Teisora
Registruotis

Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-10-11 · Civilinė byla Nr. e2A-1898-580/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-11
Bylos Nr.
e2A-1898-580/2022
Teisminio proceso Nr.
22-68-3-25258-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
Ieškovas
A. C., D. C.
Atsakovas
V. K., L. K.
Kategorijos
  • 2.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.4.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.4.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
  • 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Civilinė byla Nr. e2A-1854-580/2022Teisminio proceso Nr. 22-68-3-25258-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.4.2.2; 2.4.2.10; 2.4.2.13; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgailienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. C. ir D. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų A. C. ir D. C. ieškinį atsakovams V. K. ir L. K. dėl teisės gauti leidimą rekonstruoti pastatą be bendraturčių sutikimo ir neįrengtos pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. C. ir D. C. prašė:

1.1. pripažinti ieškovų teisę gauti leidimą rekonstruoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pakeisti gyvenamojo namo paskirtį į dvibutį gyvenamąjį namą pagal architekto A. V. parengtą projektinį pasiūlymą be atsakovų V. K. ir L. K. sutikimo;

Šalies argumentai

1.2. nustatyti neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „BMO projektai“ parengtą matininkės A. P. Neįrengtos pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo planą;

1.3. rekonstruojamo gyvenamojo namo statytoju paskirti A. C.;

Šalies argumentai

1.4. solidariai iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai A. C. ir D. C. nurodė, kad:

2.1. 2020-01-13 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 8-197 pardavėjai A. P. ir L. S. pardavė butą Nr. 3, 28,14 kv. m ploto, esantį gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), ir 114 / 1 058 dalį žemės sklypo, o pirkėja L. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu V. K. įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius objektus. 2020-02-28 dovanojimo sutartimi L. S. ir A. P., būdami pastogės bendraturčiais su ieškovais, perleido nuosavybės teisę atsakovei į 14,99 kv. m neįrengtą pastogę;

2.2. ieškovams nuosavybės teise Name priklauso 3 butai, o atsakovams priklauso butas Nr. 3. Namas stovi ant žemės sklypo, kurio 343 / 1 058 dalys priklauso ieškovams ir 715 / 1 058 dalys priklauso atsakovams. Name suformuota neįrengta pastogė (toliau – Pastogė), kurios bendras plotas 60,01 kv. m, nuosavybės teise ieškovams priklauso 45,03 kv. m, o atsakovams – 14,99 kv. m;

2.3. Namas apleistas, jo vertė nuolat mažėja, ieškovai nori rekonstruoti jiems priklausančią Namo dalį pagal architekto A. V. projektinį pasiūlymą. Namo rekonstrukciją ieškovai atliktų savo lėšomis. Rekonstrukcija pagerintų Namo estetinį vaizdą, padidintų vertę, užtikrintų saugią gyvenamąją aplinką. Ieškovas 2019-06-18 pateikė raštu Namo ir žemės sklypo buvusiems bendraturčiams L. P., L. S., A. P. bei atsakovams prašymą pritarti projektui. Ieškovai atsakovams atskleidė siekius atlikti rekonstrukciją, tačiau sutikimo negavo. 2019-08-01 pateikė gretimo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), savininkams N. Z. ir L. S. prašymus pritarti Namo rekonstravimui. Gretimo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), bendraturčiai J. T., N. Z., L. S. sutiko su Namo rekonstrukcija ir sudarė taikos sutartį, kuri patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-02 nutartimi;

2.4. ieškovų pateiktuose Namo projektiniuose pasiūlymuose numatyta, kad rekonstrukcijos metu ieškovams Name priklausantys 3 butai bus sujungiami į vieną, todėl bus keičiama Namo paskirtis iš daugiabučio į dvibutį. Ieškovai prašė Namo bendraturčių pritarti paskirties keitimui. Atsakovams 2019-12-09 teikė taikos sutarties projektą, tačiau atsakovai nutraukė derybas dėl taikos sutarties. Atsakovų abejingumas, nenoras bendradarbiauti pažeidžia ieškovų teisę gauti leidimą rekonstrukcijai, nepagrįstai riboja teisę valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti;

2.5. nepavykus taikiai susitarti, ieškovai patikslintu ieškiniu siekia nustatyti Pastogės naudojimosi tvarką. Pagal ieškovų teikiamą tvarką ieškovai naudotųsi 45,03 kv. m Pastogės dalimi (plane pažymėta „B“), o atsakovė L. K. naudotųsi 14,99 kv. m Pastogės dalimi (plane pažymėta „A“). Pastogės dalys išsidėsto virš atsakovų nuosavybės teise valdomų patalpų, patekimas į atsakovų Pastogės dalį neapribotas. Atsakovai galės naudotis jiems priklausančia Pastoge, patekdami per po rekonstrukcijos įrengtą laiptinę.

3. Atsakovai L. K. ir V. K. prašė įpareigoti atsakovus nugriauti Namą; įpareigoti atsakovus solidariai padengti ¼ dalį Namo griovimo ir atliekų sutvarkymo išlaidų, kas sudaro 2 645 Eur; įpareigoti ieškovus solidariai padengti ¾ dalis Namo griovimo ir atliekų sutvarkymo išlaidų, kas sudaro 8 235 Eur; nustatyti, kad Namo griovimą ir atliekų sutvarkymą organizuoja atsakovai. Nurodė, kad:

3.1. pagal parengtą projektinį pasiūlymą neįvertinta atsakovams priklausanti Namo dalis. Atsakovai ketina savo turto dalį rekonstruoti. Buvo pateiktas pasiūlymas Namą rekonstruoti pagal UAB ,,Geri projektai“ projektinį pasiūlymą. Šis pasiūlymas rengtas atsižvelgiant į A. V. parengtą projektinį pasiūlymą, kuriame buvo didinamos tik ieškovams priklausančios erdvės, o UAB ,,Geri projektai“ parengtame projektiniame pasiūlyme – didintos ir atsakovams priklausančios erdvės, t. y. išlaikytas proporcingumo principas. Šalims suderinus projektinius pasiūlymus, įmanoma taikos sutartis, nesant sutarimo – prašo pripažinti ieškovų ir atsakovų teisę gauti leidimą rekonstruoti Namą ir pakeisti Namo paskirtį į dvibutį pagal UAB „Geri projektai“ projektinį pasiūlymą;

3.2. nesutinka su ieškinio reikalavimu dėl Pastogės, kadangi neužtikrinamas atsakovų patekimas į jiems priklausančią Pastogės dalį. Išsprendus rekonstrukcijos projektą, naudojimosi tvarkos klausimas praras aktualumą. Nesutiko, jog ieškovas A. C. būtų rekonstruojamo Namo statytoju, kadangi jis nėra pateikęs išsamių rekonstrukcijos sprendinių ir sąmatos. Mano, kad rekonstruojamo Namo statytoju turėtų būti paskirta kvalifikuota ir atestuota statybos veikla ir statybinių projektų vystymu užsiimanti įmonė. Iš pastatų griovimu užsiimančio R. G. gavo Namo nugriovimo ir medžiagų likučių utilizavimo sąmatą, iš kurios matyti, jog Namą nugriauti ir utilizuoti likučius galima už 10 980 Eur sumą.

Atsiliepimas

4. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad:

4.1. ieškovai turi įrodyti, kad jie tinkamai informavo bendraturčius apie ketinamus daryti bendrosios nuosavybės daikto pakeitimus, o atsakovai privalo įrodyti, kad tokie pakeitimai pažeis jų, kaip bendraturčių, nuosavybės teises;

4.2. teismo pripažinta teisė gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimų savaime nereiškia ieškovų teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą Namo rekonstrukcijai, kadangi bendraturčių sutikimas yra tik viena teisės aktų numatytų sąlygų, kurias turi tenkinti asmuo, siekiantis gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nekyla jokių pareigų, kol nėra pateikti dokumentai gauti statybą leidžiantį dokumentą Namo rekonstrukcijai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė solidariai iš ieškovų atsakovų naudai 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų bei lygiomis dalimis iš ieškovų valstybės naudai priteisė 90,56 Eur pašto išlaidų. Nurodė, kad:

5.1. atsakovai atsisakė duoti sutikimą atlikti Namo rekonstrukcijos darbus dėl to, kad ieškovai nepateikė tinkamo projektinio pasiūlymo, t. y. nėra aišku, ar nebus pažeistos Namo kapitalinės konstrukcijos, nepateikti esminiai sprendiniai dėl komunikacinių ir inžinerinių sistemų, projektas neatitinka įstatymo numatytų reikalavimų, dėl ko leidimas rekonstrukcijai apskritai negalės būti išduodamas;

5.2. neįvardinti konkretūs būsimi statybos darbai, neįvardintas orientacinis statybos darbų laikotarpis, nepateikta sąmata, nepateiktas aktualus ir išsamus Namo esamos būklės įvertinimas, konstrukcijų būklės aprašymas – ar tokie Namo, kuris statytas 1940 m., pertvarkymo darbai yra techniškai įmanomi;

5.3. atsakovai pagrįstai abejoja projekto atitikimu galiojantiems teisės aktų reikalavimams. Rekonstrukcija pagal ieškovų siūlomą projektą gali sukelti neigiamas pasekmes atsakovų teisėms. Ieškovai nepakankamai aiškiai atskleidė ketinamų atlikti darbų apimtį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Atsakovai negali įvertinti riziką, spręsdami dėl sutikimo atlikti statinio rekonstrukcijos darbus;

5.4. projektą ieškovai per informacinę sistemą „Infostatyba“ buvo pateikę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriui, kuris patikrinęs projektą, nustatė 6 neatitikimus galiojantiems teisės aktams (2015-01-14 pranešimas Nr. a256-37/15(2.15.2.52-MP7)). Byloje nėra duomenų, kad ieškovai būtų ištaisę trūkumus;

5.5. liudytojas A. V. nurodė, kad pagal jo parengtą projektą nėra galimybės gauti leidimą rekonstrukcijai, nes projektas yra praradęs aktualumą, nebeatitinka galiojančių reikalavimų, nustatyti trūkumai taisyti nebuvo. Šiuo metu projektų svarstyme dalyvauja daugiau institucijų, turi būti visuomenės informavimo stadija ir pan.;

5.6. atsakovai nepiktnaudžiauja procesu. Civilinėje byloje Nr. 2-15322-910/2014 atsakovai dalyvavo trečiaisiais asmenimis ir nepritarė byloje pateiktam tam pačiam projektui. Minėtoje civilinėje byloje ieškovų reikalavimas buvo nukreiptas į L. P.;

5.7. atsakovai yra pateikę UAB „Geri projektai“ projektinį pasiūlymą, prašė pripažinti ieškovų ir atsakovų teisę gauti leidimą rekonstruoti Namą ir pakeisti Namo paskirtį pagal šį pasiūlymą. Atsakovai neteikė priešieškinio ir nesuformulavo savarankiško reikalavimo, todėl teismas dėl šių projektinių pasiūlymų nepasisako, nes tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas;

Atsiliepimas

5.8. atsakovų nesutikimas dėl rekonstrukcijos yra pagrįstas ir protingai motyvuotas. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo rekonstruojamo Namo statytoju paskirti ieškovą A. C., nes toks reikalavimas yra išvestinis;

5.9. įvertinęs ieškovų pateiktą naudojimosi Pastoge planą, sutinka, kad racionalu ir teisinga Pastogės dalis naudojimui priskirti tas, kuriuos yra virš kiekvieno iš bendrasavininkų nuosavybės teise valdomų patalpų, tačiau plane nėra išspręstas patekimo į atsakovams paskirtos Pastogės dalį klausimas. Šiuo metu patekimas į Pastogę yra iš pietinės Namo pusės galo. Byloje nėra įrodymų, kad į Pastogę būtų galima patekti iš kitų Namo pusių ar per stogą. Atsakovai patekimą į Pastogę galėtų įsirengti iš savo buto, tačiau tai sukeltų papildomas investicijas ir nepatogumus. Ieškovų siūloma naudojimosi tvarka tenkina tik ieškovų interesus ir neatitinka šalių interesų pusiausvyros principų. Siūlomas planas pažeidžia atsakovų teises, planas yra techniškai neįgyvendinamas. Ieškovų siūloma Pastogės naudojimosi tvarka ydinga dėl to, kad pateiktame plane nėra aiškiai nurodytos sienos (pertvaros), todėl tarp šalių gali kilti nauji ginčai. Siūloma tvarka neatitinka ekonomiškumo principų;

5.10. pagrįstomis ir protingomis atsakovų bylinėjimosi išlaidomis laikytinos 2 000 Eur, ne visos 2 873 Eur. Ieškinį atmetus, atsakovams iš ieškovų solidariai priteistina 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovai A. C. ir D. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

5.1 ieškovai tinkamai įvykdė informavimo pareigą apie numatomą rekonstrukciją. Ieškovai pateikė atsakovams susipažinti architekto A. V. 2013 m. parengtus Namo projektinius pasiūlymus. Šiems projektiniams pasiūlymams pritarė Kultūros paveldo departamentas. Pagal projektinius pasiūlymus statytojui A. C. 2014-07-31 išduoti Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio Specialieji paveldosaugos reikalavimai gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektui rengti bei 2014-09-10 išduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Specialieji architektūros reikalavimai gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektui rengti. Tai patvirtina, jog projektiniai pasiūlymai neprieštarauja įstatymams;

5.2 teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog pakankamu būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams laikomi pateikti projektiniai pasiūlymai. Atsakovų reikalaujama informacija: techninė specifikacija vandentiekio, nuotekų, elektros, šildymo sistemos, nėra projektinių pasiūlymų sudedamoji dalis. Atsakovų reikalaujami duomenys yra techninio projekto sudedamoji dalis (STR “Statinio projektavimas, projekto ekspertizė” 25 punktas, 8 priedas), kuri neprivaloma pateikti bendraturčių informavimo apie rekonstrukciją stadijoje;

5.3 ieškovai pateikė atsakovų reikalaujamus duomenis, t. y. techninio projekto dalis: Namo pirmo aukšto, antro aukšto bei stogo planus, kuriuose pavaizduoti Namo konstrukcinės dalies sprendiniai (esamos sienos, naujai projektuojamos, sienų šiltinimas ir kt.) bei suvestinį inžinerinių tinklų planą, kuriame parodyta vandens, nuotekų, dujų ir kitų inžinerinių tinklų sprendiniai, jų išdėstymas. Ieškovas nurodė, jog jo vardu išduotos geriamojo vandens tiekimo, nuotekų, elektros ir dujų prisijungimo sąlygos. Atsakovai savo Namo dalies šildymui numatė dujinį šildymą. Atsakovams žinoma, kuriose vietose įrengti minėtų inžinerinių tinklų įvadai, pateiktas detalus inžinerinių tinklų planas, galima susipažinti su vandentiekio, nuotekų, elektros, dujų sprendiniais;

Atsiliepimas

5.4 atsakovų nesutikimo argumentai yra deklaratyvūs. Atsakovai abstrakčiai nurodo, jog ieškovai neišlaiko Namo bendro vaizdo bazinės proporcijos, nes yra didinamas tik vienas Namo stogo šlaitas. Projektinių pasiūlymų autorius architektas A. V., paaiškino, jog ieškovų pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose projektuojamas Namas ir stogas yra proporcingi ir simetriški, stogas abiejose pusėse vienodai pakeltas. UAB „Geri projektai“ projekto pasiūlymas negalimas, kadangi Kultūros paveldo departamentas tokiam sprendiniui (erkeriui vakarinėje pusėje) nepritarė. Atsakovų pateikti UAB „Geri projektai“ parengti brėžiniai ir architektų vizija negali būti laikomi projektiniais pasiūlymais, nes nesuderinti su atsakingomis valstybinėmis institucijomis, o eskizas neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų;

5.5 ieškovų rekonstrukcijos projektas neprivalo tenkinti energinio naudingumo klasės A++. Energinio naudingumo klasės A++ reikalavimai keliami tik nuo 2021 m. naujai statomiems pastatams. Ieškovai prašymą rekonstrukcijos leidimui gauti yra pateikę 2015 m. Ieškovai siekia rekonstruoti Namą, taikoma statybos rūšis – rekonstrukcija. Rekonstruojamų pastatų energinio naudingumo reikalavimai nurodyti Statybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Šio punkto reikalavimai taikomi tiek, kiek techniškai, funkciniu požiūriu ir ekonomiškai įmanoma. Rekonstruojamam pastatui A++ klasės energinio naudingumo reikalavimai nekeliami;

5.6 atsakovai nepagrindė, kad po rekonstrukcijos ieškovų plotas padidėtų iki 130 kv. m ar dvibučio Namo rekonstrukcija lemtų esminį atsakovų naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeistų jų gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos. Nepagrindė, kad projektiniai pasiūlymai yra netinkami, turėtų negatyvų poveikį jų, kaip bendraturčių, teisėms. Atsisakydami duoti sutikimą, atsakovai piktnaudžiauja bendraturčių teise;

5.7 statybos projektavimo etapai yra: parengiamas naujai statomo ar rekonstruojamo objekto techninis projektas, techninio projekto derinimo stadija, statybos leidimas, parenkamas statinio statybos rangovas, rengiamas darbo projektas, parenkami statybos produktai bei įrenginiai ir atliekami statybos darbai. Konkretūs statybos darbai numatomi darbo projekte. Teismo reikalavimas įvardinti konkrečius statybos darbus, įvardinti orientacinį statybos darbų laikotarpį yra perteklinis;

5.8 reikalavimas pateikti darbų pradžios datą bei sąmatą yra nepagrįstas. Iškinys nagrinėjamas nuo 2019 m., bus nagrinėjamas apeliacinėje instancijoje, statybos leidimas neišduotas. Rekonstrukcijos pradžios data priklauso nuo trečiųjų asmenų priimamų sprendimų. Ieškovai yra nurodę preliminarų rekonstrukcijos terminą: gavus statybos leidimą, rekonstruoti Namą, statybos leidimo galiojimo laikotarpiu;

5.9 sąmata nėra techninio projekto sudedamoji dalis (STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 25 straipsnis), t. y. neprivaloma pateikti projektinių pasiūlymų parengimo stadijoje. Sąmata sudaroma, pasirinkus rangovą. Prašant teisės rekonstruoti pastatą, skaičiuoti sąmatą netikslinga, kadangi ji būtų netiksli, nes medžiagų ir darbų kainos nuolat kinta;

5.10 sprendime nurodyta, jog nepateiktas aktualus Namo būklės įvertinimas. Teismas reikalauja atlikti statinio ekspertizę. Siekiamas rekonstruoti Namas priskiriamas neypatingo pastato kategorijai. Statinio ekspertizė privalomai atliekama Statybos įstatymo 34 straipsnyje nurodytais atvejais, t. y. ypatingiems statiniams (STR “Statinio projektavimas, projekto ekspertizė” 72 straipsnis, SĮ 34 straipsnio 1 dalis). Statybą reglamentuojantys teisės aktai neįpareigoja ieškovų atlikti statinio ekspertizės;

5.11 atsakovų piktnaudžiavimą teisėmis rodo tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-15322-910/2014, būdami trečiaisiais asmenimis, pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad ieškiniui neprieštarauja, Namo rekonstrukcija trečiųjų asmenų teisių nepažeis;

5.12 dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-01-14 rašte 2, 3, 4 punktuose nurodytų pastabų pašalinimo buvo pareikštas ieškinys ir nagrinėjama ši civilinė byla. Ieškovai pašalino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašte 4 punkte nurodytą pastabą ir gavo gretimų žemės sklypų, Lenktoji g. 40, Vilniuje, savininkų sutikimus rekonstrukcijai. Tai patvirtina, jog 2015-01-14 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašte nustatytos projekto pastabos taisomos, tai rašytiniais duomenimis pagrįsta faktinė aplinkybė. Ieškovams, gavus Statybos įstatymo 27 straipsnio nurodytus sutikimus, bus taisomi kiti projekto trūkumai;

5.13 ieškovai Namo dalies rekonstrukcijos projektavimui padarė daug įdirbio, įrengė reikiamas komunikacijas, gavo besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimus rekonstrukcijai, suderino projektinius sprendinius su atsakingomis institucijomis ir kt. Atsakovai nėra atlikę būtinų paruošiamųjų veiksmų rekonstrukcijos projekto rengimui. Ieškovai ne kartą patvirtino, kad pritartų atsakovų parengtam rekonstrukcijos projektui, jeigu jis atitiktų įstatymų reikalavimus ir būtų pateiktas susipažinimui. Atsakovai projekto neparengė ir nesuderino;

5.14 teismas, peržengdamas ieškinio ribas, nepagrįstai kelia abejones, ar rekonstravimo darbai techniškai įmanomi, abejoja projekto atitikimu teisės aktų reikalavimams, ar bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Ieškovų projektas atitinka statybą reglamentuojančias normas. Teismo leidimas ieškovams kreiptis į kompetentingą instituciją prašant išduoti statybą leidžiantį dokumentą be bendrasavininkų (atsakovų) sutikimo savaime nereiškia, kad ieškovų projektas atitinka visus reikalavimus. Klausimą dėl leidimo rekonstruoti statinį išdavimo sprendžia savivaldybės administracijos direktorius, kai pateikiami visi Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai;

5.15 teismas netinkamai nustatė ieškovų ir atsakovų tarpusavio interesų pusiausvyrą, iškėlė atsakovų interesus virš ieškovų interesų, nepaisė fakto, kad nepagrįstas atsakovų atsisakymas duoti sutikimą rekonstruoti nuosavybės teise valdomą turtą varžo ieškovų interesą turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo, neįvertino, kad užkertamas kelias savininkui įgyvendinti pareigą turtą prižiūrėti, juo rūpintis taip, kad jis nekeltų grėsmės, nes nerekonstruotas Namas gali bet kada sugriūti;

5.16 rengdami Pastogės naudojimosi tvarką ieškovai atsižvelgė, kad Pastogės dalys būtų nustatytos virš atsakovų nuosavybės teise valdomo buto Nr. 3 ir ieškovų patalpų Nr. 1, 2, 4, kad neapsunkintų galimybės turimus butus ir Pastogės dalis apjungti į bendrą gyvenamąjį plotą, kad šalys galėtų panaudoti Pastogės plotą;

5.17 Pastogė yra neįrengta ir nenaudojama, šalių tikslas Pastogę paversti naudojama. Vienintelis esamas patekimas į Pastogę yra iš lauko kopėčiomis pro angą pietinėje Namo pusėje. Ieškovai pasiūlė patekimą į Pastogę įsirengti iš nuosavybės teise valdomų butų, kas yra racionalu, išvengiama bendrų erdvių (laiptinių) ir pagrindo ginčams. Pastogės naudojimosi tvarka suteikia galimybes įsirengti atskiras patalpas;

5.18 teismas nepagrįstai konstatavo, kad Pastogės naudojimosi tvarkos planas yra techniškai neįgyvendinamas. Siekiant nustatyti ar egzistuoja techninės galimybės Pastogės naudojimosi tvarkos planui įgyvendinti, reikia specialių žinių. Byloje nėra duomenų, specialisto ar eksperto išvados, patvirtinančios, jog Pastogės naudojimosi tvarkos planui įgyvendinti, patekimą į Pastogę įsirengti iš buto nėra techninių galimybių. UAB „Geri projektai“ rekonstravimo projekte parodyta, kad patekimui į Pastogę projektuojama laiptinė iš buto pirmame aukšte. Įrengti patekimą į Pastogę iš pirmame aukšte esančio buto yra techninės galimybės ir toks patekimo būdas atsakovams yra priimtinas;

Šalies argumentai

5.19 ieškovų pateiktame Pastogės naudojimosi plane yra nurodytos ribos (ryški punktyrinė linija), skiriančios atsakovų Pastogės dalį „A“ 14,99 kv. m nuo ieškovų Pastogės dalies „B“ 45,03 kv. m. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Pastogės pertvarinės sienos bus projektuojamos ir statomos ryškios punktyrinės linijos vietoje. Šios Pastogės naudojimosi tvarkos ribos bus perkeltos į kitame etape rengiamą techninį projektą. Pastogės naudojimosi tvarkos plano tikslas – nustatyti bendros dalinės nuosavybės naudojimosi ribas, o šalių suderintą poziciją detalizuoti Namo rekonstrukcijos techniniame projekte. Ieškovų pateikta Pastogės naudojimosi tvarka šalims užtikrina galimybę racionaliai naudotis turima nuosavybės dalimi, nevaržo ir nepažeidžia atsakovų teisių, nesudaro prielaidų konfliktinėms situacijos atsirasti. Atsakovai turėjo teisę teikti Pastogės naudojimosi tvarkos planą, tačiau nepateikė.

Atsiliepimas

7. Atsakovė L. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti 2 873 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad:

6.1 palaiko anksčiau išsakytą poziciją, palaiko teismo sprendimo motyvus. Papildomai motyvų bei pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nekartoja;

6.2 ieškiniu buvo siekiama atidalinti Pastogę, rekonstruoti ir pakeisti bendro naudojimo objektus (sienas, stogą, komunikacinius įrenginius ir t. t.), t. y. ieškovai siekė pagerinti savo nuosavybę atsakovų sąskaita. Ies?kovai nepateikia detalios ir ais?kios informacijos (technine?s specifikacijos de?l vandentiekio, nuoteku?, elektros, s?ildymo sistemos ir pan.), atriboja atsakovus nuo esmine?s informacijos, kas ateityje gali sukelti naujus ginc?us;

6.3 atsakovė teikia prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prideda bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus. Byloje patyrė 2 873 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei suteiktas paslaugas sudaro darbai, kurie detaliai nurodyti sąskaitose: atsiliepimo į ieškinį parengimas (įvertinus, kad prieš tai advokatas įstojo į bylą dar atstovaudamas L. S.), atstovavimas teismo posėdžiuose, dokumentų ir informacijos paieška registruose, statybinės ir rekonstrukcijos galimybių vertinimas, kliento konsultavimas, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimas, atstovavimas mediacijos procese, susipažinimas su procesiniais dokumentais, kitos atstovavimo paslaugos nagrinėjamoje civilinėje byloje. Prašymas dėl 2 631 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai pateikti su ankstesniais prašymai, todėl prideda 2022-03-10 PVM sąskaitą faktūrą ir jos apmokėjimo kvitą.

8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl apeliacinio skundo prašo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodo, kad:

7.1 tinkamu bendraturčio būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte (dabar – 45 punktas), t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją) pateikimas. Ginant teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir atlikimo orientacinį laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009);

7.2 atsakovai pateikė statybos techninės priežiūros vadovo A. K. 2020-12-09 Namo apžiūros aktą, kuris nustatė, kad Namas neatitinka STR2.01.01(1):2005 esminio statinio reikalavimo „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, STR2.01.01(6):2008 esminio statinio reikalavimo „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“, STR2.01.01(3):1999 esminio statinio reikalavimo „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“. Akte nurodyta, kad tikslinga visą pastatą griauti, prie akto pridėtos fotonuotraukos, atspindinčios realią Namo išorinę ir dalinai vidaus būklę. Ieškovai šių faktinių aplinkybių neginčijo, nepateikė priešingų įrodymų, procesiniuose dokumentuose pasisakė, kad Namas yra avarinės būklės, itin apleistas;

Atsiliepimas

7.3 atsakovai nurodė, kad neatskleista, kokiu būdu po rekonstrukcijos Namas bus šildomas, kaip bus įgyvendinamas energetinio naudingumo klasės atitikimas šiuo metu galiojantiems teisės aktų reikalavimams. Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad energetinio naudingumo klasė turėtų būti aukštesnė, o ieškovas nenori investuoti papildomų lėšų, kad klasė atitiktų dabartinius reikalavimus. Teismas pripažino, kad atsakovai pagrįstai abejoja projekto atitikimu galiojantiems teisės aktų reikalavimams, o rekonstrukcija pagal tokį projektą gali sukelti neigiamas pasekmes atsakovų teisėms ir interesams;

7.4 ieškovai, reikšdami reikalavimą dėl naudojimosi bendru turtu (Pastoge) tvarkos nustatymo, turėjo įrodyti, kad naudojimasis bendru daiktu pagal jų pateiktą projektą yra techniškai įmanomas, atitinka racionalumo ir patogumo kriterijus, tačiau šios pareigos ieškovai neįvykdė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimas dėl teisės gauti leidimą rekonstruoti pastatą be bendraturčių sutikimo ir neįrengtos pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

12. Ieškovai A. C. ir D. C. su atsakovais L. K. ir V. K. yra Namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovams Name nuosavybės teise priklauso trys butai Nr. 1, 2 ir 4, o atsakovams – vienas butas Nr. 3. Ieškovams nuosavybės teise priklauso 343 / 1 058 dalys, o atsakovams 715 / 1 058 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Name yra neįrengta 60,01 kv. m Pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 45,03 kv. m nuosavybės teise priklauso ieškovams, o 14,99 kv. m – atsakovei L. K..

13. 2019-06-18 raštu ieškovas A. C. kreipėsi į atsakovus dėl pritarimo Namo rekonstrukcijos techniniam projektui bei pateikė Namo techninio projekto architektūrinę dalį. Ieškovai nori rekonstruoti jiems priklausančią Namo dalį pagal A. V. 2013 m. parengtą projektinį pasiūlymą. Ieškovų pateiktuose architekto A. V. parengtuose Namo projektiniuose pasiūlymuose dėl rekonstrukcijos numatyta, kad rekonstrukcijos metu bus sujungiami ieškovams Name priklausantys 3 butai į vieną, todėl bus keičiama Namo paskirtis iš daugiabučio į dvibutį. Rekonstruojant Namą numatoma palikti dalį esamų pamatų ir dalį esamų pirmo aukšto sienų. Projektu numatoma keisti vidines pastato erdves, stiprinti dalį paliekamų pamatų ir sienų. Naujas sienas numatoma mūryti keramikiniais arba kitokiais blokeliais. Projektu numatoma įrengti dalį Pastogės virš buto „B“, pakelti kraigą iki 7,78 kv. m nuo žemės paviršiaus.

14. Atsakovai pateikė 2020-12-09 Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), apžiūros aktą Nr. 16. Apžiūros akte padaryta išvada, kad visą pastatą tikslinga griauti. Pamatų remontuoti netikslinga, nes įrengiant pamatų gelžbetoninius pavedimus pamatų stiprinimui po esamu suskeldėjusiu plytų mūru – plytos išbyrės. Šalinant sienose puvinius aukšto slėgio įranga (smėlio srove, vandens srove) iš rąsto lieka menka dalis medienos, kuri negali atlikti laikančios konstrukcijos funkcijos, šiltinimo konstrukcijos funkcijos, atkurto seno fasado vaizdo funkcijos, pilno puvinių ir mikroorganizmų pašalinimo. Pastato sienų remonto atveju reikalinga įrengti pilną naują sienų nešančią konstrukciją, apšiltinimą, fasado apdailą. Esamos sienos tolesniam naudojimui ir remontui nebetinkamos. Stogo medinės konstrukcijos apsaugai nuo kondensato įrengti difuzinės plėvelės neįmanoma, išsaugant esamą skardinę dangą. Šiltinti stogo šlaito negalima, nepašalinus puvinių medienoje. Stogo konstrukciją būtina keisti nauja. Pastatas netenkina STR 2.01.01(1):2005 esminio statinio reikalavimo „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“. Pastatas netenkina STR 2.01.01(6):2008 esminio statinio reikalavimo „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“. Pastatas netenkina STR 2.01.01(3):1999 esminio statinio reikalavimo „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“.

15. Atsakovai taip pat teismui pateikė UAB „Geri projektai“ parengtą Namo rekonstravimo projektą.

Dėl statytojo pateiktų dokumentų tinkamumo, sprendžiant dėl bendraturčio nesutikimo rekonstrukcijai pagrįstumo

16. Byloje yra nustatyta ir neginčijama, kad Namas yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui sąlygoja ginčo teisme dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą.

17. Anksčiau aprašytose bylos faktinėse aplinkybėse pažymėta, jog ieškovai yra parengę bei bendraturčiams atsakovams pateikę architekto A. V. 2013 m. parengtus projektinius pasiūlymus. Apeliaciniame procese kilo ginčas dėl to, kokios apimties duomenys turi būti pateikiami bendraturčiui, jį supažindinant su numatomais bendro turto statybos bei rekonstrukcijos darbais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009 išaiškinta, kad reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-06-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009 nurodytą Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punktą, kuriuo buvo apibrėžta projektinių pasiūlymų sąvoka, atitinka šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 45 dalis, kuri nurodo, kad projektiniais pasiūlymais laikomi pasiūlymai, kurių tikslas yra išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami, rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.

19. Prašydami sutikimo dėl Namo rekonstrukscijos vykdymo ieškovai atsakovams teikė A. V. 2013 m. parengtus projektinius pasiūlymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis dokumentas savo turiniu atitinka dabartinės Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 45 dalį ir gali būti naudojamas supažindinimui su statybos ir rekonstrukcijos darbais, prašant bendraturčio sutikimo. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl pateiktinų dokumentų apimties. Pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstais atsakovų atsikirtimus, kad bendraturčiui turi būti pateikta daug detalesnė informacija, t. y. techninės specifikacijos dėl vandentiekio, nuotekų, elektros, šildymo sistemos ir pan. Nei teisės normos, nei teismų praktika nereikalauja, jog prašant bendraturčio sutikimo jam būtų pateikti duomenys, kurie būtų visiškai tinkami ir pakankami statybą leidžiančio dokumento išdavimui, todėl detalus konkrečių statybos sąlygų vertinimas teismo sprendime neturi būti atliekamas. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-06-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009 yra pažymėta, jog ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, yra būtina nurodyti konkrečius statybos darbus bei orientacinį darbų laikotarpį. Laikytina, jog tokie papildomi duomenys turi būti pateikiami, tik kilus ginčui dėl konkrečių statybos darbų atlikimo sąlygų, pavyzdžiui sutikimą atsisakančiam duoti bendraturčiui ginčijant galimybę prisijungti prie infrastruktūros tinklų, projekto atitikimą paveldosaugos sąlygoms ar pan.

20. Šioje byloje nustatyta tai, kad atsakovams pateikti projektiniai pasiūlymai buvo įvertinti ir kai kuriose kompetentingose institucijose. Apklaustas liudytojas A. V. nurodė, kad projektinius pasiūlymus patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriuje ir Kultūros paveldo departamente, buvo gautos paminklosauginės sąlygos iš Kultūros paveldo departamento, Vilniaus miesto savivaldybė išdavė specialiuosius architektūrinius reikalavimus. Buvo parengtas techninis projektas, tada iš užsakovo pareikalauta kito buvo savininko sutikimo. Nors ir negavus sutikimo, projektas buvo įkelta į „Infostatyba“. Nustatyti projekto trūkumai, kad nebuvo bendraturčių sutikimo, neišspręstas žemės sklypo naudojimosi klausimas, nesutvarkytas pastogės atidalinimas bei priešgaisrinės apsaugos prašymas dėl gretimo sklypo savininkų sutikimo. Šiuos paaiškinimus patvirtina ir byloje esantys dokumentai. Iš antspaudo ant projektinių pasiūlymų matyti, kad Kultūros paveldo departamento pritarimas buvo gautas 2013-07-24. Specialieji architektūros reikalavimai išduoti 2014-09-10, Kultūros paveldo departamento Specialieji paveldosaugos reikalavimai išduoti 2014-07-31. Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos 2012-09-24 A. C. pateikė pažymą Nr. ZD-146, kurioje nurodė, kad Namas nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, tačiau yra valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – Vilniaus senamiesčio, paskelbto kultūros paminklu (unikalus kodas – 16073) teritorijos apsaugos zonoje.

21. Visgi, vertinant projektinius pasiūlymus turi būti atsižvelgta, kad projektiniai pasiūlymai buvo parengti 2013 m., bendraturčiai su jais buvo supažindinti 2019 m., teismo sprendimas priimtas 2022 m., t. y. praėjus beveik dešimčiai metų nuo projektinių pasiūlymų parengimo. Kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytojas A. V., dėl pasikeitusių statybos techninių reglamentų bei kultūros paveldo reikalavimų, šiuo metu pagal projektinius pasiūlymus statybą leidžiančio dokumento nebūtų galima gauti. Kadangi statybos leidimas laiku nebuvo gautas, projektinius pasiūlymus reikėtų rengti iš naujo. Rekonstravimui reikalaujama energetinė klasė A++, tai apsunkina projektavimą, nes reikalautų įrengti saulės baterijas, o to neleidžia paveldosaugininkai. Namas yra avarinės būklės, todėl reikėtų padaryti ekspertizę.

22. Nors A. V. projektiniai pasiūlymai parengti bei aprašyti institucijų pritarimai yra gauti gana seniai, o šiuo metu reikalavimai, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, yra pasikeitę, tačiau šis dokumentas atitnka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-06-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009 išdėstytus reikalavimus. Taigi, A. V. projektiniai pasiūlymai iš esmės yra tinkamas dokumentas, iš kurio bendraturtis gali susipažinti su numatoma Namo rekonstrukcija.

Dėl bendraturčio nesutikimo pagrįstumo

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien pakankamo projektinio sprendimo pateikimas bendraturčiui savaime neužtikrina galimybės ir teisės įgyvendinti statytojo teisę. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui. Šioje byloje atsakovai pateikė konkrečius nesutikimo motyvus, kurie yra įvertinti, priimant pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą.

24. Bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pavyzdžiui, pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlieka galimybės patekti į kelius ir gatves, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

25. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai pagrįstai ir motyvuotai atsisako sutikti su Namo rekonstrukcija. Įvertinus 2013 m. A. V. projektinius pasiūlymus, konstatuotina, jog šiais pasiūlymais numatyta rekonstruoti ne tik ieškovams, bet ir atsakovams priklausančią Namo dalį. Iš projektinių pasiūlymų matyti, jog yra keičiama ir atsakovų Namo dalies sienų apdaila, naujai perstatomas stogas, įrengiant stogo langų konstrukcijas – erkerius, taip pat ir virš atsakovų Namo dalies, jiems prašomoje atidalinti Pastogėje. Liudytoju apklaustas architektas A. V. patvirtino, kad projektas buvo rengiamas visam Namui, o ne ieškovų butų rekonstrukcijai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2015-01-14 rašte Nr. A256-37/15(2.15.2.52-MP7) taip pat pažymėta, jog projekto sprendiniai pateikiami visam pastatui, o ne statytojui priklausančioms patalpoms. A. V. negalėjo aiškiai patvirtinti, jog projektinių pasiūlymų įgyvendinimas yra įmanomas, atliekant tik Namo dalies rekonstrukciją.

26. Svarbu tai, kad atsakovai yra pateikę Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), apžiūros aktą, kuriame nustatyti esminių namo konstrukcijų – pamatų, sienų ir stogo pažeidimai, nurodyta, jog namo pagrindinės konstrukcijos turi būti keičiamos ir padaryta išvada, kad visą pastatą tikslinga griauti. Pastatas netenkina STR 2.01.01(1):2005 esminio statinio reikalavimo „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, STR 2.01.01(6):2008 esminio statinio reikalavimo „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“, STR 2.01.01(3):1999 esminio statinio reikalavimo „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į šią aplinkybę bei pažymėjo, jog nėra pateiktas aktualus išsamus namo esamos būklės įvertinimas, konstrukcijų būklės aprašymas, dėl ko negalima nustatyti, ar tokie gyvenamojo namo, kuris statytas 1940 metais, pertvarkymo darbai šiuo metu apskritai techniškai įmanomi. Apeliantas teigia, kad tokiais argumentais teismas siekia ieškovus įpareigoti atlikti statinio ekspertizę pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalį, t. y. esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimą, turint tikslą nustatyti, ar statinys atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus. Tokia pozicija yra niekuo nepagrįsta, kadangi tokio reikalavimo teismo sprendime nėra. Namo neatitikimas statybos techniniams reglamentams yra patvirtintas Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), apžiūros aktu, kurio išvados byloje nebuvo paneigtos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2015-01-14 rašte Nr. A256-37/15(2.15.2.52-MP7) nurodyta, kad projektiniai pasiūlymai yra netinkami dėl to, kad neattinka STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 8 priedo 5.6.13 p. ir 8.1.3 p., nes nepateiktos laikančių konstrukcijų atliktų tyrimų ataskaitos ir išvados apie galimybę kasti rūsį. Šiuo metu galiojančio STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 5.6.4 punktas nustato, kad techninio projekto sudėtinė dalis yra statinio laikančiųjų konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir inžinerinių sistemų (statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto atveju) atliktų tyrimų ataskaitos kopija. Taigi, ieškovų argumentas, jog teismas neturėjo pagrindo reikalauti Namo esamos būklės įvertintinimo, kai atsakovai yra pateikę Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), apžiūros aktą, yra neteisingas. Kilus ginčui dėl statinio laikančiųjų konstrukcijų, bendraturtis turi įrodinėjimo naštą paneigti tokius duomenis, pateikdamas kitus įrodymus. Tinkamais duomenimis šiuo atveju būtų laikančių konstrukcijų atliktų tyrimų ataskaitos.

27. Ieškovai pirmosios instancijos teismo procese, o taip pat ir apeliaciniame sunde nurodo, kad jie rekonstrukciją planuoja atlikti savo lėšomis, tačiau esant projektiniams pasiūlymams, kuriais numatyta rekonstruoti taip pat ir atsakovų Namo dalį, spręstina, kad rekonstrukcijos finansavimas nėra pakankamai aiškus, nėra žinoma, kaip būtų vykdoma rekonstrukcija – ieškovams priklausančios Namo dalies, ar viso Namo, nėra duomenų, ar Namo dalies rekonstrukcija yra įmanoma, nėra išspręstas klausimas dėl rekonstrukcijos finansavimo.

28. Apeliantų argumentai dėl ieškovų piktnaudžiavimo ir netinkamo nuomonės reiškimo, teismui nustačius aptartas aplinkybes neturi teisinės reikšmės, todėl neaptariamos.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas, jog ieškinio reikalavimas dėl ieškovų teisės gauti leidimą rekonstruoti Namą pagal architekto A. V. parengtą projektinį pasiūlymą be atsakovų V. K. ir L. K. sutikimo turi būti atmestas. Ieškovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šioje dalyje panaikinti teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl pastogės atidalinimo

30. Ieškovai taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jų reikalavimas nustatyti neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „BMO projektai“ parengtą matininkės A. P. neįrengtos pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Teismui ieškovai pateikė neįrengtos pastogės naudojimosi tvarkos planą, pagal kurį ieškovai naudotųsi 45,03 kv. m pastogės dalimi (plane pažymėta „B“), o atsakovai naudotųsi 14,99 kv. m pastogės dalimi (plane pažymėta „A“).

31. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, plane nėra išspręstas klausimas dėl patekimo į Pastogės dalį, kuri būtų priskirta naudotis atsakovams. Atsakovų patekimas į pastogę iš jų turimų patalpų sukeltų papildomas investicijas. Ieškovų siūloma naudojimosi tvarka tenkina išimtinai ieškovų interesus ir yra techniškai neįgyvendinama. Pateiktame plane nėra aiškiai nurodytos sienos (pertvaros), todėl tarp šalių gali kilti nauji ginčai, siūloma tvarka neatitinka ekonomiškumo principų.

32. Apeliantai nurodo, kad jų pateiktas Pastogės naudojimosi tvarkos planas yra techniškai įgyvendinamas. Byloje nėra duomenų, specialisto ar eksperto išvados, patvirtinančios, jog Pastogės naudojimosi tvarkos planui įgyvendinti, patekimą į Pastogę įsirengti iš buto nėra techninių galimybių. ieškovų pateiktame Pastogės naudojimosi plane yra nurodytos ribos (ryški punktyrinė linija), skiriančios atsakovų Pastogės dalį „A“ 14,99 kv. m nuo ieškovų Pastogės dalies „B“ 45,03 kv. m. Pastogės pertvarinės sienos bus projektuojamos ir statomos ryškios punktyrinės linijos vietoje. Šios Pastogės naudojimosi tvarkos ribos bus perkeltos į kitame etape rengiamą techninį projektą. Ieškovų pateikta Pastogės naudojimosi tvarka šalims užtikrina galimybę racionaliai naudotis turima nuosavybės dalimi.

33. Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).

34. Nagrinėjamu atveju byloje yra nustatyta ir neginčijama, kad Pastogė yra neįrengta ir nenaudojama, o patekimas į ją yra iš lauko kopėčiomis per angą, esančią pietinėje namo pusėje. Ieškovai nurodo, to neneigia ir atsakovai, kad kitokio patekimo į Pastogę nėra ir nebuvo. Pagal ieškovų pateiktą Pastogės naudojimo tvarkos planą atsakovams prašoma nustatyti jų naudojimui skirta Pastogės dalis yra virš atsakovų turimo buto. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog toks naudojimo tvarkos nustatymo būdas yra negalimas, nes plane nėra išspręstas klausimas dėl patekimo į atsakovams skirtą naudoti Pastogės dalį. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų pateiktas Pastogės naudojimosi tvarkos planas yra techniškai neįgyvendinamas. Prašydami nustatyti naudojimosi tvarką, ieškovai nurodė, jog tiek ieškovai, tiek atsakovai įsirengs patekimą į Pastogės dalis iš jų turimų butų. Tai, kad tokio patekimo įrengimas yra galimas ir atitinka atsakovų interesus pagrindžia atsakovų pateiktas UAB „Geri projektai“ parengtas rekonstravimo projektas, kuriame numatyta, kad atsakovai į Pastogę patenka iš jų turimo buto.

35. Šiuo metu į Pastogę yra patenkama per angą sienoje ir toks būdas šalims yra priimtinas. Tokiu patekimo į Pastogę būdu šalys galės naudotis ir ateityje. Šiuo metu anga yra pusėje, kuri skirta ieškovų naudojimui. Atsakovai neįrodė, jog analogiškos angos įrengimas atsakovų pusėje būtų labai brangus ar neįmanomas. Kitu atveju, atsakovai galėtų reikšti reikalavimą dėl pateikimo per angą ieškovų pusėje, nustatant servitutą. Taigi, Pastogės naudojimosi tvarkos nustatymas pagal ieškovų pateiktą planą yra optimalus abiems bendraturčiams, kadangi naudojimui priskiriamos virš abiejų šalių nuosavybės teise valdomų patalpų esančios Pastogės dalys. Toks padalinimas yra racionalus naudoti bei atitinka abiejų šalių teisme ginamus interesus. Jei atsakovai laikytų reikalingu, jie galėtų įrengti patekimą į palėpę iš savo buto pagal jų pačių teismui pateiktą UAB „Geri projektai“ parengtas rekonstravimo projektą. Patekimas iš pirmo aukšto patalpų šiuo atveju būtų turto pagerinimas, o nustatant naudojimosi daiktu tvarką, nėra būtina vertinti galimas turto pagerinimo išlaidas. Kiekvienas turto pagerinimas reikalauja papildomų investicijų. Šiuo atveju, tiek atsakovai, tiek ieškovai galės ir toliau dabar esančiu būdu naudotis turtu. Vertinant naudojimosi patogumą, įsirengiant patekimą iš buto, kuo buvo argumentuoti atsikirtimai, pastebėtina, jog ir dabartiniu metu naudojimasis nėra patogus. 2022-07-19 apeliantai A. C. ir D. C. pateikė garantiją (patvirtinimą), kad įsipareigoja savo lėšomis įrengti atsakovams L. K. ir V. K. patekimą į jiems priklausančią pastogės dalį (pažymėtą indeksu „A“) gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini).

36. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, jos jie pateiktame plane yra aiškiai nurodę ribas, kuriose bus įrengtos pertvarinės sienos. Pastogės naudojimosi tvarkos plane yra pažymėtos punktyrinės linijos, kurių vietoje ieškovas įrengs sienas, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pateiktame plane nėra aiškiai nurodytos sienos (pertvaros).

37. Sutiktina su apeliantu, kad ieškovų pateiktas Pastogės naudojimosi tvarkos planas atitinka naudojimosi tvarkai keliamus reikalavimus, šalims užtikrina galimybę racionaliai naudotis turima nuosavybės dalimi, atlikti nuosavybės teise valdomo turto pertvarkymą, įsirengti izoliuotas patalpas, nevaržo ir nepažeidžia atsakovų teisių ir nesudaro pagrindo konfliktinėms situacijoms kilti ateityje.

38. Tuo remdamasi, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos Pastoge nustatymo ir šioje dalyje priimti priešingą sprendimą – nustatyti naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą Pastogės naudojimosi tvarkos planą (CPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

40. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai patyrė 2 873 Eur bylinėjimosi išlaidų ir laikė pagrįstomis 2 000 Eur išlaidų. Atsiliepimo į apeliacinį skundą reikalavimuose atsakovai prašo jiems priteisti 2 873 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsiliepimas nėra tinkamai surašytas, neredaguotas, negalima suprasti, kurie argumentai yra perkelti iš procesinių dokumentų, o kuriuos palaiko atsakovai, galimai teismui pateiktas nebaigtas rengti procesinis dokumentas, šio reikalavimo pagrindimas, taip pat ir tai, ar šis reikalavimas apskritai keliamas atsiliepime, nėra aiškūs, todėl prašymas nevertinamas.

41. Ieškovai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patyrė 2 750 Eur bylinėjimosi išlaidų (2019-11-20, 2020-01-24, 2020-09-28, 2022-03-16 prašymai). Dalies išlaidų (950 Eur) priteisimo klausimas išspręstas 2020-09-30 nutartimi. Ieškovai sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, iš kurio 56,25 Eur grąžinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-30 nutartimi. Viso ieškovai patyrė 1 893,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į byloje pareikštų reikalavimų apimtį ir sudėtingumą, vertinama, kad ieškovams priteistina 1/3 dalis, o atsakovams – 2/3 dalys bylinėjimosi išlaidų. Tokia pačia proporcija paskirstytinos ir pašto išlaidos (90,56 Eur).

42. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovai už apeliacinį skundą sumokėjo 94 Eur žyminio mokesčio bei turėjo 2 000 Eur atstovavimo išlaidų, atsakovai turėjo 605 Eur atstovavimo išlaidų. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, taikytina anksčiau nurodyta proporcija ir ieškovams priteistina 1/3 dalis bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovų A. C. ir D. C. apeliacinį skundą apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas nustatyti neįrengtos pastogės naudojimosi tvarką ir šioje dalyje ieškinį tenkinti – nustatyti neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „BMO projektai“ parengtą matininkės A. P. Neįrengtos pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Kitoje dalyje apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką. Priteisti iš ieškovų A. C. ir D. C. atsakovų L. K. ir V. K. naudai po 666,66 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 66 centus) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovų L. K. ir V. K. ieškovų A. C. ir D. C. naudai po 315,63 Eur (tris šimtus penkiolika eurų 63 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų A. C. ir D. C. valstybės naudai 60,37 Eur (šešiasdešimt eurų 37 ct) pašto išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 30,19 Eur (trisdešimt eurų 19 centų), o iš atsakovų L. K. ir V. K. valstybės naudai 30,19 Eur (trisdešimt eurų 19 centų), t. y. kiekvieno po 15,10 Eur (penkiolika eurų 10 centų).

Priteisti apeliacinės instancijos teisme iš atsakovų L. K. ir V. K. ieškovų A. C. ir D. C. naudai po 349 Eur (tris šimtus keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovų A. C. ir D. C. atsakovų L. K. ir V. K. naudai po 201,67 Eur (du šimtus vieną eurą 67 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Loreta BujokaitėJūra Marija StrumskienėEglė Surgailienė