Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: E. J. Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-122-508-2014

Teisėjas: R. Mikšta Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00233-2012-8 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.5.2; 1.2.18.8.; 1.2.29.1.; 2.4.7.

2014 m. kovo 14 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Rimo Švirino, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai, išteisintajam V. Š., gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokuroro Tomo Danylos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d 300 str. 3 d., išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, dėl kaltinimų pagal BK 220 str. 1 d. (2 veikos) byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Teisėjų kolegija, atlikus įrodymų tyrimą ir apklausus V. Š., išnagrinėjus baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. pagal BK BK 182 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Kaune, direktoriumi, siekdamas išvengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, pažeisdamas 2002-03-03 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 64 str., laikotarpiu nuo 2003 m. gruodžio mėn. iki 2006 m. gruodžio mėn., tęsdamas nusikalstamą veiką, į ataskaitinių laikotarpių pridėtinės vertės mokesčio ataskaitas įtraukė pirkimo pridėtinės vertės mokestį, pagal netikras ir juridinės galios neturinčias UAB „S.” ir UAB „E.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras:

UAB „S.“ - 2005-11-25 serija SKN Nr. 0007098, už 20000 Lt ;

UAB „E.“ -2005-12-30 Serija EAA Nr. 0009383 už 10000 Lt; 2005-12-30 Serija EAA Nr. 0009386 už 125000 Lt; 2005-12-30 Serija EAA Nr. 0009384 už 10000 Lt; 2005-12-30 Serija EAA Nr. 0009382 už 5000 Lt; 2005-12-30 Serija EAA Nr. 0009381 už 10000 Lt; 2005-12-30 Serija EAA Nr. 0009385 už 90000 Lt; 2006-03-17 Serija EAA Nr. 0009562 už 60000 Lt; 2006-03-17 Serija EAA Nr. 0009563 už 30000 Lt; 2006-03-17 Serija EAA Nr. 0009561 už 90000 Lt; 2006-03-17 Serija EAA Nr. 0009564 už 80000 Lt; 2006-05-31 serija EAA Nr. 0009698 už 400000 Lt; 2006-08-31 Serija EAA Nr. 0016405 už 200000 Lt; 2006-08-31 Serija EAA Nr. 0016410 už 15000 Lt; 2006-08-31 Serija EAA Nr. 0016406 už 10000 Lt; 2006-08-31 Serija EAA Nr. 0016407 už 30000 Lt; 2006-08-31 Serija EAA Nr. 0016409 už 15000 Lt; 2006-08-31 Serija EAA Nr. 0016408 už 30000 Lt; 2006-10-30 Serija AA Nr. 0016602 už 149000 Lt; 2006-11-30 Serija AA Nr. 0016644 už 39000 Lt; 2006-11-30 Serija AA Nr. 0016646 už 49000 Lt; 2006-11-30 Serija AA Nr. 0016647 už 102000 Lt (viso pirkimų už 1569000 litų tame skaičiuje 230337 Lt PVM) ir PVM ataskaitas pateikė Kauno apskrities VMI, Europos pr. 105, Kaunas, apgaulės būdu išvengdamas didelės vertės turtinės prievolės, t. y. į valstybės biudžetą sumokėti 201202 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Be to, jis pagal BK 300 str. 3 d. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas UAB „D.“ į. k. 133348378, registruotos Šaldytuvų g. 41a, Kaune, direktoriumi, veikdamas bendrai su T. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio mėn. iki 2006 m. lapkričio mėn. 30 d., T. P. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pagal kuriuos T. P. (duomenys neskelbtini), Kaune esančiame bute parengė ir atspausdino tikrovės neatitinkančius:

-2005-11-02 su UAB „S.“ pasirašytą statybos rangos sutartį Nr. 00212 dėl AB „S.“ rekonstravimo;

-lokalinę darbų sąmatą 2005-01-01 kainų lygiu;

-2005-11-25 PVM sąskaitą-faktūrą SKN Nr. 0007098, už 20000 Lt ;

-2005-11-25 kasos pajamų orderį SKO Nr. 0002871, 20000 Lt sumai;

-2005-11-01 statybos rangos sutartį, dėl (duomenys neskelbtini) administracinio pastato 10000 litų sumai;

-lokalinę darbų sąmatą 2005-01-01 kainų lygiu;

-2005 m. gruodžio mėn. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1;

-2005-12-30 pažymą apie 2005 m. gruodžio mėn. atliktus statybos ir remonto darbus;

-2005-12-30 PVM sąskaitą-faktūrą EAA Nr. 0009383 už 10000 Lt;

-2005-01-05 kasos pajamų orderį EDV Nr. 001251 už 10000 Lt;

-2005-11-01 statybos rangos sutartį, dėl pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo 125000 litų sumai;

-lokalinę darbų sąmatą 2005-01-01 kainų lygiu;

-2005 m. gruodžio mėn. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1;

-2005-12-30 pažymą apie 2005 m. gruodžio mėn. atliktus statybos ir remonto darbus;

-2005-12-30 PVM sąskaitą-faktūrą EAA Nr. 0009386 už 125000 Lt;

-2005-01-20 kasos pajamų orderį EDV Nr. 001330 už 30000 Lt;

-2005-01-13 kasos pajamų orderį EDV Nr. 001297 už 25000 Lt;

-2005-01-16 kasos pajamų orderį EDV Nr. 001305 už 35000 Lt;

-2005-01-18 kasos pajamų orderį EDV Nr. 001323 už 35000 Lt;

-2005-11-01 statybos rangos sutartį, dėl (duomenys neskelbtini) kultūros centro 10000 litų sumai;

-lokalinę darbų sąmatą 2005-01-01 kainų lygiu;

-2005 m. gruodžio mėn. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1;

-2005-12-30 pažymą apie 2005 m. gruodžio mėn. atliktus statybos ir remonto darbus;

-2005-12-30 PVM sąskaitą-faktūrą EAA Nr. 0009384 už 10000 Lt;

-2005-01-04 kasos pajamų orderį EDV Nr. 001241 už 10000 Lt;

-2005-11-01 statybos rangos sutartį dėl (duomenys neskelbtini) laiptų remonto 5000 litų sumai;

-lokalinę darbų sąmatą 2005-01-01 kainų lygiu;

-2005 m. gruodžio mėn. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1;

-2005-12-30 pažymą apie 2005 m. gruodžio mėn. atliktus statybos ir remonto darbus;

-2005-12-30 PVM sąskaitą-faktūrą EAA Nr. 0009382 už 5000 Lt;

-2005-01-04 kasos pajamų orderį EDV Nr. 001240 už 5000 Lt;

-2005-12-09 statybos rangos sutartį, dėl parduotuvės (duomenys neskelbtini) g., Prienai, rekonstravimo , 10000 Lt sumai;

-lokalinę darbų sąmatą 2005-01-01 kainų lygiu;

-2005 m. gruodžio mėn. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1;

-2005-12-30 pažymą apie 2005 m. gruodžio mėn. atliktus statybos ir remonto darbus;

-2005-12-30 PVM sąskaitą-faktūrą EAA Nr. 0009381 už 10000 Lt;

-2005-01-03 kasos pajamų orderį EDV Nr. 001232 už 10000 Lt;

-2005-12-23 statybos rangos sutartį, dėl Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos (duomenys neskelbtini), Garliava, 90000 Lt vertės;

-lokalinę darbų sąmatą 2005-01-01 kainų lygiu;

-2005 m. gruodžio mėn. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1;

-2005-12-30 pažymą apie 2005 m. gruodžio mėn. atliktus statybos ir remonto darbus;

-2005-12-30 PVM sąskaitą-faktūrą EAA Nr. 0009385 už 90000 Lt;

-2005-01-06 kasos pajamų orderį EDV Nr. 001263 už 30000 Lt;

-2005-01-06 kasos pajamų orderį EDV Nr. 001269 už 30000 Lt;

-2005-01-06 kasos pajamų orderį EDV Nr. 001280 už 30000 Lt;

-2006-02-14 statybos rangos sutartį, dėl pastato (duomenys neskelbtini) , Kaune rekonstravimo, 60000 litų sumai;

-lokalinę darbų sąmatą 2006-01-01 kainų lygiu;

-2006 m. kovo mėn. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1;

-2006-03-17 pažymą apie 2006 m. kovo mėn. atliktus statybos ir remonto darbus;

-2006-03-17 PVM sąskaitą-faktūrą EAA Nr. 0009562 už 60000 Lt;

-2006-03-24 kasos pajamų orderį EDV Nr. 001627 už 25000 Lt;

-2006-03-24 kasos pajamų orderį EDV Nr. 001643 už 35000 Lt;

-2006-02-14 statybos rangos sutartį, dėl metalo konstrukcijų gruntavimo (duomenys neskelbtini),Kaunas, 30000 Lt sumai;

-lokalinę darbų sąmatą 2006-01-01 kainų lygiu;

-2006 m. kovo mėn. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1;

-2006-03-17 pažymą apie 2006 m. kovo mėn. atliktus statybos ir remonto darbus;

-2006-03-17 PVM sąskaitą-faktūrą EAA Nr. 0009563 už 30000 Lt;

-2006-03-23 kasos pajamų orderį EDV Nr. 001619 už 30000 Lt;

2006-02-14 statybos rangos sutartį, dėl pastato (duomenys neskelbtini), Kaune rekonstravimo, 90000 litų sumai;

-lokalinę darbų sąmatą 2006-01-01 kainų lygiu;

-2006-0317 atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1;

-2006-03-17 pažymą apie 2006 m. kovo mėn. atliktus statybos ir remonto darbus;

-2006-03-17 PVM sąskaitą-faktūrą EAA Nr. 0009561 už 90000 Lt;

-2006-03-22 kasos pajamų orderį EDV Nr. 001605 už 45000 Lt;

-2006-03-21 kasos pajamų orderį EDV Nr. 001597 už 45000 Lt;

2006-02-14 statybos rangos sutartį, dėl pastato (duomenys neskelbtini), Rekonstrukcijos, 80000 litų sumai;

-lokalinę darbų sąmatą 2006-01-01 kainų lygiu;

-2006-03-17 atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1;

-2006-03-17 pažymą apie 2006 m. kovo mėn. atliktus statybos ir remonto darbus;

-2006-03-17 PVM sąskaitą-faktūrą EAA Nr. 0009564 už 80000 Lt;

-2006-03-20 kasos pajamų orderį EDV Nr. 001589 už 40000 Lt;

-2006-03-14 kasos pajamų orderį EDV Nr. 001583 už 40000 Lt;

-2006-05-15 statybos rangos sutartį, dėl M. įmonės „g.“ sandėlio-šaldytuvo statybos, 400000 litų sumai;

-lokalinę darbų sąmatą 2006-01-01 kainų lygiu;

-2006-05-31 atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1;

-2006-05-31 pažymą apie 2006 m. gegužės mėn. atliktus statybos ir remonto darbus;

-2006-05-31 PVM sąskaitą-faktūrą EAA Nr. 0009698 už 400000 Lt;

-2006-06-01 kasos pajamų orderį EDV Nr. 001758 už 40000 Lt;

-2006-06-02 kasos pajamų orderį EDV Nr. 001764 už 40000 Lt;

-2006-06-05 kasos pajamų orderį EDV Nr. 001769 už 40000 Lt;

-2006-06-07 kasos pajamų orderį EDV Nr. 001781 už 40000 Lt;

-2006-06-08 kasos pajamų orderį EDV Nr. 001788 už 40000 Lt;

-2006-06-09 kasos pajamų orderį EDV Nr. 001795 už 40000 Lt;

-2006-06-12 kasos pajamų orderį EDV Nr. 001807 už 40000 Lt;

-2006-06-13 kasos pajamų orderį EDV Nr. 001812 už 40000 Lt;

-2006-06-14 kasos pajamų orderį EDV Nr. 001817 už 40000 Lt;

-2006-05-31 kasos pajamų orderį EDV Nr. 001750 už 40000 Lt;

2006-08-01 statybos rangos sutartį, dėl sandėlio šaldytuvo (duomenys neskelbtini)., Švenčionėlių r., 200000 litų sumai;

-lokalinę darbų sąmatą 2006-01-01 kainų lygiu;

-2006-08-31 atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1;

-2006-08-31 PVM sąskaitą-faktūrą EAA Nr. 0016405 už 200000 Lt;

-2006-09-25 kasos pajamų orderį EDV Nr. 002585 už 40000 Lt;

-2006-09-22 kasos pajamų orderį EDV Nr. 002580 už 40000 Lt;

-2006-09-19 kasos pajamų orderį EDV Nr. 002571 už 40000 Lt;

-2006-06-15kasos pajamų orderį EDV Nr. 002562 už 40000 Lt;

-2006-06-13kasos pajamų orderį EDV Nr. 002555 už 40000 Lt;

-2006-08-01 statybos rangos sutartis dėl UAB „D.“ sandėlio denginio metalo konstrukcijos, 15000 litų sumai;

-lokalinę darbų sąmatą 2006-01-01 kainų lygiu;

-2006-08-31 atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1;

-2006-08-31 pažymą apie 2006 m. rugpjūčio mėn. atliktus statybos ir remonto darbus;

-2006-08-31 PVM sąskaitą-faktūrą EAA Nr. 0016410 už 15000 Lt;

-2006-09-04 kasos pajamų orderį EDV Nr. 002525 už 15000 Lt;

-2006-08-01 statybos rangos sutartį, dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) padalinio, 10000 litų sumai;

-lokalinę darbų sąmatą 2006-01-01 kainų lygiu;

-2006-08-31 atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1;

-2006-08-31 pažymą apie 2006 m. rugpjūčio mėn. atliktus statybos ir remonto darbus;

-2006-08-31 PVM sąskaitą-faktūrą EAA Nr. 0016406 už 10000 Lt;

-2006-08-31 kasos pajamų orderį EDV Nr. 002521 už 10000 Lt;

-2006-08-01 statybos rangos sutartį, dėl administracinio pastato 3 aukšto rekonstrukcijos, 30000 litų sumai;

-lokalinę darbų sąmatą 2006-01-01 kainų lygiu;

-2006-08-31 atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1;

-2006-08-31 pažymą apie 2006 m. rugpjūčio mėn. atliktus statybos ir remonto darbus;

-2006-08-31 PVM sąskaitą-faktūrą EAA Nr. 0016407 už 30000 Lt;

-2006-09-08 kasos pajamų orderį EDV Nr. 002540 už 30000 Lt;

-2006-08-01 statybos rangos sutartį, dėl „(duomenys neskelbtini)“, didmeninės prekybos sandėlio administracinio pastato rekonstrukcijos, 15000 litų sumai;

-lokalinę darbų sąmatą 2006-01-01 kainų lygiu;

-2006-08-31 atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1;

-2006-08-31 pažymą apie 2006 m. rugpjūčio mėn. atliktus statybos ir remonto darbus;

-2006-08-31 PVM sąskaitą-faktūrą EAA Nr. 0016409 už 15000 Lt;

-2006-09-06 kasos pajamų orderį EDV Nr. 002532 už 15000 Lt;

-2006-08-01 statybos rangos sutartį, dėl administracinio-prekybinio pastato (duomenys neskelbtini), Kaunas, 30000 litų sumai;

-lokalinę darbų sąmatą 2006-01-01 kainų lygiu;

-2006-08-31 atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1;

-2006-08-31 pažymą apie 2006 m. rugpjūčio mėn. atliktus statybos ir remonto darbus;

-2006-08-31 PVM sąskaitą-faktūrą EAA Nr. 0016408 už 30000 Lt;

-2006-09-11 kasos pajamų orderį EDV Nr. 002549 už 30000 Lt;

-2006-10-02 statybos rangos sutartį, dėl UAB „D.“ medienos sandėlio metalo konstrukcijos, 149000 litų sumai;

-2006-10-30 pažymą apie 2006 m. spalio mėn. atliktus statybos ir remonto darbus;

-2006-10-30 PVM sąskaitą-faktūrą AA Nr. 0016602 už 149000 Lt;

-2006-11-13 kasos pajamų orderį EDV Nr. 003327 už 20000 Lt;

-2006-11-08 kasos pajamų orderį EDV Nr. 003311 už 20000 Lt;

-2006-10-30 kasos pajamų orderį EDV Nr. 0032893 už 20000 Lt;

-2006-11-02 kasos pajamų orderį EDV Nr. 003295 už 20000 Lt;

-2006-11-06 kasos pajamų orderį EDV Nr. 003303 už 20000 Lt;

-2006-11-15 kasos pajamų orderį EDV Nr. 003324 už 20000 Lt;

-2006-11-17 kasos pajamų orderį EDV Nr. 003340 už 9000 Lt;

-2006-11-02 statybos rangos sutartį, dėl atviros automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), 39000 litų sumai;

-lokalinę darbų sąmatą 2006-01-01 kainų lygiu;

-2006-11-30 atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1;

-2006-11-30 pažymą apie 2006 m. lapkričio mėn. atliktus statybos ir remonto darbus;

-2006-11-30 PVM sąskaitą-faktūrą AA Nr. 0016644 už 39000 Lt;

-2006-11-30 kasos pajamų orderį EDV Nr. 0092208 už 20000 Lt;

-2006-12-01 kasos pajamų orderį EDV Nr. 0092214 už 19000 Lt;

-2006-11-02 statybos rangos sutartį, dėl administracinio pastato (duomenys neskelbtini), Kaunas, 49000 litų sumai;

-lokalinę darbų sąmatą 2006-01-01 kainų lygiu;

-2006-11-30 atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1;

-2006-11-30 pažymą apie 2006 m. lapkričio mėn. atliktus statybos ir remonto darbus;

-2006-11-30 PVM sąskaitą-faktūrą AA Nr. 0016646 už 49000 Lt;

-2006-12-04 kasos pajamų orderį EDV Nr. 0092220 už 25000 Lt;

-2006-12-04 kasos pajamų orderį EDV Nr. 0092225 už 24000 Lt;

-2006-11-02 statybos rangos sutartį, dėl gyvenamųjų namų komplekso su komercinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini),Vilniuje, 102000 litų sumai;

-lokalinę darbų sąmatą 2006-01-01 kainų lygiu;

-2006-11-30 atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1;

-2006-11-30 pažymą apie 2006 m. lapkričio mėn. atliktus statybos ir remonto darbus;

-2006-11-30 PVM sąskaitą-faktūrą AA Nr. 0016647 už 102000 Lt;

-2006-12-08 kasos pajamų orderį EDV Nr. 0092233 už 20000 Lt;

-2006-12-11 kasos pajamų orderį EDV Nr. 0092237 už 20000 Lt;

-2006-12-14 kasos pajamų orderį EDV Nr. 0092243 už 20000 Lt;

-2006-12-18 kasos pajamų orderį EDV Nr. 0092249 už 20000 Lt;

-2006-12-20 kasos pajamų orderį EDV Nr. 0092257 už 22000 Lt;

šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus patvirtino savo parašais, tęsdamas nusikalstamą veiką kartu su T. P., netikrus dokumentus pagal sutartis išrašytais netikrais pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis ir kasos pajamų orderiais) pateikė UAB „D.“ vyr. finansininkui bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, į ataskaitinių laikotarpių pridėtinės vertės mokesčio ataskaitas įtraukė pirkimo pridėtinės vertės mokestį, pagal netikras ir juridinės galios neturinčias UAB „S.“ ir UAB „E.“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, taip išvengdamas į Valstybės biudžetą sumokėti didelės – 239337 Lt pridėtinės vertės mokesčių, Valstybės biudžetui padarė didelę žalą, tokiu būdu pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, padarydamas didelės žalos.

Be to, jis pagal BK 220 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas UAB „D.“ į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Kaune, direktoriumi, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu 2001-11-06 Nr. IX-575 28 str. 2 d., būdamas atsakingas už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą, siekdamas išvengti pridėtinės vertės ir pelno mokesčių sumokėjimo, pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 58, 64, 80 str. nuostatas, į PVM ataskaitą už 2005 metus įtraukė 41 186 Lt pirkimo PVM bei, pažeisdamas 2001-12-20 pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11, 17, 57 str. nuostatas, pelno mokesčio deklaracijoje už 2005 metus neteisėtai sumažino apmokestinamąjį pelną į leidžiamus atskaitymus, užskaitydamas 228 814 Lt išlaidas, pagal tikrovės neatitinkančias, suklastotas PVM sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „S.“ ir UAB „E.“ vardu, t. y.:

UAB „S.“ - 2005-11-25 serija SKN Nr. 0007098, už 20000 Lt ;

UAB „E.“ -2005-12-30 Serija EAA Nr. 0009383 už 10000 Lt; 2005-12-30 Serija EAA Nr. 0009386 už 125000 Lt; 2005-12-30 Serija EAA Nr. 0009384 už 10 000 Lt; 2005-12-30 Serija EAA Nr. 0009382 už 5 000 Lt; 2005-12-30 Serija EAA Nr. 0009381 už 10 000 Lt; 2005-12-30 Serija EAA Nr. 0009385 už 90 000 Lt, kurias pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Kauno apskrities VMI, Europos pr. 105, Kaunas.

Be to, jis pagal BK 220 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas UAB „D.“ į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Kaune, direktoriumi, sutinkamai su LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu 2001-11-06 Nr. IX-575 28 str. 2 d., būdamas atsakingas už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą, siekdamas išvengti pridėtinės vertės ir pelno mokesčių sumokėjimo, pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 58, 64, 80 str. nuostatas, į PVM ataskaitą už 2006 metus įtraukė 198151 Lt pirkimo PVM bei, pažeisdamas 2001-12-20 pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11,17,57 str. nuostatas, pelno mokesčio deklaracijoje už 2006 metus neteisėtai sumažino apmokestinamąjį pelną į leidžiamus atskaitymus užskaitydamas 1100849 Lt išlaidas, pagal tikrovės neatitinkančias, suklastotas PVM sąskaitas faktūras išrašytas UAB „E.“ vardu, t.y.: 2006-03-17 Serija EAA Nr. 0009562 už 60000 Lt; 2006-03-17 Serija EAA Nr. 0009563 už 30000 Lt; 2006-03-17 Serija EAA Nr. 0009561 už 90000 Lt; 2006-03-17 Serija EAA Nr. 0009564 už 80000 Lt; 2006-05-31 serija EAA Nr. 0009698 už 400000 Lt; 2006-08-31 Serija EAA Nr. 0016405 už 200000 Lt; 2006-08-31 Serija EAA Nr. 0016410 už 15000 Lt; 2006-08-31 Serija EAA Nr. 0016406 už 10000 Lt; 2006-08-31 Serija EAA Nr. 0016407 už 30000 Lt; 2006-08-31 Serija EAA Nr. 0016409 už 15000 Lt; 2006-08-31 Serija EAA Nr. 0016408 už 30000 Lt; 2006-10-30 Serija AA Nr. 0016602 už 149000 Lt; 2006-11-30 Serija AA Nr. 0016644 už 39000 Lt; 2006-11-30 Serija AA Nr. 0016646 už 49000 Lt; 2006-11-30 Serija AA Nr. 0016647 už 102000 Lt-kurias pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Kauno apskrities VMI, Europos pr. 105, Kaunas.

Teismas nevertino nusikalstamų veikų padarymo motyvo. Akivaizdu, kad dėl suklastotų buhalterinės apskaitos dokumentų, šių dokumentų įtraukimo į įmonės apskaitą bei pateikimo VMI, taip išvengiant priemonės sumokėti PVM, tiesioginės naudos galėjo turėti tik UAB „D.“. Suklastojus buhalterinės apskaitos dokumentus įmonė išvengė prievolės sumokėti pridėtinės vertės mokestį – įgijo buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų, kurias galėjo panaudoti tiek įmonėje, tiek asmeninių poreikių tenkinimui, o galbūt net samdyti jaunus nekvalifikuotus darbuotojus, kuriems būtų sumokėjęs žymiai mažesnę sumą, nei pasamdytam subrangovui. Akivaizdu, jog tuo atveju, jei V. Š. nebūtų žinojęs, kad sutartis ir buhalterinės apskaitos dokumentus pasirašo ne su tų įmonių atstovais, iš šie nepaisant to, kad buhalterinės apskaitos dokumentai suklastoti, atliko darbus, todėl akivaizdu, kad šiems, UAB „S." ir UAB „E." atsakingais asmenimis prisistačiusiems asmenims nebuvo jokios finansinės naudos klastoti minėtus buhalterinės apskaitos dokumentus, išskyrus patį V. Š..

Teismas netyrė ir nevertino byloje pateikto 2009-02-05 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-11013-07, kuriame nurodoma, kad atlikus bendrovės finansinį tyrimą nustatyta, kad UAB „D.“, vykdydama statybos darbus pagal sutartį Nr. S06-18 nurašė didesnį medžiagų kiekį, nei realiai buvo sunaudota. Šis nutarimas buvo prijungtas prie baudžiamosios bylos, kaip V. Š. charakterizuojanti informacija. Teismas nesusiejo nutarime pateiktos informacijos su kaltinimu, o būtent: kaltinime nurodyta, kad tarp UAB „D." ir UAB „E." buvo sudarytos rangos sutartys dėl A. M. įmonės „G." sandėlio-šaldytuvo statybos 400 000 Lt sumai bei sandėlio šaldytuvo (duomenys neskelbtini) k., Švenčionėlių r., 200 000 litų sumai, nors geriau paanalizavus šias sutartis bei vertinant nutarime nurodytą informaciją, tampa aišku, kad šios abi sutartys, sumoje 600 000 Lt sudarytos dėl vieno ir to paties objekto, t.y. A. M. įmonės „G.“ sandėlio-šaldytuvo esančio (duomenys neskelbtini) k., Švenčionėlių r., statybos darbų. Atsižvelgiant, kad bendra statybos sutarties Nr. S06-18 tarp A. M. įmonės „G.“ ir UAB „D.“ projekto vertė 1 919 998,34 Lt, galima pagrįstai teigti, kad UAB „D.“ pagalbiniams, t.y. nekvalifikuotiems darbams šiame objekte išleido trečdalį visų statybos projektui skirtų lėšų, o tai paneigia V. Š. teiginius, kad už atliktus darbus subrangovui, kuris atliko pagalbinius, nekvalifikuotus darbus, buvo mokama ne per brangiai.

Skunde atkreipiamas dėmesys į V. Š. nurodytas aplinkybes, kad objektų sąmatas spausdindavo pats, kadangi rangovai sąmatų programos neturėjo, todėl labai pagrįstai galima teigti, kad sudarydamas minėtas sąmatas nurodydavo pinigų sumą, kurią gali leisti skirti tam tikro objekto papildomiems darbams, todėl šią informaciją pateikdavo dokumentus klastojusiam asmeniui, t. y. T. A., kuris suklastodavo buhalterinės apskaitos dokumentus ir juos pateikdavo V. Š..

Teismas nevertino 2007-03-29 įvykio vietos apžiūros protokolo bei 2007-04-05 dokumentų apžiūros protokolo, kuriuose užfiksuota, kad T. A. naudojamame garaže buvo rasti ir paimti suklastoti buhalterinės apskaitos dokumentai, tame tarpe dokumentai tarp UAB „D.“ ir UAB „S.“ bei UAB „E.“ su V. Š. parašais. Iš šių rašytinių dokumentų galima spręsti, kad V. Š. ir dokumentus klastojęs T. A. turėjo susitikti, nebūtinai tiesiogiai, galimai per tarpininkus, bet ta aplinkybė, kad UAB „D.“ buhalterinėje apskaitoje įtraukti, kaip nustatyta T. A. klastoti, buhalteriniai dokumentai su įmonių vadovų parašais, o pas jį rasti tie patys dokumentai su V. Š. parašais, liudija apie minėtų asmenų komunikavimą tarpusavyje, bendrą tarpusavio susitarimą klastoti minėtus dokumentus.

Iš bylos medžiagos ir teismo posėdyje nustatytų aplinkybių spręstina, kad V. Š. veikoje buvo visi požymiai, kurie reikalingi baudžiamajai atsakomybei pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., kilti. Tačiau teismas byloje vertino ne visus pateiktus duomenis, netinkamai įvertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kadangi nepagrindė jų išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, tuo pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatas, todėl išteisinamojo nuosprendžio išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Skunde išdėstytų aplinkybių viseto pagrindu pagrįstai galima daryti išvadą, kad V. Š. padarė kaltinime nurodytas veikas, todėl jis pripažintinas kaltu pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.

Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą apklausė išteisintąjį V. Š., išklausius teisėjo pranešimą, prokurorą prašiusį apeliacinį skundą tenkinti, išteisintąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, bešališkai ištyręs baudžiamosios bylos esmines aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad neįrodyta, jog V. Š. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d. 300 str. 3 d., todėl jis pagrįstai išteisintas. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta. Prokuroras nuosprendį skundžia dalyje dėl V. Š. išteisinimo, skundas nagrinėjamas jo ribose.

Apeliacinėje instancijoje atlikus įrodymų tyrimą, apklaustas V. Š. parodė, jog pagal pareikštus kaltinimus kaltu neprisipažįsta. Kadangi įvykiai buvo prieš 8 metus, V. Š. negalėjo konkrečiai nurodyti už ką UAB „D.“ atsiskaitė su „E.“, padarydama užskaitas, nors kaip įmonės direktorius turėjo žinoti apie atsiskaitymus. V. Š. parodė, kad buvo atliekami M. įmonės sandėlio statybos darbai. Nors buvo vienas objektas, jis buvo statomas dviem etapais. Objektas buvo specifinis, buvo montuojamas didelis šaldytuvas, naudotos vokiečių gamybos poliuretano plokštės virš 2000 kvadratų. Plokštės buvo montuojamos bendrovės, buvo vokiečių atstovas, kuris vykdė darbų priežiūrą. Dideli reikalavimai buvo metalo konstrukcijų apsaugai nuo ugnies, buvo vykdomas ugniaatsparinimas, 70-80 proc. sudaro ugniai atsparių dažų vertė. Darbų apimtys fiksuotos atliktų darbų aktuose, sąmatose. Darbus atliko „E.", tai užfiksuota sutartyje, atsiskaitymuose, jos žmonės atliko darbus, tačiau konkrečiai kas tokie, negali pasakyti. Bendrovė savo veikloje turėjo apie 100 skirtingų sutarčių. Nebuvo laiko tikrinti kurie žmonės atliko kokius darbus. Sutartis su bendrove sudaroma, aptariami darbų kiekiai, kokius darbus turi atlikti bendrovė. Jis, būdamas direktorius, neturėjo galimybės patikrinti kokie žmonės dirba objektuose, ar turi pažymėjimus. Darbų atlikimą tikrino užsakovai. Dėl jo įmonės atliktų darbų kokybės visaip būdavo, jie nebuvo visų sričių specialistai. Tai buvo statybos priežiūros meistro prerogatyva. A. nepažinojo, jo telefono nr. neturėjo, nebendravo. P. pagal pavardę nepamena. Apylinkės teisme buvo atvykęs gal ir T. P., bet jo jis nepažinojo. Atliekant ikiteisminį tyrimą P. atpažinimas nebuvo atliktas. V. Š. negalėjo paaiškinti, kodėl pas P. buvo rasti jo įmonės dokumentai, jo bendrovė sutarčių turėjo labai daug, apie 100 bendrovių – tai buvo tiekėjai, rangovai, subrangovai, atliekami darbai. Dokumentus pateikdavo po atliktų darbų, jei nebūdavo pretenzijų, pasirašydavo. Buvo bendraujama elektroniniu būdu, telefonais, faksais, nebuvo praktikos, kad kiekvieną kartą susitikti, paspausti ranką. Su įmonėmis „E.“ ir „S.“ atsiskaitymas buvo grynaisiais pinigais. Tokį norą pareiškė įmonė „E.“, atvažiuodavo jos atstovai T. ir J., tačiau jų pavardžių nepamena, bet tai buvo ne P.. Atveždavo jam dokumentus su antspaudais. Pinigus paduodavo po darbų atlikimo. „D.“ nebuvo jokio nelegalaus darbo. Darbuotojus samdė įmonė „E.“ – jie atliko dažymo, gruntavimo darbus. Darbai dažniausiai buvo vykdomi po darbo ar per išeigines, nes ceche kada yra šaltkalviai, negalėdavo darbo metu vykdyti visus darbus, buvo specifinės problemos. Kokius konkrečiai darbus vykdė UAB „S.“, nepamena. Buvo 1 ar 2 atvejai, atliko gruntavimo, dažymo darbus. UAB „E.“ taip pat samdyta tam, kad padėtų, nes neturėjo pagalbinių darbininkų tiek, kad atliktų visus darbus. Buvo priversti samdyti žmones iš kitų bendrovių. Įmonė „D.“ įmonėms „E.“ ir „S.“ darbų neatliko, arba to neatsimena, nes praėjo 8 metai, tai turėtų parodyti buhalteriniai dokumentai, jei jie įtraukti į bylos medžiagą. VMI patikrinimas dėl UAB „E.“, „S.“ atliktas paviršutinis, vadovautasi prielaidomis, kad galėjo būti nuslėptas PVM, įvertinant tai, kad buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Tačiau nerado pažeidimų buhalterijose. Kodėl pas T. P. rasti dokumentai su jo parašais, jam nesuprantama. Dokumentus jam atveždavo pasirašyti pagal atliktus darbus. Nežino kodėl, kaip pas T. P., kuris užsiėmė dokumentų klastojimu, galėjo atsirasti įmonės dokumentai. UAB „D.“ dirbo apie 45 darbuotojus, buvo archyvas, archyvuojami dokumentai per kompiuterį. Visi dokumentai buvo rasti ir pateikti teismui. Buhalterė buvo viena, darbų vadovų trys. Kodėl buvo atliekamos tarpusavio užskaitos dabar neatsimena, statybinių darbų įmonės ne visos laiku atsiskaitydavo, vėluodavo su įsipareigojimais „D.“, ši vėluodavo kitoms įmonėms, paskui darydavo užskaitymus. Metalo konstrukcijas pirkdavo bent iš 5 tiekėjų, mažiausiai iš įmonių „S", „L." ir kt. Įmonės „D.“ veikloje skolų perkėlimas nebuvo praktikuojamas, tačiau jei įmonei „D.“ skolinga kita bendrovė, ar įmonė „D.“ skolinga kitai, buvo praktikuojama, kad užsakovas, kuriam atlieka darbus, apmokėdavo vietoje įmonės „D.“ ir pervesdavo pinigus tiekėjui. Visi darbai pagrįsti dokumentais, yra buhalterinės ataskaitos kompiuterinese programose. 2009m. spalio mėn. pabaigoje įmonei „D.“ paskelbtas bankrotas, bankrotą įmonei iškėlė įmonė „T.“ dėl įsiskolinimų. Dabar nepamena kokiai sumai buvo kreditoriniai reikalavimai, tačiau ir kiti užsakovai liko įsiskolinę įmonei „D.“.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Be to, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Įrodymų vertinimo galutinis rezultatas yra teismo išvada dėl įrodymų pakankamumo, kuri reikalinga pripažinti teismo nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes įrodytomis arba ne. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tačiau proceso dalyvių pasiūlymai teismui nėra privalomi ir jų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, kai nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teisme ištirti įrodymai turėjo būti pripažinti kaip patvirtinantys V. Š. kaltę, nes tokios išvados negalima daryti. Tai patvirtino ir įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, tačiau tokių įrodymų, jų visumos šioje byloje nėra, o abejonės išnaudojus visas galimybes, liko nepašalintos.

Apeliaciniame skunde nurodomi ne konkretūs įrodymai ir kokias aplinkybes patvirtina, bet keliamos prielaidos, svarstymai bei pamąstymai, nurodomos abejonės dėl nuosprendyje pagrįstais argumentais konstatuotų faktų.

V. Š. buvo pareikštas kaltinimas dėl BK 300 str. 3 d. – kuriame be kitų atvejų, nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos.

Dokumentas – tai rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių konstatavimas. Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui arba valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. BK 300 str. 3 d. subjektyviajai šio nusikaltimo pusei būdinga taip pat būtina tiesioginė tyčia, tai reiškia, kad panaudodamas suklastotą dokumentą, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Šio straipsnio sudėtis yra materialioji, didelė žala yra būtinasis numatyto nusikaltimo požymis, todėl tai kelia atitinkamus reikalavimus ir įrodinėjimo procesui. Dokumento suklastojimui pagrįsti nepakanka nustatyti neteisingų duomenų įrašymo į dokumentą fakto – būtina atskleisti kaltės turinį, nustatant tiek kaltininko psichinį santykį su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais, nustatyti, kokie buvo kaltininko tikslai ir motyvai.

Prokuroro nuomone, teismas neteisingai vertino, kad V. Š. nieko nežinojo apie suklastotus UAB „E.“ ir UAB „S.“ vardu surašytus dokumentus ir neprisidėjo prie jų klastojimo. Kad V. Š. buvo susitikęs su dokumentus klastojusiu T. A. (skunde prokuroras daro klaidą, nes turi būti T. P.), tokią prielaidą grindžia, nes suklastoti dokumentai buvo įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, o pas T. P. kratos metu rasti tokie patys dokumentai su V. Š. parašais. Tačiau, kad pats V. Š. prisidėjo prie dokumentų klastojimo nebuvo įrodyta. T. P. patvirtino, kad su V. Š. jokio kontakto neturėjo. Jis klastojo buhalterinius dokumentus daugelio įmonių vardu, todėl kas galėjo užsakyti UAB „D.“ dokumentų klastojimą, negalėjo nurodyti. V. Š. tvirtino, kad dokumentus atveždavo UAB „E.“ ir UAB „S.“ atstovas Tomas, tačiau ne P., arba Juozas. Šie žmonės, kaip ir įmonės UAB „E.“ ir UAB „S.“, jam buvo rekomenduoti R. S., kuriuo jis pasitikėjo, todėl nieko įtartino negalvojo. T. ir J. jam atveždavo dokumentus su įmonės antspaudais ir direktoriaus parašais. Dokumentai būdavo pateikiami po atliktų darbų, todėl, jei nebuvo pretenzijų, V. Š. juos pasirašydavo, pagal pateiktus kasos pajamų orderius išmokėdavo pinigus J. grynaisiais, nes toks buvo susitarimas su įmonėmis „E.“ ir „S.“.

Nors prokuroras daro prielaidą, kad V. Š. galėjo su T. P. bendrauti per tarpininkus, tačiau tokių spėlionių jokiais įrodymais nepatvirtina. Dokumentai buvo rasti ir paimti iš T. P. garažų kooperatyvo „Š.“ garažo Nr. (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad iš apžiūros protokolo matyti, kad tarp suklastotų dokumentų UAB „S.“ ir UAB „E.“ vardu buvo suklastota ir daugiau dokumentų siejančių jas su įvairiomis kitomis įmonėmis dėl įvairių paslaugų, tačiau UAB „D.“ vardu buvo suklastoti tik dokumentai, siejantys ją su šiom dviem įmonėm, todėl visiškai pagrįstai galima abejoti, kad V. Š. žinojo, kad UAB „E.“ ir UAB „S.“ pateikti dokumentai yra suklastoti.

BK 300 str. 3 d. požymis yra dėl veikos padaryta didelė žala. CK 6.249 str. 1 d. žalą įvardija kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žala yra įrodinėjimo dalykas ir jos pagrįstą dydį nustato teismas. BPK 109 str. nurodo, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. BPK 117 straipsnis įpareigoja civilinį ieškinį teisme pareikšti prokurorą, palaikantį kaltinimą, jeigu ieškinys nepareikštas, tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žalos valstybei.

Šiuo atveju pareiškiant V. Š. kaltinimą nebuvo neginčytinai nustatyta, kad jis savo veika sukėlė kokią nors konkretaus dydžio žalą. Nors kaltinime teigiama, kad jis siekė naudos – išvengti PVM ar pelno mokesčio mokėjimo ar juos sumažinti, tačiau ar tai buvo padaryta, byloje nėra nustatyta. Kaltinime nurodoma, kad V. Š. pagamindamas ir panaudodamas netikrus dokumentus Valstybės biudžetui padarė didelę žalą, nes išvengė sumokėti 239 337 Lt PVM mokesčių, tačiau kuo grindžiama ši suma, neaišku, nes byloje nebuvo atlikti jokie specialistų paskaičiavimai, kuriais pagrįstai būtų galima vadovautis nustatant padarytos žalos dydį. Byloje nebuvo pateiktas civilinis ieškinys, nebuvo konstatuota, kad valstybei ar valstybės institucijoms buvo padaryta ir neturtinė žala, Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip valstybės mokestinius interesus atstovaujanti institucija, jokių pažeidimų ar padarytos žalos nebuvo nustačiusi ir ieškinių nereiškė.

Pastebėtina, kad kaltinime dėl BK 182 str. 2 d. nurodoma, kad remiantis tais pačiais suklastotais dokumentais buvo išvengta sumokėti kita, mažesnė PVM suma – 201 202 Lt.

Byloje nebuvo nustatyta, kad padaryta žala ir kitiems subjektams, pvz. neįvykdyti užsakymai, neišmokėti atlyginimai ar nesumokėti mokesčiai. Taigi V. Š. veikoje nebuvo nustatyta ir vieno iš pagrindinių BK 300 str. 3 d. požymių – didelės žalos padarymo.

V. Š. buvo pareikštas kaltinimas ir dėl BK 182 str. 2 d., t. y. kvalifikuoto sukčiavimo, t. y. didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą apgaule. Apgaulė yra būtinas sukčiavimo sudėties požymis.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sukčiavimas gali būti susijęs ir su PVM apskaičiavimu bei sumokėjimu. Sukčiavimas PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje gali pasireikšti ir kaip atitinkamos pinigų sumos, tokios kaip PVM, įgijimas apgaule (pvz., kai mokesčių mokėtojui, panaudojus apgaulę, iš valstybės biudžeto grąžinama jo tariamai sumokėtos PVM sumos dalis), ir kaip prievolės mokėti PVM panaikinimas, ir kitais būdais, kuriais siekiama išvengti PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą. Tai gali būti daroma ir kaltininkui klastojant PVM sąskaitas-faktūras (pvz., PVM sąskaita-faktūra įforminant realiai neįvykusius sandorius dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo), po to šių suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų duomenis įtraukiant į bendrovės buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją, taip padidinant pirkimo PVM ir kartu sumažinant mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už sukčiavimą PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje (kaip ir apskritai už sukčiavimą), būtina nustatyti, kurią iš alternatyvių sukčiavimą (BK 182 straipsnis) apibūdinančių veikų labiausiai atitinka kaltininko nusikalstamas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-322/2013).

Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013).

Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, inkriminavimui būtina nustatyti veika padarytą didelę žalą.

Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad teismas iš esmės savo išvadas, jog V. Š. nepadarė BK 182 str. 3 d. numatyto nusikaltimo, grindė tik jo parodymais ir, kaip nurodo - atseit juos patvirtinančiais UAB „D.“ darbuotojų parodymais, tačiau nevertino Kauno apskrities VMI 2010-01-26 rašto Nr. (18.5-20)-K-997. Prokuroras abejoja V. Š. parodymais, kad tarp UAB „E.“ ir UAB „D.“ susiklostė subrangos civiliniai teisiniai santykiai – UAB „D.“ samdydavo UAB „E.“ pagalbinių darbų atlikimui, už atliktus darbus galėjo atsiskaityti grynais pinigais. Prokuroras nesutinka, kad UAB „D.“ ir UAB „E.“ galėjo atsiskaityti tarpusavio užskaitomis, nes tai prieštarauja VMI pateiktiems duomenims. Tačiau būtent prokuroro skundas iš esmės grindžiamas tik nepagristomis prielaidomis, abejonėmis ir spėlionėmis, nes objektyvių, pagrįstų įrodymų nepateikta.

Prokuroras savo prielaidas, kad UAB „D.“ su UAB „E.“ ir UAB „S.“ nebuvo sudarę subrangos sutarčių, grindžia darbuotojų A. K., A. M., V. B., Ž. Š., P. A. ir V. K. parodymais. Tačiau prokuroras nenurodo jokių pagrįstų motyvų, kodėl šių darbuotojų parodymai patvirtina būtent kitokį prokuroro įsitikinimą. Apklausti darbuotojai patvirtino, kad dėl didelių darbų apimčių dažnai buvo samdomi papildomi darbininkai, tačiau nė vienas jų nei patvirtino, nei paneigė, kad darbininkai negalėjo būti iš UAB „E.“. Nei vienas darbuotojas nebuvo administracijos atstovas, dirbantis su personalu, jie neužsiėmė darbuotojų paieška ar priėmimu. Kaip patvirtino A. M., tuo rūpinosi direktorius V. Š., todėl remtis vien tik objektuose dirbančių darbuotojų parodymais, kad papildomai priimti darbininkai buvo jauno amžiaus, todėl jie galėjo būti tik studentai ar moksleiviai, nėra jokio pagrindo.

Šių liudytojų parodymai nepagrindžia ir prielaidos, kad UAB „D.“ su UAB „E.“ ir UAB „S.“ nebuvo sudaręs subrangos sutarčių dėl statybos darbų atlikimo. Apklausti liudytojai nebuvo vadovaujantys darbuotojai, neužsiėmė sutarčių sudarymu, įmonės darbų organizavimu, nes tai nebuvo jų kompetencija. Liudytojai A. K., V. M., Ž. Š., V. K., P. A. paaiškino, kad dirbo statybos objektuose, atlikdavo darbus, būtinus stambių konstrukcijų montavimui, tačiau nė vienas negalėjo pasakyti ar UAB „D.“ samdydavo kitas įmones atlikti kitų darbų ir kokios tai galėjo būti įmonės. To negalėjo pasakyti ir V. B. bei A. M., nes ne jų kompetencijoje buvo derinti darbų atlikimą statybos objektuose, sudarinėti bendradarbiavimo, rangos ar kitokias sutartis.

Visi liudytojai patvirtino, kad UAB „D.“ dažnai dirbdavo keliuose objektuose vienu metu, darbai buvo atliekami etapais, kai kurie darbai – konstrukcijų paruošimo, dažymo, – buvo atliekami atskirai nuo montavimo, ir jie net nematydavo juos atliekančių darbuotojų. V. K. patvirtino, kad nežino, pagal kokią sutartį dirbo šiuos darbus atlikę darbuotojai. Jiems baigus darbus, būdavo, kad tų darbuotojų dar nėra, o grįžus matydavo jau nudažytas konstrukcijas, kartu su jais nedirbo. Taigi apklausti liudytojai nė vienas negalėjo paaiškinti, kas vyko kituose objektuose ir kas atlikdavo konstrukcijų paruošimo darbus, tai galėjo žinoti direktorius.

Taigi, nors prokuroras ir nesutinka su apylinkės teismo išvada, šie liudytojų parodymai nepaneigia V. Š. paaiškinimų, kad UAB „E.“ buvo samdoma pagalbinių darbų atlikimui ir pati rūpinosi darbuotojais. V. K. parodymai iš esmės patvirtina V. Š. paaiškinimus, kad su UAB „E.“ ryšius palaikė per Juozą. Jis padarydavo darbus ir paimdavo pinigus už juos. V. K. taip pat patvirtino, kad direktorius pristatė Juozą, kuris vadovavo priešgaisrinį konstrukcijų dažymą atliekančiai savo darbuotojų komandai, vykdant darbus Švenčionėliuose.

Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad byloje nebuvo nustatyta jokių pakankamų ir neginčytinų įrodymų, kad tarp UAB „D.“ ir UAB „E.“ ir UAB „S.“ nebuvo sutartinių santykių.

Prokuroras ginčija ir tarpusavio užskaitų galimybę, tačiau pastebėtina, kad Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje pažymėta, kad operatyvaus patikrinimo metu nebuvo galimybės nustatyti kokiomis aplinkybėmis buvo vykdomos minėtos tarpusavio užskaitos. Pažymoje nebuvo konstatuota, kad buvo padaryti kokie nors mokesčių įstatymų pažeidimai. 2010-01-26 VMI rašte Nr. (18.5-20)-K-997 tik nurodyta, kad UAB „D.“ buhalterinėje apskaitoje UAB „E.“ ir UAB „S.“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose darbų apmokestinamoji vertė įtraukta į leidžiamus atsiskaitymus, kurie mažina apmokestinamąjį pelną, tačiau ar dėl to įmonė ir V. Š. turėjo nepagrįstos naudos, nėra konstatuota.

Nors prokuroras išreiškia abejones, kad atsiskaitymas tarp įmonių grynaisiais pinigais mažai tikėtinas, tačiau šių abejonių nepagrindžia apkaltinančiais įrodymais. Minėtoje VMI pažymoje taip nėra nurodyta, kad atsiskaitymai grynaisiais pinigais būtų neteisėti, tokių atsiskaitymų nedraudžia įstatymai.

Tik Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (Žin., 2004, Nr. 63-2243), 2012-06-19 įstatymu Nr. XI-2078 (įsigaliojusio nuo 2013-01-01) papildžiusio104² straipsnio 1 dalyje suteikta teisė mokesčių administratoriui, siekiant užtikrinti galimos paslėpti atsiskaitant grynaisiais pinigais mokestinės prievolės įvykdymą, duoti nurodymą mokesčių mokėtojui (juridiniams asmenims ir ūkinę komercinę veiklą vykdantiems fiziniams asmenims) laikinai (iki vienų metų) su juridiniais asmenimis ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) tik negrynaisiais pinigais.

Teisme apklausta specialistė A. S. paaiškino, kad dokumentai jai buvo pateikti jau konstatavus faktą, kad jie yra suklastoti. Specialistė nurodė, kad ūkio subjektui, įtraukus į buhalterinę apskaitą dokumentus, kur sandoriai buvo neįvykę, jis gali gauti naudą, padidindamas pirkimo PVM arba sumažindamas pelną. Kuomet į registrus įtraukiami suklastoti buhalterinės apskaitos dokumentai, mokesčius administruojančiai institucijai nėra galimybės patikrinti, ar iš tiesų įvyko pirminiais dokumentais atvaizduoti sandoriai, kur ir kam buvo panaudotas įmonės turtas, t. y. dėl panaudotų suklastotų dokumentų negalima iš dalies nustatyti ūkio subjekto veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tikrinant, ar teisingai paskaičiuotas pirkimo PVM arba, skaičiuojant pelną, gali būti įvertinti neįvykę sandoriai, kurie įtakoja sumos sumažėjimą ar padidėjimą, galima nustatyti, kokio dydžio naudą turėjo, tačiau tik atlikus specialisto išvadą. Nagrinėjamoje byloje specialistams nebuvo pateikta vertinti kokią įtaką į apskaitą įtraukti dokumentai turėjo įmonei, ar šių dokumentų pagrindu įmonė ir V. Š. gavo nepagrįstos naudos.

Pareikštame kaltinime apgaulės panaudojimas buvo grindžiamas suklastotų dokumentų panaudojimu, tačiau V. Š. dalyvavimas klastojant dokumentus nebuvo įrodytas. Prokuroras teigia, kad UAB „D.“ įtraukdama į apskaitą suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, išvengė sumokėti PVM ir taip įgijo buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų, kurias galėjo panaudoti neteisėtiems tikslams, pvz. nekvalifikuotų darbuotojų samdymui, kuris atsieitų pigiau nei samdyti subrangovus. Tačiau prokuroras šių prielaidų taip pat nepagrindžia apkaltinančiais įrodymais, byloje nebuvo paneigta, kad paruošiamuosius konstrukcijų montavimo darbus atliko subrangovai ar darbai nebuvo atlikti ir už juos sumokėta nepagrįstai, ar per didelės sumos. Kaip jau pažymėta anksčiau, pretenzijų iš užsakovų nebuvo gauta, dėl darbų atlikimo kaštų ginčų nėra. Valstybinė mokesčių inspekcija tai pat jokių pretenzijų dėl nepagrįstai išvengtų mokesčių nereiškia. Kaip jau minėta, BK 182 str. 2 d. sudėtis yra materialioji ir inkriminuojant šią veiką būtina nustatyti dėl jos kilusias pasekmes bei priežastinį ryšį tarp pasekmių ir veikos. Visgi byloje nebuvo nustatyta jokia reali žala, kuri būtų kilusi dėl V. Š. inkriminuotų nusikaltimų veiksmų, byloje niekas nėra pripažintas nukentėjusiuoju ar civiliniu ieškovu, nėra pareikšta civilinių ieškinių.

Prokuroras teigia, kad teismas nevertino prie bylos kaip charakterizuojančią medžiagą prijungto 2009-02-05 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-11013-07, kurio pagrindu prokuroras daro išvadą, kad šis nutarimas patvirtina, jog UAB „D.“ išleisdama 600000 Lt sumokant subrangovui UAB „E.“ už nekvalifikuotus paruošiamuosius darbus, sumokėjo per daug. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2009-02-05 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl galiojantis, teisėtas ir pagrįstas ir iš naujo vertinti nutarime vertinti aplinkybių nėra pagrindo. Be to, bylos nutraukimas negali turėti jokių neigiamų pasekmių asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta. Nutarimas nėra apkaltinamasis įsiteisėjęs nuosprendis, kuriuo būtų konstatuotas V. Š. nusikalstamas elgesys ir tai negali būti neigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog buvo padaryta didelė turtinė žala, byloje taip pat nebuvo įrodytas V. Š. dalyvavimas klastojant dokumentus, kad jis suprato, jog priima iš UAB „E.“ ir UAB „S.“ suklastotus dokumentus, o juos įtraukdamas į įmonės UAB „D.“ buhalterinę apskaitą ir pateikdamas Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, išvengia sumokėti pridėtinės vertės mokesčių ir dėl jo veiksmų atsirado didelė turtinė žala Valstybės biudžetui. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad V. Š. veikoje nėra būtinų sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., požymių, tai yra subjektyviosios pusės požymio – tyčios ir objektyviosios pusės požymio – apgaulės.

Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina tai, jog kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, teismas yra nešališkas šiuos vertinti, kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje buvo išnaudotos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime V. Š. nurodytų tyčinių veiksmų padarymo, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl laikydamasis šių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, kad V. Š. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisintinas. Apkaltinamasis nuosprendis negali remtis prielaidomis, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą išteisinamąjį nuosprendį. Prokuroro apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o išteisinamasis nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Danylos apeliacinį skundą atmesti.