- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-29
- Bylos Nr.
- 2-15322-910/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- A. C., D. C.
- Atsakovas
- L. P.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, L. K., V. K., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei, dalyvaujant ieškovui A. C., ieškovų atstovui advokatui V. Ž., viešame parengiamajame teismo posėdyje spręsdama sprendimo už akių priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. C. ir D. C. ieškinį atsakovui L. P. dėl pažeistų teisių gynimo, kurioje tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, L. K., V. K., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti ieškovų A. C. ir D. C. teisę gauti leidimą rekonstruoti pastatą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) – pagal architektų A. V. ir T. G. parengtą projektinį pasiūlymą be bendraturčio L. P. sutikimo; priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovai A. C., D. C., atsakovas L. P., tretieji asmenys L. K. ir V. K. bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovai ir atsakovas taip pat yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovai nori rekonstruoti dalį jiems priklausančio gyvenamojo namo pagal architekto A. V. parengtą projektinį pasiūlymą, nes namas yra fiziškai nusidėvėjęs, jo išliekamoji vertė nuolat mažėja, be to, tokios būklės pastatas kenkia kraštovaizdžiui. Ieškovai nori investuoti savo lėšų, siekdami atlikti statybos darbus ir užtikrinti saugią gyvenamojo būsto aplinką, pagerinti namo estetinį vaizdą. 2013-05-29 ieškovai pateikė atsakovui prašymą „Dėl projekto suderinimo“ su projektiniu pasiūlymu, nors projektinį pasiūlymą buvo pateikę atsakovui dar anksčiau. Prašyme ieškovai nurodė protingą terminą (iki 2013-06-10) susipažinti su projektu bei pateikti pasiūlymus arba duoti sutikimą namo rekonstrukcijai. Atsakovas nei raštu, nei žodžiu nepritarė projektui, tik pasiūlė ieškovams išpirkti jo butą už 200 000 Lt, tačiau nenurodė jokių priežasčių, kodėl nepritaria projektiniam pasiūlymui. Ieškovų teigimu, kai bendraturtis protingai nemotyvuoja atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams, jo atsisakymas pripažintinas trukdymu kitiems bendraturčiams gauti statinio rekonstravimui statybos leidimą.
Atsakovas, kuriam teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbiant atitinkamą pranešimą, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ginčo pastatas nėra kultūros paveldo objektas, todėl teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje neturės įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, dėl to prašoma sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad, neduodamas ieškovams sutikimo atlikti namo rekonstrukciją, atsakovas privalo nurodyti, kaip konkrečiai dėl planuojamos rekonstrukcijos pasikeis jo gyvenimo ir veiklos sąlygos, t. y. kuo pasireikš jų pablogėjimas, kokie galimi teisės normų pažeidimai, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Trečiojo asmens pažymėta, kad teismo pripažinta teisė gauti statybą leidžiantį dokumentą be sklypo bendratučių sutikimų savaime nereiškia ieškovų teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą namo rekonstrukcijai; bendraturčio sutikimas yra tik viena iš teisės aktų numatytų sąlygų, kurias turi įvykdyti asmuo, siekiantis realizuoti statytojo teisę.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.
Tretieji asmenys L. K. ir V. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškiniui neprieštarauja, namo rekonstrukcija trečiųjų asmenų teisių nepažeis, priešingai – pagerins kraštovaizdžio ir aplinkinės teritorijos estetinį vaizdą.
Tretieji asmenys pateikė teismui prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
2014-05-29 13:30 val. šioje byloje įvyko parengiamasis teismo posėdis, apie kurio datą, laiką ir vietą atsakovas informuotas tinkamai, paskelbiant specialų pranešimą interneto tinklapyje www.teismai.lt. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos.
Šalies argumentai
Ieškovų atstovas advokatas prašė priimti sprendimą už akių ir patenkinti ieškinį.
Vadovaudamasis CPK 230 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas sprendimą priima už akių.
Atlikęs formalų ieškovų pateiktų įrodymų vertinimą, teismas prieina prie išvados, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.
Bylos duomenimis ieškovai ir atsakovas yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovams priklauso 75 procentai nurodyto namo. Ieškovai ketina atlikti namo rekonstrukciją – pagerinti pagrindines konstrukcijas, pakeisti stogo dangą, namo išorės apdailą, pagerinant namo estetinį vaizdą. Ieškovai ne kartą kreipėsi į atsakovą, informuodami, kad ketina atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją, pateikė projektinį pasiūlymą ir prašė, susipažinus su projektu, pateikti savo pasiūlymus arba duoti sutikimą namo rekonstrukcijai. 2013-05-29 ieškovai išsiuntė atsakovui projektinį pasiūlymą registruotu paštu. Be to, ieškovai nurodė, kad buvo susitikę su atsakovu asmeniškai, tačiau pritarimo projektui negavo, tik buvo pasiūlyta išpirkti atsakovui priklausančią gyvenamojo namo dalį už 200 000 Lt.
Atsakovas neargumentavo, kodėl neduoda sutikimo ieškovų ketinamai atlikti rekonstrukcijai. 2014-02-10 ieškovai siekė pakartotinai įteikti atsakovui rekonstrukcijos projektą ir gauti iš jo sutikimą per antstolį. Antstoliui pavyko pasikalbėti su atsakovu telefonu, tačiau susitikti su juo ir įteikti jam projektą bei prašymą nepavyko.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą kitų bendraturčių ketinamai atlikti rekonstrukcijai turi būti motyvuotas. Teisė į statybą, varžoma bendraturčio atsisakymo duoti sutikimą statybos darbams atlikti, ginama per teismą, kai nustatomos šios sąlygos: 1) statytojas siekia gauti sutikimą atlikti konkrečius darbus ir pateikia apie juos išsamią informaciją; 2) nenustatoma atsisakančio duoti sutikimą bendraturčio teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo dėl konkrečių darbų atlikimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-1064/2003; 2005-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; kt.).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys leidžia teigti, kad atsakovui žinoma apie ieškovų planuojamos rekonstravimo darbus, jam yra įteikti projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos ieškovai siekia gauti leidimą rekonstruoti namą. Byloje nėra jokių duomenų, dėl kokių priežasčių atsakovas nesutinka duoti sutikimą, kaip ketinama atlikti rekonstrukcija pažeistų jo teises.
Nesant įrodymų, kad ieškovų siekis rekonstruoti gyvenamąjį namą pažeis atsakovo teises, atsakovui nemotyvuotai atsisakant duoti sutikimą, yra pagrindas tenkinti ieškinį ir pripažinti ieškovų teisę gauti leidimą rekonstruoti pastatą be bendraturčio – atsakovo L. P. sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; kt.).
Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovų naudai priteisiama 844 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios susideda iš 144 Lt žyminio mokesčio ir 700 Lt už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad, kreipdamiesi į teismą, ieškovai sumokėjo per daug žyminio mokesčio, todėl, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovams grąžintina 144 Lt žyminio mokesčio.
Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
patenkinti ieškovų A. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį.
Pripažinti ieškovų A. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę gauti leidimą rekonstruoti pastatą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – be bendraturčio atsakovo L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.
Priteisti iš atsakovo L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams A. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 844 Lt (aštuonis šimtus keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 (penkiasdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“ arba sąskaita Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Grąžinti ieškovams A. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144 (vieną šimtą keturiasdešimt keturis) Lt žyminio mokesčio, iš 2014-03-03 mokėjimo nurodymu Nr. 35 sumokėtos 288 Lt žyminio mokesčio sumos.
Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.