m. rugpjūčio 6 d. BUAB „Bajorkiemis“ kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. vykusio BUAB „Bajorkiemis“ kreditorių susirinkimo metu antruoju darbotvarkės klausimu Dėl BUAB „Bajorkiemis“ administravimo išlaidų (tiek išlaidų, kurios yra apmokėtos, tiek išlaidų, kurios nėra apmokėtos) sąmatos patvirtinimo ir Luminor Bank AS tenkančios dalies nustatymo nutarė: Kadangi bendra galiojančiomis teismo nutartimis ir kreditorių susirinkimo nutarimais patvirtinta BUAB „Bajorkiemis“ administravimo išlaidų suma šiuo metu sudaro 165 486,62 Eur, nustatyti sekančią administravimo išlaidų paskirstymo proporciją: iš lėšų, gautų už įkeistą turtą hipotekos kreditoriui Luminor Bank AS dengti 142 547,59 Eur patirtų administravimo išlaidų, iš kitų bankroto proceso metu gautų lėšų dengti 22 921,03 Eur administravimo išlaidų.
Dėl administravimo išlaidų, patirtų iki pirmojo kreditorių susirinkimo
15. Viena apelianto atskirojo skundo argumentų grupė, kuriais jis grindžia savo nesutikimą su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis, yra susijusi su administravimo išlaidomis iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Pasak apelianto, administratorius paskaičiavo maksimalią sumą, kurią 2008 m. gruodžio 1 d. teismo nutartis leido naudoti ir pateikė ją kreditoriams tvirtinti kaip faktiškai patirtas administravimo išlaidas, kurias kreditoriai turėtų apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto atskirojo skundo argumentus laiko pagrįstais.
16. Remiantis bylai aktualia ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies redakcija, reglamentuojančioje administravimo išlaidų sudėtį, nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla. Taigi administravimo išlaidos yra dvejopo pobūdžio, t. y. susideda iš atlyginimo administratoriui ir kitų su bankroto procesu susijusių išlaidų.
17. Kasacinio teismo išaiškinta, kad administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos (pvz., patalpų nuomos, pašto, teisinių paslaugų, šildymo ir pan.) yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkto formuluotė „administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti“ nereiškia, jog administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Pagal kasacinio teismo praktiką, siekdamas administravimo išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).
18. Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi nuo bankroto bylos iškėlimo (2008 m. rugpjūčio 11 d.) iki pirmojo kreditorių susirinkimo (2009 m. balandžio 3 d.) patvirtino BUAB „Bajorkiemis“ 15 569 Lt lėšų sumą kas mėnesį, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti bei leido apmokėti vienkartines išlaidas antstolio darbui ir turto apsaugai 63 194,94 Lt. Administratorius nurodė, kad minėtu laikotarpiu jis patyrė 53 323,20 Eur administravimo išlaidų, t. y. už 8 mėnesius paskaičiuoja po 15 569 Lt ir prideda vienkartinę 63 194,94 Lt sumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. iki 2009 m. balandžio 3 d. faktiškai apmokėtos išlaidos sudarė 8 127,67 Eur (28 063,22 Lt), faktiškai apmokėtos vienkartinės išlaidos – 6 442,59 Eur (22 245 Lt), atlyginimas administratoriui – 15 630,09 Eur (53 967,60 Lt), viso 30 200,35 Eur. Nors administratorius nurodo, kad faktiškai buvo patirtos ir 23 341,35 Eur (80 593 Lt) administravimo išlaidos, kurios ataskaitoje už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. iki 2009 m. balandžio 3 d. nurodytos kaip kreditorių skola ir kurios, nesant piniginių lėšų, liko neapmokėtos, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytų išlaidų administratorius nepagrindė pridedamais dokumentais. Remdamasis nutarties 17 punkte aptartu reglamentavimu, apibrėžiančiu, kad įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad esant nustatytoms aplinkybėms administratorius neįrodė, kad 23 122,85 Eur administravimo išlaidos iš tiesų buvo patirtos. Aplinkybė, kad ataskaitoje aptariamos lėšos nurodomos kaip kreditorių skola, taip pat niekaip nepatvirtina, kad jos buvo faktiškai patirtos. Be to, vien tai, kad administratorius neviršijo Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatytos sąmatos ribos, taip pat nepagrindžia 23 122,85 Eur administravimo išlaidų faktinio patyrimo. Bankroto administratorius nepateikė patirtas išlaidas patvirtinančių ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančių dokumentų.
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat laiko nepagrįstais administratoriaus argumentus, kad 2009 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkime patvirtinus bankroto administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo, kreditorius atbuline data siekia pakeisti administravimo išlaidų sąmatą. ĮBĮ 23 straipsnyje apibrėžtos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Klausimai, susiję su administravimo išlaidų sąmatos sudarymu, tvirtinimu, keitimu, išlaidų paskirstymu ir kt., reglamentuojami ĮBĮ 36 straipsnyje. Aktualioje galiojusioje ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Iš skundžiamo 2019 m. rugpjūčio 6 d. susirinkimo protokolo, kurio metu priimtas ginčijamas nutarimas, matyti, kad buvo svarstoma dėl BUAB „Bajorkiemis“ administravimo išlaidų (tiek išlaidų, kurios yra apmokėtos, tiek išlaidų, kurios nėra apmokėtos) sąmatos tvirtinimo ir Luminor Bank AS tenkančios dalies nustatymo, t. y. minėtas kreditorių susirinkimas buvo sušauktas tikslu gauti kreditorių pritarimą visai bendrai administravimo išlaidų sąmatai, tiek ir apeliantui tenkančios apmokėti dalies nustatymui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes bei tai, kad administratorius siekė gauti kreditorių pritarimą visai bendrai administravimo išlaidų sąmatai, siekiant paskirstyti jos apmokėjimą, tokio klausimo svarstymo kreditorių susirinkime nelaiko jau patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos keitimu.
Dėl išlaidų turto saugojimui
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkime antru darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta sudaryti laikiną apsaugos sutartį vienam mėnesiui bei įpareigoti administratorių per vieną mėnesį surinkti pasiūlymus iš kitų apsaugos įmonių dėl turto apsaugos; sudaryti apsaugos sutartį su pigiausią kainą pasiūliusia įmone, o negavus geresnių pasiūlymų, palikti galioti esamą apsaugos sutartį. 2013 m. kovo 29 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo nutarta atstatyti elektros energijos tiekimą, o atstačius, bet ne vėliau kaip iki 2013 m. balandžio 30 d. nutraukti fizinę apsaugą ir pajungti pastatų apsaugą prie nuotolinio reagavimo apsaugos pulto. Taigi, iš 2013 m. kovo 29 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo turinio matyti, kad kreditoriai fizinės apsaugos nutraukimą siejo su elektros energijos įvedimu ir apsaugos pajungimu prie nuotolinio apsaugos pulto. Kaip pagrįstai nurodo administratorius, kreditoriai nesprendė, kad bendrovės turto apsauga nėra reikalinga, t. y. tiek kreditoriai, tiek ir administratorius siekė užtikrinti turto apsaugą, ginčas buvo kilęs tik dėl apsaugos būdo. Byloje ginčo, kad elektros energijos saugomame objekte nepavyko atstatyti, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administratorius pagrįstai nenutraukė fizinės pastatų apsaugos ir toliau vykdė turto apsaugą, todėl apelianto argumentai, kad išlaidos turto apsaugai turėtų būti tvirtinamos tik už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. yra nepagrįsti. Administratoriui 2013 m. spalio 30 d. iniciavus kreditorių susirinkimą bei 2013 m. lapkričio 21 d. pakartotinį kreditorių susirinkimą dėl turto apsaugos iki jo pardavimo, buvo nuspręsta pratęsti fizinę turto apsaugą. Minėtas nutarimas, apskundus Bankui, 2014 m. vasario 3 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo panaikintas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad būtent nuo teismo nutarties, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl fizinės turto apsaugos pratęsimo, įsiteisėjimo, administratoriui kilo pareiga nutraukti fizinę turto apsaugą. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad 36 203,38 Eur suma už turto apsaugą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 13 d. (2014 m. vasario 3 d. nutarties įsiteisėjimo) į administravimo išlaidų sąmatą įtraukta pagrįstai.
Dėl ekspertizės išlaidų
21. Apeliantas nesutinka, kad administratorius į administravimo išlaidų sąmatą įtraukė 2 424,90 Eur ekspertizės išlaidų, kurias Bankas jau yra apmokėjęs iš savo lėšų.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ekspertizės išlaidos priskirtinos administravimo išlaidų kategorijai, taip pat į tai, kad 2014 m. lapkričio 21 d. kreditorių susirinkime ekspertizės išlaidos buvo patvirtintos kaip administravimo išlaidos, į tai, kad ginčo tarp šalių, jog ekspertizės išlaidas apmokėjo apeliantas, nėra, sprendžia, kad bankroto administratorius pagrįstai aptariamas išlaidas įtraukė į administravimo išlaidų ataskaitą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad apeliantas ekspertizės išlaidas yra apmokėjęs, suteikia teisę šias išlaidas išskaičiuoti iš Bankui priklausančios apmokėti administravimo išlaidų dalies, Bankui atsiskaitant su atsakove, o ne jas neįtraukti į administravimo išlaidų sąmatą.
Dėl draudimo išmokos
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad AB DnB Nord bankas suteikė BUAB „Bajorkiemis“ akcininkui ir vadovui G. R. ir L. R. 2 470 000 Lt kreditą G. R. skoloms padengti ir kitoms vartojimo reikmėms. Prievolės pagal kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka – BUAB ,,Bajorkiemis“ priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimu. Pagal kredito sutartį įkeistas turtas turėjo būti ir buvo apdraustas – BUAB „Bajorkiemis“ priklausantys ir AB DNB bankas įkeisti pastatai buvo apdrausti Seesam Insurance AS Lietuvos filiale. Naktį iš 2012 m. lapkričio 28 d. į 2012 m. lapkričio 29 d. pastatuose kilo gaisras, kurį draudikas pripažino draudiminiu įvykiu ir naudos gavėjui pagal draudimo sutartį – AB DNB bankui – 2013 m. rugpjūčio 22 d. išmokėjo 778 148,76 Lt (225 367,46 Eur) dydžio draudimo išmoką. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-517-657/2015 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp BUAB „Bajorkiemis“, Seesam Insurance AS ir AB DNB banko, pagal kurią Seesam Insurance AS pervedė AB DNB bankui dar 86 216,40 Eur (297 688 Lt) dydžio papildomą draudimo išmoką. Viso Bankui buvo išmokėta 311 583,86 Eur draudimo suma.
24. CK 4.171 straipsnio 4 ir 5 dalyse imperatyviai nustatyta, kad įkeičiamas gali būti tik apdraustas daiktas, išskyrus žemę, o nekilnojamojo daikto hipoteka apima ir daikto draudimo atlyginimą. Remiantis CK 4.196 straipsnio 2 dalimi, jeigu įkeisto daikto vertė sumažėjo, o skolininkas neįvykdė įsipareigojimo dalies, kuria sumažėjo daikto vertė, arba daiktas žuvo, kreditoriai turi teisę į daikto draudimo sumą, neviršijančią jų reikalavimų sumos, išmokamą tokia pat eile, kokia turėjo būti patenkinti jų reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėtose teisės normose suformuotas aiškus ir griežtas imperatyvas, kad hipoteka apsunkintas daiktas privalo būti apdraustas nuo tikėtino pavojaus, gręsiančio draudimo objektui, o įvykus draudžiamajam įvykiui, hipotekos kreditorius turi teisę į nekilnojamojo daikto, apsunkinto bet kokia hipoteka, draudimo atlyginimą tiek, kiek reikia prievolei, kurios įvykdymui užtikrinti skolininkas įkeitė apdraustą turtą, įvykdyti. Taigi aplinkybė, jog atsakovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas buvo hipoteka įkeistas apeliantui, siekiant užtikrinti kredito davėjo interesą turėti efektyvią teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeistų objektų vertės pirmiau už kitus kreditorius, ir naudos gavėju draudiminio įvykio atveju sutartyje esant įvardytam Bankui, leidžia daryti išvadą, kad lėšos, išmokėtos Bankui kaip draudimo išmoka iš draudimo įmonės, nelaikytinos bankroto proceso metu gautomis lėšomis. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad BUAB „Bajorkiemis“ neturi teisės į draudimo išmoką, nes pagal CK 4.171 straipsnio 5 dalį draudimo išmoka įkeisto daikto savininkui galėtų būti išmokėta tik turint raštišką hipotekos kreditoriaus sutikimą. Tuo tarpu, kaip minėta, hipotekos kreditoriui teisę į draudimo išmoką suteikia CK 4.171 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas imperatyvas. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Banko gautą draudimo išmoką kvalifikavo kaip lėšas, gautas bankroto proceso metu. Atitinkamai iš šių lėšų neturi būti dengiamos administravimo išlaidos.
Dėl administravimo išlaidų dalies apmokėjimo ir procesinės baigties
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nutartyje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad Bankui tenkanti administravimo išlaidų dalis ir mokėtina suma sudaro 142 345,77 Eur: atitinkamai tiesioginės turto administravimo išlaidos dengiamos iš įkeisto turto pajamų sudaro 52 142,09 Eur; kitos administravimo išlaidos 90 203,68 Eur (t. y. bendros administravimo išlaidos 142 345,77 Eur atėmus tiesiogines turto administravimo išlaidas), iš kurių 28,70 proc. dengiamos iš įkeisto turto pajamų, t. y. 25 888,46 Eur; iš kitų bankroto proceso metu gautų lėšų dengiama 64 315,22 Eur (bendros administravimo išlaidos 142 345,77 Eur atėmus tiesiogines turto administravimo išlaidas 52 142,09 Eur ir atėmus kitas išlaidas kurios dengiamos iš įkeisto turto 25 888,46 Eur).
26. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei nagrinėjamu klausimu aktualią teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas dėl administravimo išlaidų (tiek išlaidų, kurios yra apmokėtos, tiek išlaidų, kurios nėra apmokėtos) sąmatos patvirtinimo ir Luminor Bank AS tenkančios dalies nustatymo yra teisėtas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – BUAB „Bajorkiemis“ 2019 m. rugpjūčio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas antruoju darbotvarkės klausimu, naikintinas bei tvirtintina 142 345,77 Eur BUAB „Bajorkiemis“ administravimo išlaidų suma, nustatant administravimo išlaidų proporciją: iš lėšų, gautų už įkeistą turtą hipotekos kreditoriui Luminor Bank AS dengti 78 030,55 Eur patirtų administravimo išlaidų, iš kitų bankroto proceso metu gautų lėšų dengti 64 315,22 Eur administravimo išlaidų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bajorkiemis“ 2019 m. rugpjūčio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, tenkinti iš dalies.
Panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bajorkiemis“ 2019 m. rugpjūčio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu.
Patvirtinti 142 345,77 Eur bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bajorkiemis“ administravimo išlaidų sumą, nustatant administravimo išlaidų proporciją: iš lėšų, gautų už įkeistą turtą hipotekos kreditoriui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dengti 78 030,55 Eur patirtų administravimo išlaidų, iš kitų bankroto proceso metu gautų lėšų dengti 64 315,22 Eur administravimo išlaidų.