Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, el. p.: (duomenys neskelbtini), vedęs, senatvės pensininkas, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:

jis, 2026-01-19, apie 17.26 val., Statybininkų pr. – Gedminų g. sankryžoje, Klaipėda, vairavo transporto priemonę „Honda HR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,94 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis S. J. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad parvežė bendradarbį namo ir bendradarbis pasiūlė jo gimtadienio progą išgerti. Su bendradarbiu jie dviese išgėrė 0,7 l degtinės; po pusvalandžio jis išvažiavo namo. Prieš sėsdamas vairuoti automobilį suprato, kad yra neblaivus ir negali vairuoti, bet iki namų buvo netoli, mašiną reikėjo parvaryti, todėl nusprendė, kad vairuos. Anksčiau yra baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam; šiuo metu teisė vairuoti jam tebėra atimta. Dirba Klaipėdoje, gyvena dviese su žmona, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, skolų ir kreditų neturi, tačiau moka paskirtą baudą už administracinį nusižengimą. Nusikaltimo padarymo metu vairavo automobilį, kuris yra registruotas žmonos vardu. Žmonai apie tai, kad jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, nebuvo pasisakęs. Su žmona bažnytinę santuoką sudarė būdamas 38 metų, po kelių metų santuoką įregistravo civilinėje metrikacijoje, o automobilį įsigijo po 2000 metų. Automobilis šeimai reikalingas, kadangi žmona juo naudojasi nuvykti/parvykti į/iš darbo; kito automobilio šeimoje neturi. Savo veiksmus vertina blogai, mano priklausomybės alkoholiui neturi.

Kadangi kaltinamasis S. J. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas.

Be kaltinamojo S. J. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

Iš 2026-01-19 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2026-01-19, apie 17.26 val., adresu Statybininkų pr. – Gedminų g. sankryžoje, Klaipėda, automobilis „Honda", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus J. S., kuriam pirmu tikrinimu nustatytas 1,94 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 2,09 promilių neblaivumas, partrenkė per reguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusią E. K., kuri po eismo įvykio sužalota bei išvežta į gydymo įstaigą, jai nustatytas kelio sumušimas. J. S. sulaikytas ir uždarytas į Klaipėdos AVPK areštinę. (1 t., b. l. 1-4)

Iš 2026-01-19 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK jaunesniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo nustatyta, kad 2026-01-19 dirbant „L1111'“, apie 17.30 val., iš Klaipėdos AVPK OVS gautas pranešimas, kad Statybininkų pr., Klaipėda, sankryžoje buvo nutrenkta moteris. Atvykus nurodytu adresu prie pėsčiųjų perėjos atsirėmusi į kelio ženklą stovėjo moteris - E. K., kuri nurodė, kad būdama prie pėsčiųjų perėjos, užsidegus žalios spalvos šviesoforo signalui, vienas iš automobilių pravažiavo priešais ją, po to moteris įžengė į važiuojamąją kelio dalį, jai einant per pėsčiųjų perėją, o automobilis „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jos nepraleido ir trenkėsi į ją. E. K. skundėsi kojos skausmais. Atvykę GMP darbuotojai apžiūrėjo E. K. ir išsivežė tolimesnei apžiūrai į (duomenys neskelbtini) universiteto ligoninę. Automobilio „Honda“ vairuotojas, kaip nustatyta S. J., buvo išlipęs iš transporto priemonės, sėdėjo ant šaligatvio netoli E. K.; bandydamas atsistoti, jis parkrito, sunkiai pastovėjo ant kojų, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paklaustas ar vartojo alkoholį, nurodė, kad vartojo prieš 50 min. S. J. pirmu tikrinimu nustatytas 1,94 promilių neblaivumo laipsnis, antru tikrinimu nustatytas 2,09 promilių neblaivumo laipsnis. Patikrinus S. J. duomenis, nustatyta, kad teisė vairuoti jam yra atimta, dėl vairavimo būnant neblaiviam pagal ANK 422 str. 5 d. S. J. nurodė, kad moteris per pėsčiųjų perėją ėjo degant raudonam šviesoforo signalui. Šalia buvo liudytojų, kurie išgirdę trenksmą, atsisukę pastebėjo, kad minėtas automobilis partrenkė moterį. G. J. nurodė, kad matė, kaip automobilio „Honda“ vairuotojas nutrenkė moterį, einančią pėsčiųjų perėja, koks degė šviesoforo signalas nurodyti negalėjo, nurodė, kad vairuotojas atrodė neblaivus. M. V. nurodė, kad važiuodamas Žardininkų g. link Gedminų g., apie 17.20 val., užsidegus žaliam šviesoforo signalui automobiliams ir pėstiesiems, automobilio „Honda“ vairuotojas užbaiginėjo manevrą į kairę iš Gedminų g. į Statybininkų pr. Moteris, einanti per pėsčiųjų perėją, kuriai degė žalios spalvos šviesoforo signalas, jau buvo įpusėjusi perėją, po ko automobilis „Honda“ baiginėjantis manevrą į kairę pusę, nestabdęs automobilio, partrenkė pėsčiąją. Automobilyje automobilio registracijos liudijimo nebuvo, S. J. nurodė, kad dokumentai yra pas žmoną. Automobilis priverstinai nuvežtas UAB „Ožys“, saugomas Klaipėdos g., 80, Gargždai. S. J. atliktas neblaivumo nustatymas, surašytas aktas. S. J. sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos AVPK areštinę. Iš Klaipėdos universiteto ligoninės gautas medicinos dokumentų išrašas, kad E. K. yra kelio sumušimas. Nubraižyta eismo įvykio schema. Užregistruotas EĮS ROIK: 07-26-9652081. Eismo įvykio vietą stebi vaizdo kameros, kurios priklauso „(duomenys neskelbtini)“, dėl kamerų išsiųsti reikalavimai (1 t., b. l. 5-7).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja U. G. iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kurios nurodytos Iš 2026-01-19 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK jaunesniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo (1 t., b. l. 54-56).

Iš 2026-01-19 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra Statybininkų pr. – Gedminų g. sankryža, Klaipėda (1 t., b. l. 15-17).

Iš 2026-01-19 neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad S. J. pirmu tikrinimu 17.47 val. nustatytas 1,94 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 18.03 val. – 2,09 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 48).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja ir savininkė yra V. J. (1 t., b. l. 63).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Honda“, 1999 m. gamybos, vidutinė rinkos vertė su PVZ Lietuvoje yra 1 280 Eur (1 t., b. l. 64).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. J. parodė, kad 2026-01-19, apie 17 val., Statybininkų pr. – Gedminų g. sankryžoje sustojo prie pėsčiųjų perėjos, laukė, kol jam užsidegs žalias šviesoforo signalas. Stovėdamas išgirdo trenksmą ir atsisuko į kairę pusę pasižiūrėti kas atsitiko. Pamatė, kad sankryžoje jam iš kairės ant pėsčiųjų perėjos sustojęs automobilis „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir prieš automobilį nukritusi moteris. Suprato, kad automobilis partrenkė pėsčiąją. Iš karto perėjo per pėsčiųjų perėją ir priėjo prie gulinčios moters. Moteris buvo sąmoninga, išsigandusi, sakė, kad jai skauda koją. G. J. padėjo moteriai atsistoti ir ją nuvedė iki šviesoforo, kad galėtų į jį atsiremti. Tuo metu iš automobilio išlipo vairuotojas ir priėjo prie jų; vyriškis atrodė pasimetęs, iš pažiūros jis atrodė neblaivus. G. J. kelis kartus liepė jam kviesti greitąją, bet pamatęs, kad jis nereaguoja, pats paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu ir sulaukė, kol atvyko medikai ir policijos pareigūnai. Matė, kad pareigūnai tikrino vyriškiui girtumą (1 t., b. l. 59-62).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. J. parodė, kad S. J. yra jos vyras, kartu gyvena apie 25 metus. Vyras yra pensininkas, bet dar dirba kiemsargiu. Automobilis „Honda HR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas jos vardu. Automobilis senas, jį įsigijo 2009 metais. Ji pati turi teises ir vairuoja automobilį, juo naudojasi, važiuoja į darbą ir pas savo tėvus į Skuodo r. Vyras į darbą dažnai važiuoja dviračiu arba su kaimynu. Kartais būna, kad ir vyras vairuodavo automobilį. 2026-01-19 vyras į darbą išvyko automobiliu. Vakare, apie 17.40 val., ji paskambino vyrui, tačiau atsiliepė policijos pareigūnas, kuris ją informavo, kad vyras buvo sulaikytas neblaivus vairuojantis automobilį. Apie tai, kad vyrui buvo atimta teisės vairuoti automobilį ji nežinojo, jis jai apie tai nesakė, tikrai būtų neleidusi naudotis automobiliu (1 t., b. l. 67-70)

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo S. J. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus ir jam buvo nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis S. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo sukėlė ne pavojų eismo saugumui ir visuomenei. Kaltinamasis anksčiau neteistas, per pastaruosius 5 metus, tačiau per pastaruosius penkis metus baustas administracine tvarka, taip pat jam taikyta administracinė nuobauda ir už tai, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra pensininkas, dirba, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą. Svarstydamas bausmės kaltinamajam parinkimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis anksčiau yra baustas už vairavimą neblaiviam, jam buvo paskirta ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Ši kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga neigiamai apibūdina jį kaip vairuotoją ir patvirtina, kad S. J. kategoriškų išvadų dėl savo elgesio iki šiol nepadarė, potraukio alkoholiui ir savo veiksmų jo pavartojus nekontroliuoja, per savo vairavimo praktikos laikotarpį dėl to sukėlė pavojų eismo saugumui. Byloje esančiais duomenimis, jis neturi teisės vairuoti. Visos šios aplinkybės, o taip pat ir kaltinamojo turtinė padėtis lemia teismo įsitikinimą, kad skirti kaltinamajam švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą netikslinga, nes tokia bausmė nepadarys jam reikiamo poveikio, nesustabdys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tokiu būdu nebus pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Įvertinus šias aplinkybes, S. J. skirtina arešto bausmė, jos vykdymą atidedant ir tikintis, kad tokia bausmė su tikslingu pagal kaltinamojo amžių, asmenybę ir nusikalstamos veikos pobūdį įpareigojimu bei griežtomis įstatymo numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Kadangi kaltinamasis kaltu visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64-1 straipsnis).

Taip pat spręstinas kaltinamajam skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, klausimas. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme.

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Kaltinamasis, neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonę vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio. S. J. Lietuvoje baudžiamojon atsakomybėn už tokią nusikalstamą veiką traukiamas pirmą kartą, tačiau 2025-08-19 jis buvo baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio neteisėtą elgesį. Atsižvelgiant į visą tai, siekiant valstybės vardu adekvačiai sureaguoti į jo elgesį ir užkirsti kaltinamajam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, S. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, nustatant 2 metų terminą, skaičiuojant jį nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos (2026-01-20).

Taip pat šioje byloje spręstinas kitos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo, pobūdžio ir apimties klausimas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas darant nusikalstamą veiką panaudoto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras ir kaltinamojo gynėjas prašė konfiskuoti automobilio rinkos dalį, kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį „Honda”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal AB „Regitra“ duomenis priklauso jo sutuoktinei V. J.. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilis „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. J. taip pat nurodė, jog su S. J. kartu gyvena apie 25 metus, o automobilį įsigijo 2009 m. Taigi pripažintina, jog automobilis yra kaltinamojo ir jo žmonos bendroji jungtinė nuosavybė.

Pažymėtina, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.92 straipsnio 1 dalis). Esant nustatytam faktui, kad vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) leido kitam asmeniui laikinai pasinaudoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (šiuo atveju transporto priemone), preziumuojama, kad jis veikia su kito sutuoktinio (bendraturčio) sutikimu. Todėl nustačius, kad vieno sutuoktinio leidimu bendras turtas buvo panaudotas uždraustai veikai daryti, tokio turto bendraturtis (sutuoktinis) netampa „trečiuoju asmeniu“ BK 72 straipsnio 5 dalies prasme. Todėl nusikalstamai veikai padaryti panaudotas automobilis „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gali ir turi būti konfiskuotas natūra kaip kaltininkui priklausantis turtas, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13-458/2021, 2K-237/2011, 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020 ir kt.).

Į bylą pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas dėl 193,75 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam S. J. išlaidų priteisimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nes byla teismui perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalis 9 punktas). Atsižvelgdamas į tai, taip pat į valstybės paskirto advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį (tik vienas trumpas teismo posėdis, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padarius pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. J. paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę (santykiu 1:1) įskaityti S. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026-01-19 17.47 val. iki 2026-01-20 11.38 val. (vieną parą).

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 6 dalis, S. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant jam intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per šį laikotarpį dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, išklausant visą jos kursą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu S. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos (2026-01-20).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, S. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – V. J. vardu registruoto automobilio „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios; pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

S. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, išsiųsti AB „Regitra“.

Nepriteisti iš S. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

Daiktą, turėjusį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.