- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-28
- Bylos Nr.
- 1A-803-172-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-92-1-00111-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pavelas Frolovas (pirm.), Jurgita Mačionytė, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- D. Č., ir V
- Nukentėjusysis
- R. T., A. T.
- Kategorijos
Pranešėjas P.Frolovas Baudžiamoji byla Nr. 1A – 803-172/2012
Teisėjas A. Januševskij Teisminio proceso Nr. 1-92-1-00111-2011-0
NUTARTIS
2012 m. rugsėjo 28 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo D. Č. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-05-08 nuosprendžio, kuriuo D. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, pagal BK 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti ir dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Nuosprendžiu priteista iš D. Č. ir V. S. solidariai 212,8 Lt nukentėjusiajam R. T., 500 Lt nukentėjusiajam A. T. padarytai turtinei žalai atlyginti bei iš D. Č. priteista 17,45 Lt teismo turėtų išlaidų valstybės naudai.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. S., tačiau nuosprendis dėl jo neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Č. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą bei sugadino svetimą turtą, t.y. jis, 2011-04-18 apie 01 val., veikdamas bendrai su V. S., V. S. veržliarakčiu išlaužus garažo Nr. 35, esančio Partizanų g. 49, Švenčionių m., priklausančio A. T., medinėse duryse skylę, pro ją pateko į jo vidų bei iš ten pagrobė R. T. priklausančią 20 litrų tūrio talpą, 18 Lt vertės, su joje buvusiais 20 litrų dyzelinio kuro, 20 litrų tūrio talpą, 18 Lt vertės, su joje buvusiais 20 litrų dyzelinio kuro, kurio kainą įsigijimo dieną buvo 4,42 Lt už vieną litrą, tokiu būdu nukentėjusiajam R. T. padarė bendrą 212,80 Lt turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais D. Č. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Taip pat jis, 2011-04-18 apie 01 val., veikdamas bendrai su V. S., siekdami įveikti kliūtį ir įvykdyti aukščiau nurodytą nusikalstamą veiką, pagrobti dyzelinį kurą, veržliarakčiu išlaužė garažo Nr. 35, esančio Partizanų g. 49, Švenčionių m., priklausančio A. T.. medinėse duryse skylę, tokiu būdu jas sugadino, padarydami nukentėjusiajam A. T. 500 Lt turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais D. Č. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Č. prašo pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-05-08 nuosprendį ir išteisinti jį dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, padarymo. Teigia, jog V. S. pasiūlius ką nors apvogti ir paprašius veržliarakčio, dalyvauti kokioje nors vagystėje jis atsisakė, o veržliaraktį davė. Kokią vagystę ruošėsi daryti V. S., jis nežinojo, V. S. jam nesakė. Po kurio laiko, jis jam paskambino ir pasiūlė pirkti dyzelinio kuro. Kadangi jis neturėjo pinigų, V. S. davė jam 2 bakelius po 20 l su dyzelinu ir jis pažadėjo sumokėti vėliau. Tačiau pamatęs, kad dyzelinas yra dažytas, išpylė jį. Prie A. T. garažo jis nebuvo, V. S. šio garažo nenurodė ir apie konkrečią vagystę su juo nekalbėjo.
D. Č. teigimu, visa tai, teismo posėdyje patvirtino ir V. S.. Nors ikiteisminio tyrimo metu V. S. davė priešingus parodymus, tačiau jis buvo apklausiamas nedalyvaujant gynėjui. O teismas kažkodėl patikėjo V. S. ne teisme, o ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.
Nuteistojo teigimu, objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą jam inkriminuotuose nusikaltimuose, byloje nėra.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Nuteistojo D. Č. apeliacinis skundas.
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad D. Č. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Nors D. Č. savo kaltę neigia, jo kaltę patvirtina kito kaltinamojo V. S., nukentėjusiųjų A. ir R. T. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolas.
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012-05-08 nuosprendyje išsamiai išanalizavo tiek D. Č., tiek V. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, palygino juos tarpusavyje bei su kitais bylos duomenimis ir nurodė, kodėl vadovaujasi V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o jo teisme duotus parodymus atmeta. Kolegijos nuomone, vertindamas byloje surinktus duomenis ir pripažindamas juos įrodymais, pagrindžiančiais D. Č. kaltę, apylinkės teismas BPK 20 str. nuostatų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su Švenčionių rajono apylinkės teismo įrodymų vertinimu, todėl pakartotinai visų D. Č. kaltę pagrindžiančių įrodymų neanalizuoja, o tik pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde D. Č. nurodo tas pačias aplinkybes, kurias jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu 2011-04-19 ir 2011-04-27 apklaustas kitas kaltinamasis V. S. davė nuoseklius ir analogiškus parodymus, abu kartus nurodydamas, jog 2011-04-17 vakare jam susitikus Švenčionių miesto parke su D. Č. šis pasakė, kad žino, kur galima pagrobti dyzelinio kuro, nes jam jo tuo metu reikėjo. D. Č. jį nuvežė prie garažų masyvo, parodė, kuriame garaže yra dyzelinio kuro ir davė jam veržliaraktį garažo durims išlaužti. V. S. įsibrovus į garažą, jis iš garažo paėmė ir D. Č. padavė dyzelinį kurą, kuris buvo supilstytas į 20 ir 10 litrų plastikines talpas. Savo parodymus V. S. patvirtino 2011-04-20 parodymų patikrinimo metu, pareigūnams nurodydamas, kad buvo įsibrovęs į septintą garažą nuo garažų pradžios.
Tuo tarpu apklausiamas bylos teisminio nagrinėjimo metu V. S. savo parodymus pakeitė, teigė, jog žinojo, kad garaže Nr. 35 buvo dyzelinio kuro, nors negalėjo nurodyti asmenų, kurie parodė jam šį garažą, be to, ikiteisminio tyrimo metu jis tokio numerio nenurodė, priešingai, nurodė, kad dyzelinio kuro jam visai nereikėjo, kadangi jis neturi automobilio. Paklaustas, kodėl ikiteisminio tyrimo metu V. S. davė kitokius parodymus, jis teigė, kad tokius parodymus davė iš pykčio, pareigūnai jam nedavė skaityti, o tik liepdavo pasirašyti. Tačiau, tokią kaltinamojo V. S. versiją teismas vertina kaip bandymą padėti D. Č. išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant V. S. įtariamuoju, būtų buvę pažeistos jo teisės, nėra. Nors S. Č. apeliaciniame skunde teigia, kad nėra pagrindo tikėti ikiteisminio tyrimo metu V. S. duotasi parodymais, kadangi jį apklausiant nedalyvavo gynėjas, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, prieš apklausas V. S. buvo išaiškintos įtariamojo teisės, tame tarpe teisė turėti gynėją, tačiau tokio pageidavimo prieš 2011-04-19 apklausą jis nepareiškė, o prieš 2011-04-20 parodymų patikrinimą vietoje ir 2011-04-27 įtariamojo apklausą, V. S. gynėjo apskritai atsisakė. Todėl, nėra pagrindo abejoti jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumu. Šie parodymai sutampa su parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotais duomenimis bei nukentėjusiųjų parodymais. Nukentėjusysis R. T. nurodė, kad D. Č. žinojo, kad jo garaže yra dyzelinio kuro, kadangi tame garaže lankėsi su jo pusbroliu. Tą patį nurodė ir nukentėjusysis A. T..
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino D. Č. kaltu dėl svetimo turto pagrobimo. Tai, kad D. Č. nesutinka su apylinkės teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai jo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti nuteistojo D. Č. apeliacinį skundą.