Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, susipažinusi su Šilutės rajono apylinkės teismo civiline byla Nr. 2-796-385/2012 pagal ieškovo UAB „Ecoservice“ ieškinį atsakovui G. D. dėl skolos priteisimo bei civiline byla Nr. A2-1942-635/2012 pagal pareiškėjo G. D. prašymą suinteresuotam asmeniui UAB „Ecoservice“ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-796-385/2012 ir spręsdama bylų priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Civilinėje byloje Nr. 2-796-385/2012 Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-05-02 teismo sprendimu priteisė iš atsakovo G. D. ieškovei UAB „Ecoservice“ 485,39 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012-03-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 50 Lt žyminio mokesčio bei 254,10 Lt atstovavimo išlaidų.

2012-12-19 nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. A2-1942-635-2012 nutarė perduoti civilinę bylą Nr. 2-729-385/2012 pagal UAB „Ecoservise“ ieškinį atsakovui G. D. dėl skolos priteisimo ir civilinę bylą Nr. A-1942-635/2012 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-796-385/2012 Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pagal rūšinį teismingumą.

Pagal 2006-05-25 sutarties Nr. R5-(9.40)-415, sudarytos tarp Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Vienituras“ (šiuo metu - UAB „Ecoservice“) bei UAB „Dormeka“ (šiuo metu bankrutavusi), konsorciumo dėl Šilutės rajono atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir atliekų tvarkymo paslaugų Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje teikimo (c. b. Nr. 2-796-385/2012, b. l. 10-14) 4.3 punktą: operatorius (šiuo atveju - UAB „Ecoservice“), laimėjęs Šilutės rajono savivaldybės komunalinių – buitinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų teikimo operatoriaus atrankos konkursą ir pasirašęs šią sutartį, jos galiojimo laikotarpiu įgyja teisę eksploatuoti Šilutės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą ir ją plėtoti, įgauna teisę ir pareigą sudaryti viešąsias sutartis su visais atliekų turėtojais <...>. Pagal tos pačios sutarties 5.1.3 punktą operatorius privalo visiems žinomiems savivaldybės atliekų turėtojams pasiūlyti sudaryti operatoriaus patvirtintos formos, Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančias viešąsias sutartis su atliekų turėtojais dėl komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo ir rinkti šios sutarties pagrindu nustatytus įkainius atitinkančio dydžio mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą. Pagal tos pačios sutarties 7.5 punktą atliekų turėtojai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą privalo mokėti viešosiose sutartyse su operatoriumi nustatytomis kainomis, pagal savivaldybės tarybos patvirtintus (patikslintus) komunalinių atliekų tvarkymo (surinkimo, išvežimo ir šalinimo įkainius (tarifus).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.161 straipsnio 1 dalį viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos).

Šilutės rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, 2009-06-25 priėmė sprendimą Nr. T1-1045 dėl komunalinių-buitinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo tarifo dydžio nustatymo. Šio sprendimo 3 punktu nuspręsta įpareigoti visus atliekų turėtojus mokėti 2 punkte nurodytą tarifą už komunalinių-buitinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą iki vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsigaliojimo. Atlygintinų paslaugų teikimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knygos 35 skyriuje (6.716 - 6.755 straipsniai).

Taip pat pažymėtina, kad ieškovė civilinėje byloje Nr. 2-796-385/2012 prašomą priteisti sumą už suteiktas paslaugas įrodinėja pridėtinės vertės mokesčio sąskaitomis faktūromis, pateiktomis atsakovui už laikotarpį nuo 2006-06-30 iki 2009-12-31 (c. b. Nr. 2-796-385/2012, b. l. 16-57). Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalį pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra – tai šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Teismo nuomonė, jog Šilutės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-796-385/2012 prašoma priteisti atlygį už suteiktas paslaugas ir ginčas kyla iš civilinių sutartinių teisinių santykių, t. y. iš sutarčių dėl paslaugų teikimo, todėl byla turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

Iškilus abejonei dėl bylos priskirtinumo administraciniam teismui, tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos teismingumo nustatymo, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 - 106 straipsniais,

nutarė:

kreiptis per Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo dėl bylos teismingumo klausimo išsprendimo.

Nutarties nuorašus išsiųsti bylos šalims, jų atstovams ir Šilutės rajono apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.