Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-1983-866/2013

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-05-14
Bylos Nr.: 2-1983-866/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-16190-2012-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Pikelienė
Ieškovas: UAB „Vireka“
Atsakovas: UAB „Sostinės centras“
Advokatai: Ingrida Jurgelevičienė

Kategorijos

35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-1983-866/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16190-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5; 45.5; 113.2; 116.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Pikelienė,sekretoriaujant Artūrui Kinkevičiui,dalyvaujant ieškovo UAB „Vireka“ direktoriui Justinui Pažemeckui,ieškovo atstovams advokatams Ingridai Jurgelevičienei, Ramūnui Varaniukui,atsakovo UAB „Sostinės centras“ atstovui Dmitrij Daščinskij,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vireka“ ieškinį atsakovui UAB „Sostinės centras“, dėl nuostolių, nuomos permokos, depozito ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Vireka“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Sostinės centras“ 2 909, 95 Lt nuostolių atlyginimą, 9 954, 52 Lt depozito ir nuomos mokesčio skolą, 1423, 52 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovas 2010 m. rudenį informavimo priemonėse paskelbė, kad jis Vilniaus mieste ties Kalvarijų – Žalgirio gatvių sankryža atidaro naują turgavietę. Ieškovo atstovai, 2010 m. lapkričio 3 d. nuvykę pas atsakovą, iš atsakovo atstovo sužinojo, kad visus reikiamus leidimus turgavietei atidaryti atsakovas jau yra gavęs, kad turgavietėje esantis prekybinis plotas faktiškai yra pilnai išnuomotas ir užimtumas sudaro 80 procentų, ir kad turgavietės atidarymas bus gruodžio mėnesio pradžioje. Šalys 2010 m. lapkričio 5 d. pasirašė nuomos sutartį Nr. 1105/VIR, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovui išnuomoti turgavietės, esančios Kalvarijų g. 88, Vilniuje, paviljonų vietas Nr. 183, 184, 185 ir V7, o ieškovas įsipareigojo mokėti nustatytą nuomos mokestį ir kitus priklausančius mokėjimus už nuomotojo teikiamas eksploatacines ir kitas paslaugas sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais bei vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Tą pačią dieną ieškovas kasos pajamų orderiu Nr. 1105/VIR atsakovui į kasą įmokėjo nuomos avansą – 1 200 Lt sumą. Pasirašęs nuomos sutartį, ieškovas 2010 m. lapkričio 8 d. pagal KPO Nr. 1108/VIR įmokėjo 1 800 Lt, 2010 m. gruodžio 6 d. pagal KPO 1206/VIR įmokėjo 2 200 Lt ir, gavęs iš atsakovo 2010 m. lapkričio 29 pranešimą apie turgavietės atidarymo datą ir darbo laiką, atvyko pas atsakovą ir 2010 m. gruodžio 8 d. pasirašė turto priėmimo – perdavimo aktą bei tą pačią dieną pagal KPO 1208/VIR įmokėjo 6 800 Lt; viso ieškovas atsakovui sumokėjo vieno mėnesio dydžio 6 000 Lt nuomos mokestį ir 6 000 Lt depozitą, t. y. 12 000 Lt. Pasirašęs priėmimo perdavimo aktą, ieškovas pasiruošė prekybai – užsakė prekes, kurias planavo turgavietėje parduoti. Atsakovas, 2010 m. lapkričio 29 d. pranešęs ieškovui apie turgavietės atidarymo datą, atidarymo dieną, t. y. nuo 2010 m. gruodžio 11 d., taip pat sekančias artimiausias dienas išnuomotu daiktu ieškovui naudotis neleido, - atsakovas dar neturėjo Vilniaus miesto savivaldybės patvirtinto leidimo turgavietei atidaryti, todėl prekyba buvo draudžiama. Atsakovas reikiamą leidimą turgavietei atidaryti gavo 2010 m. gruodžio 18 d. pavėluotai atidarius turgavietę, pasirodė, kad joje veikia mažiau nei pusė turgavietės paviljono patalpų, patalpose tebevyko įsikūrimo darbai, nebuvo įrengti tualetai, iškabinta rašytinė informacija pirkėjams, o nuomininkui pradėjus prekiauti, nuomotojas ėmė reikalauti, kad nuomininkas nuo įvežamo į turgavietę prekių svorio mokėtų mokestį, kuris šalių nebuvo aptartas sutarties sudarymo metu. Esant neužimtoms turgavietės prekybinėms vietoms, atitinkamai nebuvo ir pirkėjų srauto. Kadangi išnuomotas daiktas buvo su trūkumais, kurie kliudė ieškovui juo naudotis pagal paskirtį, ieškovas priėmė sprendimą nedindinti nuostolių ir pranešė, kad jis nutraukia nuomos sutartį nuo 2010 m. gruodžio 27 d. ir tą pačią dieną gražino nuomotojui turtą. 2010 m. lapkričio 5 d. šalių pasirašytą nuomos sutartį Nr. 1105/VIR parengė atsakovas. Ieškovas galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų neturėjo, į sutartį buvo įrašyti tik nuomininko duomenys, nuomos daiktų numeriai, nurodyta kokiomis prekėmis nuomininkas prekiaus, depozito dydis, nuomos mokestis ir nuomos terminas. Atsakovas, naudodamas tipinę sutartį, iš anksto neinformavo ieškovo, kad sutartis sudaroma pagal iš anksto parengtas standartines sutarties sąlygas bei nesudarė galimybės ieškovui tinkamai su šiomis sąlygomis susipažinti. Pažymėjo, jog tipinę nuomos sutartį ieškovas buvo skubinamas pasirašyti, klaidinant nuomininką dėl turgaus užimtumo. Atkreipė dėmesį, kad aiškinant sudarytą nuomos sutartį ir jos sąlygas, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Atsakovas neįvykdė pareigos perduoti ieškovui sutarties sąlygas atitinkantį daiktą, nes iki 2010 m. gruodžio 18 d. ieškovui išnuomotose patalpose nebuvo galima vykdyti sutartyje numatytos veiklos – prekybos mėsos produktais, nors tuo tarpu ieškovas už šį nuomos laikotarpį jau buvo sumokėjęs sutartimi nustatytą nuomos mokestį. Pažymėjo, kad atsakovas neturėdamas leidimo suteikiančio teisę 2010 m. gruodžio 11 d. atidaryti turgavietę, 2010 m. lapkričio 29 d. pranešimu suklaidino ieškovą, o vėliau neinformavo ieškovo apie tai, kad jis dar neturi būtino leidimo turgavietei atidaryti, ir kaip atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai dėl ko ieškovui buvo padaryta žala. Numatytai turgaus atidarymo dienai (2010 m. gruodžio 11 d.) ieškovas įsigijo prekių pardavimui, kurių dėl atsakovo kaltės – nepranešimo apie atidarymo datos nukėlimą, jis nepardavė ir jas turėjo sunaikinti. UAB „Horekos sprendimai“ iš ieškovo 2010 m. gruodžio 15 d. utilizavimo priėmė 209, 50 kg neparduotos turgavietėje mėsos, ieškovas už utilizavimo paslaugą UAB „Horeka sprendimai“ sumokėjo 190, 13 Lt. Ieškovo netiesioginius nuostolius sudaro negautos pajamos – 2 719, 82 Lt, kurias jis būtų gavęs pardavęs pardavimui skirtas prekes, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų. Atsakovas nuomos nutraukimo dieną, t. y. 2010 m. gruodžio 27 d. su ieškovu neatsiskaitė, - pasiliko sau įmokėtą depozitą ir nuomos mokesčio dalį. Atsakovas 2011 m. sausio 19 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą IMO Nr. 255, kurioje nurodė, kad už gruodžio mėnesio nuomą ir komunalines paslaugas ieškovui tenka mokėti 2 045,48 Lt. Ieškovas nurodo, kad pagal nuomos sutarties 3. 1. p. atsakovui už gruodžio mėnesio nuomą sumokėjo visą mėnesio nuomos mokesčio kainą – 6 000 Lt, todėl nuomos mokesčio skirtumas – 3 954, 52 Lt turėjo būti grąžintas nuomininkui. Ieškovas nurodė, kad atsakovas paaiškino, jog gauta 6 000 Lt depozito suma ir 6 000 Lt nuomos mokestis yra įskaityti į taikomą baudą už sutarties nutraukimą, taip pat į nuomos mokestį ir komunalines paslaugas nuo 2010 m. gruodžio 18 d. iki 2010 m. gruodžio 27 d. ir kad nuomotojas nereikalauja likusios sankcijos sumokėjimo ir yra laikoma, jog įmokėta 12 000 Lt suma pilnai padengia nuomos laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 18 d. iki 2010 m. gruodžio 27 d. komunalines paslaugas bei 50 proc. sankcijos numatytos sutarties 5. 2. 14 punkte. Ieškovas su bauda nesutinka. 2010 m gruodžio 27 d. atsakovo rašto ieškovas negavo iki 2012 m. liepos 23 d., todėl ieškovas laiko, kad atsakovas savo prievolę pranešti apie atliktą įskaitymą atliko tik 2012 m. liepos 23 d. pažymi, kad jokių sąskaitų „skirti baudai“ atsakovas nėra išrašęs ar pateikęs ieškovui, apie skirtą baudą ieškovas sužinojo, tik 2012 m. liepos 23 d., kai netesybų taikymui buvo suėjęs sutrumpintas šešių mėnesių terminas ir šios teisės atsakovas iš esmės nebūtų galėjęs ginti teisme. Nuomos sutarties 8. 5. punkte buvo aptarta dėl informacijos tarp nuomotojo ir nuomininko kaitos. Ieškovas pastebi, kad pranešimo apie skirtą baudą ir atliktą prievolės įskaitymą turgavietės skelbimų lentoje nuomininkas skelbti negalėjo, nes pranešimo turinys yra konfidencialus, toks pranešimas tinkamai turėjo būti išsiųstas registruotu laišku arba įteiktas nuomininko darbuotojui pasirašytinai, tačiau nei laiško, nei pasirašytinai darbuotojui įteikto pranešimo nuomininkas negavo. Apie tai, kad nuomotojas už nuomos sutarties nutraukimą jam skyrė baudą ir jo įmokėtas pinigines sumas įskaitė, ieškovas sužinojo praėjus beveik 2 metams ir neesant jokių ieškovui pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų įforminančių šį ūkinį įvykį, todėl ieškovas laikosi pozicijos, kad toks ūkinis įvykis net nėra realiai įvykęs. Ieškovas laikosi nuostatos, kad atsakovas veikė nesąžiningai, kai pats neįvykdęs savo pažadų dėl nuomos objekto, būdamas ekonominiame santykyje su ieškovu tik 10 dienų, realiai siekė ir faktiškai praturtėjo beveik dvigubo dydžio mėnesio nuomos mokesčio suma, realiai pats jokios turtinės žalos nepatirdamas, priešingai – netinkamu prievolių vykdymu sukėlęs turtinę žalą ieškovui ir jo poreikių netenkinančio nuomos objekto perdavimu. Ieškovas nurodo, kad, kadangi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmės ieškovas negavo pajamų, negautas pajamas 2 719, 82 Lt ir prekių utilizavimo kaštus 190, 13 Lt turi atlyginti atsakovas; viso atsakovas turi atlyginti ieškovui 2 909, 95 Lt nuostolių, kuriuos patyrė ieškovas dėl atsakovo kaltės nepardavęs, o sunaikinęs prekes. Kadangi ieškovas naudojosi išnuomotu daiktu mažiau nei yra sumokėjęs nuomos mokesčio, todėl jam turi būti grąžinta permokėta nuomos mokesčio dalis 3 954, 52 Lt. Ieškovas nurodo, kad dėl sutarties nutraukimo ieškovas nekaltas, todėl jam atsakovas turi taip pat grąžinti depozitą 6 000 Lt. už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 27 d. iki 2012 m. lapkričio 11 d. arba 868 dienas, nuo laiku negrąžintos nuomos mokesčio depozito sumos, t. y. 9 954, 52 Lt atsakovas turi mokėti palūkanas. Atsakovas turi grąžinti ieškovui 9 954, 52 Lt skolą bei 1 423, 52 Lt palūkanų nuo šios skolos.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Sostinės centras“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovas negalėjo reikalauti sumokėti nuo įvežamo į turgavietę prekių svorio mokesčio ir jis nėra aptartas sutartyje, neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl ieškovo prašomų priteisti nuostolių, nuomos permokos, depozito ir palūkanų priteisimo. Pažymi, kad sutartyje yra numatyta, jog atsakovas skaičiuoja ieškovui mokesčius už eksploatacines ir kitas paslaugas (3. 5 punktas, F) dalis). Ieškovui buvo skaičiuojami mokesčiai nuo prekių svorio už mėsos iškapojimą ir jos saugojimą. Minėti mokesčiai patvirtinti atsakovo direktoriaus įsakymu. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas išnuomodamas prekybos vietas ieškovui, neįsipareigojo ir neturėjo jokios pareigos užtikrinti sėkmingą ieškovo prekybinę veiklą. Ieškovo teiginiai, kad atsakovo nuomojamas daiktas buvo su trūkumais klaidina teismą, kadangi 2010 m. gruodžio 8 d. turto priėmimo – perdavimo akte buvo aiškiai nurodyta, jog visas perduodamas turtas yra naujas, nenaudotas ir geros būklės. Atsakovas pabrėžia, jog buvo naujos šaldymo vitrinos mėsai. Nuomininkas šį faktą patvirtino savo parašu ir dėl nuomojamos vietos, ar trūkumų jokių pretenzijų nereiškė. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad ieškovas nutraukė sutartį dėl to, kad daiktas neva buvo su trūkumais. Nurodo, kad ieškovas klaidina teismą, nes savo 2010 m. gruodžio 27 d. pranešime atsakovui, ieškovas aiškiai pažymi, jog nutraukia sutartį ne dėl daikto trūkumų, o dėl paties ieškovo kaltės, t. y. dėl įmonės finansinių sunkumų. Ieškovas sąmoningai nepateikė teismui šio dokumento, tam, kad teismas susidarytų klaidingą įspūdį ir ieškovą traktuotų kaip silpnesnę šalį. Pažymi, kad klaidingai teigiama, jog turtas buvo grąžintas 2010 m. gruodžio 27 d., nes joks turto grąžinimo aktas nebuvo pasirašytas. Pastebi, kad tai dar kartą patvirtina, jog atsakovas buvo pilnai pasiruošęs bendradarbiauti su ieškovu, bei nesutiko su abipusiu sutarties nutraukimu, todėl ieškovas vienašališkai ją nutraukė. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad ieškovas yra silpnesnė šalis ir tarp šalių pasirašyta sutartis buvo nepalanki ieškovui. Pažymi, kad atsakovas prieš sudarant sutartis su nuomininkais visada pateikia nuomos sutarties projektą, kurį nuomininkas gali išsamiai išstudijuoti, todėl priešingai nei ieškovas teigia, jam buvo sudarytos sąlygos sutarties sąlygas išnagrinėti. Pažymi, kad prieš pasirašant sutartį ieškovas atsakovui nepareiškė jokių pretenzijų dėl sutarties sąlygų. Tą patvirtinta ir sutarties 8.9. punktas. Nurodo, kad netesybos yra nustatytos laisva valia, abiejų šalių susitarimu. Pasirašant sutartį atsakovas sutiko su netesybų mokėjimo principu ir dydžiu, ir tam neprieštaravo pasirašant sutartį. Nuomos sutarčių 5. 2. 21 punkte aiškia nurodyta, kad viso netesybos laisva šalių valia laikomos minimaliais nuomotojo patirtis nuostoliais. Atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija, kad pasirašyta nuomos sutartis turi būti aiškinama ieškovo naudai. Atsakovas nesupranta, kaip gali būti sutartis aiškinama ieškovo naudai, kai pasirašyta buvo abiejų šalių laisva valia (sutarties 8.9 p.). Atsakovas nurodo, jog 2010 m. gruodžio 8 d. priėmimo perdavimo aktu perdavė ieškovui nuomojamas vietas, taip kartu įvykdydamas savo įsipareigojimus perduoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už mokestį. Atsakovas informavęs apie turgavietės atsidarymą, netaikė jokių sankcijų nei baudų, jei nuomininkai ir nebuvo pilnai pasiruošę vykdyti veiklą. Pažymi, kad atsakovas ieškovui nuomos mokesčio neskaičiavo už 2010 m. gruodžio 11 d. – 2010 m. gruodžio 18 d. laikotarpį. Teigia, kad ieškovas klaidiną teismą, teigdamas, jog atsakovas vėliau neinformavo apie tai, kad turgavietė atsidarys nuo 2010 m. gruodžio 18 d. atsakovas likus porai dienų iki turgavietės numatomo atidarymo, t. y. 2010 m. gruodžio 9 d., paskambino visiems tuo metu buvusiems nuomininkams ir pranešė, jog numatytu metu 2010 m. gruodžio 11 d. turgavietė neatsidarys, jos atidarymas numatomas savaite vėliau. Taip pat turgavietės teritorijoje buvo iškabinti informacinio pobūdžio pranešimai, jog turgavietės atidarymas 2010 m. gruodžio 18 d., todėl atsakovas veikė sąžiningai, bendradarbiavo su nuomininkais ir nepažeidė jokių sutarčių vykdymo principų. Pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie neva įsikūrimą, neįrengtus tualetus ir pan. Pastatas jau buvo priduotas, todėl atsakovui nesuprantama kaip galėjo būti neįrengti tualetai, vykdomi įrengimo darbai ir kiti su pastato pridavimu ir su turgavietės veikla nesuderinami veiksmai. Nesutinka su ieškovo teiginiu, kad jis prekių įsigijo 2010 m. gruodžio 11 d, tačiau jokių įrodymų apie tai, kad ši produkcija turi būti pristatyta į turgavietę ar skirta prekybai turguje nepateikta. Pažymi, kad ieškovas greičiausiai nespėjo parduoti visos produkcijos ir bando atsakomybę užkrauti atsakovui. Mėsa pateikta utilizuoti 2010 m. gruodžio 15 d., tačiau 190, 13 Lt sumokėta neva tik 2012 m. kovo 6 d. be to 2012 m. kovo 6 d. kvite nenurodyti nei konkretūs kiekiai, nei prekių pavadinimai, nei matavimo vienetai, nei vieneto kaina, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. 340. Nesutinka su ieškovo teiginiu, kad jam turėtų priklausyti 9 954, 52 Lt (depozitas ir nuomos mokesčio skola). Atsakovas pažymi, kadangi sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės pagal sutarties 5. 2. 14 punktą ieškovas privalėjo sumokėti atsakovui baudą, kuri lygi trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio per 5 dienas nuo sutarties nutraukimo, t. y. 2011 m. sausio 3 d, tačiau to nepadarė. Pažymi, kad atsakovas neprivalo išrašyti jokių sąskaitų dėl nuomos vienašališko nutraukimo. Sumokėti baudą yra ieškovo įsipareigojimas pagal sutarties 5. 2. 14 punktą. Atkreipia dėmesį, kad 2012 m. birželio 25 d. rašte atsakovas pažymėjo, jog ieškovo įmokėta suma pilnai padengia atsakovo minimalius nuostolius dėl tokio sutarties nutraukimo 50 procentų apimtyje. Atsakovas nurodo, kad vienašališkai sumažino sankciją dėl abiejų šalių darnaus bendradarbiavimo, nors realiai patirti nuostoliai ir galutinė skola yra 8 045, 48 Lt. Pažymi, kad ieškovas nekreipė dėmesio į atsakovo sąžiningus veiksmus bei norą sklandžiai užbaigti kilusį ginčą. Nesutinka su ieškovo teigiu, kad atsakovas negalėjo skelbti pranešimo apie skirtą baudą ir atliktą prievolės įskaitymą turgavietės skelbimų lentoje, nes ši informacija yra konfidenciali. Sutarties 8. 5 punktas numato, jog pranešimas paskelbtas turgavietės skelbimų lentoje yra laikomas tinkamu bet kokios informacijos ar pranešimų įteikimu nuomininkui. Tai patvirtino ieškovas pasirašydamas sutartį. Pažymi, kad skelbimų lentoje paskelbtos informacijos ieškovas nepateikia ir nenurodo, kokie konfidencialūs duomenys buvo paskelbti, todėl darytina išvada, jog atsakovo veiksmai buvo teisėti ir sąžiningi. Atkreipia dėmesį, jog atsakovo veiksmai buvo teisėti ir sąžiningi, o ieškovas rašto pasirašytinai nepriėmė. Kadangi sutartis nutraukta dėl ieškovo kaltės, pagal jo pranešimą dėl finansinių sunkumų, atsakovas nėra skolingas ieškovui, todėl palūkanos nėra skaičiuojamos.

Ieškovo atstovė advokatė Ingrida Jurgelevičienė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė pilnai. Paaiškino, kad 2010 m. lapkričio 5 d. buvo sudaryta nuomos sutartis pagal kurią buvo išsinuomotos paviljono vietos, ieškovas įsipareigojo už suteiktą turtą mokėti sutartyje numatytą nuomos mokestį. Nurodė, kad sudarius nuomos sutartį buvo sumokėtas avansas ir 2010 m. lapkričio 29 d. gavęs iš atsakovo pranešimą apie turgavietės atidarymo laiką priėmė turtą ir pradėjo parengiamuosius darbus. Iš viso ieškovas buvo sumokėjęs 12 000 Lt. Pažymėjo, kad nustatytą dieną turgavietė neatsidarė, atsakovas neleido vykdyti prekybos, turgavietė atsidarė tik 2010 m. gruodžio 18 d. ir dėl to ieškovas patyrė nuostolius, nes ieškovas prekiauja mėsos gaminiais. Jokių dokumentų, kurie nurodyti atsiliepime ieškovas negavo. Ieškovas negavo nei vienos sąskaitos, išskyrus sąskaitą už nuomą ir komunalines paslaugas. Ieškovas laikosi nuostatos, kad atsakovas jokio išsikaitymo neatliko, nėra parašęs pranešimo apie jokį išskaitymą, kai ieškovas advokato pagalba pradėjo reikalauti grąžinti depozitą ir permokėtą mokestį už nuomos mokestį tada atsakovas pranešė apie išskaitymą.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas Justinas Pažemeckas posėdžio metu paaiškino, kad sutartis buvo paduota jam į rankas ir nebuvo laiko su ja susipažinti. Pasirašė sutartį, nes bijojo prarasti vietą. Atidarymo metu veikė turgavietė kokia 30 procentų.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Dmitrij Daščinskij teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2010 m. lapkričio 5 d. ieškovui atvykus į ofisą buvo duota sutartis ir buvo duota laiko su ja susipažinti. Atitinkamai apsisprendęs ir perskaitęs sutartį ieškovas ją pasirašė ir nepateikė jokių pastabų. Kaip nurodyta sutartyje turtas perduotas nuomininkui turto priėmimo – perdavimo aktu. Nuomininkas turėjo pilną mėnesį atvykti ir pasižiūrėti kaip vyksta statybos darbai. Kai nuomininkas 2010 m. gruodžio 8 d. atvyko, jis buvo informuotas, kad turgus 2010 m. gruodžio 11 d. neatsidarys. Buvo visiems pranešta, kad turgus atsidarys 2010 m. gruodžio 18 d. priėmęs turtą nuomininkas jokių pretenzijų nepateikė, kaip tik patvirtino, kad turtas atitinka nuomininko lūkesčius. Jokie statybos darbai turgaus atidarymo metu nebuvo vykdomi, nes tai prieštarautų turto naudojimo aktui. 2010 m. gruodžio 22 d. gavo raštą iš ieškovo, kad jis nori nutraukti sutartį nuo 2010 m. gruodžio 27 d. dėl finansinių sunkumų. Ieškovas buvo informuotas, kad jam gresia numatytos baudos. Ieškovui išsiųstas pranešimas registruotu paštu, kvito neturi. Pažymėjo, kad nėra įrodymų, jog prekės buvo pristatomos į šią turgavietę, ant visų faktūrų nurodyti kiti adresai. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas nėra silpnesnė šalis, jis yra juridinis asmuo. Mokėjimo principas yra nurodytas sutartyje ir tai buvo parašyta pranešime. Atsakovas baudą sumažino 50 procentų.

Liudtytojas S. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirbo kai atidarinėjo turgavietę. Jis ten buvo nuomininkas, o su ieškovu teko bendrauti. Pažymėjo, kad melas buvo nuo pačių pradžių, visą laiką buvo sakoma, kad skubėkite pasirašyti sutartį, nes tuoj nebus vietų. Turgus turėjo atsidaryti gruodžio 11 d. iš vakaro liudytojui buvo paskambinta ir pranešta, kad turgaus atidarymas atkeliamas 18 dienai, bet prieš tai buvo deklaruojama ir sutartyje parašyta, kad jeigu neatsidarys nuomininkai 11 dieną jiems bus skirtos baudos. Pažymėjo, kad skubėjo užsisakyti maisto produktus. Buvo padaryti dideli nuostoliai nuo pirmos dienos. 18 dieną pradėjo dirbti, nebuvo jokios reklamos, buvo užimtas trečdalis turgaus. Darbas buvo visiškai nevykdomas. Kreipėsi į turgaus administratorę, kad darytų nuolaidas, o išgirdo grasinimus. Jis taip pat nutraukė nuomos santykius. Kiekviena diena nešė tik nuostolius. Kreipėsi į nuomotoją daug kartų. Dėl jo užsakytos produkcijos, nurodė, kad jis verslą pradėjo pirmą kartą gyvenime, užsisakė produkciją per du kartus ir prekės buvo užrašytos dviejuose važtaraščiuose. Po susirinkimo pas liudytoją buvo atsiųsta brigada ir prekės išimtos, vien dėl to, kad vairuotojas nebuvo palikęs važtaraščio. Jis nematė kaip ieškovas pasirašinėjo sutartį.

Liudytojas G. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jį ir atsakovą siejo patalpų nuoma. Yra UAB „Vireka“ darbuotojas, su direktoriumi važiavo į turgų kalbėti dėl nuomos sutarties. Pateko į tokią aplinką, kad buvo pradėta siūlyti ir sakyti, kad liko tik 4 vietos. Nespėjo įsigilinti į sutartį ir nusprendė nuomotis. Nuomos santykiai nutrūko dėl to, kad turgus nebuvo paruoštas pilnai, tualetai nebuvo įrengti, taip pat kas sutartyje buvo nenumatyta už produkcijos įvežimą į salę reikia mokėti mokestį. Atsirado papildomi mokesčiai, paskui sugalvojo įvesti mokestį į tualetą. Sutarties nutraukimo procese dalyvavo abu su direktoriumi. Nuėjo pas nuomotoją pranešė apie sutarties nutraukimą, bet niekas nepasirašė, kad pranešimą gavo. Kada įteikė pranešimą tiksliai neatsimena. Pradėjo išsikraustyti iš karto, tą pačią dieną. Jokių prieštaravimų negavo. Daugiau su atsakovu bendrauti neteko. Turgus neteko net 50 procentų prekeivių. Žodžiu prašė peržiūrėti nuomos kainas.

Liudytoja N. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Vireka“ buvo UAB „Sostinės centras“ nuomininkai ir labai greitai išsikraustė. Pranešimas dėl sutarties nutraukimo gal ir buvo pateiktas, tiksliai nepamena. Turgaus atidarymo dieną visi statybos darbai buvo atlikti. Turgus buvo atidarytas 2010 m. gruodžio 18 d. Nurodė, kad buvos skambinama nuomininkams, kabinami pranešimai, kad turgus atidaromas vėliau. Atidarymo dieną turgus buvo užimtas 70 – 80 procentų. Nematė, kad būtų kalbama dėl nuomos kainos sumažinimo. Buvo kažkur 80 nuomininkų. Negali garantuoti, kad dokumentus yra įteikusi pasirašytinai. Raštas tikrai buvo išsiųstas registruotu paštu į UAB „Vireka“. Turinio neprisimena. Žino, kad buvo pasirašyta sutartis ir nuomininkas išsikraustė. Buvo keli nuomininkai, kurie nutraukinėjo sutartis. Po kurio laiko buvo daromos nuolaidos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad pagal 2010 m. lapkričio 5 d. nuomos sutartį Nr. 1109/VIR ieškovas iš atsakovo išsinuomojo paviljono vietas Nr. 183, Nr. 184, Nr. 185 – šviežiai mėsai bei vitriną V7 – šviežiai mėsai, esančias turgavietėje, kuri apima Kalvarijų g. 88, Vilnius ir aplinkinę Kalvarijų/Žalgirio/Daugėliškio/ Giedraičių gatvių teritoriją. Sutarties 3. 1. punktu šalys susitarė, kad nuomos mokestis už turtą sudaro 6 000 Lt įskaitant PVM, (po 1 500 Lt už kiekvieną vietą). Pagal sutarties 2. 1. punktą nuomininkas privalo sumokėti nuomotojui 1 (vieno) mėnesio nuomos mokesčio dydžio depozitą, užtikrinantį tinkamą sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą. (b. l. 94-99). Pasirašius nuomos sutartį nuomininkas UAB „Vireka“ atliko mokėjimus: 2010 m. lapkričio 5 d. sumokėjo 1 200 Lt avansinį mokestį už vietas Nr. 183, 184, 185 ir V7 (b. l. 12), 2010 m. lapkričio 8 d. sumokėjo 1 800 Lt avansą už vietas Nr. 183, 184, 185, V7 (b. l. 13), 2010 m. gruodžio 6 d. sumokėjo dalį depozito 2 200 Lt už vietas Nr. 183, 184, 185, V7 (b. l. 14). 2010 m. gruodžio 8 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašytas turto priėmimo – perdavimo aktas prie nuomos sutarties Nr. 1105/VIR, kuriuo nuomotojui UAB „Vireka“ buvo perduotos paviljono vietos pažymėtos numeriais V7, 183, 184, 185. Pastabose pažymėta, kad trys šaldymo vitrinos naujos (183, 184, 185) ir viena padėvėta šaldymo vitrina (V7) (b. l. 16). Pasirašius priėmimo - perdavimo aktą nuomininkas sumokėjo likusią 6 800 Lt depozito dalį ir už pirmą nuomos mėnesį (b. l. 17). Iš viso ieškovas atsakovui sumokėjo 12 000 Lt.

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir jų aiškinimo.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad tarp šalių buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai (CK 6.477 straipsnis), pagal 2010 m. lapkričio 5 d. nuomos sutartį. Byloje taip pat nėra ginčo, dėl nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo. Ieškovas apeliuodamas į CK 6.185 straipsnio 2 dalies nuostatas, teigia, kad nuomos sutartis buvo sudaryta pagal atsakovo parengtas standartines sąlygas, su kuriomis nebuvo leista tinkamai susipažinti, todėl sutarties sąlygos turi būti aiškinamos ieškovo naudai. Atsakovas su tokiais argumentais nesutinka, teigdamas, kad visos sutarties sąlygos buvo aptartos individualiai, ir su visomis sąlygomis ieškovas turėjo galimybę susipažinti prieš pasirašant sutartį.

Ieškovas įrodinėdamas, kad atsakovas sudarydamas nuomos sutartį buvo nesąžiningas, nurodo, kad ieškovas neturėjo galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų, kadangi 2010 m. lapkričio 5 d. nuomos sutartį Nr. 1105/VIR parengė atsakovas. Ieškovas pabrėžė, kad į nuomos sutartį buvo įrašyti tik nuomininko duomenys. Nurodė, kad atsakovas neinformavo ieškovo, kad sutartis sudaroma pagal iš anksto parengtas standartines sutarties sąlygas. Analizuojant nuomos sutartį Nr. 1105/VIR, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo matosi, kad dalis sutarties teksto pildyta ranka, o tiksliau ranka įrašyti duomenys apie ieškovą, ieškovo išnuomotas vietas, prekes, kuriomis ieškovas gali prekiauti bei duomenys dėl atskaitymo tvarkos (b. l. 7-11). Ieškovo ribotą galimybę susipažinti su nuomos sutarties sąlygomis patvirtina ir liudytojo G. M. paaiškinimai, kuris nurodė, kad atsakovas skubino ieškovą pasirašyti nuomos sutartį (b. l. 77). Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovas UAB „Sostinės centras“ nesudarė ieškovui galimybės tinkamai susipažinti su nuomos sutarties sąlygomis ir dėl jų derėtis, laikytina, kad sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis), todėl vadovaujantis Lietuvos A. T. praktika ir Civiliniame kodekse numatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis nuomos sutarties sąlygos turėtų būti aiškinamos ieškovo naudai (Civilinio kodekso 6. 193 straipsnis, Lietuvos A. T. 2010 m.liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracija v. UAB „ Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-288/2010).

Dėl nuomos sutarties nutraukimo pasekmių.

Byloje nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 5 d. nuomos sutartis sudaryta dvejų metų laikotarpiui. Nuomos sutarties 3.1. punkte nustatytas bendras 6 000 Lt (su PVM) dydžio mėnesio nuomos mokestis, už visas prekybines vietas. Šią sumą ieškovas sumokėjo ir byloje dėl to ginčo nėra. Sutarties 2.1. punkte nustatyta, kad nuomininkas turi sumokėti vieno mėnesio nuomos mokestį į atsakovo depozitą, kuris šiuo atveju yra 6 000 Lt. Ši suma taip pat buvo ieškovo įmokėta ir dėl to byloje ginčo nėra. Sutarties 2.2. punkte nustatyta, kad depozitu yra dengiamos nuomininkui skirtos sankcijos už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą ir kurios yra laikomos minimaliais nuomotojo nuostoliais. Depozito nepanaudojus juo yra dengiamas nuomos mokestį už paskutinį nuomos mėnesį. Sutarties 5.2.14 punkte nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja sumokėti nuomotojui trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio (su PVM) baudą, už sutarties nutraukimą prieš terminą, jeigu sutartis nutraukiama prieš terminą nuomininko iniciatyva ir/ar dėl jo kaltės.

Byloje nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 22 d. UAB „Vireka“ pranešė atsakovui, kad prašo nuo 2010 m. gruodžio 27 d. nutraukti sutartį Nr. 1109/VIR dėl įmonės finansinių sunkumų (b. l. 53). Teikdamas paaiškinimus dėl šio pranešimo ieškovas nurodė, kad kilusius finansinius sunkumus jis siejo su atsakovo netinkamu nuomos sutarties vykdymu, t. y. tai, kad turgavietę buvo pavėluota atidaryti, nuomojamos patalpos nebuvo iki galo įrengtos, po sutarties pasirašymo buvo nustatyti papildomi mokesčiai (nustatė mėsos iškapojimo ir jos saugojimo įkainius turgavietėje, b. l. 54), esant neužimtoms turgavietės prekybinėms vietoms, atitinkamai nebuvo ir pirkėjų srauto, kuris tiesiogiai įtakoja apyvartos mastą. Atsakovas nurodytą pranešimą vertina, kaip pagrindžiantį ieškovo kaltę, dėl nuomos sutarties nutraukimo, dėl ko, anot atsakovo, ieškovui taikytinos, sutarties 5.2.14 punkte nustatytos netesybos.

Vilniaus apygardos teismas pasisakydamas iš esmės analogiškose bylose yra nurodęs, jog veikiančių (išnuomotų) paviljonų skaičius tiesiogiai įtakoja pirkėjų srautus ir nuomininkų gaunamas pajamas, todėl nuomininkui svarbu žinoti, kokia apimtimi bus išnuomotos prekybos vietos turgavietėje (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sostinės centras“ v. UAB „Vičeta“, bylos Nr. 2A-2318-577/2012). Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atskleidęs ieškovui realų išnuomotų prekyviečių skaičių, ir ši aplinkybė vertintina, kaip atsakovo nesąžiningumas ikisutartiniame santykių etape, kas turėjo įtakos ieškovo nepateisintiems lūkesčiams dėl galimo klientų srauto ir su tuo susijusiomis gautinomis pajamomis bei bendros situacijos įvertinimui dėl siūlomos sudaryti nuomos sutarties ir ja prisiimamų įsipareigojimų. Atsakovas neįrodė, kad jis informavo nuomininką, jog ne visos turgavietės vietos yra užimtos, priešingai iš liudytojo G. M. paaiškinimų matyti, kad atsakovas teigė ieškovui, jog beveik nėra likę neišnuomotų patalpų (b. l. 77).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo apsisprendimą nutraukti nuomos teisnius santykius lėmė būtent atsakovo netinkamas sutarties vykdymas, t. y. neužtikrinimas tinkamos turgavietės veiklos, neatskleidimas tikrosios informacijos apie užimtas prekyvietes, papildomų mokesčių nustatymas ir pan.

Kaip nurodyta aukščiau atsakovas už 2010 m. gruodžio mėnesį, pateikė ieškovui PVM sąskaitą – faktūrą 2 045, 48 Lt (b. l. 27), kurioje apskaičiuotas 1 741, 95 Lt nuomos mokestis ir 303, 53 Lt už komunalines paslaugas. Ieškovo teigimu, ši suma turi būti išskaičiuota iš jam tenkančios 6 000 Lt mėnesinio numos mokesčio ir jam turi būti grąžinta 3 954, 52 Lt. Byloje nustatyta, kad faktinis nuomos laikas buvo nuo 2010 m. gruodžio 18 d. (atsakovas nurodė, kad tik nuo šios datos skaičiavo nuomos mokestį), iki sutarties nutraukimo 2010 m. gruodžio 27 d. (ginčo dėl sutarties nutraukimo nėra). Bendrą prašomą priteisti ieškovo sumokėtą sumą atsakovui sudaro 3 954, 52 Lt ir 6 000 Lt sumokėtų į depozitą, kaip sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo garantas, iš viso 9 954, 52 Lt.

Atsakovas teigia, kad atsižvelgiant į Sutarties 2.2., 5.2.14. punktų nuostatas nurodyta suma yra sutartimi sulygtos netesybos, už ieškovo iniciatyva nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą. Tačiau, aukščiau teismas konstatavo, jog nuomos santykiai nutrūko būtent dėl atsakovo kaip nuomotojo netinkamo pareigų vykdymo, todėl konstatuotina, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti sutartinę civilinę atsakomybę ieškovo atžvilgiu (CK 6.256 straipsnio 2 dalis), todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 9 954, 52 Lt (3 954, 52 Lt permokėto nuomos mokesčio ir 6 000 Lt sumokėtų į depozitą).

Tenkinus reikalavimą dėl nuomos mokesčio ir sumokėto depozito, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos apskaičiuotos 1 423, 52 Lt palūkanos už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 27 d. iki 2012 m. lapkričio 11 d. (b. l. 33), vadovaujantis CK 6.210, 6.37 straipsnių nuostatomis.

Taip pat, vadovaujantis CK 6.210, 6.37 straipsnių nuostatomis, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo tesime dienos 2012 m. lapkričio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl nuostolių ir negautų pajamų.

Ieškovas teigia, kad ruošėsi pradėti veiklą ir užsisakė produkciją, kuria turėjo prekiauti išsinuomotoje prekyvietėje, ir už kurią ieškovui buvo pateiktos sąskaitos faktūros (b. l. 21, 22, 23, 24, 25, 26). Ieškovas pažymėjo, kad dėl to, jog atsakovas laiku neatidarė prekyvietės ieškovas prekiavimui įsigytą mėsą turėjo utilizuoti ir dėl to patyrė 190, 13 Lt nuostolių apmokėjęs už utilizavimo paslaugas (b. l. 19) ir 2 719, 82 Lt negautų pajamų, kurias būtų gavęs pardavęs pardavimui skirtas prekes (b. l. 20). Civilinio kodekso 6. 249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal teismų praktiką ieškovas privalo įrodyti, kad patyrė nuostolių negautos naudos forma (CPK 178 straipsnis, Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d. nutartis, civilinėje byloje UAB „Iviltra“ v. R. Z. ir A. Z., bylos Nr. 3K-3-333/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinė firma „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B. W. ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Ieškovo pateiktuose mėsos pirkimo dokumentuose nurodyta, kad ji įsigyta 2010 m. gruodžio 10 d. (b. l. 21-26). Kaip nurodė pats ieškovas produkcijos realizavimo laikas 7 dienos, tuo tarpu ieškovo pateiktas važtaraštis liudija, kad jau po penkių dienų jis perdavė produkciją utilizavimui. Be to, Šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų 2010 m. gruodžio 15 d. važtaraštyje siuntos pakrovimo vieta nurodyta S. Stanevičiaus g. 96-63, Vilnius (b. l. 18), o tuo tarpu ieškovas pagal 2010 m. lapkričio 5 d. nuomos sutartį mėsos produktais turėjo prekiauti paviljono vietose, esančiose turgavietėje apimančioje Kalvarijų g. 88, Vilnius ir aplinkinę Kalvarijų/Žalgirio/Daugėliškio/Giedraičių gatvių teritoriją (b. l. 7-11). Be to, utilizavimui priduotas mažesnis mėsos kiekis, nei ieškovas buvo nusipirkęs. Nurodytos aplinkybės, neleidžia teismui daryti vienareikšmės išvados, kad ieškovo įsigyta produkcija buvo skirta būtent prekiauti turgavietėje, kad būtent iš turgavietės mėsa buvo išvežta utilizavimui, kad būtent visos mėsos produkcijos nebuvo galima realizuoti, juolab, kad ieškovas neginčijo aplinkybės, jog jis užsiima mėsos pardavimu keliose prekybinėse vietose. Taigi, reikalavimą dėl nuostolių pritesimo, teismas laiko nepagrįstu bei neįrodytu. Netenkinus reikalavimo, dėl patirtų nuostolių priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl 2 719, 82 Lt negautų pajamų priteisimo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šalies patirtos bylinėjimo išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Šiuo atveju ieškovas prašė priteisti 14 287, 99 Lt, teismas tenkino – ieškinį dalyje, dėl 11 378, 04 Lt priteisimo, taigi patenkino 79, 64 procentus ieškinio reikalavimų. Ieškovas pateikė duomenis, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 429 Lt žyminio mokesčio (b. l. 35), 4 300 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 92). Spręsdamas dėl teisinės pagalbos išlaidų dydžio pagrįstumo teismas atsižvelgia į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, patvirtintų rekomendacijų, „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ maksimalius dydžius, ir daro išvadą, jog ieškovo reikalaujamos teisinės pagalbos išlaidos viršija nustatytus maksimalius dydžius (ieškinio parengimas maksimalus dydis 3 000 Lt, posėdžių trukmė apie 1, 5 val. maksimalus dydis 225 Lt), todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, bei poėdžių laiką, jos mažintinos iki 3 000 Lt. Taigi, viso ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 3 429 Lt. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2 731 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 96 straipsniu, valstybės naudai priteistina iš atsakovo 13, 51 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo UAB „Vireka“, į. k. 302486358, naudai iš atsakovo UAB „Sostinės centras“, į. k. 300060993, 9 954, 52 Lt skolos, 1 423, 52 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 731 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Sostinės centras“, į. k. 300060993, 13, 51 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Pikelienė