- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-30
- Bylos Nr.
- 2-4895-812/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03891-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- A. R., V. R., A. P., Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
suinteresuotiems asmenims A. R., V. R., A. P., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. R., V. R., A. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. P. palikimo priėmimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., gim. (duomenys neskelbtini) , po V. D. P., gim. (duomenys neskelbtini) , mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjas R. P. paaiškino, kad 2012-02-06 mirė jo tėvo J. P. antroji žmona V. D. P.. Į notarą dėl palikimo priėmimo J. P. kreiptis nespėjo, nes 2012-03-05 mirė. V.D. P. ir J. P. susituokė 1992-12-10. Po santuokos, jie gyveno bute (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje. Iki 1995 m. jis bendravo su tėvu ir jo žmona, tačiau po to jo ryšiai nutrūko V.D. P. uždraudus bendrauti su tėvu. Mirus J. P. liko butas, kuriame tėvas ir jo antroji žmona kartu gyveno. Apie V.D. P. mirtį jis nieko nežino, o apie tėvo mirtį pareiškėjui pranešė policija. Žino, kad tėvas sirgo tromboze, širdies nepakankamumu, jis ir jo buvusi žmona sirgo alkoholizmu, dėl ligų tėvas iki mirties nebevaikščiojo, todėl mano, kad dėl to nespėjo nuvykti pas notarą ir priimti palikimo po savo žmonos mirties paduodamas notarui pareiškimą, tačiau po žmonos mirties likdamas gyventi bute po V.D. P. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paliktą turtą. J. P. po V.D. P. mirties greitai numirė, todėl nespėjo pats asmeniškai sumokėti mokesčių už butui teikiamas paslaugas. Ar tėvas laidojo mirusią žmoną, to nežino. Tėvas gyveno iš gaunamos pensijos. Po tėvo mirties pareiškėjas negalėjo pateikti į butą, nes buto raktus pasiėmė V.D. P. artimieji. Mano, kad butas, kuriame gyveno tėvas su savo žmona, buvo jo ir jo sutuoktinės D. P. bendra jungtinė santuokinė nuosavybė, nes kai pareiškėjas lankydavosi pas tėvą, tėvas jam buvo sakęs, kad jis su žmona nusipirko butą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepime į pareiškimą nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra D. R. – P. dukra. Motina iš pradžių gyveno bute (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, o paskui butą 1992-06-18, iki santuokos su J. P. sudarymo, išmainė į butą (duomenys neskelbtini) ., antroji santuoka buvo įregistruota 1992-12-10, todėl butas buvo V.D. P. asmeninė nuosavybė. Apie motinos mirtį sutuoktinis J. P. niekam nepranešė, nedalyvavo jos laidotuvėse. Motina buvo rasta namuose negyva, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Motinai mirus, J. P. į butą neįsileido, nors bute ir dieną, ir naktį degė šviesa. Jau po J. P. mirties sužinojusi, kad buto raktai palikti pas kaimynus, pateko į butą ir rado baisią netvarką ir nešvarą. Paėmusi buto atsiskaitymo knygeles pastebėjo, kad paskutinis mokėjimas už butą buvo atliktas sausio mėn., todėl susidariusias skolas sumokėjo. J. P. vaikai galėjo iš kaimynų pasiimti buto raktus ir prisidėti prie buto išlaikymo, tvarkymo, bet to nepadarė, tėvu nesirūpino, jo nelankė. Jai žinoma, kad kol motina ir J. P. buvo gyvi, už butą mokėjo iš motinos pensijos, mokesčius eidavo mokėti J. P., nes motina buvo akla. Butas po J. P. mirties buvo rastas baisiame stovyje, jis buvo paverstas landyne, todėl ji mano, kad J. P. po mamos mirties neatliko jokio aktyvaus veiksmo, sudarančio pagrindą manyti, kad jis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paliktą turtą.
Suinteresuotas asmuo V. R. paaiškino, kad yra V.D. R. – P. sūnus. Motina gyveno (duomenys neskelbtini) g., su J. P.. Apie motinos mirtį sužinojo iš draugo, o draugas iš policijos. Jo seseriai niekas nepranešė apie mamos mirtį. Butas po J. P. mirties rastas baisiame stovyje. Butas, adresu (duomenys neskelbtini) g. buvo pirktas dar iki motinai sudarant antrą santuoką. Po V.D. P. ir po J. P. mirties butą prižiūrėjo ir už jį mokesčius mokėjo sesuo A. R..
Suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepime į pareiškimą nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra J. P. dukra. Po asmens mirties palikimą reikia priimti pas notarą, todėl nuvykę pas notarą po jos tėvo mirties sužinojo, kad reikia kreiptis į teismą. Butas teisiškai buvo įregistruotas iki santuokos V. D. P. vardu, o nuosavybė į butą buvo įregistruota tik 2004 m., t.y. po jos tėvo antrosios santuokos, todėl mano, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pas tėvą paskutinį kartą lankėsi prieš 3 m. Tėvas nebendravo net ir su savo giminėmis, todėl nelaidojo ir savo žmonos. Tėvas gyveno iš pajamų, kurias gavo iš paveldėto ir parduoto turto. Apie J. P. ir V.D. P. mirtį sužinojo iš policijos. Tėvas dėl palikimo priėmimo po V.D. P. mirties niekur nesikreipė, tačiau po liko gyventi bute, laikė jame dokumentus ir asmeninius daiktus, todėl mano, kad tokiais veiksmais priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paliktą turtą. Po tėvo laidotuvių sužinojo, kad raktus nuo buto pasiėmė V.D. P. artimieji. Kas mokėjo mokesčius už butą iki abiejų mirties, nežino, nes ji nebendravo su tėvu ir jo žmona.
Liudytojas A. B. paaiškino, kad po J. P. mirties A. R. paprašė sutvarkyti butą, kuris buvo apleistas, pilnas išmatų, alkoholio butelių, šiukšlių. Jis užsakė konteinerį ir su samdytais asmenimis išvalė butą. Žino, kad J. P. apie žmonos V.D. P. mirtį nepranešė dukrai, nors turėjo jos telefoną, nedalyvavo žmonos laidotuvėse.
Suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo bylą nagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą savo nuožiūra, pareikštam pareiškimui neprieštarauja (b.l. 62-63).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pirmos eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties (CK 5.11 str. 1d. 1p.). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos arba su antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių sutuoktinis paveldi visą palikimą (CK 5.13 str.). Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. LR CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1d.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Nustatyta, kad pareiškėjas R. P. yra 2012-03-05 mirusiojo J. P. sūnus (b.l. 5, 7). J. P. ir V. D. P. (buvusi R. ) susituokė 1992 m. gruodžio 10 d. (b.l. 6). V. D. P. mirė 2012-02-06 (b.l.118). A. R. ir V. R. yra V. D. P. vaikai (b.l. 11) Po V. D. P. mirties 2012-02-06, A. R. 2012-03-29 kreipėsi į Panevėžio miesto 1 notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo (b.l. 117), o V. R. 2012-03-29 kreipėsi į Panevėžio miesto 1 notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo atsisakymo (b.l. 124). Iš gyvenamo namo, buto techninio paso matyti, kad V. D. P. 1992-06-18 mainų sutartimi įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini) Panevėžyje (b.l. 10, 17-18) ir jį įregistravo (b.l. 40), o J. P. ir V. D. P. (buvusi R.) susituokė 1992 m. gruodžio 10 d. (b.l. 6). Esant šiai aplinkybei butas, adresu (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, laikytinas asmenine V. D. P. nuosavybe (b.l. 10,17-18).
Kai palikimą sudaro nekilnojamas turtas (butas, namas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą turte po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą jame, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat buto, namo priežiūrą, prievolių, susijusių su butu, namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. J. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. E. V., bylos Nr. 3K-3-398/2010; kt.). Iš suinteresuotų asmenų R. P., A. R., V. R., A. P., liudytojo A. B. paaiškinimų teismo posėdžio metu bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. P. po V. D. P. mirties 2012-02-06, liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje. Tačiau suinteresuotų asmenų R. P. ir A. P. nurodytos aplinkybės, kad J. P. po V. D. P. mirties 2012-02-06, prižiūrėjo butą kaip savo, rūpinosi juo, mokėjo mokesčius, yra paneigti tiek A. R., V. R., A. B. paaiškinimais teisme, tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Suinteresuotas asmuo A. R. nurodė, kad J. P. po V. D. P. mirties 2012-02-06, nors ir gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, tačiau juo nesirūpino, mokesčių nemokėjo, jo netvarkė, netaupė butui teikiamos elektros energijos -nuolat – dieną ir naktį - laikė įjungtą šviesą. Buto susidariusias skolas apmokėjo A. R.. Šias aplinkybes patvirtina suinteresuoto asmens V. R. paaiškinimai, liudytojo A. B. parodymai bei rašytiniai įrodymai – skolos mokėjimus patvirtinantys kvitai (b.l. 41-49). Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad J. P. po V. D. P. mirties 2012-02-06 perėmė turtą, jį valdė kaip savo ir save laikė turto savininku, tokiais veiksmais priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paliktą turtą, todėl pareiškimas atmestinas kaip neįrodytas.
Iš pareiškėjo priteistinos procesinių dokumentų į teikimo išlaidos į valstybės pajamas (CPK 88 str. 1 d. 3p.).
Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 270, 448 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą atmesti.
Priteisti iš R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 44 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.