Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. G. ir G. V. apeliacinius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, bausmės bendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, K. G. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimas. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžia laikytina nuosprendžio paskelbimo diena, t. y. 2014 m. kovo 13 d. Į bausmės laiką K. G. įskaitytas jo suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. spalio 18 d. iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. iki 2014 m. kovo 13 d.

G. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. V. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-11-29, 2013-12-23 ir 2014-01-10 nuosprendžiais G. V. paskirtomis bausmėmis ir G. V. paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžia laikytina nuosprendžio paskelbimo diena, t. y. 2014 m. kovo 13 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-11-29, 2013-12-23 ir 2014-01-10 nuosprendžius atliktų bausmių dalys.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista E. D., tačiau nuosprendis šioje dalyje neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. nuteistas už tai, kad 2013 m. gegužės 15–16 dienomis, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupėje su G. V., nuplėšę pakabinamą spyną, kurios vertė 12 Lt, taip ją sugadindami, neteisėtai pateko į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir per kelis kartus pagrobė ūkiniame pastate buvusius du motorolerių variklius, kurių bendra vertė 3400 Lt, dvejas automobilių dureles, kurių bendra vertė 200 Lt, du kūjus (5 kg ir 10 kg), kurių bendra vertė 100 Lt, dvi automobilio linges, kurių bendra vertė 300 Lt, dvylika metalinių dėžių su įvairiais guoliais, dantračiais, krumpliaračiais ir kt. detalėmis, kurių bendra vertė 3600 Lt, mechaninį keltuvą, kurio vertė 1500 Lt, vario lydinį „Madona“, kurio vertė 4000 Lt, tuo nukentėjusiajai D. Ž. padarydami 13112,00 Lt turtinę žalą, bei iš tvora aptverto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo, pagrobė paminklą, kurio vertė 600 Lt, tuo Z. Ž. paminklų gamybos įmonei padarė 600 Lt turtinę žalą.

Be to, K. G. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 6 d., apie 21 val., veikdamas bendrininkų grupėje su padėjėja E. D., E. D. saugant įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), prieigas, išėmęs daugiabučio namo buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio B. J., langą, neteisėtai pateko į buto vidų ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą – metalinę kaitlentę, kurios vertė 100 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėti to paties namo gyventojos T. R., tuo pasikėsino nukentėjusiajai B. J. padaryti 100 litų turtinę žalą.

Nuteistojo nuomone, jam už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, t. y. bandymą pavogti kaitlentę, skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nes buvo bandomas pasisavinti nedidelės vertės (100 Lt) turtas, jis nebuvo pasisavintas ir šiuo metu grąžintas savininkei, dėl jo nebuvo pareikštas civilinis ieškinys.

Mano, kad jam gali būti neskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nes jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pasižada įsidarbinti, atlyginti padarytą žalą, nori pasiimti dukrą ir susitvarkyti gyvenimą, integruotis į visuomenę. Tai, kad jis nenori grįžti prie nusikalstamų veikų, patvirtina ir tai, kad jis davė parodymus prieš savo bendrą G. V..

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis K. G. ir jo gynėjas, taip pat nuteistojo G. V. gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų G. V. ir K. G. apeliaciniai skundai atmestini.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinius skundus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai G. V. ir K. G. pripažino kaltais ir nuteisė pagal jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas bei paskyrė teisingas bausmes.

Nuteistieji apeliaciniuose skunduose kaltės dėl jų padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundais prašo paskirti jiems švelnesnes bausmes, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais, neviršydamas jų reikalavimų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems G. V. ir K. G., pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmes nuteistiesiems, teismas atsižvelgė į nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi, kad nustatyta viena jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje. Skirdamas bausmes vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininkų asmenybes, taip pat įvertino, kad nuteistieji yra ne kartą teisti, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus.

Ir nors nuteistieji G. V. ir K. G. apeliaciniais skundais prašo sušvelninti jiems paskirtas bausmes, kurios, nuteistųjų manymu, yra per griežtos, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima jiems sušvelninti paskirtas bausmes.

Iš bylos duomenų matyti, kad G. V. būdamas anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra recidyvistas. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė, skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis praeityje teistas 6 kartus, daug kartų buvo baustas administracine tvarka, tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam taikomos nuobaudos ir bausmės nebuvo efektyvios, nepasiekė joms keliamų tikslų, nuteistasis iš jam taikytų poveikio priemonių išvadų nedaro ir savo nusikalstamų polinkių nekeičia. Be to, matyti, kad nuteistasis nedirba, neregistruotas darbo biržoje, yra nevedęs, turi mažametį vaiką. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam skirtos bausmės yra mažesnės už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, kuris yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų. Teisėjų kolegija įvertinusi minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog nuteistajam G. V. paskirtos bausmės yra ir taip švelnios ir jų dar labiau švelninti nėra pagrindo. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, namuose liko žmona ir mažametis sūnus, yra svarbios, tačiau nesudaro pagrindo švelninti paskirtos bausmės.

Iš bylos duomenų matyti, kad K. G. būdamas anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra recidyvistas. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis praeityje teistas 8 kartus, iš jų 7 kartus už vagystes, daug kartų buvo baustas administracine tvarka, taip pat ir už svetimo turto vagystes, tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam taikomos nuobaudos ir bausmės nebuvo efektyvios, nepasiekė joms keliamų tikslų, nuteistasis iš jam taikytų poveikio priemonių išvadų nedaro ir savo nusikalstamų polinkių nekeičia. Be to, matyti, kad nuteistasis nedirba, registruotas darbo biržoje, yra nevedęs, turi mažametį vaiką. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam skirtos bausmės yra mažesnės už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, kuris yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų. Nuteistajam pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė taip pat yra aiškiai mažensė už šios bausmės vidurkį. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog nuteistajam K. G. paskirtos bausmės yra ir taip švelnios ir jų dar labiau švelninti nėra pagrindo. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padarytų veikų, buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo skiriant nuteistajam bausmes už padarytas veikas, todėl jų pakartotinai vertinti nėra pagrindo. Nuteistojo argumentai, kad jis nori susitvarkyti gyvenimą, gyventi dorai ir sąžiningai, prieštarauja nuteistojo elgesiui būnant laisvėje, kadangi kaip jau minėta nuteistasis nuolat daro nusikaltimus ir administracinius teisės pažeidimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant bausmes vertinama ne tik tai, kas yra nusikaltimo organizatorius ar vykdytojas, tačiau visuma bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, ir šiuo atvėju nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes nuteistiesiems, netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Kitos nuteistojo skunde išdėstytos aplinkybės, kad nori įsidarbinti, pasiimti dukrą, atlyginti padarytą žalą, yra reikšmingos, tačiau nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam skirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistųjų G. V. ir K. G. apeliacinius skundus atmesti.