- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-10-15
- Bylos Nr.
- 1-1658-1079/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35888-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- V. T.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.14.1.2.3Automobilio vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Timonio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
V. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), teistas;
1) 2011 m. sausio 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 20 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir iki 2011 m. birželio 1 d. atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 2011 m. balandžio 19 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą, bausmė atlikta, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. 2019 m. rugpjūčio 21 d. apie 16.10 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai paimdamas B. G. priklausančio automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelius, iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, B. G. priklausantį turtą – 500 Eur automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.
Be to, V. T. 2019 m. rugpjūčio 21 d. apie 22.02 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo B. G. priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant 2,54 promilės girtumui.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
V. T., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 7 metus gyvena kartu su B. G. jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jie veda bendrą ūkį, yra sugyventiniai. Kai jis prieš 7 metus atėjo pas ją gyventi, ji jau turėjo tą pačią mašiną ir šia mašina parsivežė jį pas save į namus. Mašina priklauso tik jai, jis prie mašinos įsigijimo niekaip nėra prisidėjęs. 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuo 10.00 val. jis gėrė pas draugą S. Š., jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apie 16.00 val. į namus grįžo apgirtęs. Būdamas namuose sugalvojo paimti sugyventinės mašinos raktelius, kurie buvo padėti kambaryje ant stalelio ir su jos mašina nuvažiuoti vėl pas tą patį draugą. Sugyventinei nematant ir apie tai nieko nežinant, nes ji jam to daryti nebūtų leidusi, jis paėmė jos mašinos raktelius ir su ja atvažiavo pas draugą į namus. Draugas sugalvojo ir jam pasiūlė nuvažiuoti pas jo draugą į Joniškio rajoną. Jis sutiko ir jie abu jos sugyventinės mašina važiavo pas S. Š. draugą. Buvo tamsu, netyčia nuvažiavo nuo kelio į griovį ir daugiau jau niekur važiuoti nebandė. Jis išėjo ant kelio, galvodamas, gal ką ras, kas ištemps, bet nieko nerado. Važiuodami kelyje alkoholio negėrė, penkis „bambalius“ alaus vežėsi vaišėms. Jis sugyventinės mašina naudotis negalėjo, ja nevažinėjo, jis neturi ir niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Imdamas jos mašiną suprato, kad daro nusikaltimą, bet buvo girtas ir apie pasekmes negalvojo. Lygiai taip pat, kaip ir ją vairuodamas, suprato, kad daro nusikaltimą, dėl to kaltas alkoholis. Būdamas blaivus tikrai nebūtų važiavęs, dėl to nuoširdžiai gailisi (b. l. 127-130).
Žemesnės instancijos teismas
B. G., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad ji yra vieniša pensininkė, turi judėjimo negalią, apie 10 metų gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis yra pasilikęs (duomenys neskelbtini). Jai dažnai reikia pagalbos prie ūkio darbų, kadangi butas yra kūrenamas malkomis. To viena padaryti negali, todėl nudirbti įvairius ūkio darbus padeda V. T.. Jis pas ją nuolat niekada negyveno ir šiuo metu negyvena, jie su juo bendro ūkio neveda, jai jokių pinigų neduoda, kai reikia kažką padėti, tada jis ateina, o ji už tai jam atsidėkodama leidžia pas ją namuose nusiprausti, išsiskalbti rūbus, kartais, reikalui esant ir pernakvoja. 2019 m. rugpjūčio 21 d. V. T. nakvojo pas ją, atsikėlė apie 7.00 val. ryto ir išėjo į darbą, tačiau dėl didelio lietaus grįžo apie 11.00 val. ir parsinešė alaus, kurį vartojo jos namuose. Namuose išgėrė tris plastikinius butelius po 1 l stipraus (7.5 %) alkoholinio alaus. Apie 14.45 val. V. pasakė, kad jam reikia nuvažiuoti iki lombardo, esančio (duomenys neskelbtini). Aiškino, kad 15.00 val. atvažiuos (duomenys neskelbtini) autobusas, kuriuo jis nusigaus iki lombardo. Vladas išėjo prieš 15.00 val., o grįžo apie 16.00 val., jai buvo keista, kad jis taip greitai sugrįžo. Po kelių minučių V. jai pasakė, kad lauke yra jo draugas, todėl eina su juo pasišnekėti. Jis išėjo apie 16.10 val., todėl ji nuėjo į savo kambarį žiūrėti televizoriaus. Apie 20.00 val. ėjo į savo virtuvę ir pamatė, jog nebėra jos automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1996 m., užvedimo raktelių su pulteliu. Juos buvo pasidėjusi ant stalo. Išėjusi į lauką, pamatė, jog nebėra jos automobilio, kurį buvo pastačiusi 2019 m. rugpjūčio 17 d. asfaltuotoje daugiabučio aikštelėje prie medžio (alksnio). Iš karto suprato, kad V. be jos žinios pavogė jos automobilio raktelius bei patį automobilį. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo, o ji imti automobilio neleido. Pavogtas automobilis yra jos, jis prie jo niekaip nėra prisidėjęs ir neprisideda. Automobilio ir jo užvedimo raktelio su pulteliu bendra vertė 500 eurų. Automobilyje vertingų daiktų nebuvo. Ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policijos pareigūnus. Tą patį vagystės vakarą iš policijos pareigūnų sužinojo, kad jos automobilis rastas, jis toks pat, kaip ir prieš vagystę, tai yra nesudaužytas, jis jai bus grąžintas, todėl turtinė žala atlyginta pilnai ir jokio civilinio ieškinio ji byloje nereikš. V. jos dėl automobilio vagystės atsiprašė, ji jam atleido (b. l. 68-69; 80-81).
S. Š., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad V. T. yra jo draugas. Jis gyveno pas B. G., bet jų tarpusavio santykių nežino. 2019 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, datos jis tiksliai nepamena, pavakaryje pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), B. G. raudonos spalvos automobiliu „Opel Vectra“ atvažiavo V.. Pamatęs dar pagalvojo, kad V. ir vėl be jos žinios paėmė mašiną, nes jau čia ne pirmas kartas, bet būdavo, kad viskas gerai baigiasi, ji net nepastebėdavo ir mašinos nepasigesdavo. Žino, kad V. neturi vairuotojo pažymėjimo, be to jis buvo išgėręs, o ar turi kažkokią teisę į tą automobilį, jis nežino. Būnant pas jį su V. jie dar išgėrė po nedidelį bokaliuką 7,5 stiprumo laipsnių alaus ir V. sumąstė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini), pas jų bendrą pažįstamą. Automobilį vairavo V.. Bevažiuojant į tą kaimą, V. pasuko kažkur ne tuo keliuku, norėjo apsisukti, važiuodamas atbuliniu, nuslydo į griovį. Tada abu išlipo iš mašinos, dar bandė automobilį išstumti, bet nepajėgė. Tada V. nuėjo ieškoti kas galėtų mašiną ištraukti, o jis liko mašinoje jos saugoti. V. grįžo po kokių 20 minučių nieko neradęs ir tuoj pat atvažiavo policija. Visą kelią iš (duomenys neskelbtini) iki tos vietos, kur nuslydo į griovį, automobilį vairavo V.. Jis pats neturi nei teisių, nei moka vairuoti automobilį (b. l. 89-90).
Robertas Zuokas, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. apie 22.02 val., dirbant kartu su vyriausiąja patrule Neringa Slavinskaite, iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, automobilio Opel, valstybinis numeris nurodytas nebuvo, vyšninės spalvos, vairuotojas įvažiavo į kanalą, iš automobilio išlipę 2 vyrai manoma yra neblaivūs. Pranešė pravažiuojantis. Apie 22.14 val. atvykus nurodytu adresu, griovyje pastebėjo vyšninės spalvos automobilį „Opel Vectra“, valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo vyras, kuris prisistatė S. Š., jis nurodė savo gimimo datą ir adresą, paaiškino, kad jo draugas V. važiavo atbuline pavara ir per anksti susukęs vairą įvažiavo į griovį. Tuo metu automobilyje ir prie jo daugiau asmenų nebuvo. Automobilio spynelėje užvedimo raktelio taip pat nebuvo. Į kitą pusę nuo automobilio už sankryžos pastebėjo einantį vyrą. Nuėjus prie jo, pastebėjo, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus. Paklausus kur jis eina, pastarasis atsakė ,,čia“, o paklausus vardo, sudvejojęs tarė ,,P.“. Pasiūlė asmeniui, prisistačiusiam P., eiti su juo iki tarnybinio automobilio, kur buvo ir minėtas Opel automobilis ir priėjus prie Opel automobilio, vyras iš kairės kelnių kišenės ištraukė automobilio užvedimo raktelį ir pro atvirą vairuotojo langą jį numetė ant vairuotojo sėdynės. Automobilyje vis dar sėdėjęs keleivis S. Š. paaiškino, kad asmuo prisistatęs „P.“ yra V. T., kuris vairavo automobilį. Dar kartą paklausus vyro, prisistačiusio P., jis save prisistatė V. T., nurodė gimimo datą. Patikrinus V. T. centrinėje duomenų bazėje, nustatyta jo asmenybė. Paklausus V. T., kas vairavo automobilį, jis pradžioje atsakė, kad nežino ir kad į alkotesterį nepūs, tačiau išaiškinus įvykio tyrimo einamąją tvarką ir gręsiančią atsakomybę už vairavimą neblaiviam ir vengimą nusistatyti neblaivumą, pastarasis prisipažino prieš 10 minučių vairavęs minėtą „Opel Vectra“ automobilį iki įvažiuojant į griovį. Nurodė, kad prieš 30 min. vartojo alkoholį, todėl V. T. buvo pasiūlyta atlikti neblaivumo testą, t. y. eiti tiesia linija, dedant koją už kojos, arba stovint suglaudus kulnus ištiesus dešinę ranką rodomuoju pirštu paliesti nosies galiuką, tačiau V. T. atlikti neblaivumo testą atsisakė ir neblaivumą nusistatyti pageidavo alkotesteriu. 22.23 val. alkotesteriu jam nustatytas 2,62 promilės neblaivumo laipsnis, todėl jam buvo paaiškinta, kad nustatytas neblaivumas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, jis yra sulaikomas ir už 20 minučių jam neblaivumas bus nustatytas pakartotinai. 22.44 val. V. T. nustatytas 2,54 promilės neblaivumo laipsnis. V. T. su S. Š. buvo pristatyti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyrių. Dar prieš atvykstant prie šio automobilio, 21.34 val., iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad iš (duomenys neskelbtini), namo kiemo pavogtas pranešėjos automobilis „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1996 m. laidos, raudonos spalvos. Pranešime buvo nurodoma, kad buvęs darbininkas iš pranešėjos buto pasisavino raktelius, o po to ir automobilį, vyras buvo neblaivus. V. T. nurodė, kad automobilis, kurį jis vairavo yra močiutės, minėjo, kad močiutė jam neleidžia naudotis tuo automobiliu ir jis jį pasiėmė jai nežinant, dar minėjo, kad jau prieš 3 metus jis buvo sustabdytas su tuo pačiu automobiliu, būdamas neblaivus už vairo, dėl ko jam buvo iškelta baudžiamoji byla (b. l. 95-98).
V. T. kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas veikas be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2019 m. rugpjūčio 22 d. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodyta, kad pareiškėja B. G. pareiškė, jog 2019 m. rugpjūčio 21 d. apie 16.00 val. V. T. savavališkai paėmė jos automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelius ir pavogė transporto priemonę (b. l. 8);
2019 m. rugpjūčio 22 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo T. K. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. apie 22.14 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos griovyje rastas nuo kelio nuvažiavęs automobilis „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus (2,54 prom.) V. T. (b. l. 15);
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. rugpjūčio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele, kur aprašyta ir nufotografuota automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-19, 21-25);
2019 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros protokolu ir fotolentele, kur aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), bei į griovį įvažiavęs automobilis „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-35);
2019 m. rugpjūčio 22 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad V. T. pareigūnams atidavė automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį su pulteliu, pakabuku ir namų raktais (b. l. 36-37);
2019 m. rugpjūčio 28 d. daiktų apžiūros protokolu, kur aprašytas ir nufotografuotas V. T. atiduotas automobilis „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo užvedimo raktelis su pulteliu (b. l. 40-41, 43-46);
2019 m. rugsėjo 28 d. nutarimu grąžinti daiktus, iš kurio matyti, jog transporto priemonės savininkei B. G. grąžintas automobilis „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo užvedimo raktelis su pulteliu bei namų raktais (b. l. 48-49);
2019 m. rugpjūčio 22 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio Roberto Zuoko tarnybiniu pranešimu, kuriame aprašytos kaltinamojo V. T. nusikalstamos veikos, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybės (b. l. 57-58);
2019 m. rugpjūčio 22 d. transporto priemonės aprašu, kuriame nurodyti transporto priemonės „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys, techninė būklė, įranga (b. l. 60-61);
2019 m. rugpjūčio 22 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu, kuriame užfiksuota, jog transporto priemonė „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežta saugoti į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 62);
2019 m. rugpjūčio 22 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu, iš kurio matyti, kad transporto priemonės „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra B. G. (b. l. 63);
VšĮ „Emprekis“ pažyma „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“, kuri patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis automobilio „OPEL Vectra TD“, gamybos metai 1996 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 630 Eur (b. l. 64);
2019 m. rugpjūčio 21 d. Neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d., 22.23 val., V. T. buvo nustatytas 2,62 promilių girtumas, o 2019 m. rugpjūčio 21 d., 22.44 val. – 2,54 promilių girtumas (b. l. 66).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė automobilį. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. T. 2019 m. rugpjūčio 21 d. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai paimdamas B. G. priklausančio automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelius, iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, B. G. priklausantį turtą – automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant 2,54 promilės girtumui.
Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veikos kvalifikuotos teisingai, kaltinamojo V. T. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 178 straipsnio 1 dalies ir 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2019 m. rugsėjo 9 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, prašo suteikti galimybę arešto bausmę atlikti savaitgaliais (b. l. 145-147, 149).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinus tai, kad tiek pats kaltinamasis pripažino, jog nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neblaivus kas turėjo įtakos jo veiksmams, bei liudytojo S. Š. parodymus, jog kaltinamasis pas jį atvyko neblaivus, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
V. T. padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus – vieną apysunkį ir vieną nesunkų. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas (b. l. 100-101) išnykus teistumui, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudų nemoka (b. l. 108-111), nedirba (b. l. 112), registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 113), savanoriškai Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atlygino išlaidas, susijusias su automobilio nuvežimu ir saugojimu (b. l. 168).
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad už BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą V. T. skirtinos inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytos bausmės – areštas, kurio trukmė nustatytina tarp sankcijoje numatyto bausmės minimumo ir vidurkio, skiriamo asmenims įvykdžius nusikaltimus.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. T. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos ir sumažintos bausmės, tarpusavyje subendrintinos jas iš dalies sudedant, t. y. prie paskirtos griežčiausios bausmės pridedant minimalią įstatyme nustatytą dalį švelnesnės bausmės (BK 49 straipsnio 3 dalis, 63 straipsnio 4 dalis), ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą galutinę bausmę, įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. 22.20 val. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. 15.20 val., t. y. 1 para, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikytina, kad V. T. yra atlikęs 1 arešto parą.
Atmestinas kaltinamojo prašymas leisti bausmę atlikti savaitgaliais, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamais negalėtų bausmės atlikti ir darbo dienomis.
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Kaltinamasis V. T. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į tai, jog vairavo transporto priemonę ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai nustatytas sunkus neblaivumo lygis, todėl sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant V. T. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus. Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 281 straipsnio 9 dalis). Draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.
BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, jog transporto priemonė, kurią pagrobė ir neblaivus vairavo V. T., priklauso B. G., kuriai nebuvo žinoma apie automobilio panaudojimą nuskalstamai veikai vykdyti, todėl pati transporto priemonė nekonfiskuotina. Byloje esanti VšĮ „Emprekis“ pažyma „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“ patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis automobilio „OPEL Vectra TD“, gamybos metai 1996 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 630 Eur, todėl laikytina, jog konfiskuotino turto vertė yra 630 Eur, ši suma konfiskuotina iš kaltinamojo V. T..
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintini visi apribojimai, taikyti automobiliui „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo užvedimo rakteliui su pulteliu ir namų raktais, ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimu grąžintiems savininkei B. G., ir apie tai praneština transporto priemonės savininkei.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kvapo pėdsakai (stiklainyje), foninis kvapas (stiklainyje), plokštelė su mikrodalelėmis (voke), specialios šluostės su biologiniais pėdsakais (voke), saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje (b. l. 53), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.
Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 39,30 Eur išlaidas, susijusias su automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimu ir saugojimu aikštelėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnis), tačiau šias išlaidas kaltinamasis savanoriškai atlygino, todėl jos iš kaltinamojo nepriteistinos (b. l. 168).
Kaltinamajam V. T. išaiškintina, kad jis privalo per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti paskirtą arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių.
Kaltinamajam V. T. išaiškintina, kad dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Kaltinamajam V. T. taip pat išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti arešto bausme 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti arešto bausmę 30 (trisdešimčiai) parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti arešto bausme 30 (trisdešimčiai) parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti arešto bausmę 20 (dvidešimčiai) parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią, įstatyme nustatytą, dalį švelnesnės bausmės, ir skirti V. T. galutinę subendrintą bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką 2019 m. rugpjūčio 21 d. 22.20 val. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. 15.20 val., ir laikyti, kad V. T. yra atlikęs 1 (vieną) arešto parą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones:
uždrausti V. T. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus;
konfiskuoti iš V. T. nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 630 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų).
Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. T. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus, taikytus automobiliui „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir užvedimo rakteliui su pulteliu ir namų raktais, ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimu grąžintiems savininkei B. G., ir apie tai pranešti transporto priemonės savininkei.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kvapo pėdsaką (stiklainyje), foninį kvapą (stiklainyje), plokštelę su mikrodalelėmis (voke), specialias šluostes su biologiniais pėdsakais (voke), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Išaiškinti V. T., jog jis privalo per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti paskirtą arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių, adresu Trakų g. 10, Šiauliai.
Išaiškinti V. T., jog dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Išaiškinti V. T., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
V. T. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.