- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-09
- Bylos Nr.
- 2A-2318-577/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15193-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- UAB „Sostinės centras“
- Atsakovas
- UAB „Vičeta“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Sostinės centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sostinės centras“ ieškinį atsakovui UAB „Vičeta“ dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė ieškinį atsakovui dėl 3600 Lt netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2010-11-05 sudarė Nuomos sutartį Nr. 1105/VI, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo vykdyti pastovią prekybą išnuomotoje vietoje Nr. 1P-5, turgavietėje, esančioje adresu Kalvarijų g. 88, Vilniuje. Atsakovas sumokėjo ieškovui į depozitą 1800 Lt. Turgavietė atsidarė 2010-12-18 dieną ir atsakovas nuo tos dienos pradėjo joje prekiauti. Pirminė nuomos kaina buvo 1800 Lt, vėliau, atsižvelgiant į atsakovo prašymą, ji buvo sumažinta iki 1000 Lt. 2011-03-07 papildomu šalių susitarimu nuomos kaina buvo sumažinta iki 820 Lt. 2011-04-22 buvo gautas atsakovo prašymas nutraukti sutartį. Sutarties 5.2.14 punkte numatyta atsakovo atsakomybė už sutarties nutraukimą anksčiau termino dėl atsakovo kaltės ir/ar jo iniciatyva. Kadangi atsakovas pareiškė norą nutraukti sutartį anksčiau termino, remiantis sutarties 7.7 punktu jis privalo sumokėti ieškovui trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą, numatytą sutarties 5.2.14 punkte – 5400 Lt baudą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškovui sumokėjo 1800 Lt depozitą, ši suma yra įskaitoma į baudos mokėjimą ir likusi baudos suma yra 3600 Lt. Teismo prašė priteisti iš atsakovo 3600 Lt baudą ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas nesudarė galimybės atsakovui tinkamai susipažinti su sutarties standartinėmis sąlygomis iki sutarties pasirašymo. Visos sutarties sąlygos atsakovui tapo žinomos tik sutarties pasirašymo momentu, nors atsakovas ir domėjosi iš anksto būsimos sutarties sąlygomis. Ieškovas neatskleidė visos informacijos, turinčios esminės reikšmės sutarčiai įvykdyti. Be to, ieškovas, parengęs standartinės sutarties sąlygas, sau nenumatė jokių baudų už sutarties pažeidimus. Po sutarties pasirašymo paaiškėjo, kad ieškovas suklaidino atsakovą apie realiai išnuomotų turgaviečių skaičių. Reali prekyba vyko tik apie 20 procentų prekyviečių, tai sąlygojo mažą lankytojų skaičių, kuris neužtikrino planuotų pajamų. Atsakovas 2011-01-11 raštu kreipėsi į ieškovą, prašydamas sumažinti nuomos mokestį iki 300 Lt. Ieškovas sumažino iki 1000 Lt, žadėdamas, kad artimiausiu metu pradės veikti greta atsakovo nuomojamų patalpų esančios prekybos vietos. Tačiau per 2 mėnesius situacija nepasikeitė. Atsakovas vėl kreipėsi dėl nuomos mokesčio sumažinimo. Nuomos mokestį ieškovas sumažino iki 820 Lt. Atsakovas 2011-04-20 raštu, siekdamas išvengti vis didėjančių nuostolių, kreipėsi į ieškovą su prašymu nutraukti sutartį šalių sutarimu pagal sutarties 7.6 punktą, tačiau ieškovas jokio atsakymo nepateikė, o pats priėmė sprendimą, kad sutartis nutraukta atsakovo vienašališkai. Atsakovas į nuomojamų patalpų įrengimą investavo 1240 Lt: savo sąskaita įrengė apsaugines žaliuzes, nupirko ir įmontavo langą su stiklo paketu, atliko gipskartonio montavimo, sienų glaistymo ir dažymo darbus, nes be šių darbų patalpos nebuvo visiškai pritaikytos prekybinei veiklai. Be to, ieškovas baudos skaičiavimui taiko pradinį nuomos mokesčio dydį – 1800 Lt, nors po to nuomos kaina buvo sumažinta. Tokios netesybos laikytinos aiškiai per didelės, nes ieškovas jokių nuostolių dėl sutarties nutraukimo nepatyrė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-02-14 sprendimu ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 3600 Lt ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas ieškovą pripažino kaltu dėl nuomos sutarties nutraukimo iš esmės todėl, kad jis nebendradarbiavo ir nesikooperavo su atsakovu. Akcentuoja tai, kad atsakovas dėl nuomos sutarties nutraukimo rėmėsi iš esmės CK 6.204 straipsniu, t. y. nurodė, jog sutarties nebebuvo įmanoma vykdyti iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Atsakovas neįrodinėjo minėtame straipsnyje nurodytų sąlygų, todėl apeliantas, remdamasis CPK 178 straipsnio 1 dalimi, dėl jų neprivalėjo pasisakyti, kadangi šalys privalo įrodyti aplinkybes, kurias teigia, bet ne paneiginėti priešingos šalies neįrodytas aplinkybes. Tačiau pirmos instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir pasisakė dėl klausimų, kurie nebuvo keliami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismas padarė išvadą, kad pirmą atidarytos turgavietės veiklos mėnesį veikė nedidelė dalis paviljono patalpų, todėl nurodytos aplinkybės kliudė naudoti išsinuomotas paviljono patalpas pagal paskirtį. Apeliantas nurodo, kad teismas rėmėsi iš esmės vieninteliu įrodymu – atsakovo pateiktu 2011-01-11 raštu dėl sutarties sąlygų pakeitimo, kuriame buvo nepagrįstai, nepateikiant jokių įrodymų, padarytos prielaidos. Minėtas raštas nepatvirtina turgavietės paviljonų užimtumo apimties, kadangi rašte rašoma tik apie dalį turgavietės, nepateikiama jokių įrodymų minėtiems teiginiams pagrįsti. Be to, šis raštas nepatvirtina, jog minėtos aplinkybės egzistavo ir 2011 m. balandžio mėnesį, t.y. nuomos sutarties nutraukimo metu. Apeliantas akcentuoja tai, jog atsakovas nutraukdamas sutartį nenurodė, jog ji būtų nutraukiama dėl ieškovo kaltės ar kad išsinuomotu turtu negalima visiškai ar bent iš dalies naudotis pagal paskirtį. Atsakovas pripažino, kad patalpomis galėjo naudotis pagal paskirtį ir kad jam jos tiko, tačiau sutarties negalėjo vykdyti dėl savo turtinės padėties. Taip pat apeliantas nurodo, kad atsakovas atsiliepime iš esmės pripažino ieškovo reikalavimų atsakovui pagrįstumą, o ginčijo tik netesybų dydį. Taigi, byloje nebuvo jokių įrodymų, kad prekyba buvo vykdoma tik mažesnėje dalyje turgavietės, nuomos sutartyje nėra numatyta kokia nors apelianto pareiga užpildyti visus paviljonus, atsakovas yra profesionalus verslininkas, todėl pats prisiėmė verslo riziką dėl klientų srauto, be to, visiškai nesuprantama, kaip gali minėtos aplinkybės tiesiogiai sąlygoti galimybę naudoti daiktą pagal jo paskirtį.
Apeliantas pažymi, kad sutarties laisvės principas reiškia sutarties šalių teisę nustatyti, papildyti ar pakeisti sutarties sąlygas tiek, kiek to neriboja imperatyvios teisės normos. Tiek apeliantas, tiek atsakovas yra verslininkai, individualiai taręsi dėl nuomos sutarties sąlygų. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad jis pageidavo keisti kurias nors sutarties sąlygas, kad ieškovas atsisakė jas pakeisti, ar kad atsakovas buvo priverstas sudaryti sutartį jam nenaudingu būdu, be to, atsakovas jokių nuomos sutarties sąlygų neginčijo.
Taip pat nurodo, kad nuomos sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažinamos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Atsakovas įrodinėja, kad nustatytos netesybos buvo aiškiai per didelės, argumentuodamas, kad apeliantas dėl nuomos sutarties nutraukimo jokių nuostolių, išskyrus gautinų nuompinigių, nepatyrė. Neva apeliantas pats kaltas, jog nesutiko sumažinti nuomos mokesčio iki tokios sumos, kuri atsakovui nebūtų buvusi per didelė finansinė našta. Tačiau apeliantas pažymi, kad jis nuolat bendradarbiavo su atsakovu, du kartus sutiko sumažinti nuomos mokestį, atsakovas neprašė nutraukti nuomos sutarties, neteigė, kad negali naudoti patalpų pagal paskirtį, bet pats sutiko mokėti mažesnį nuomos mokestį. Taigi atsakovas savo veiksmais patvirtino, jog patalpos jį tenkina, jog jomis gali naudotis pagal paskirtį. Priešingu atveju atsakovas būtų galėjęs jau anksčiau nutraukti minėtą sutartį. Apeliantas pažymi, kad nuomos mokestis buvo mažinamas apelianto sąskaita, todėl apeliantas patyrė nuostolių. Atsakovas pasirašydamas susitarimus patvirtino savo valią tęsti sutartinius santykius ir mokėti sutartą nuomos mokestį, neišreiškė pretenzijų, kad nuomos mokestis jam bus per didelis, nesikreipė į teismą dėl nuomos sutarties pakeitimo ar pan. Atsakovas jau kurį laiką buvo vykdęs veiklą nuomojamose patalpose, dėl ko jos taip pat nusidėvėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su skundo motyvais nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-14 sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Sostinės centras“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjus bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, konstatuotina, kad nėra pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2010-11-05 tarp ieškovo (sutarties sudarymo metu pavadinimas – UAB „Imortalis“) ir atsakovo buvo sudaryta terminuota turgavietės prekybos vietos, esančios Kalvarijų g. 88, Vilniuje, nuomos sutartis Nr. 1105/VI, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui minėtas patalpas, o atsakovas įsipareigojo prekiauti išnuomotoje turgavietės prekybos vietoje ir mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutarties terminas – 2 metai. Atsakovas pagal nuomos sutarties 2.1 punktą sumokėjo ieškovui 1800 Lt dydžio depozitą. 2011-01-18 tarp šalių buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 1 prie Nuomos sutarties, pagal kurį šalys susitarė dėl 1000 Lt nuomos mokesčio per mėnesį. 2011-03-15 šalys papildomai susitarė dėl nuomos mokesčio sumažinimo, t.y. dėl 820 Lt nuomos mokesčio. 2011-04-20 atsakovas pateikė ieškovui prašymą nutraukti nuomos sutartį nuo 2011-04-30 šalių susitarimu, taikant sutarties 7.6 punktą. Ieškovas 2011-04-29 išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą (serija IMOR Nr. 42) dėl 3600 Lt baudos skyrimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas pateikė prašymą nutraukti sutartį vienašališkai, be pateisinamų priežasčių, todėl sutartis buvo nutraukta prieš terminą vienašališkai atsakovo iniciatyva. Atsakovui buvo paskirta 5400 Lt bauda už nuomos sutarties nutraukimą anksčiau termino (Sutarties 5.2.14 ir 7.7 punktai; b.l. 25). Kadangi atsakovas yra sumokėjęs 1800 Lt depozitą, ieškovas šią depozito sumą užskaitė pagal sutarties 2.2 punktą, todėl prašo priteisti iš atsakovo likusią baudos sumą – 3600 Lt.
Pirmos instancijos teismas atmetė ieškinį vadovaudamasis CK 6.485 str. 1 d., 6.483 str. 2 d. nuostatomis; nurodė, jog ta aplinkybė, kad pirmą atidarytos turgavietės veiklos mėnesį veikė nedidelė dalis paviljono patalpų, – apie 20 procentų, kliudė atsakovui naudoti išnuomotas paviljono patalpas pagal paskirtį; ieškovas turi atsakyti už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį; ieškovui nepašalinus trūkumų, kurie kliudė naudoti išsinuomotas patalpas pagal tikslinę paskirtį, atsakovas turėjo teisę rinktis vieną iš CK 6.485 str. 2 d. alternatyvų ir nutraukti sutartį prieš terminą. Laikė, jog aplinkybės, kad atsakovas nežinojo, kad atidarius turgavietę prekyba bus vykdoma tik mažesnėje dalyje turgavietės teritorijos, o likusi turgavietės prekybos patalpų dalis tebebus neužpildyta, yra esminės sudarant tokio pobūdžio sutartį ir tiesiogiai susijusios su nuomininko galimybe naudoti daiktą pagal paskirtį. Su tokias pirmos instancijos teismo motyvais apeliacinės instancijos teismas sutikti negali, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamojoje situacijoje pirmos instancijos teismo nurodytos materialinės teisės normos netaikytinos, nes nėra pagrindo pirmos instancijos teismo nurodytas aplinkybes laikyti išnuomoto daikto trūkumu, todėl paminėti pirmos instancijos teismo motyvai pašalintini iš teismo sprendimo.
Tačiau įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuomos sutartis buvo sudaroma pagal ieškovo parengtas standartines nuomos sutarties sąlygas ir su nuomininkais sudaroma prisijungimo būdu, todėl ieškovas, kaip šalis, rengianti standartines sąlygas, turėjo galimybę įtraukti tik tokias sąlygas, kurios jai naudingos. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nuomos sutartimi, daro išvadą, kad lygiaverčių derybų dėl sutarties sąlygų prieš sudarant sutartį nebuvo, sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis), ieškovas pateikė pasirašyti iš anksto paruoštą sutarties tekstą. Kad sutarties tekstas buvo iš anksto paruoštas, matyti iš paties sutarties teksto – jame specialiai tam paliktose ir pabrauktose vietose įrašyti tik nuomininko duomenys, nuomojamos paviljono vietos, nuomininko veiklos pobūdis, depozito dydis, nuomos mokesčio dydis, o visos kitos sąlygos iš anksto parengtos. Taigi laikytina, kad sutartis buvo sudaryta pagal atsakovo parengtas standartines sąlygas (CK 6.185 straipsnis). Todėl atmestini apelianto argumentai, kad šalys individualiai tarėsi dėl sutarties sąlygų, o pirmos instancijos išvada, kad nagrinėjamu atveju sutarties sąlygos turi būti aiškinamos nuomininko naudai, laikytina pagrįsta sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193-6.195 str. str., bei suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; kt.).
Kaip jau minėta, apeliantas už sutarties nutraukimą anksčiau termino paskaičiavo 5400 Lt baudą, tačiau įskaitęs atsakovo sumokėtą depozitą (1800 Lt), reikalavo likusios 3600 Lt sumos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 str., 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 -09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo diskrecinė teisė mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010, 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 str. 3 d.) įstatyme nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-19. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 -08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad veikiančių (išnuomotų) paviljonų skaičius tiesiogiai įtakoja pirkėjų srautus ir nuomininkų gaunamas pajamas, todėl visiškai aišku, jog atsakovui sudarant nuomos sutartį buvo svarbu žinoti, kokia apimtimi bus išnuomotos prekybos vietos turgavietėje. Teismas sutinka su apelianto argumentu, jog sutartyje nebuvo įrašyta apelianto pareiga užpildyti visas paviljono patalpas, tačiau tai, kad ieškovas sudarydamas nuomos sutartį neatskleidė atsakovui realaus išnuomotų prekyviečių skaičiaus, liudija apie ieškovo nesąžiningumą ikisutartiniame santykių etape ir, teismo nuomone, turėjo įtakos atsakovo nepateisinamiems lūkesčiams dėl galimo klientų srauto ir su tuo susijusiomis gautinomis pajamomis bei bendros situacijos įvertinimui dėl siūlomos sudaryti nuomos sutarties ir ja prisiimamų įsipareigojimų įvykdymo įvertinimui. Ieškovas aplinkybių dėl turgavietės veiklos masto neginčijo, pats nurodė, kad tai sąlygojo nuomos mokesčio sumažinimą, todėl atmestini apelianto argumentai dėl nepagrįsto pirmos instancijos įrodymų vertinimo. Akivaizdu, jog visi atsakovo veiksmai, tiek pinigų įnešimas į depozitą, tiek prašymai sumažinti nustatytą nuomos mokestį patvirtina atsakovo siekį vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o sutarties nutraukimas iš dalies buvo sąlygotas ir ieškovo veiksmų, kurie esamojoje situacijoje vertintini kaip nepakankamas bendradarbiavimas su atsakovu ir vykdant sutartį. Papildomai pažymėtina, jog negalima pripažinti sąžininga ir ieškovo susitarimuose prie nuomos sutarties 1.3 p. sąlyga, kad visos sutartyje numatytos sankcijos nutraukiant sutartį prieš terminą skaičiuojamos nuo sutartyje numatytos nuomos kainos, o ne nuo susitarime nurodytos kainos. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius dėl vienašališko atsakovo nuomos sutarties nutraukimo. Be kita ko pažymėtina ir tai, kad sutarties 2.2 p. šalys sulygo, jog depozitu yra dengiamos nuomininkui skirtos sankcijos už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą ar netinkamą vykdymą ir kurios yra laikomos minimaliais nuomotojo nuostoliais, patirtais dėl nuomininko sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, o 2.3 p. nustatė, kad sutartis nutrūksta ir nuomininkui nesumokėjus depozito suėjus depozito sumokėjimo terminui; tokiais atvejais nuomininkas privalo atlyginti nuomotojo dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius; šalių susitarimu nuostolių sumą sudaro 2 mėnesių nuomos mokesčio dydžio suma, kurią nuomininkas privalo atlyginti nuomotojui. Be kita ko pažymėtina ir tai, jog atsakovas nuomojamas patalpas pagerino; ieškovas tos aplinkybes neginčija. Taigi, visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad 1800 Lt suma, kurią apeliantas įskaitė kaip netesybų atlyginimą, yra atitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, faktiškai atitinka 5.2.14 p. numatytos sankcijos, skaičiuojant baudos dydį pagal sumažintą nuomos mokestį, dydį bei pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius, kurių ieškovas galimai galėjo turėti, todėl ieškovo reikalavimai nepagrįsti, o ieškinys atmestinas (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d.) .
Kiti apeliacinio skundo argumentai neįtakojo skundžiamo sprendimo pagrįstumo, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisakinėja.
Esant nurodytam, pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, todėl pašalinus aukščiau nurodytus skundžiamo sprendimo motyvus, jis paliktinas nepakeistas; tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.