Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. P. ieškinį atsakovei UAB „B.“, trečiajam asmeniui AAS „B. B. I. C.“ filialui Lietuvoje dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Trečiasis asmuo AAS „B. B. I. C.“ filialas Lietuvoje prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) incidento metu maršrutinis autobusas stovėjo ir nejudėjo, todėl tai nedraudžiamasis įvykis (el. bylos apyrašo 1 tomas, 87–88 b. l.).

6. Liudytojas I. K. (UAB „B.“ (duomenys neskelbtini)) paliudijo, kad ieškovės nurodyto (duomenys neskelbtini) įvykio neprisimena. UAB „B.“ nuolat dirba nuo (duomenys neskelbtini)metų. Ieškovės neprisimena ir ieškovė į jį niekada nesikreipė. Teigė, kad autobusą vairuoja pagal grafiką, vairuotojams susikeisti be darbdavio žinios neįmanoma, nes per autobuso kompiuterių (kasą) reikia prisijungti pradedant darbą, o baigus darbą, reikia atspausdinti ataskaitą. Jo praktikoje nebuvo panašių keleivių pastūmimo durimis įvykių, o autobusas mechaniškai gali pradėti važiuoti tik užsidarius durims ((duomenys neskelbtini) teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 45 sek. – 21 min. 55 sek.).

7. Liudytojas K. Š. (UAB „B.“ (duomenys neskelbtini)) paliudijo, kad neprisimena ieškovės nurodyto (duomenys neskelbtini) įvykio. Tvirtino, kad lipant keleiviams iš autobuso stotelėje autobuso vairuotojas per veidrodėlius stebi ne tik autobuso vidų, bet ir išorę. Liudytojo praktikoje nėra buvę panašių įvykių, kad autobuso durys pastumtų ar prispaustų keleivį, nes pajutus kliūtį, durys automatiškai atstumiamos atgal ir neužsifiksuoja ((duomenys neskelbtini) teismo posėdžio garso įrašas: 22 min. 10 sek. – 33 min. 40 sek.).

8. Liudytoja K. O. ((duomenys neskelbtini)) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini)val. ėjo pro autobuso stotelę. Pastebėjo, kad ieškovė valėsi sniegą nuo drabužių. Nematė, kad ieškovė butų iškritusi iš autobuso, nematė, kad koks keleivis ar durys pastumtų ieškovę. Mano, kad ieškovė galėjo užkliūti už savo vėžimėlio su ratukais ir paslysti, kadangi su juo sunku išlipti iš autobuso. Be to, įvykis buvo (duomenys neskelbtini)mėnesį, buvo sniegas, šlapia. Teigė, kad ieškovė ikiteisminio tyrimo metu nurodė netikslias aplinkybes. Įlipusi į autobusą, negirdėjo, kad kažkas būtų kreipęsis į vairuotoją dėl iškritusio keleivio ((duomenys neskelbtini) teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 20 sek. – 15 min. 40 sek.).

9. Liudytojas M. Z. (UAB „B.“ (duomenys neskelbtini)) paliudijo, kad autobuso vairuotojų pasikeitimas fiksuojamas sistemoje. Autobusas negalėtų pajudėti iš vietos su atvertoms durimis, nes yra įrengtos saugos sistemos. Autobuso duryse gamykloje įrengti jutikliai ir pajutus kliūtį, durys atšoka. Autobusas buvo bazinės komplektacijos, be jokių perdarymų, su galiojančia technine apžiūra. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas eksperimentas dėl ieškovės nurodyto įvykio, ieškovės teiginiai nepasitvirtino ((duomenys neskelbtini) teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 20 sek. – 28 min. 25 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos J. R. P. pareiškimą, kad ji (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini)val. lipdama iš (duomenys neskelbtini)maršrutinio autobuso Nr. (duomenys neskelbtini) autobuso stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), užsidarančių autobuso durų buvo pastumta, pagriuvo ir susilaužė (duomenys neskelbtini) (buvo nustatyta, kad dėl (duomenys neskelbtini)ieškovei padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas) (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 tomo, 2 –3 b. l.). VTMT specialisto (duomenys neskelbtini) išvados duomenimis, J. R. P. patyrė (duomenys neskelbtini) V (duomenys neskelbtini) lūžį, kraujosruvas (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 tomas 53 l.). Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimu buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesurinkus duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, padarymo (ikiteisminio tyrimo 3 tomo, 23 – 30 b. l.). (duomenys neskelbtini) J. R. P. pateikė UAB „B.“ reikalavimą dėl 50,00 Eur turtinės ir 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (21 b. l.). (duomenys neskelbtini) UAB „B.“ atsakė, kad negali registruoti įvykio draudimo bendrovėje, apie ieškovės nurodytą įvykį informacijos neturi (22 b. l.).

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

11. Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Civilinio kodekso 6.264 straipsnio 1 dalis numato, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės.

12. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą ieškovė galėtų būti laikoma įgijusi tik tuo atveju, jei būtų nustatytos bendrosios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.

13. Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje nustatyta, kad iš kiekvieno asmens reikalaujama tokio elgesio, kad niekam nebūtų padaryta žala. Taigi, kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).

14. Teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 punktas).

15. Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, akivaizdžiai parodančių, kad ieškovė traumą ((duomenys neskelbtini)) patyrė (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini)val. lipdama iš (duomenys neskelbtini)autobuso Nr. (duomenys neskelbtini). Tokias teismo išvadas patvirtina ne tik specialisto parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad J. R. P. (duomenys neskelbtini) galėjo atsirasti tiek lipant iš autobuso ir statant koją ant žemės perlenkiant (duomenys neskelbtini), tiek ir vėliau nukentėjusiajai einant. Specialisto vertinimu, gautuose medicininiuose dokumentuose neužfiksuota kitų kūno dalių (nugaros, sėdmenų) sužalojimų ir nėra galimybės tvirtinti, jog nukentėjusioji patyrė kokį nors pašalinės jėgos poveikį (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 tomas, 99–100 l.). Be to, pati ieškovė nurodė prieštaringas aplinkybes. Viena vertus, teigdama, kad (duomenys neskelbtini)iš autobuso su skaudančia koja negalėjo paeiti ir prieiti prie už kelių metrų esančio autobuso vairuotojo (pasak ieškovės jis stovėjo prie autobuso) ir jį informuoti apie įvykį ((duomenys neskelbtini)teismo posėdžio garso įrašas: 36 min. 25 sek. – 36 min. 35 sek.). Kita vertus, ieškovė pažymėjo, jog į įvykio vietą nekvietė greitosios medicininės pagalbos ir patyrusi traumą, nuo autobuso stotelės pėsčiomis nuėjo į namus ((duomenys neskelbtini)teismo posėdžio garso įrašas: 34 min. 55 sek. – 35 min. 10 sek.). Tai, kad ieškovė galėjo patirti traumą lipdama iš (duomenys neskelbtini)autobuso negalėjo patvirtinti nė vienas liudytojas. Pačios ieškovės kviesta liudytoja K. O. buvusi stotelėje nurodė, kad pastebėjo, jog stotelėje ieškovė valėsi sniegą nuo drabužių, tačiau nematė, kad ieškovė butų (duomenys neskelbtini)iš autobuso. Nesant įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes, teismas negali padaryti išvados, kad (duomenys neskelbtini)traumą ieškovė patyrė (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini)val. lipdama iš (duomenys neskelbtini) autobuso Nr. (duomenys neskelbtini). Papildomai atkreiptinas dėmesys į ieškovės pozicijos nenuoseklumą. Nors ieškinyje ieškovė teigė, kad patyrė turtinę žalą, teismo posėdžio metu nurodė, kad vaistus jai siuntė iš užsienio draugai ir ji už juos nemokėjo ((duomenys neskelbtini) teismo posėdžio garso įrašas: 39 min. 40 sek. – 39 min. 50 sek.). Vėliau ieškovė nurodė, kad jai nereikia kompensuoti turtinės žalos ((duomenys neskelbtini) teismo posėdžio garso įrašas: 40 min. 50 sek. – 40 min. 55 sek.). Ieškovė negalėjo motyvuoti, dėl kokių aplinkybių iki (duomenys neskelbtini) nesikreipė į atsakovę dėl žalos atlyginimo ((duomenys neskelbtini) teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 50 sek. – 43 min. 10 sek.).

16. Visuotinai žinoma, kad neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Pasisakydamas dėl UAB „B.“ darbuotojo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo K. Š. neteisėtų veiksmų, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal UAB „B.“ Autobuso vairuotojo-konduktoriaus pareiginių nuostatų 32 punktą vairuotojas privalo užtikrinti saugų keleivių vežimą, o pagal minėtų nuostatų 33 punktą įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, suteikti nukentėjusiam pirmą medicininę pagalbą ir apie tai tuoj pat pranešti Pervežimų skyriaus viršininkui, Darbų saugos ir eismo skyriaus darbuotojams. Pati ieškovė patvirtino aplinkybes, kad nepriėjo prie už kelių metrų esančio autobuso vairuotojo ir nepranešė jam apie įvykį. K. Š. paliudijo, kad ieškovės nurodyto įvykio nematė. Pačios ieškovės kviesta liudytoja ((duomenys neskelbtini)) K. O. paliudijo, kad įlipusi į autobusą, negirdėjo, kad kažkas būtų kreipęsis į vairuotoją dėl iškritusio keleivio. Taigi, akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nebuvo informuotas apie ieškovės nurodytą įvykį, todėl negalėjo įvertinti pirmos medicininės pagalbos keleivei suteikimo būtinumo, taip pat nežinodamas, negalėjo informuoti apie įvykį atsakingus asmenis. Pati ieškovė nekvietė į galimo įvykio vietą greitosios medicininės pagalbos, o apie (duomenys neskelbtini) įvykį UAB „B.“ informavo tik (duomenys neskelbtini), reikalaudama žalos atlyginimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė vienareikšmiškai teigia, kad buvo į nugarą pastumta (duomenys neskelbtini), papildomai įvertina šias aplinkybes.

17. Pažymėtina, kad UAB „B.“ (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad minėto autobuso durys pagal gamyklinę specifikaciją atsidaro į vidų, todėl tikimybės, kad keleivis, užsidarant durims, galėjo būti išstumtas – nėra (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 tomas, 145 l.). Iš (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolo nuotraukų matyti, kad autobuso durys atsidaro į vidų (ikiteisminio tyrimo medžiagos 2 tomas, 54–56 l.). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. Z. (UAB „B.“ (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad autobusas mechaniškai negalėtų pajudėti iš vietos su atvertoms durimis, nes yra įrengtos specialios saugos sistemos. Autobuso duryse pagal reikalavimus gamykloje buvo įrengti jutikliai, todėl pamačius kliūtį autobuso durys atšoka. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas eksperimentas dėl ieškovės nurodyto įvykio ((duomenys neskelbtini) teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 20 sek. – 28 min. 25 sek.), kuris nepatvirtino ieškovės nurodytų aplinkybių. Eksperimento metu nustatyta, kad autobuso durys susitikusios kliūtį automatiškai atsidarydavo, jokio stūmimo nebuvo (ikiteisminio tyrimo medžiagos 2 tomas, 128–129 l.). VTMT specialisto (duomenys neskelbtini) išvadoje konstatuota, kad iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės spręsti apie pašalinės jėgos buvimą traumos metu (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 tomas, 53 l.). Specialistas patvirtino, kad nebuvo užfiksuota kitų ieškovės kūno dalių (nugaros, sėdmenų) sužalojimų (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 tomas, 100 l.). Akivaizdu, kad ieškovės teiginiai yra nepagrįsti. Be to, ieškovė neginčijo liudytojos K. O. nurodytų aplinkybių, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini)mėnesį, buvo sniegas, šlapia ir ieškovė galėjo užkliūti už savo vėžimėlio su ratukais ir paslysti.

18. Atskirai pažymėtina, kad ieškovės parodymai dėl autobuso taip pat buvo prieštaringi ir nenuoseklūs. Iš pradžių, ieškovė nurodė, kad eksperimentas buvo atliekamas su kitu nauju autobusu ((duomenys neskelbtini) teismo posėdžio garso įrašas: 45 min. 50 sek. – 45 min. 55 sek.). Vėliau teigė, kad netvarkingas autobusas buvo suremontuotas ir perdažytas ((duomenys neskelbtini) teismo posėdžio garso įrašas: 45 min. 55 sek. – 46 min. 5 sek.). Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovės teiginiai dėl jos (duomenys neskelbtini) yra paneigti bylos medžiaga, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, eksperimento duomenimis ir yra jos neįrodyti.

19. Nesant nustatytų atsakovės darbuotojo (duomenys neskelbtini)neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo papildomai spręsti dėl priežastinio ryšio tarp atliktų veiksmų ar neveikimo. Nesant civilinės atsakomybės sąlygų viseto, ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Teismui atmetus ieškinį, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str. 1 d.). Atsakovė byloje turėjo 1500,00 Eur advokatės pagalbos išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės turėtos advokatės pagalbos išlaidos neviršijo rekomenduojamo priteisti dydžio, taip pat į atsakovės darbo sąnaudas (byloje teiktas atsiliepimas į ieškinį, atstovė dalyvavo dvejuose teismo posėdžiuose, teikė papildomus ginčui išspręsti aktualius duomenis), šių išlaidų nemažina.

21. Ieškovei byloje buvo teikiama antrinė teisine pagalba 100 proc. atleidžiant nuo su bylos nagrinėjamu susijusių bylinėjimosi išlaidų, todėl proceso išlaidos iš jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „B.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės J. R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.