- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-23
- Bylos Nr.
- 1-33-448/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Kaltinamasis
- G. P.
- Kategorijos
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Vilmai Grigaravičienei, dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui, specialistei N. G., advokatui G. B., teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., gim. (duomenys neskelbtini) Druskininkuose, lietuvis, LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 222 str. 1d., 220 str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
G. P. kaltinamas pagal LR BK 222 str. 1 d. tuo, kad 2007 m. sausio-2008 m. balandžio mėn., būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas(duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr.IX-574) 21str. atsakingu už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d., kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d., kur sakoma, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 str. 4 d. nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 str. 1 d. nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose nesurašė ir nepateikė įvertinimui buhalterinėje apskaitoje apskaitos dokumentų (duomenys neskelbtini) ( kuri tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą pagal sudarytą sutartį) apie papildomai grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį 8 įmonės darbuotojams - 29 474,19 litus, pavesdamas juos išmokėti UAB (duomenys neskelbtini) gamybos direktoriui E. P., sekančiai:
- 2007 m. sausio-balandžio mėn. kartu su E. P. išmokėdamas darbo užmokestį N. B. per kelis kartus, bendrai 1299,99 Lt sumai;
- 2007 m. sausio-gruodžio mėn. kartu su E. P. išmokėdamas darbo užmokestį J. K. per kelis kartus, bendrai 7200 Lt sumai;
- 2007 m. rugsėjo - 2008 m. vasario mėn. išmokėdamas darbo užmokestį A. Ž. per kelis kartus, bendrai 3 400 Lt sumai;
- 2007 m. rugpjūčio - 2008 m. balandžio mėn. išmokėdamas darbo užmokestį V. M. per kelis kartus, bendrai 2 900 Lt sumai sumai;
- 2007 m. rugsėjo mėn. – lapkričio mėn. kartu su E. P. išmokėdamas darbo užmokestį K. L. per kelis kartus, bendrai 2 400 Lt sumai ;
- 2007 m. rugsėjo mėn. – 2008 m. kovo mėn. išmokėdamas darbo užmokestį G. B. per kelis kartus, bendrai 5600 Lt sumai ;
- 2007 m. spalio - 2008 m. vasario mėn. išmokėdamas darbo užmokestį A. U. per kelis kartus, bendrai 3274,20 Lt sumai ;
- 2008 m. vasario mėn.–kovo mėn. išmokėdamas darbo užmokestį V. K. bendrai 3400 Lt sumai;
- nesurašė jokių apskaitos dokumentų apie 2007 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. J. D. atliktus gyvenamojo namo ir garažo statybų darbus(duomenys neskelbtini)., už šiuos darbus gautas pajamas, šiame objekte panaudotas statybines medžiagas ir šių ūkinių operacijų nepateikė įvertinti tvarkomoje apskaitoje;
- 2008 m. sausio mėn. iš D. B. už atliktą dalį statybos darbų gautiems 5 000 litų nesurašė pinigų gavimą pateisinančių dokumentų ir neįregistravo tvarkomuose suvestiniuose registruose, šių pinigų neužpajamavo nei įmonės kasoje, nei banko sąskaitoje, nei atskaitingų asmenų avansinėse apyskaitose, ir juos panaudojo be apskaitos;
- 2008 m. vasario mėn. pateikė įvertinimui, suvestiniuose registruose įregistruoti ir į veiklos sąnaudas nurašyti 206,15 litro kuro sąnaudų už 620,95 Lt sumą, pagal prie automobilio FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapo Nr. 392910 pateiktus, skirtingų vasario mėnesio dienų kasos aparto kvitus, nors realiai UAB (duomenys neskelbtini) veikloje šios kuro sąnaudos šiam automobiliui nebuvo patirtos,
tokiu būdu be apskaitos panaudojo pinigines lėšas bendrai 29 474,19 Lt sumoje ir pateikė įvertinimui buhalterinėje apskaitoje dokumentus apie realiai neįvykusias kuro įsigijimo ūkines operacijas 620,95 Lt sumai, dėl ko iš dalies negalima nustatyti asmens – UAB (duomenys neskelbtini) - veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to G. P. kaltinamas pagal LR BK 220 str. 1d. tuo, kad laikotarpiu nuo 2007-03-11 iki 2009-08-27 būdamas UAB(duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini) direktoriumi, siekdamas išvengti 7 688,53 Lt gyventojo pajamų mokesčio, 763 Lt PVM, 663 Lt pelno mokesčio sumokėjimo ir 10015,33 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė dokumentų ir duomenų apie 8 įmonės darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį 29 474,19 Lt sumoje ir pajamų gavimą už atliktus statybos darbus 5000 Lt sumoje, bei pateikė įvertinimui buhalterinėje apskaitoje dokumentus apie realiai neįvykusiąsias kuro įsigijimo ūkines operacijas 620,95 Lt sumoje, dėl ko Alytaus apskrities VMI Alytaus skyriui laikotarpiu nuo 2007-03-11 iki 2008-06-05 elektroniniu būdu pateiktose mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose už 2007 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2008 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėn., 2009-08-27 elektroniniu būdu pateiktoje PVM deklaracijoje už 2008 m. gegužės mėn., 2009-08-10 elektroniniu būdu pateiktoje 2008 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, bei VSDFV Alytaus skyriui nuo 2007-04-11 iki 2008-07-08 pateiktose finansinėse ataskaitose už 2007 m. I, II, III, IV ketvirčius, 2008 m. I, II ketvirčius, pagal jo pateiktus duomenis ir dokumentus įvertintus buhalterinėje apskaitoje, buvo įrašyti jam žinomai neteisingi duomenys apie bendrovės pajamas, turtą ir jo naudojimą,o būtent:
2007-03-11 pateiktoje Alytaus AVMI mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 už 2007 m. vasario mėn., 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 899,99 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 243,10 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu į valstybės biudžetą vengė mokėti 243,10 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 2007-04-10 pateiktoje Alytaus AVMI mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 už 2007 m. kovo mėn., 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 1600 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 432 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu į valstybės biudžetą vengė mokėti 432 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 2007-05-12 pateiktoje Alytaus AVMI mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 už 2007 m. balandžio mėn., 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 600 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 162 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu į valstybės biudžetą vengė mokėti 162 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 2007-06-09 pateiktoje Alytaus AVMI mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 už 2007 m. gegužės mėn., 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 600 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 162 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu į valstybės biudžetą vengė mokėti 162 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 2007-07-12 pateiktoje Alytaus AVMI mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 už 2007 m. birželio mėn., 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 600 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 162 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu į valstybės biudžetą vengė mokėti 162 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 2007-08-09 pateiktoje Alytaus AVMI mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 už 2007 m. liepos mėn., 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 600 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 162 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu į valstybės biudžetą vengė mokėti 162 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 2007-09-13 pateiktoje Alytaus AVMI mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 už 2007 m. rugpjūčio mėn., 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 600 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 162 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu į valstybės biudžetą vengė mokėti 162 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 2007-10-11 pateiktoje Alytaus AVMI mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 už 2007 m. rugsėjo mėn., 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 1000 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 270 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu į valstybės biudžetą vengė mokėti 270 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 2007-12-11 pateiktoje Alytaus AVMI mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 už 2007 m. spalio mėn., 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 3200 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 864 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu į valstybės biudžetą vengė mokėti 864 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 2007-12-11 pateiktoje Alytaus AVMI mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 už 2007 m. lapkričio mėn., 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 3783,60 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 1021,57 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu į valstybės biudžetą vengė mokėti 1021,57 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 2008-01-24 pateiktoje Alytaus AVMI mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 už 2007 m. gruodžio mėn., 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 7007,20 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 1891,94 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu į valstybės biudžetą vengė mokėti 1891,94 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 2008-03-11 pateiktoje Alytaus AVMI mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 už 2008 m. sausio mėn., 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 2290,20 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 549,65 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu į valstybės biudžetą vengė mokėti 549,65 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 2008-04-08 pateiktoje Alytaus AVMI mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 už 2008 m. vasario mėn., 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 3943,20 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 946,37 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu į valstybės biudžetą vengė mokėti 946,37 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 2008-05-08 pateiktoje Alytaus AVMI mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 už 2008 m. kovo mėn., 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 2550 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 612 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu į valstybės biudžetą vengė mokėti 612 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 2008-06-05 pateiktoje Alytaus AVMI mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572 už 2008 m. balandžio mėn., 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 200 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nedeklaruota 48 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu į valstybės biudžetą vengė mokėti 48 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 2009-08-27 pateiktoje Alytaus AVMI patikslintoje PVM deklaracijoje už 2008 m. gegužės mėn., 11 eilutėje ,,PVM apmokestinami tiekimai“ įrašyta neteisingi duomenys apie pardavimų apmokestinamąją vertę (apie pajamas ir turtą), ją sumažinant 4237 Lt suma; 26 eilutėje ,,18 proc. pardavimo PVM“ - neteisingi duomenys apie pardavimo PVM (apie turto naudojimą), jį sumažinant 763 Lt suma, 31 eilutėje ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas PVM“ - neteisingi duomenys apie mokėtiną į biudžetą PVM (apie turto naudojimą), jį sumažinant 763 Lt suma, tokiu būdu vengė mokėti 763 Lt PVM;
- 2009-08-10 pateiktoje Alytaus AVMI 2008 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, 1 eil. ir 56 eil. įrašyta neteisingi duomenys apie įmonės apmokestinamąjį pelną (apie turtą), nes deklaruota 4237 Lt mažiau apmokestinamojo pelno, 57 eil. ir 73 eil. pateikta neteisingi duomenys apie pelno mokestį, nes deklaruota 636 Lt mažiau pelno mokesčio, tokiu būdu vengė mokėti 636 Lt pelno mokesčio;
- 2007-04-11 pateiktoje VSDFV Alytaus skyriui 2007 m. I ketvirčio finansinėje ataskaitoje forma Nr. 4, 1 lentelėje 6 eil. ,,Darbo apmokėjimo suma arba deklaruojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ nedeklaruota 3099,99 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 2 lentelėje ,,VSD ir sveikatos draudimo įmokos“ 3 eil. ,,Per ataskaitinį ketvirtį mėnesiais“ nedeklaruota 1053,38 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, tokiu būdu vengė mokėti 1053,38 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų;
- 2007-07-11 pateiktoje VSDFV Alytaus skyriui 2007 m. II ketvirčio finansinėje ataskaitoje forma Nr.4, 1 lentelėje 6 eil. ,,Darbo apmokėjimo suma arba deklaruojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ nedeklaruota 1800 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 2 lentelėje ,,VSD ir sveikatos draudimo įmokos“ 3 eil. ,,Per ataskaitinį ketvirtį mėnesiais“ nedeklaruota 611,64 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, tokiu būdu vengė mokėti 611,64 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų;
- 2007-10-09 pateiktoje VSDFV Alytaus skyriui 2007 m. III ketvirčio finansinėje ataskaitoje forma Nr. 4, 1 lentelėje 6 eil. ,,Darbo apmokėjimo suma arba deklaruojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ nedeklaruota 4800 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 2 lentelėje ,,VSD ir sveikatos draudimo įmokos“ 3 eil. ,,Per ataskaitinį ketvirtį mėnesiais“ nedeklaruota 1631,04 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, tokiu būdu vengė mokėti 1631,04 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų;
- 2008-01-08 pateiktoje VSDFV Alytaus skyriui 2007 m. IV ketvirčio finansinėje ataskaitoje forma Nr. 4, 1 lentelėje 6 eil. ,,Darbo apmokėjimo suma arba deklaruojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ nedeklaruota 10790,80 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 2 lentelėje ,,VSD ir sveikatos draudimo įmokos“ 3 eil. ,,Per ataskaitinį ketvirtį mėnesiais“ nedeklaruota 3666,71 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, tokiu būdu vengė mokėti 3666,71 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų;
- 2008-04-22 pateiktoje VSDFV Alytaus skyriui 2008 m. I ketvirčio finansinėje ataskaitoje SAMF4, 1 lentelėje F6 eil. ,,Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ nedeklaruota 8783,40 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 2 lentelėje „VSD ir sveikatos draudimo įmokos“M3 eil. ,,Apskaičiuotų įmokų per ataskaitinį ketvirtį suma“ nedeklaruota 2984,60 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, tokiu būdu vengė mokėti 2984,60 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų;
- 2008-07-08 pateiktoje VSDFV Alytaus skyriui 2008 m. II ketvirčio finansinėje ataskaitoje SAMF4, 1 lentelėje F6 eil. ,,Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ nedeklaruota 200 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 2 lentelėje ,,VSD ir sveikatos draudimo įmokos“ M3 eil. ,,Apskaičiuotų įmokų per ataskaitinį ketvirtį suma nedeklaruota 67,96 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, tokiu būdu vengė mokėti 67,96 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų.
Apklaustas kaltinamuoju, G. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad bendrovės „EG statyba“ vadovu tapo 2006 metais. Bendrovėje-du akcininkai. Kaltinamajam priklauso 51 procentas akcijų, likusi dalis-E. P.. Buhalterinę bendrovės apskaitą tvarkė buhalterinė bendrovė. Kaltinamasis buvo atsakingas už klientų paiešką, o P. buvo gamybos direktorius, jis rūpindavosi objektais, organizuodavo darbuotojus, teikdavo medžiagas.
Nurodo, kad visais jam žinomais bendrovės darbo atvejais yra sudarytos sutartys, darbuotojai instruktuojami dėl darbų saugos, nes saugomasi nelaimingų atsitikimų darbe. Dėl darbų nuo 2007 m. bendrovės darbuotojai kalba netiesą, nes jie suinteresuoti apkalbėti vadovus, kadangi buvo daug atvejų, kai darbuotojai prieštaraudavo darbų vadovui, aplaidžiai atlikdavo darbą, konfliktuodavo, ateidavo girti į darbą, būdavo, kad iš viso neateidavo į darbą. Kildavo nesutarimai, todėl darbuotojai jį, kaip įmonės vadovą, apšneka, nes jie buvo nubausti už prasižengimus. Be to, kartais būdavo vėluojami mokėti atlyginimai, darbuotojai būdavo nepatenkinti ir dėl to. Kaip sužinojo vėliau, kai kurie darbuotojai dirbdavo ir kitur kaltinamajam nežinant, pvz. B. ir Š. su bendrovės įrankiais pabėgę dirbo kitame objekte. Darbuotojai su piktumais išėjo iš darbo, buvo didelė įtampa.
„Grynųjų“ pinigų savo įmonės darbuotojams nemokėjo. Jiems būdavo mokama pagal išdirbtą darbą, buvo stengtasi išmokėti avansą, o paskui-atlyginimą. Pinigai būdavo pervedami į banko sąskaitas, pavedimus darydavo buhalterė. Darbuotojams buvo mokami ir komandiruotpinigiai, jie taip pat pravedami pavedimais.
Apie darbą Aniškyje sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu, nepažinojo to namo savininko, su juo neturėjo jokio ryšio. Nurodo, kad jeigu bendrovės darbuotojai ten būtų dirbę, nebuvo jokio reikalo tą slėpti . Pats prie to namo nėra nebuvęs, pagal žmonių pasakojimus suprato, kad ten darbus gal P. prižiūrėjo. Nurodo, kad jį painipoja su P., nes net ir parodymus duodami darbuotojai juos painiodavo.
Dėl stogo dangos paaiškino, kad ji buvo pirkta bendrovės, tačiau stogą sunaudojo ne visai pagal paskirtį, nes ji buvo naudota laikiniems užsidengimams objektuose, bent taip kaltinamajam paaiškino P.. Ta medžiaga buvo panaudota įmonės reikmėms.
Šalies argumentai
D. B. namo darbų paaiškino, kad su B. buvo sudaryta sutartis (ją paruošė pats B.), kaltinamojo bendrovė padarė darbus ir gavo pavedimu pinigus. Buvo surašyta sąskaita- faktūra ir atliktų darbų sąmata. Atsiskaitymo grynais pinigais nebuvo, netgi sutartyje grafoje, kur rašomas avansas, nubrauktas brūkšnys. B. po darbų atlikimo akto pasirašymo telefonu barėsi, kad darbas atliktas nekokybiškai-trūksta kamino aukščio, nors raštiškai jokios pretenzijos jis nepateikė.
Dėl automobilio nuomos paaiškino, kad automobilis Ford Galaxy priklausė B., su juo buvo sudaryta panaudos sutartis. Būdavo, kad ir P. važiuodavo tuo automobiliu, veždavo medžiagas. Kuro kvitai pateikti, kuras buvo panaudotas bendrovės reikmėms. Mano, kad B. jį apkalba, nes B. pats kaltinamasis buvo užtikęs dirbantį kitur be leidimo.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas E. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, dirba vienoje įmonėje(duomenys neskelbtini), kuri užsiima statybomis. Liudytojas dirbo gamybos direktoriumi, o kaltinamasis-direktoriumi. Nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcininkais yra kaltinamasis ir liudytojas. Finansine įmonės būkle domėjosi, nes yra dalinis įmonės savininkas. Apie visus objektus žinojo. Kaltinamasis jokių savarankiškų pajamų negalėjo gauti be liudytojo žinios. Buhalterinę įmonės apskaitą vykdė UAB(duomenys neskelbtini).
Liudytojas nurodo, kad jis pildė darbo laiko apskaitos žurnalus ir juos pateikdavo buhalterijai, o atlyginimus skaičiuodavo kartu su kaltinamuoju pagal išdirbį. Atlyginimai, komandiruotpinigiai, priedai įmonėje buvo mokami pavedimais per banką, „grynais“ pinigais nebuvo mokama. Jis pats nemokėjo grynųjų pinigų, kaltinamasis taip pat nemokėjo, nes liudytojas apie tai būtų žinojęs.
Nurodo, kad su kai kurias bendrovės darbuotojais būdavo problemų, nes jie mėgdavo išgerti alkoholio darbe, darydavo pravaikštas, netinkamai atliko savo darbą. Būdavo netgi konfliktinės situacijos. Iš pradžių į tai nekreipė dėmesio, paskui tokie darbuotojai gaudavo pastabas dėl atlikto darbo kokybės, dėl girtavimo, dėl užduočių neatlikimo, juos nušalindavo nuo darbo ir liepdavo rašyti paaiškinimus. Dabar jie įmonėje nedirba, vieni buvo atleisti dėl drausmės pažeidimų, kiti išėję savo noru. Liudytojas yra naktį gavęs SMS žinutę iš V. K., kad K., M., S., U. eis į mokesčių inspekciją skųstis dėl nemokamo atlyginimo. V. A. yra dirbęs įmonėje, jis gaudavo žodinių pastabų, nes dažnai vėluodavo į darbą.
Statybinės medžiagos įmonėje buvo perkamos pavedimais. Būdavo taip, kad liudytojas medžiagas nupirkdavo už savo pinigus, grįžęs išsirašydavo sąskaitą ir buvo padaromas pavedimas į jo sąskaitą.
Dėl automobilio FORD Galaxy nurodė, kad šis automobilis priklausė G. B.. Su B. buvo sudaryta šio automobilio nuomos sutartis. Visi dokumentai buvo tvarkomi tinkamai, buvo užpilamas kuras, išrašomos sąskaitos, pildomas kontrolės lapas ir visa tai pateikiama buhalterijai.
Dėl D. B. liudytojas paaiškino, kad šiam asmeniui jų įmonė atliko mūro, betonavimo darbus. Su B. bendravo direktorius, o liudytojas prižiūrėjo darbus. Liudytojas matė sutartį su B., joje buvo nurodyta, kokius darbus reikia atlikti. B. įsipareigojo už darbus sumokėti pavedimais.
Namo Aniškyje įmonė nestatė. Įmonės darbuotojai lyg dirbo po darbo ar savaitgaliais, liudytojas girdėjo, kai jie tardavosi, kuris važiuos dirbti. Darbuotojai pasigirdavo, kad savaitgaliais dirbdavo ir daugiau užsidirbdavo, paskui jau ir darbo metu dingdavo. Prisimena, kad buvo, jog B., Š. ir dar vienas darbuotojas išvyko dirbti į kitą objektą, nei priklausė ir atvykęs į objektą, kuriame jie privalėjo dirbti, šių darbuotojų nerado. Nurodo, kad namo Aniškyje stogas apdengtas profiliuota skarda, o jis iš bendrovės (duomenys neskelbtini) pirko lygią skardą, kurią vėliau panaudojo kituose objektuose objektų apsaugai. Šios firmos vadybininką N. pažįsta, su juo važiavo ne į Aniškį, o visai į kitą kaimą matuoti stogo. Medžiagas, panaudotas gamyboje, jie nurašinėja ne pagal objektus, o pasibaigus mėnesiui.
Liudytojas V. A. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis buvęs įmonės, kurioje liudytojas dirbo pagalbiniu darbininku 2007-2010 m., direktorius. Liudytojui darbo užmokestis buvo mokamas pavedimu į kortelę, grynais pinigais niekada jam nebuvo mokama. Kartais su kitais darbininkais kalbėdavo apie atlyginimus, tačiau apie tai, kad buvo mokami „grynieji“, niekas nepasakojo.
Į namo statybą Aniškyje nurodė vykti direktorius, ten važiavo apie keturis žmones. Liudytojas ten mažai dirbo, dažniausiai savaitgaliais. Savaitgaliais ten dirbo darbuotojai patys, ne bendrovės liepimu.
E. P. atvažiuodavo į ojektus ir pasakydavo, ką dirbti, šiaip pasižiūrėti, kaip dirbama.
Būdavo, kad darbo metu darbininkai vartodavo alkoholį, juos drausmindavo bendrovės vadovai.
Liudytojas K. D. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Liudytojas Aniškyje 2007 m. nusipirko žemę su pamatais, per pažįstamus susirado žmones namo statybai. Atsiskaitydavo „grynais“ pinigais, jokių sutarčių nesudarydavo, tardavosi žodžiu. Medžiagas statybai pirko pats, pats dažnai važiuodavo pasižiūrėti, nes stato jau antrą namą, todėl apie statybas išmano. Stogo dengimui medžiagas pirko taip pat pats, tik specialistas pamatavo. Samdė transportą, kad atvežtų medžiagas.
Prie namo darbininkai dirbo tik šeštadieniais, paprastomis savaitės dienomis jie nedirbo. Vieni darbininkai tinkavo, kiti šilumą vedžiojo, buvo dirbama atskiromis grupelėmis. Jiems buvo mokama dalimis už atliktus darbus.
Liudytojas B. N. parodė, kad jis dirba vadybininku įmonėje (duomenys neskelbtini). Kaltinamąjį pažįsta, nes jo įmonė (duomenys neskelbtini) pirkdavo iš (duomenys neskelbtini) medžiagas. Dėl stogo su liudytoju tarėsi (duomenys neskelbtini) darbuotojas E. P., jis paaiškino, kad yra už Luksnėnų namas, kur reikia apmatuoti stogą. Savaitgalį nuvažiavęs liudytojas apmatavo, ten dar buvo trys darbininkai, paskui (duomenys neskelbtini) pasiėmė stogo dangą, ji kainavo apie 7 tūkst. litų. Buvo išrašyta sąskaita, padarytas pavedimas.
Liudytojas D. B. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nes kaltinamojo įmonė Likiškių kaime 2006 m. ar 2007 m. statė liudytojo namą. Buvo sudaryta sutartis, ją pasirašė liudytojas ir kaltinamasis. Sutartyje buvo nurodyta kaina. Pinigus-12 000 litų- liudytojas pervedė pavedimu po darbų atlikimo. Teko mokėti ir „grynais“ 5000 litų, tokį kaip avansinį mokestį. Šiuos pinigus atidavė kaltinamajam, atiduodant pinigus, niekas daugiau nedalyvavo. Kaltinamasis nesiūlė mokėti grynais. Nurodo, kad kai baigėsi darbai, buvo surašytas atliktų darbų aktas, jį pasirašė liudytojas ir kaltinamasis. Ten buvo įrašyti 12 000 litų, o 5000 litų liko nesuforminti. Kaltinamojo bendrovė atliko daugiau darbų, nei buvo tartasi, nes (duomenys neskelbtini) papildomai sumūrijo kaminus, sumontavo didelę siją, buvo nuomotas kranas. Stogui uždengti buvo iškviesti kiti rangovai, jie surado statybos broką, todėl liudytojas pinigų nepervedė, kol (duomenys neskelbtini) to broko neištaisė.
Liudytojas V. K. parodė, kad prieš tris-keturis metus apie pusę metų dirbo (duomenys neskelbtini) mūrininku. Jam už darbą buvo mokama pavedimu, avansas 290 litų ir nelegalūs pinigai nuo išdirbio. Šiuos pinigus įvairiomis sumomis mokėjo E. P., jis atveždavo pinigus į objektą, kartą buvo į namus atvežęs. Už pinigus liudytojas nesirašydavo. P. jam sakydavo, kad „gauni daugiausiai, todėl niekam nesakyk“. Nežino, ar kitiems darbuotojams buvo mokami nelegalūs pinigai. Nurodo, kad išėjo iš bendrovės, nes netenkino darbo užmokestis. Su įmonės vadovais nekonfliktavo, tik gaudavo pastabų dėl negerai atlikto darbo.
Liudytojas N. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) apdailininku dirbo nuo 2006 m. lapkričio iki 2007 m. Nurodo, kad su kaltinamuoju tarėsi, kad oficialiai perves atitinkamą sumą, o ne oficialiai taip pat sumokės. Kiekvieną mėnesį pervesdavo iki 1000 litų į banką, o toliau tiek kaltinamasis, tiek P. mokėdavo „grynais“ objektuose, kontoroje ir šiaip viešose vietose. Liudytojas nepasirašydavo už tai, kad gaudavo pinigus. Atlygį kartais gaudavo ir du kartus per mėnesį. Pirmas atlyginimas buvo apie 1200-1500 litų, paskui už sausį–1800 litų su pervedimu ir „grynais“, vasarį–2300 litų, kovą-1000 litų pervedimu, balandį-1100-1200 litų, gegužę „grynų“ pinigų negavo. Kai turėjo nedarbingumo lapelį, P. sumokėjo 1000 litų „grynais“. Nurodo, kad matė, jog ir kitiems mokėjo tokiu būdu. Išėjo iš darbo, nes bendrovėje buvo didelė netvarka, prastas darbo organizavimas.
Nurodo, kad su įmonės vadovais buvo pora konfliktų dėl dingusių darbinių batų, dėl to, kad kitas darbininkas subraižė grindis, o kaltę bandė suversti ant liudytojo . Liudytojas kartais truputį pavėluodavo į darbą, tačiau didelių konfliktų su vadovais nebuvo.
Liudytojas A. U. parodė, kad maždaug prie tris-keturis metus apie metus laiko apdailininku dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Buvo mokamas atlyginimas ir avansas, pinigai pervedami į banko sąskaitą. Buvo mokami ir „gryni“ pinigai, juos mokėdavo P., šiuos pinigus gaudavo kiekvieną mėnesį, sumos skirdavosi šimtu-dviem šimtais litų. Už „grynuosius“ pinigus niekur nepasirašinėjo. Ar kiti darbuotojai gaudavo „grynus“ pinigus, nežino. Kaltinamasis pinigų nemokėdavo.
Nurodo, kad yra turėjęs nuobaudų už neatvykimą į darbą. Dėl to rašė pasiaiškinimus, gavo papeikimus.
Liudytojas A. N. parodė, kad prieš keturis metus du metus dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ staliumi-dailide, išėjo dėl darbo stokos. Teko padirbėti savaitgaliais, kuomet jų paprašytas padėjo kitiems darbuotojams Aniškyje uždengti namo stogą. Darbą padarė per tris savaitgalius. Vienas kartu dirbusių darbuotojų buvo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas G., kitų dviejų jis nepažįsta. Namo savininko nepažįsta, matė, kad jis prekybos centre „Jotvingis“ pardavinėja garso įrašus. Algą mokėjo vienas iš tų darbuotojų, kurie dirbo kartu. Nurodo, kad prie namo jis dirbo ne bendrovės vardu, neprisimena, kas nurodė tą objektą, nes bendrovės darbuotojai užsiiminėdavo papildomais uždarbiais.
Į objektus nukreipdavo bendrovės vadovai, tačiau į Aniškį jo paprašė važiuoti bendradarbiai, už darbą Aniškyje bendrovė jam nemokėjo. Darbo pradžioje į „(duomenys neskelbtini)“ objektus važiavo savo, paskui- įmonės automobiliu.
Bendrovėje atlyginimas buvo pervedamas į banko sąskaitas, „grynais“ pinigais liudytojui nebuvo mokama.
Liudytojas V. Š. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ mūrininku dirbo prieš keturis metus. Atlyginimas-apie 1000 litų- buvo mokomas „grynais“ ir pervedamas į banko sąskaitą. Neoficialų atlygį gaudavo kas mėnesį, jį mokėdavo P., kai atvažiuodavo į objektą.
Nuo pavasario iki rudens liudytojui teko dirbti Aniškio kaime, ten mūrino namą. Į Aniškį nuvažiavo su P., jis nurodė, kokius darbus atlikti. Stogą dengė irgi „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Kaltinamasis prie to objekto irgi atvažiuodavo. Iš pradžių dirbo dviese, kiti buvo pagalbiniai. Visi ten dirbę darbininkai buvo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai.
Nurodo, kad oficialaus darbo metu bendrovės darbuotojai važiuodavo uždarbiauti kitur. Buvo kelios darbo dienos tokios, kad dirbo kitur, nei priklauso, ten mokėdavo jau statybos savininkas.
Iš „(duomenys neskelbtini)“ išėjo, nes būdavo delsiami mokėti atlyginimai, o paskui jau ir visai nebuvo mokami.
Dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ turėjo drausminių nuobaudų, nes būdavo išgėręs. Nuobaudas skyrė P..
Liudytojas Ž. S. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apdailininku. Pinigus gaudavo pavedimu į banką, „gryni“ pinigai jam nebuvo mokami. Kiek jam žinoma, kiti darbuotojai gavo papildomų pinigų. Atsiskaitė iš darbo, nes nebuvo mokami pinigai. Kaltinamasis ar tai P. jam „grynais“ davė 200 litų, nes liudytojas paprašė, kadangi reikėjo šeimai pirkti valgyti.
Liudytoja J. D. parodė, kad kartu su sutuoktiniu pirko sklypą su namo pamatais Aniškio kaime. Namo statyba rūpinosi sutuoktinis, jis nieko nepasakojo apie statybas. Prieš kokius tris metus buvo pradėta statyba, namas pastatytas buvo per metus laiko. Kaltinamojo nėra mačiusi ir jo nepažįsta.
Liudytojas K. L. parodė, kad kaltinamasis–jo buvęs darbdavys. Bendrovėje “ (duomenys neskelbtini)“ apdailininku dirbo apie 2007 metus. Nurodo, kad 2007 metų vasarą apie mėnesį laiko dirbo staliaus darbus Aniškio kaime, dirbo prie stogo dengimo darbų. Kartu dirbo keli asmenys, visi bendrovės darbuotojai. Darbus, kuriuos reikėjo atlikti, nurodydavo P.. Medžiagos statybai ten jau buvo, o jei ko reikdavo, atveždavo bendrovė.
Atlyginimai bendrovėje būdavo mokami pavedimu, o po to paskatinimui būdavo duodama penki-šeši šimtai litų. Neprisimena, ar už tuos pinigus kur nors pasirašydavo. Grynus pinigus mokėdavo P..
Liudytojas A. Ž. parodė, kad nuo 2007 m. liepos iki 2008 m. kovo pabaigos dirbo „(duomenys neskelbtini)“ darbininku. Atlyginimas, maždaug 1100 litų, buvo pervedamas į kortelę, o kiti pinigai-300-500 litų-buvo mokami „grynais“, juos mokėdavo P.. Už juos niekur nepasirašydavo. Kaltinamasis liudytojui pinigų nemokėjo. Kadangi liudytojas dirbo su L., tik su juo ir pasikalbėdavom apie tai, su kitais darbuotojais apie tai nekalbėjo. Išėjo iš bendrovės dėl geresnių darbo sąlygų.
Liudytojas J. K. parodė, kad kaltinamasis–jo buvęs darbdavys, bendrovėje apdailininku dirbo nuo 2006 m. iki 2009 m. pradžios. Vieni pinigai buvo pervedami į sąskaitą, kitus kaltinamasis ir P. mokėdavo „grynais“. Buvo mokama apie šešis šimtus litų, už juos nepasirašydavo. Nurodo, kad kalbantis su kitais darbuotojais, jie sakydavo, kad irgi gaudavo papildomus pinigus.
Iš bendrovės išėjo, nes netenkino darbo sąlygos, kadangi buvo delsiama mokėti atlyginimą.
Liudytojas V. M. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku dirbo prieš kelis metus. Nurodo, kad atlyginimas jam buvo pervedamas pavedimu į banko sąskaitą, o kiti pinigai buvo išmokami „grynais“, juos mokėdavo P.. Buvo mokama apie 300-600 litų „grynųjų“.
Dėl darbo Aniškyje paaiškino, kad ten prie stogo dengimo darbų dirbo su K. L., G. B.. Nežino, kieno tai objektas buvo, manė, kad bendrovės. Kartais matydavo namo savininką, jis atvažiuodavo apžiūrėti objektą, bet su darbininkais jis nebendravo.
Nurodo, kad darbuotojai gaudavo „grynųjų“ pinigų, tačiau ne visi vienodas sumas. Kituose objektuose taip pat teko dirbti, visur buvo mokamas minimumas ir paskui priedas „grynais“.
Iš bendrovės išėjo, nes netenkino darbo sąlygos.
Liudytoja D. R. parodė, kad kaltinamasis buvo jos klientas, nes ji dirbo buhalterinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir 2007-2008 metais tvarkė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją. Kartą į mėnesį įmonės vadovai pristatydavo dokumentus. Pristatyti dokumentai buvo labai tvarkingi, pateikiami laiku.
Su „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais buvo atsiskaitoma per banką pavedimais. Darbo užmokestis buvo skaičiuojamas mėnesiui pasibaigus. Buvo mokama du kartus per mėnesį, avansas ir atlyginimai. Buvo skaičiuojami ir lauko priedai. Komandiruotpinigiai buvo įskaičiuoti bendroje sumoje su atlyginimu. Neprisimena, ar pavedimuose į banką buvo nurodyta, už ką darbuotojams mokami pinigai.
Dėl automobilio nuomos liudytoja paaiškino, kad ji matė sutartis, įsakymus dėl automobilio nuomos. Liudytojai būdavo pateikiami kelionės lapai, kvitai buvo prisegti prie tų lapų. Smulkiai neprisimena, kaip buvo atsiskaitoma su žmonėmis, iš kurių nuomojo automobilius, tačiau visi atsiskaitymai vyko per banką, „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų kasos neturėjo.
Nurodo, kad deklaracijas, ataskaitas Sodrai ir VMI pildydavo liudytoja, šios ataskaitos būdavo perduodamoS elektroniniu būdu. Kaltinamasis būdavo supažindinamas su dokumentais iki jų siuntimo į mokesčių inspekciją.
Dėl disponavimo „grynais“ pinigais liudytoja nieko negali paaiškinti, nes visi pavedimai buvo vykdomi per banką. Įmonės vadovai pateikdavo aktus, pagal šiuos aktus ir pateiktas sąskaitas buvo tvarkoma dokumentacija.
Medžiagas liudytoja nurašydavo tada, kai buvo pateikiami dokumentai su sąskaitomis.
Liudytojas G. B. parodė, kad dirbo kaltinamojo įmonėje „(duomenys neskelbtini) ” apdailininku. Atlyginimas čia buvo mokamas du kartus: vieną dalį pervesdavo į banko kortelę, o kitą į rankas mokėjo P.. P. liepdavo nesakyti kitiems, kiek liudytojui buvo mokama „grynais“. Kiti darbuotojai, kurie kartu dirbdavo, irgi gavo „grynuosius“ pinigus. Kaltinamasis nei karto nemokėjo „grynų“ pinigų į rankas.
Nurodo, kad su kitais bendradarbiais-V. Š., K. L., V. M. apie tris mėnesius dirbo objekte Aniškyje - uždengė namo stogą, padarė mūro darbus, perdangą. Pirmą kartą į tą objektą nuvežė kažkuris iš vadovų, o paskui jau vykdavo savo automobiliais. Medžiagas į šį objektą tiekdavo bendrovė. Namo savininką yra matęs, jis atvažiuodavo ten apsižiūrėti. Namo savininkas už darbus liudytojui nemokėjo. Dėl namo stogo dengimo paaiškino, kad matė, kaip buvo atvažiavę vyras ir moteris, jie išmatavo, kiek reikės tos stogo dangos.
Automobilio Ford Galaxy nuomos sutartis su liudytoju gal ir galėjo būti sudaryta, nors to neprisimena, tačiau patvirtino, kad parašas ant automobilio nuomos sutarties yra jo. Nors Ford Galaxy priklauso jam, bet jam už kurą niekas nemokėjo. Buvo pavedimai į banką už automobilį–280 litų, bet nežino, kodėl tuos pinigus gaudavo.
Kolegas vežiojo, jei būdavo pakeliui. Žino, kad L. apmokėdavo už kurą.
Darbuotojai dirbo nuo septynių aštuonių valandų ryto iki penkių vakaro. Po darbo nelikdavo dirbti. Savaitgaliais irgi nevažiuodavo dirbti. Kiek žino, ir kiti kolegos nedirbo. Buvo kartą išvykęs padėti draugams statyti, tai buvo į darbo dienos pabaigą, buvo pabėgęs iš darbo ir važiavo uždarbiauti kitur.
Iš bendrovės išėjo, nes pradėjo vėluoti atlyginimai. Su bendrovės vadovais pykčių nebuvo, kartais gal susipykdavo, bet grynai dėl vėluojančių atlyginimų.
Liudytojas K. M. parodė, kad prieš tris metus tris savaites dirbo „(duomenys neskelbtini)“, uždirbo apie 1800 litų, kuriuos bendrovė pervedė į sąskaitą. Grynųjų pinigų negavo, nežino, ar gavo kiti darbuotojai, apie tai tarpusavyje nekalbėjo.
Liudytojas R. S. parodė, kad prieš penkis-šešis metus dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimas buvo pervestas į banko kortelę. Grynųjų pinigų negavo, tie darbuotojai, su kuriais bendravo, taip pat jų negavo.
Išėjo iš įmonės, nes reikėjo slaugyti motiną.
Liudytojas K. T. parodė, kad prieš tris metus apie metus laiko apdailininku dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimas buvo mokamas avansu 300 litų ir alga 800 litų, pinigai buvo pervedami į banko kortelę. Kad kitiems darbuotojams būtų mokama, „grynais“, jam neteko girdėti, apie tai sužinojo, kai prasidėjo byla dėl šio įvykio. M. ir L. dirbo kartu, jie pasakojo, kad gauna atlyginimą taip, kaip liudytojas.
Liudytojas S. K. parodė, kad prieš penkis-šešis metus dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, išdirbo apie šešis-septynis mėnesius. Atlyginimas buvo mokamas pavedimu Liudytojas nurodo, kad „grynais“ pinigais negavo nė karto, nėra girdėjęs, kad kam nors būtų mokami „grynieji“ pinigai.
Išėjo iš „EG statybos“, nes rado darbą Anglijoje.
Liudytojai N. G., E. D., V. G., D. I., P. N., V. B., M. N., E. M. parodė analogiškai liudytojui S. K..
E. P. parodė, kad 2007 metais dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Išėjo iš bendrovės, nes nepatiko darbas. Atlyginimą gavo pavedimu į banko sąskaitą, nėra girdėjęs, kad bendrovėje būtų mokami „grynieji“ pinigai, nes kalbantis su kitais bendradarbiais apie algas, niekas to nesakė. Nurodo, kad dirbo Aniškyje, statė namą. Namo savininko nematė, vadovavo bendrovės direktoriai, atvažiuodavo kaltinamasis arba P.. Kartu dirbo dar penki-šeši žmonės, jų nepažinojo.
Liudytojas A. Č. parodė, kad prieš kokius keturis metus dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimas buvo mokamas pervedant pavedimu į kortelę. „Grynųjų“ pinigų negavo. Kiti darbuotojai kalbėjo apie atlyginimus, bet niekas grynųjų pinigų negavo. Liudytojas nebuvo girdėjęs, kad būtų mokami „grynieji“, pats irgi niekada tokių pinigų negavo.
Liudytojas R. S. parodė, kad 2007 m. apie mėnesį laiko dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimą jam pervedė į sąskaitą. Dirbo prie namo statybos prie Luksnėnų. Jis daugiausia dirbo prie to statomo namo pamatų, po to kiti žmonės statė visą namą. Iš „(duomenys neskelbtini)“ vadovų atvykdavo ir vadovavo P., kaltinamojo prie statybų nematė. Namo savininko taip pat nematė.
Liudytojas R. U. parodė, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“dirbo prieš kokius septynis metus. Atlyginimas buvo mokamas į banko sąskaitą. Grynųjų pinigų jis negavo, jam nežinoma, kad kiti darbuotojai būtų gavę „grynųjų“. Kartu dirbo Ž. R., du A..
Liudytojas P. S. parodė, kad bendrovėje “ (duomenys neskelbtini) ” dirbo prieš keturis metus. Uždirbo apie 1200 litų, kurie buvo pervesti į banko sąskaitą. Grynųjų pinigų negavo ir jam nežinoma, kad kiti darbuotojai būtų gavę pinigus grynaisiais.
Liudytojas D. A. parodė analogiškai P. S., papildomai nurodė, kad iš darbo išėjo dėl per mažo darbo užmokesčio, o dirbo kartu su K. ir Ž., kurio pavardės neprisimena.
Liudytojas R. B. dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ prieš penkis metus, apie septynis-aštuonis mėnesius. Alga jam buvo mokama į rankas, jam duodavo pasirašyti į algalapį, nes buvo skolingas antstoliams. Jo skolą įmonė pervesdavo antstoliams.
Liudytojas A. V. parodė, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008 m. iki 2011 m. lapkričio, išėjo dėl sveikatos. Alga jam buvo mokama į banko sąskaitą, „grynieji“ pinigai jam nebuvo mokami, apie tokių pinigų mokėjimą kitiems darbuotojams taip pat negirdėjo. Nurodė, kad bendrovėje darbuotojams atlyginimai buvo mokami pagal jų dirbtą darbą-jei jie vienodai dirbo, tai panašiai ir gaudavo. Jei darbas puikiai ir greitai atliekamas, tai mokėdavo ir daugiau pinigų.
Ž. R., penkis metus dirbantis bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, parodė, kad atlyginimas jam pervedamas į banko kortelę. „Grynųjų“ pinigų jis negavo ir negauna. Apie „pinigų į rankas“ mokėjimą jis girdėjo, kai kiti darbuotojai išėjo iš darbo. Kiek žino, visiems darbuotojams buvo mokama į banko korteles.
Liudytojas R. V. parodė, kad dirbo apdailininku bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimas buvo mokamas pavedimais į banko sąskaitą, „gryni“ pinigai jam nebuvo mokėti. Kartu su kitais darbuotojais dirbo objekte Vilniuje. Kartu dirbo I. D., V. B. ir K. N., visi atlyginimą gaudavo vienodai.
Liudytojas J. B. parodė, kad prieš kokius keturis metus dirbo bendrovėje “ (duomenys neskelbtini) ” objekte Valkininkuose. Į darbą važinėdavo kasdieną, liudytojas vežiojo darbuotojus įmonės automobiliu VW Passat. Kurą pildavo aš už įmonės pinigus. Jis sumokėdavo ir kvitus pateikdavau vadovams. Atlyginimas buvo mokamas į banko kortelę, niekada grynųjų pinigų nėra gavęs. Jam buvo fiksuotas atlygis, nes jis vadovavo, o kiti darbininkai gaudavo daugiau, nes nuo išdirbto darbo skaičiuodavo atlyginimą.
Liudytojas J. G. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ prieš kokius keturis metus dirbo mūrininku. Alga buvo mokama per banką, algą skaičiuodavo pagal išdirbį. „Grynaisiais“ jam niekas nemokėjo, negirdėjo, kad būtų ir kitiems darbuotojams mokama.
2011-01-11 specialisto išvadoje Nr. 5-6/1 ir 2011-04-19 specialisto išvadoje Nr. 5-6/85 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo tvarkoma, pažeidžiant:
2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d. nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 str. 4 d. nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 str. 1 d. nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, nes:
- iki tiriamojo laikotarpio pabaigos įmonės tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje neįvertintos 31 543,47 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo 8 įmonės darbuotojams ūkinės operacijos, išmokant įmonės darbuotojams 31 543,47 Lt darbo užmokesčio, jokie juridinę galią turintys pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai nesurašyti ir šių pinigų išmokėjimas iki tiriamojo laikotarpio pabaigos neįvertintas jokiuose įmonėje tvarkomuose suvestiniuose registruose, pinigai neišmokėti nei iš įmonės kasos, nei iš įmonės sąskaitos banke, nei iš atskaitingiems asmenims ūkio išlaidoms išduotų pinigų (avanso apyskaitų), pagal pateiktus dokumentus ir tyrimo metu papildomai surinktą medžiagą negalima nustatyti, iš kokių konkrečiai lėšų šie įmonės tvarkomoje apskaitoje neįvertinti 31 543,47 litai buvo išmokėti (…),dėl to tiriamuoju laikotarpiu pagal tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti asmens - UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ - veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros;
- 2008 m. sausio mėn. iš D. B. gautiems 5 000 litų pinigų gavimą pateisinantys dokumentai nesurašyti ir tvarkomuose suvestiniuose registruose neįregistruoti, šie pinigai neužpajamuoti nei įmonės kasoje, nei banko sąskaitoje, nei atskaitingų asmenų avansinėse apyskaitose, šie pinigai panaudoti be apskaitos; iki tiriamojo laikotarpio pabaigos įmonės tvarkomoje apskaitoje neįvertintos D. B. atliktų dalies statybos darbų už 5 000 litų pardavimo pajamos. Pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktus tvarkomus apskaitos dokumentus negalima nustatyti, kam konkrečiai iš D. B. gauti ir įmonės tvarkomoje apskaitoje neįvertinti 5 000 litų buvo panaudoti, dėl to tiriamuoju laikotarpiu pagal tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti asmens - UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ - veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros;
2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 16 str. 1 d. nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, nes 2008 m. vasario mėn. tvarkomoje apskaitoje įvertinta, suvestiniuose registruose įregistruota ir į veiklos sąnaudas nurašyta 620,95 litų kuro sąnaudų pagal kasos aparato kvitus, pateiktus prie automobilio FORD GALAXY kelionės lapo Nr. 392910, nors realiai šios kuro sąnaudos šiam automobiliui nebuvo patirtos, pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, ar realiai įmonės veikloje šios sąnaudos buvo patirtos, dėl to tiriamuoju laikotarpiu pagal tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti asmens - UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ - veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros;
2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 str. 1 d. nurodymus, kad Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo išmokėdamas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį, nuo tiriamuoju laikotarpiu apskaitoje neįvertinto darbo užmokesčio nepaskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo 8 228,34 litų gyventojų pajamų mokesčio;
2004-11-04 LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 str. 1 d. nurodymus, kad draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, 9 str. 2 d. nurodymus, kad apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d., nuo tiriamuoju laikotarpiu apskaitoje neįvertinto darbo užmokesčio nepaskaičiavo ir į VSDF biudžetą nesumokėjo iš viso 10 718,47 litų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų;
2000-09-12 LR Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 str. 1 d. nurodymus, kad garantinio fondo lėšas sudaro įmonių įmokos - 0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio; 4 str. 4 d. nurodymus, kad įmokos mokamos kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d., nuo tiriamuoju laikotarpiu apskaitoje neįvertinto darbo užmokesčio nepaskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo 63,09 litų įmokų į garantinį fondą;
2002-03-05 LR PVM įstatymo Nr. IX-751 14 str. 2 d. nurodymus, kad prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą; 90 str. nurodymus, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos (iki kito mėnesio 25 d.), nuo 2008 m. gauto ir tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje neįvertinto atlygio dalies - nuo 5 000 litų nepaskaičiavo, 2008 m. gegužės mėn. PVM deklaracijoje nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 763 Lt PVM;
2001-12-20 LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str. nurodymus, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje uždirbtos pajamos; 53 str. nurodymus, kad pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo termino dieną, 2008 m. tvarkomoje apskaitoje neįvertino iš vykdytos veiklos gautų 4 237 Lt pajamų, nepaskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 636 Lt pelno mokesčio.
Iš viso UAB ,,EG statyba“ nepaskaičiavo ir nesumokėjo 20 408,90 litų mokesčių ir įmokų (8228,34+10718,47+63,09+763+636).
Specialistė nurodo, kad ūkinės finansinės veikos tyrimui pateikti prieštaringi duomenys apie tai, ar UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2007 m. rugpjūčio - gruodžio mėn. už atliktus statybos darbus Aniškio km., Alytaus raj. esančiame objekte gavo pajamų ir ar šiame objekte panaudojo įsigytas medžiagas.
Nustačius, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu už atliktus statybos darbus Aniškio km., Alytaus raj. esančiame objekte gavo pajamų ir šiame objekte panaudojo įsigytas medžiagas, tačiau nesurašė pajamų gavimą patvirtinančių dokumentų, neužpajamavo už atliktus darbus gautų pinigų ir šių ūkinių operacijų neįvertino tvarkomoje apskaitoje, būtų pažeista 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nurodymai, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d. nurodymai, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 str. 4 d. nurodymai, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 str. 1 d. nurodymai, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; ir dėl šių pažeidimų tiriamuoju laikotarpiu pagal tvarkomą apskaitą iš dalies nebūtų galima nustatyti asmens - UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ - veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Nustačius, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ statybos darbų Aniškio km., Alytaus raj. esančiame objekte neatliko ir pajamų negavo, būtų pažeista VšĮ LR apskaitos instituto standartų tarybos 2003-12-18 nutarimu Nr. 1 patvirtinto 11 Verslo apskaitos standarto ,,Sąnaudos“ (2007-06-29 įsakymo Nr. VAS-5 redakcija) 10 str. nurodymai, kad į pardavimo savikainą įtraukiama per atskaitinį laikotarpį ir ankstesnius laikotarpius patirtų išlaidų suma, tenkanti per ataskaitinį laikotarpį suteiktoms paslaugoms ir parduotoms prekėms; į šį straipsnį turi būti įskaitoma tik ta išlaidų dalis, kuri susijusi su paslaugomis, produkcija ir prekėmis, parduotomis per ataskaitinį laikotarpį, nes pagal įmonėje tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, ar realiai įmonės veikloje buvo panaudotos iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsigytos ir į įmonės veiklos sąnaudas nurašytos medžiagos: skarda, VPL liukas ir stogo dangos komplektas, ir jei taip, tai kokiuose konkrečiai objektuose ir kokioms pajamoms uždirbti jos buvo panaudotos; ir dėl to tiriamuoju laikotarpiu pagal tvarkomą apskaitą iš dalies nebūtų galima nustatyti asmens - UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ - veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Mokesčių administratorius, skaičiuodamas mokesčius ir skirdamas ekonomines sankcijas, turi teisę pritaikyti LR Mokesčių administravimo įstatymo bei kitų įstatymų nuostatas.
Akte nurodoma, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” tiriamuoju laikotarpiu valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ Registrų centrui ir VSDFV Alytaus skyriui pateiktose finansinėse atskaitomybėse, deklaracijose ir finansinėse ataskaitose įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, turtą ir jo naudojimą:
1) Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2007 m. vasario mėn. - 2008 m. gegužės mėn. mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose FR 0572 įrašė ir pateikė neteisingus duomenis apie įmonės darbuotojams paskaičiuotą darbo užmokestį ir nuo jo paskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį (apie įmonės turto naudojimą), nes šių deklaracijų 18 eil. ,,Išmokėtų išmokų suma“ iš viso nedeklaravo 31 543,47 litų darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 19 - 20 eil. ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ iš viso nedeklaravo 8 228,34 litų gyventojų pajamų mokesčio; UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose pateikdama neteisingus duomenis apie darbuotojams paskaičiuotą darbo užmokestį (apie įmonės turto naudojimą), ir nedeklaruodama 31 543,47 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, į valstybės biudžetą nesumokėjo 8 228,34 litų gyventojų pajamų mokesčio.
2) VSDFV Alytaus skyriui pateiktose finansinėse ataskaitose forma Nr. 4 (už 2007 metus) ir finansinėse ataskaitose SAM F4 (už 2008 metus) įrašė ir pateikė neteisingus duomenis apie įmonės darbuotojams paskaičiuotą darbo užmokestį ir nuo jo paskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas (apie įmonės turto naudojimą), nes šių ataskaitų 1 lentelėje 6 eil. ,,Darbo apmokėjimo suma arba deklaruojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ (už 2007 metus) ir F6 eil. ,,Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ (už 2008 metus) iš viso nedeklaravo 31 543,47 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, 2 lentelėje ,,VSD ir sveikatos draudimo įmokos“ 3 eil. ,,Per ataskaitinį ketvirtį mėnesiais“ (už 2007 metus) ir M 3 eil. ,,Apskaičiuotų įmokų per ataskaitinį ketvirtį suma“ (už 2008 metus) iš viso nedeklaravo 10 718,47 litų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų; UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ VSDFV Alytaus skyriui pateiktose finansinėse ataskaitose pateikdama neteisingus duomenis apie darbuotojams paskaičiuotą darbo užmokestį (apie įmonės turto naudojimą), ir nedeklaruodama 31 543,47 Lt darbuotojams paskaičiuoto darbo užmokesčio, į VSDF biudžetą nesumokėjo 10 718,47 litų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų.
3) Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2008 m. gegužės mėn. PVM deklaracijoje (patikslintos deklaracijos pildymo ir pateikimo data – 2009-08-27) pateikė neteisingus duomenis apie PVM apmokestinamus tiekimus, pardavimo PVM ir mokėtiną į biudžetą PVM (apie įmonės pajamas, turtą ir jo naudojimą), nes PVM deklaracijos 11 laukelyje neįrašyta 4 237 litų apmokestinamų tiekimų suma, 26 laukelyje neįrašyta 763 litų pardavimo PVM; 31 laukelyje įrašyti neteisingi duomenys apie mokėtiną į biudžetą PVM, nes nedeklaruota 763 litų mokėtino į biudžetą PVM. UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” 2008 m. gegužės mėn. PVM deklaracijoje nedeklaruodama 4 237 Lt apmokestinamų tiekimų (pardavimų), į valstybės biudžetą nesumokėjo 763 Lt PVM;
4) VĮ Registrų centrui pateiktoje 2008 m. Pelno (nuostolių) ataskaitoje (pateikimo data - 2009-06-12) 1 eil. pateikė neteisingus duomenis apie pardavimo pajamas (apie turtą), nes deklaravo 4 237 Lt pajamų mažiau (nedeklaravo dalies iš D. B. gautų pajamų); 7 eil., 14 eil. ir 17 eil. pateikė neteisingus duomenis apie veiklos rezultatą (pelną), nes 4 237 Lt suma sumažino apmokestinamąjį pelną. UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2008 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (deklaracijos pildymo ir pateikimo data - 2009-08-10) 1 eil. ir 56 eil. pateikė neteisingus duomenis apie įmonės apmokestinamąjį pelną (apie turtą), nes deklaravo 4 237 liais mažiau apmokestinamojo pelno; 57 eil. ir 73 eil. pateikė neteisingus duomenis apie pelno mokestį, nes deklaravo 636 litais mažiau pelno mokesčio. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2008 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje pateikdama neteisingus duomenis, į valstybės biudžetą nesumokėjo 636 litų pelno mokesčio.
2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nurodyta, kad kad už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tiriamuoju laikotarpiu dirbo G. P.; jis vykdė ir įmonės kasininko pareigas (t. 4, b.l. 115-197; t. 5, b.l. 1-40; t. 6. b.l. 67-91;)
Specialisto išvados 8 priedas- “Atsiskaitymo–mokėjimo žiniaraštis už 2007-01, “Atsiskaitymo – mokėjimo žiniaraštis už 2007-02”, “Atsiskaitymo – mokėjimo žiniaraštis už 2007-03”, “Atsiskaitymo – mokėjimo žiniaraštis už 2007-04” kuriuose nurodyta N. B. ir J. K. paskaičiuoti išmokėti darbo užmokesčiai, “Atsiskaitymo – mokėjimo žiniaraštis už 2007-05”, “Atsiskaitymo – mokėjimo žiniaraštis už 2007-06”, “Atsiskaitymo – mokėjimo žiniaraštis už 2007-07” kuriuose nurodyta J. K. paskaičiuoti išmokėti darbo užmokesčiai, “Atsiskaitymo – mokėjimo žiniaraštis už 2007-08” kuriame nurodyta V. M. ir J. K. paskaičiuoti išmokėti darbo užmokesčiai, “Atsiskaitymo–mokėjimo žiniaraštis už 2007-09”, “Atsiskaitymo–mokėjimo žiniaraštis už 2007-10”, “Atsiskaitymo – mokėjimo žiniaraštis už 2007-11” kuriuose nurodyta V. M., G. B., K. L., A. Ž., A. U. ir J. K. paskaičiuoti išmokėti darbo užmokesčiai, “Atsiskaitymo – mokėjimo žiniaraštis už 2007-12” kuriame nurodyta V. M., G. B., K. L., A. Ž., A. U. ir J. K. paskaičiuoti išmokėti darbo užmokesčiai, “Atsiskaitymo – mokėjimo žiniaraštis už 2008-01” kuriame nurodyta K. L. paskaičiuotas išmokėti darbo užmokestis, “Atsiskaitymo – mokėjimo žiniaraštis už 2008-01”, “Atsiskaitymo – mokėjimo žiniaraštis už 2008-02” kuriuose nurodyta V. M., G. B., A. Ž., A. U. ir V. K. paskaičiuoti išmokėti darbo užmokesčiai, “Atsiskaitymo – mokėjimo žiniaraštis už 2008-03” kuriame nurodyta G. B. paskaičiuotas išmokėti darbo užmokestis, “Atsiskaitymo – mokėjimo žiniaraštis už 2008-03” kuriame nurodyta V. M., A. Ž., A. U. ir V. K. paskaičiuoti išmokėti darbo užmokesčiai, “Atsiskaitymo – mokėjimo žiniaraštis už 2008-04” kuriame nurodyta V. M. ir V. K. paskaičiuoti išmokėti darbo užmokesčiai, “Atsiskaitymo – mokėjimo žiniaraštis už 2008-05” kuriame nurodyta V. K. paskaičiuotas išmokėti darbo užmokestis, “Atsiskaitymo – mokėjimo žiniaraštis už 2008-04” kuriame nurodyta A. Ž. paskaičiuotas išmokėti darbo užmokestis (t. 4, b.l. 144-164)
Specialisto išvados 9, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18 prieduose matosi, kokias darbo užmokesčių sumas UAB “EG statyba” pervedė į K. L., G. B., V. K., A. Ž., J. K., V. M., A. U., N. B. sąskaitas bankuose (t. 4 b.l. 165-166, 172-188)
Specialisto išvados 19 priede matosi, kad tyrimui Valstybinio socialinio fondo valdybos Alytaus skyrius pateikė UAB “EG statyba” Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinių atatskaitų kopijas už 2007 m. ir 20008 m. 1-2 ketvirčius (t. 4, b.l. 189-197).
Specialisto išvados 20 priede matyti, kad tyrimui Alytaus apskrities valstyinė mokesčių inspekcija pateikė Mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijų ir Metinių A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklracijų už 2007-2008 m. patvirtintus nuorašus (t. 5, b.l. 1-16).
Specialisto išvados 21 priedas, iš kurio matosi, kad 2008-03-27 buvo pasirašyta 12 192,00 litų vertės statybos rangos sutartis Nr. 2008/03/27 tarp D. B. ir UAB “ (duomenys neskelbtini) ” dėl mansardinio aukšto mūro monolitinio vainiko įrengimo (t. 5, b.l. 17), Specialisto išvados 22 priede matosi, kad 2008-03-27 buvo sudaryta lokalinė samata, kurioje nurodyta 12 192 kitų statybos darbų vertė (t. 5, b.l. 18); specialisto išvados 22 priedas, iš kurio matosi, kad 2008-05-27 buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra EGS000053 D. B. už UAB “ (duomenys neskelbtini) ” suteiktas paslaugas – statybos remonto darbus už 12 192 litus-10 332 Lt atliktų darbų vertė ir 1860 Lt PVM (t. 5, b.l. 19); specialisto išvados 23 priedas, iš kurio matosi banko sąskaitos išrašas, kuriame nurodyta, kad 2008-06-05 D. B. mokėjimo pavedimu sumokėjo 12 192 litų (t. 5, b. l. 20).
Specialisto išvados 24 priedas, iš kurio matosi, kad Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija tyrimui pateikė UAB “ (duomenys neskelbtini) ” mokesčių inspekcijai pateikų Pridėtinės vertės mokesčio deklracijų už 2008 m. sausio – gegužės mėnsius ir 2007 – 2008 metų Metinių pelno mokesčio deklaracijų nuorašus (t. 5, b.l. 21-24).
Specialisto išvados 26 priede matyti, kad UAB “ (duomenys neskelbtini) ” pagal 2008-02-01 transporto priemonės nuomos sutartį Nr. 7 nuomojo iš įmonės darbuotojo G. B. jam priklausantį automobilį FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b.l. 28).
Specialisto išvados 27 priedas, iš kurio matosi, kad UAB “ (duomenys neskelbtini) ” už autmobilio nuomą 2008 m. vasario–kovo mėn. sumokėjo G. B. į jo sąskaitą banke po 230 litų bei deklaravo ir sumokėjo po 15 proc. (40,59 litų ) gyventojo pajamų mokesčio (t. 5, b.l. 29).
Specialisto išvados 28 priedas, iš kurio matosi, kad UAB “ (duomenys neskelbtini) ” 2008-02-29 lengvojo automobilio kelionės lape Nr. 392910 nurodė, kad automobilis FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per mėnesį nuvažiavo 1874 km ir sunaudojo 206,15 litrų degalų (t. 5, b.l. 30).
Specialisto išvados 29 priedas, iš kurio matosi, kad UAB “ (duomenys neskelbtini) ” apmokėjimas už kurą-732,73 litų- įvertintas gamybos direktoriaus E. P. 2008 m. vasario mėn. avanso apyskaitoje (bendroje 4 847,93 litų sumoje) (t. 5, b.l. 31).
Specialisto išvados 31 priede matosi, kad UAB “ (duomenys neskelbtini) ” iš UAB “ (duomenys neskelbtini) ” 2007-12-05 pagal PVM sąskaitą faktūrą CESS005162 pirko 70 m² skardos ir VPL liuką, viso už 2 298,98 litus, 2007-12-12 pagal PVM sąskaitą faktūrą CESS005212 pirko stogo dangos komplektą už 279,24 litus; 2007-12-29 pagal PVM sąskaitą faktūrą CESS005305 pirko 25 m² skardos už 641,86 litus (t. 5, b.l. 33-35).
Specialisto išvados 32 priedas, iš kurio matosi, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsigytas statybines medžiagas įvertinto įmonėje tvarkomuose suvestiniuose apskaitos registruose ir jų įsigijimo laikotarpiais pagal trumpalaikio turto nurašymo aktus nurašė į įmonės sąnaudas, tame skaičiuje 2007 m. gruodžio mėn. į įmonės sąnaudas nurašė ir pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras CESS005162, CESS005212, CESS005305 įsigytą skardą, VPL liuką ir stogo dangos komplektą (t. 5, b.l. 36-38).
Teismo posėdyje specialistė N. G. paaiškino, kad ji atliko „(duomenys neskelbtini)“ veiklos analizę pagal jai ikiteisminio tyrimo metu pateiktus dokumentus. Ji apibendrino ikiteiminio tyrimo metu pateiktus apskaitos dokumentus: iš Mokesčių inspekcijos gautas pajamų deklaracijas, PVM ir kitus ikiteisminio tyrimo metu pateiktus duomenis. Jai buvo pateikti ne tik „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai dokumentai, bet ir liudytojų apklausos protokolai. Bendrovės darbuotojai sakė, kad jie gavo papildomas pajamas “grynais” pinigais. Gal tik vienas atvejis, kuris sakė, kad gavo tik pavedimais.
Dėl išvados dėl pinigų iš B., nurodė, kad rėmėsi liudytojo B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis sakė, kad sumokėjo penkis tūkstančius litų.
Dėl statybų Aniškyje niekas konkrečių sumų nepateikė, vieni darbuotojai sakė, kad dirbo, kiti kad nedirbo, šiuo atveju nebuvo jokio konkretumo, buvo tik prielaidos, kadangi net nebuvo aišku, ar „(duomenys neskelbtini)“ ten dirbo.
Pagal pateiktus dokumentus nebuvo galima nustatyti, kur, kokiame objekte buvo panaudotos bendrovės statybinės medžiagos ir ar apskritai jos buv panaudotos įmonės veikloje, nes neaišku ar jos buvo panaudotos Aniškyje, ar kur nors kitur. Jei dalis materialinių vertybių neįvertinta apskaitoje ar įvertinta iš dalies, negalima nustatyti, ką įmonė su jomis veikė. Jeigu materialinės vertybės nebuvo panaudotos įmonės veikloje, įmonė, jas nurašydama į sąnaudas, padidino sąnaudas ir pamažino pelną. Jei panaudojo medžiagas, o netinkamai nurodė objektą, tai neaišku, ar buvo tos medžiagos panaudotos. Šiuo atveju pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti, ar objekte Aniškyje buvo panaudotos medžiagos.
Dėl darbo užmokesčio paaiškino, kad bendrovėje kompensuojamos išmokos, kurios buvo išmokėjimo žiniaraščiuose, buvo priskaičiuojamos. Priedai, kurie buvo darbo užmokesčio žiniaraščiuose, buvo įvertinti. Komandiruotės nebuvo skaičiuojamos, nes jos žymimos kituose žiniaraščiuose. Specialistė kreipė dėmesį į suvestinį registrą, kur matyti visos sumos, šios sumos susisieja su banko sąskaitos išrašu.
G. P. buvo kaltinamas pagal LR BK 222 str. 1d. tuo, kad apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens- UAB „(duomenys neskelbtini) - veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kaltinime G. P. nurodyta, kad jis:
1) nepateikė įvertinimui buhalterinėje apskaitoje apskaitos dokumentų apie papildomai grynais pinigais išmokėtą darbo užmokestį 8 įmonės darbuotojams- - N. B., J. K., A. Ž., V. M., K. L., G. B. A. U., V. K. - 29 474,19 litus, pavesdamas juos išmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktoriui E. P.,
2) nesurašė jokių apskaitos dokumentų apie 2007 m. rugpjūčio–gruodžio mėn. J. D. atliktus statybų darbus Aniškio km., už šiuos darbus gautas pajamas, šiame objekte panaudotas statybines medžiagas ir šių ūkinių operacijų nepateikė įvertinti tvarkomoje apskaitoje;
3) 2008 m. sausio mėn. iš D. B. už atliktus statybos darbus gautiems 5 000 litų nesurašė pinigų gavimą pateisinančių dokumentų ir neįregistravo suvestiniuose registruose, šių pinigų neužpajamavo nei įmonės kasoje, nei banko sąskaitoje, nei atskaitingų asmenų avansinėse apyskaitose, ir juos panaudojo be apskaitos;
4) - 2008 m. vasario mėn. pateikė įvertinimui, suvestiniuose registruose įregistruoti ir į veiklos sąnaudas nurašyti 206,15 litro kuro sąnaudų už 620,95 Lt sumą, pagal prie automobilio kelionės lapo pateiktus vasario mėnesio dienų kasos aparto kvitus, nors realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje šios kuro sąnaudos automobiliui nebuvo patirtos.
Kaltinime nurodoma, kad dėl šių pažeidimų G. P. be apskaitos panaudojo 29 474,19 litus ir pateikė įvertinimui buhalterinėje apskaitoje dokumentus apie realiai neįvykusias kuro įsigijimo už 620, 95 litų ūkines operacijas 620,95 Lt sumai, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti asmens–UAB „(duomenys neskelbtini)“- veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Pažymėtina, kad pagal LR BK 222 str. 1 d asmuo atsako tik tuo atveju, jei dėl apgaulingai tvarkytos apskaitos negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tai nusikaltimas, kurio sudėtis-materiali, taigi baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai nustatomi BK 222 str. 1 d. nurodyti nusikalstami padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 18-tą punktą asmens turtas–materialios, nematerialios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja, ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas. Asmens nuosavas kapitalas – subjekto turto dalis, likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus kreditoriams (turto aktyvas). Asmens įsipareigojimai – tai skoliniai įsipareigojimai kreditoriams (skolų apimtis, mastas, jų pobūdis ir pan.). Bylos duomenimis turi būti įrodyta, kad ne visos ūkinės, finansinės operacijos buvo apskaitytos ir patvirtintos dokumentais, įrodyta, jog dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, neapskaitant, nepilnai apskaitant veiklos duomenis nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už kaltinimo laikotarpį-2007 m. sausio-2008 m. balandžio mėn.
Pažymėtina, kad BK 222 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti padariniai yra alternatyvūs, todėl, pripažįstant asmenį kaltu padarius LR BK 222 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, turi būti konkrečiai nurodoma, kokius padarinius sukėlė kaltinamojo padaryta veika (kasacinė nutartis Nr. 2K-265/2006 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus bylos įrodymus, matyti, kad nėra pakankamai duomenų nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nors vienam iš alternatyvių padarinių atsiradimui pagrįsti.
Specialisto išvadoje nurodyti nustatyti aukščiau paminėti pažeidimai ir, tik konstatavus nurodytus pažeidimus ir neatlikus išsamaus tyrimo, iš anksto buvo padaryta išvada, jog dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 m. sausio-2008 m. balandžio mėn. Tačiau tam, kad pagrįstai daryti tokią išvadą, turėjo būti atliktas bendrovės veiklos patikrinimas bei įvertintas turtas už kaltinimo laikotarpį, o ne nurodžius rastus pažeidimus, tik konstatuoti faktą, kad dėl šių pažeidimų negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už kaltinimo laikotarpį. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirti ir nustatyti šie UAB „(duomenys neskelbtini)“ rodikliai, todėl nėra atskaitos taško, nuo kurio būtų galima pradėti tirti pažeidimų įtaką bendrovės veiklai su iš to sekančiu negalėjimu iš dalies nustatyti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, specialistės išvadoje nurodyta, kad nustačius pažeidimus, mokėtinus mokesčius galima apskaičiuoti, todėl kyla pagrįstas klausimas, kodėl negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kaltinime tik konstatuota, kad dėl pažeidimų negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tačiau neatlikus išsamaus bendrovės veiklos tyrimo, teisme nepavyko surinkti neginčijamų kaltinamojo kaltės įrodymų. Be to, teismas negali plėsti kaltinimo ir bylą turi nagrinėti kaltinimo ribose, todėl buvo tiriami įrodymai, kaltinimo pateikti teismui.
Analizuojant konkrečiai pagal kaltinimo epizodus, G. P. kaltinamas tuo, kad jo įmonė D. B. atliko statybos darbus, D. B. jam sumokėjo 5 000 litų, šiems pinigams kaltinamasis nesurašė pinigų gavimą pateisinančių dokumentų ir neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą bei šiuos pinigus panaudojo be apskaitos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo bendrovės UAB “ (duomenys neskelbtini) ” ir D. B. ūkinis ryšys buvo įformintas tinkamai, nes tarp jų 2008-03-27 buvo pasirašyta 12 192 litų vertės statybos rangos sutartis Nr. 2008/03/27 (t. 5, b.l. 17), sekančią dieną-2008-03-27 buvo sudaryta lokalinė samata (t. 5, b.l. 18). 2008-05-27 UAB “ (duomenys neskelbtini) ” išrašė PVM sąskaitą faktūrą EGS000053 D. B. už UAB “ (duomenys neskelbtini) ” suteiktas paslaugas – statybos remonto darbus už 12 192 litus, kur 10 332 litų sudaro atliktų darbų vertė ir 1860 litų-PVM (t. 4, b.l. 106). Atliktų darbų aktu konstatuota, kad atlikti gyvenamojo namo remonto darbai už 12192 Lt ( t. 4, b.l. 105), D. B. mokėjimo pavedimu sumokėjo 12 192 litų (t. 4, b. l. 104), tai matyti iš banko sąskaitos išrašo. Taigi matyti, kad sutarties dokumentai sutvarkyti tinkamai, rašytinių įrodymų, rodančių neapskaitytų pinigų gavimą, jų panaudojimą, byloje nėra.
D. B. epizodas ikiteisminio tyrimo metu buvo įrodinėjamas remiantis tik vienu įrodymu-paties D. B. pasakojimu. Teisme apklaustas liudytoju D. B. nurodė, kad kaltinamojo įmonė atliko liudytojo namo kai kuriuos statybos darbus. Liudytojas pripažino, kad dėl darbų buvo sudaryta sutartis, ją pasirašė kaltinamasis ir liudytojas, sutartyje buvo nurodyta darbų vertė-12 000 litų. 5000 litų liudytojas davė kaltinamajam “grynais” kaip avansą, tačiau to neįformino dokumentu. Liudytojas paaiškino, kad kaltinamojo bendrovė buvo palikusi statybos broką, kurį surado kiti iškviesti rangovai, ir kaltinamojo bendrovei jis pinigus-sutartą 12 000 litų- pervedė tik tada, kai ši ištaisė broką. Taigi matyti, kad tarp liudytojo -užsakovo ir darbų vykdytojo-kaltinamojo bendrovės-po darbų pabaigos nebuvo geranoriški santykiai, bendrovė netinkamai įvykdė darbus, dėl to liudytojui teko kviesti kitus specialistus ir reikalauti, kad kaltinamojo bendrovė taisytų broką, nes netgi pinigus už statybas, kaip jis pats teigė, liudytojas pervedė jau tik po brokų taisymo. Šis faktas duoda pagrindą išvadai, kad galbūt D. B., kuriam kaltinamojo bendrovė netinkamai atliko darbus, turėjo tikslą apkalbėti kaltinamąjį ir nurodyti ikiteisminio tyrimo pareigūnams neobjektyvias įvykio aplinkybes. Pinigų davimo fakto niekas nematė, liudytojas to negalėjo pagrįsti kokiu nors rašytiniu aktu. Pažymėtina ir tai, kad D. B. ikiteisminio bylos tyrimo metu teigė, kad jis kaltinamajam davė 6000 litų “grynais” pinigais, tokią sumą analizuoja ir specialistė išvadoje ( t. 4, b.l. 124), tačiau vėliau D. B. jau teigia, kad jis davė kaltinamajam 5000 litų. Toks aplinkybių painiojimas leidžia daryti prielaidą, kad D. B. tikrai nedavė kaltinamajam jokių “grynų” pinigų, šio fakto iškėlimas tik dar kartą įrodo norą apkalbėti kaltinamąjį.
Pats kaltinamasis nurodė, kad jis jokių “ grynųjų” pinigų iš D. B. negavo, o ir D. B. patvirtino, kad kaltinamasis iš jo “grynųjų” pinigų nereikalavo.
Taigi D. B. parodymai abejotini, neparemti jokiais kitais bylos įrodymais. Akivaizdu, kad negalima pripažinti asmens kaltu vadovaujantis vieninteliu abejotinu įrodymu, kuris netgi nepagrįstas jokia kita bylos medžiaga.
G. P. kaltinamas, kad 2008 m. vasario mėn. tvarkomoje apskaitoje įvertinta, suvestiniuose registruose įregistruota ir į veiklos sąnaudas nurašyta 620,95 litų kuro sąnaudų pagal kasos aparato kvitus, pateiktus prie automobilio FORD GALAXY kelionės lapo Nr. 392910, nors realiai šios kuro sąnaudos šiam automobiliui nebuvo patirtos.
G. P. nurodė, kad automobilis Ford Galaxy priklausė bendrovės darbuotojui B. ir su juo buvo sudaryta automobilio panaudos sutartis. Kuro kvitai pateikti, kuras buvo panaudotas. Byloje yra duomenys, kad UAB “ (duomenys neskelbtini) ” pagal 2008-02-01 transporto priemonės nuomos sutartį Nr. 7 už 230 litų per mėnesį nuomojo iš įmonės darbuotojo G. B. jam priklausantį automobilį FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (t. 5, b.l. 28), pinigai už nuomą pervedami į sąskaitą. Ši sutartis pasirašyta tiek kaltinamojo, kaip įmonės vadovo, tiek paties G. B.. Teisme apklaustas G. B. teigė, kad automobilio Ford Galaxy nuomos sutartis su juo gal ir galėjo būti sudaryta, nors to neprisimena, tačiau patvirtino, kad parašas ant automobilio nuomos sutarties yra jo. Buvo pavedimai už automobilį į banką, bet nežino, kodėl tuos pinigus gaudavo. Tai, kad G. B. buvo pervedama automobilio nuomos mokestis į jo sąskaitą banke, įrodo ir sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad UAB “ (duomenys neskelbtini) ” už autmobilio nuomą 2008 m. vasario–kovo mėn. sumokėjo į jo sąskaitą banke po 230 litų bei deklaravo ir sumokėjo po 40,59 litų (15 proc. ) gyventojo pajamų mokesčio (t. 5, b. l. 29).
Iš lengvojo automobilio kelionės lapo Nr. 392910 matosi, kad UAB “ (duomenys neskelbtini) ” 2008-02-29 šiame lape nurodė, kad automobilis FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per mėnesį nuvažiavo 1874 km ir sunaudojo 206,15 litrų degalų (t. 5, b.l. 30). UAB “ (duomenys neskelbtini) ” apmokėjimas už kurą-viso 732,73 litų-įvertintas E. P. 2008 m. vasario mėn. avanso apyskaitoje (bendroje 4 847,93 litų sumoje) (t. 5, b.l. 31).
Liudytoju apklaustas bendrovės gamybos vadovas E. P. nurodė, kad automobilį jis naudojo ir pats, ir kiti įmonės darbuotojai. Jis veždavo medžiagas, lankydavo abjektus. Liudytojas G. B. parodė, kad šiuo automobiliu jis į darbą veždavo savo bendradarbius.
Taigi duomenų, kad bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje kuro sąnaudos automobiliui FORD GALAXY nebuvo patirtos, nėra, nes tiek liudytojų parodymai, tiek rašytinė bylos medžiaga rodo, kad bendrovė, nuomodamą šį automobilį, realiai patirdavo kuro sąnaudų, jas įvertindavo bendrovės buhalteriniuose dokumentuose ir nurašydavo į veiklos sąnaudas.
G. P. kaltinamas tuo, kad jis nesurašė ir nepateikė įvertinimui buhalterinėje apskaitoje apskaitos dokumentų apie papildomai grynais pinigais-viso 29 474,19 litų-išmokėtą darbo užmokestį 8-iems jo vadovaujamos įmonės darbuotojams, pavesdamas šiuos pinigus išmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktoriui E. P., t.y. 2007 m. sausio - balandžio mėn.- N. B. per kelis kartus, bendrai 1299,99 Lt sumai; 2007 m. sausio-gruodžio mėn. J. K. per kelis kartus, bendrai 7200 Lt sumai; 2007 m. rugsėjo- 008 m. vasario mėn. per kelis kartus bendrai 3 400 Lt sumai; 2007 m. rugpjūčio - 2008 m. balandžio mėn. išmokėdamas darbo užmokestį V. M. per kelis kartus bendrai 2 900 Lt sumai sumai; 2007 m. rugsėjo mėn. – lapkričio mėn. per kelis kartus bendrai 2 400 Lt sumai ; 2007 m. rugsėjo mėn.–2008 m. kovo mėn. išmokėdamas darbo užmokestį G. B. per kelis kartus bendrai 5600 Lt sumai; 2007 m. spalio-2008 m. vasario mėn. išmokėdamas darbo užmokestį A. U. per kelis kartus bendrai 3274,20 Lt sumai ; 2008 m. vasario mėn.–kovo mėn. išmokėdamas darbo užmokestį V. K. bendrai 3400 Lt sumai, dėl ko iš dalies negalima nustatyti asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“-veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kaltinamasis neigia pats mokėjęs papildomus pinigus savo bendrovės darbuotojams, apie tai, kad niekada negavo jokių “grynųjų” pinigų, paliudijo ir bylos liudytojai R. U., Ž. R., P. S., D. A., R. B., A. V., R. V., J. B., J. G., S. K., N. G., E. D., V. G., D. I., P. N., V. B., N. N., E. M., E. P., R. Č., R. S., K. T., K. M., R. S.. K. T. netgi nurodė, kad jis dirbo su M. ir L., šie apie jokius :grynus “pinigus” nekalbėjo, o liudytojas sužinojo apie tokių pinigų mokėjimą tik pradėjus tyrimą.
Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis šių pinigų išmokėjimą pavesdavo E. P., tačiau E. P., teisme apklausimas liudytoju, neigė mokėjęs tokius pinigus tiek kaltinamojo pavedimu, tiek savo iniciatyva, taigi kaltinime kategoriškai padarytos išvados, kad kaltinamasis pinigų mokėjimą pavesdavo mokėti P., teisme nepavyko įrodyti. .
Kaltinimas šioje kaltinimo dalyje vadovaujasi aštuonių bendrovės darbuotojų paaiškinimais, ir tai yra vienintelis įrodymas, kuriuo įrodinėjama G. P. kaltė dėl LR BK 222 str. 1d. padarytos veikos. Pabrėžtina, kad įrodinėjant G. P. kaltę, teismui daugiau nepateikti jokie kiti jo kaltės įrodymai (nebuvo ieškota ir rasta neoficialių pinigų išmokėjimo žiniaraščių, paruoštų mokėti “grynųjų” pinigų, nebuvo įrodyta, iš kokios veiklos bendrovė galėjo gauti neapskaitytų pajamų tokių pinigų mokėjimui).
Kaip minėta, kaltinamasis neigė mokėjęs “grynus” pinigus darbuotojams ir nurodė, kad darbuotojai galbūt jį apkalba kerštaudami dėl jo principingumo ir reiklumo, nes dauguma apie “grynųjų” pinigų mokėjimą aiškinančių darbuotojų iš darbo buvo priversti išeiti dėl įvairių darbo drausmės pažeidimų ir konfliktų, taip pat būdami nepatenkinti dėl vėliuojančių atlyginimų. Apie konfliktus su darbuotojais dėl jų girtavimo, neatsakingo požiūrio į darbą paliudijo ir bendrovės gamybos vadovas E. P., jis nurodė, kad būdavo nepasitenkinimas ir dėl ne laiku mokamų atlyginimų. Jis netgi nurodė, kad yra gavęs SMS žinutę iš V. K., kad K., M., S., U. eis į mokesčių inspekciją skųstis, nes nebuvo laiku mokami atlyginimai.
Apie darbuotojų neatsakingą požiūrį į darbą ir po to sekusias darbdavio sankcijas įrodo ir bylos medžiaga. Štai vienam iš aštuonių apie “grynųjų” mokėjimą aiškinančiam darbuotojui G. B. 2008 03 27 už neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties skirta drausminė nuobauda-papeikimas (t. 1, b. l. 88). Teisme apklausiamas nagrinėjant kaltinamojo administracinę bylą, G. B. nurodė, (t. 1 , b.l. 111), kad jis buvo piktas ant darbdavio, nes vėlavo atlyginimai, mokesčių inspekcijoje paaiškinimą davė dėl to, kad pilnai su juo neatsiskaitė.
Kitam apie „grynųjų“ gavimą aiškinusiam darbuotojui-Ž. S. 2008 04 15 už neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties buvo skirta pastaba (t.1., b. l. 95), 2008 04 23 už neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties skirta kita drausminė nuobauda-papeikimas (t.1., b.l. 94), o 2008 05 20 jis atleistas iš darbo už pravaikštas (t. 1., b.l. 91); V. M. 2008 04 21 buvo pareikšta pastaba už tai, kad atvyko į darbą neblaivus, 2008 04 29 pareikšta drausminė nuobauda- papeikimas- už pravaikštas, 2008 05 15 jis atleistas iš darbo už nerūpestingą pareigų atlikimą, jei darbuotojui per paskutinius 12-a mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos (t.1., b.l. 98). Nagrinėjant kaltinamojo administracinę bylą (kurios pagrindu vėliau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas) V. M. apklausiamas nurodė, kad mokesčių inspekcijoje jis nerašė paaiškinimo, jis buvo surašytas už jį ir tą paaiškinimą jis tik pasirašė; iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti (t.1., b.l. 170), kad A. U. (vienas iš apie „grynųjų“ pinigų mokėjimą nurodžiusių darbuotojų) 2008 m. kovo mėnesį 3 dienas nebuvo atvykęs į darbą be svarbios priežasties. Šis liudytojas teisme nurodė, kad yra turėjęs ir nuobaudų dėl neatvykimo į darbą, yra gavęs papeikimus. L. L. (t. 1., b. l. 110) teisme nagrinėjant administracinę kaltinamojo bylą, paliudijo, kad kaltinamasis su kitu įmonės vadovu P. užtiko jį su kitais asmenimis švenčiantį, sumažino atlyginimą ir žadėjo skirti drausminę nuobaudą. V. K. teisme nurodė, kad iš bendrovės vadovų gaudavo pastabų dėl negerai atlikto darbo. N. B. gaudavo pastabų dėl vėlavimo į darbą, išėjo iš bendrovės, nes netenkino darbo užmokestis.
Dėl to, kad bendrovės darbuotojai netinkamai elgavosi darbe, paliudijo ir V. A., kuris parodė, kad būdavo, jog bendrovės darbuotojai vartodavo alkoholį, dėl to juos drausmindavo įmonės vadovai.
Pažymėtina ir tai, kad asmenys, nurodę apie „grynųjų“ pinigų gavimą, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiami ne po vieną kartą ir jie nurodydavo vis kitokias, skirtingas jiems neva tai išmokėtų „grynųjų“ pinigų sumas ir pačių pinigų išmokėjimo aplinkybes. Kaltinimas dėl „grynųjų“ pinigų išmokėjimo buvo suformuluotas išvedant apytikslį šių sumų vidurkį, teisme nepavyko patikslinti šių sumų, taigi nepavyko tiksliai įrodyti, dėl kokių konkrečiai pinigų sumų išmokėjimo kaltinamasis turi atsakyti, o tai jau yra kaltinamojo nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, nes asmuo turi tikslai žinoti, kuo jis kaltinamas ir dėl ko jis turi atsakyti teisme.
Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad aštuoni darbuotojai, kurių parodymais vadovaujasi kaltinimas įrodant kaltinamojo kaltę dėl „grynųjų“ pinigų mokėjimo, apklausti dar jų darbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu, nurodė, kad jokių „grynųjų“ negavo. Apie „grynuosius“ jie pradeda kalbėti tik juos atleidus iš darbo (šį teiginį patvirtino ir VMI atstovas nagrinėjant kaltinamojo administracinę bylą ( t. 1, b.l. 196). Taigi netmetama, kad kaltinamojo bendrovė konfliktavo su kai kuriais darbuotojais dėl darbo drausmės pažeidimų, vėluodavo jiems mokėti atlyginimus, jie buvo priversti išeiti iš darbo, o tai galėjo būti priežastis darbuotojams kerštauti darbdaviui, pranešant apie neapskaitytą darbo užmokesčio mokėjimą. Galima manyti, kad tie aštuoni darbuotojai, bijodami prarasti darbą, darbo bendrovėje metu bijojo pasakoti apie ‚grynųjų“ gavimą, tačiau teisme apklausti 26 darbuotojai jau nedirba bendrovėje ir liudijo, kad atlyginimas buvo mokamas tvarkingai, be jokių „grynųjų“. Liudytojų parodymai, teisinantys kaltinamąjį, turi būti vertinami taip pat, kaip ir kaltinantys parodymai, kaltinantys parodymai negali būti vertinami labiau, negu teisinantys.
Tam, kad pašalinti prieštaravimus, liudytojai buvo suvesti į akistatas su kaltinamuoju, tačiau ir šio procesinio veiksmo metu nepavyko pašalinti prieštaravimų tarp liudytojų ir kaltinamojo parodymų.
Pažymėtina, kad išsiaiškinti, ar bendrovėje darbuotojams galėtų būti mokami „grynieji“ pinigai, būtina nustatyti, ar bendrovė gavo iš kokios nors veiklos pajamų ir būtina įrodyti, kad ji šių pajamų neapskaitė. Konkrečiu atvėju to nepavyko įrodyti, todėl darytina išvada, kad bendrovė neturėjo neapskaitytų pajamų ir „grynieji“ pinigai negalėjo būti mokami.
Taigi patikrinus G. P. kaltės įrodymus dėl „grynųjų“ pinigų išmokėjimo darbuotojams‚ matyti, kad jų nepakanka padaryti neginčijamai išvadai, kad G. P. kaltas mokėjęs „grynuosius“ pinigus ir jų neapskaitęs.
G. P. kaltinamas tuo, kad nesurašė apskaitos dokumentų apie 2007 m. rugpjūčio–gruodžio mėn. J. D. atliktus gyvenamojo namo ir garažo statybų darbus Aniškio kaime, už šiuos darbus gautas pajamas, šiame objekte panaudotas statybines medžiagas ir šių ūkinių operacijų nepateikė įvertinti tvarkomoje apskaitoje, dėl to negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Pabrėžtina, kad šiuo atveju nenagrinėjamas galimai nelegalaus darbo faktas, už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, o šiuo konkrečiu atveju būtina įrodyti, kad bendrovė už galimą darbą Aniškyje gavo pajamų ir jas neteisingai apskaitė buhalterinėje apsklaitoje, ir dėl to nebuvo galima iš dalies įvertinti bendrovės ūkinės veiklos.
Iš žemės sklypo ir pastatų pirkimo sutarties ( t.4, b.l. 29-32) matyti, kad J. D. nusipirko Aniškio kaime esantį 0,4800 ha žemės sklypą su nebaigtu statyti namu.
Kaltinamasis G. P. nepripažino, kad jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ Aniškyje dirbo, jis teigė, kad apie tai sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Jis nurodė, kad jeigu bendrovės darbuotojai ten būtų dirbę, nėra jokio reikalo tą slėpti. Liudytojas gamybos vadovas E. P. nurodė, kad jų bendrovė namo Aniškyje nestatė, jis girdėjęs, jog įmonės darbuotojai girdavosi dirbę po darbo, savaitgaliais, kartais būdavo, jog jie dingdavo ir darbo metu (B., Š.).
Liudytojas B. N., bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas, paliudijo, kad UAB ‘‘(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktorius E. P. jį vežėsi už Luksnėnų apmatuoti statomo namo stogą, po ko ‘‘(duomenys neskelbtini)“ pirko skardą stogo dengimui. Byloje yra duomenys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2007-12-05 pirko 70 m² lygios skardos ir VPL liuką, viso už 2 298,98 litus, 2007-12-12 pirko stogo dangos komplektą už 279,24 litus; 2007-12-29 pagal PVM sąskaitą faktūrą CESS005305 pirko 25 m² skardos už 641,86 litus (t. 5, b.l. 33-35). Šios pirktos medžiagos buvo įvertintos įmonėje tvarkomuose apskaitos registruose ir jų įsigijimo laikotarpiais pagal trumpalaikio turto nurašymo aktus nurašytos į įmonės sąnaudas, tai patvirtinta ir specialisto akte (t. 5, b.l. 36-38). Byloje nustatyta ta aplinkybė, kad namo ir garažo stogai Aniškyje dengti profiliuota skarda (tai patvirtinta 2011 09 12 statinio dalinės ekspertizės aktu ( t. 8, b.l. 151), ekspertizė atlikta kvalifikuoto eksperto V. L., t. 8, b.l. 153). E. P. paaiškino, kad jis medžiagas nurašydavo ne pagal objektus, o pasibaigus mėnesiui, pirktą skardą jis naudodavo ir statomiems objektams apsaugoti. Apie pirktos stogo dangos nurašymą, kaip minėta, pažymi ir specialistė akte. Taigi matyti, kad skarda, pirkta iš UAB‘‘(duomenys neskelbtini)“, buvo panaudota ne pastatų Aniškyje dengimui, taip patvirtinant tą faktą, kad UAB‘‘(duomenys neskelbtini)“ Aniškyje darbų neatliko. Tai, kad iš UAB‘‘(duomenys neskelbtini)“pirkta skarda panaudota ne Aniškyje ir ne UAB‘‘(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ten dengė stogą, įrodo ir liudytojo G. B. parodymai, kur jis nurodė, kad jam būnant Aniškyje, matė, kaip buvo atvažiavę vyras ir moteris, kurie matavo, kiek reiks namo stogo dangos, o UAB‘‘(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas J. N. parodė, kad matuoti stogo dangos už Luksnėnų jis važiavo su P.. Akivaizdu, kad B. N. su P. važiavo į kitą objektą matuoto stogo ir UAB‘‘(duomenys neskelbtini)“ Aniškyje statomo namo stogo nedengė.
Bylos liudytojų parodymai dėl darbo Aniškyje prieštaringi: liudytojas K. D. nurodė, kad prie namo dabininkai dirbo tik savaitgaliais, kad namo dengimui skardą jis pirko pats. V. A. taip pat nurodė, kad Aniškyje darbuotojai dirbo savaitgaliais savo noru. Apie darbą savaitgaliais nurodė ir liudytojas A. N., pasakojęs, kad kolegų prašymu jis jiems padėjo dengti namo stogą Aniškyje, dirbo savaitgaliais, nes bendrovės darbuotojai užsiiminėjo ir papildomais uždarbiais, G. B. paliudijo, kad jis buvo pabėgęs iš darbo ir važiavo uždarbiauti. V. Š. nurodo kartu su kitais bendradarbais dirbęs Aniškyje nuo pavasario iki rudens, jis mūrino namą, darbą nurodė bendrovės vadovai, stogą dengė irgi bendrovės darbuotojai. Liudytojas K. L. taip pat nurodo dirbęs Aniškyje vasarą, dengęs stogą, tačiau tarp šių liudytojų parodymų yra prieštaravimas, nes V. Š. savo darbo-namo mūrijimo- pabaigą nurodė rudenį, o K. L. teigė, kad jau vasarą jis dengė namo stogą. Akivaizdu, kad tol, kol nepastatytas namas, negalima dengti jo stogo, taigi liudytojai nurodo skirtingas aplinkybes, o tai įrodo, kad jie gali nurodyti ir neteisingas paties fakto-statybų Aniškyje-aplinkybes. Kaltinime gi nurodyta, kad statybos vyko rugpjūčio-gruodžio mėnesį.
V. M., G. B., nurodė, kad dirbo Aniškyje, tačiau liudytojas E. P. nurodė, kad šie darbuotojai pasišalindavo iš savo darbo objektų ir eidavo dirbti kitur. E. P. nurodė, kad dirbo Aniškyje, kartu dirbo dar keli jam nepažįstami asmenys. Kai kurie darbuotojai nurodė, kad bendrovės vadovai atvažiuodavo abu, kai kurie teigė, kad atvažiuodavo tik P., nes jis buvo gamybos vadovas, tačiau tvirtų parodymų, kurie neginčijamai patvirtintų tą faktą, byloje nėra.
Taigi pilnai ir neginčijamai įrodyti, kad prie namo statybų Aniškyje dirbo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir čia buvo panaudotos bendrovės statybinės medžiagos, patikrinus visus bylos įrodymus, nepavyko. Nepaneigtas faktas, kad darbuotojai dirbo kaip privatūs asmenys, o ne kaip „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai.
Kaip aukščiau minėta, nagrinėjamu atvėju įrodinėjamas ne nelegalaus darbo faktas, o tai, kad dėl darbo Aniškyje bendrovė galėjo gauti pajamų, joms galėjo nesurašyti pajamų gavimą patvirtinančių dokumentų, šių pajamų neužpajamuoti ir šių ūkinių operacijų neįvertinti tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje, dėl ko negalima būtų įvertinti bendrovės ūkinės veikslo, nes baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 222 str. 1d. atsirastų tik už šią neteisėtą veiką.
Nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, kad bendrovė už darbą Aniškyje gavo pajamų ir jas neteisingai apskaitė. Jau minėta, kad namo savininkas J. D. neigė ūkinį ryšį su “ (duomenys neskelbtini)“, kaltinamasis ir bendrovės gamybos vadovas neigė gavę pajamų iš bendrovės darbo Aniškyje. Spelialistė akte padaro išvadą, kad jeigu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ statybos darbų Aniškyje neatliko ir pajamų negavo, tai (...) pagal įmonėje tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, ar realiai įmonės veikloje buvo panaudotos iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsigytos ir į įmonės veiklos sąnaudas nurašytos medžiagos: skarda, VPL liukas ir stogo dangos komplektas, ir jei taip, tai kokiuose konkrečiai objektuose ir kokioms pajamoms uždirbti jos buvo panaudotos; ir dėl to tiriamuoju laikotarpiu pagal tvarkomą apskaitą iš dalies nebūtų galima nustatyti asmens UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Tačiau jau minėta, kad iš „(duomenys neskelbtini)“ buvo pirkta lygi skarda, o Aniškyje panaudota profiliuota skarda, be to, specialistė akte nurodo, kad „UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsigytas statybines medžiagas įvertinto įmonėje tvarkomuose suvestiniuose apskaitos registruose ir jų įsigijimo laikotarpiais pagal trumpalaikio turto nurašymo aktus nurašė į įmonės sąnaudas, tame skaičiuje 2007 m. gruodžio mėn. į įmonės sąnaudas nurašė ir pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras CESS005162, CESS005212, CESS005305 įsigytą skardą, VPL liuką ir stogo dangos komplektą (t. 5, b.l. 36-38)“. Taigi matyti, kad pirktos medžiagos buvo panaudotos objektuose ir apskaitytos buhalterinėje apskaitoje.
Teisme specialistė paaiškino, kad dėl darbo Aniškyje niekas konkrečių sumų nepateikė, vieni darbuotojai sakė, kad dirbo, kiti- kad nedirbo Buvo tik prielaidos, nes net nebuvo aišku, kad ar „(duomenys neskelbtini)“ dirbo. Kaltinamasis G. P. nepripažino, kad jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ Aniškyje dirbo, jis teigė, kad apie tai sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Jis nurodė, kad jeigu bendrovės darbuotojai ten būtų dirbę, nėra jokio reikalo tą slėpti.
Dėl stogo dangos paaiškino, kad ji buvo pirkta bendrovės, tačiau stogą sunaudojo ne visai pagal paskirtį, nes ji buvo naudota laikiniems užsidengimams objektuose, bent taip kaltinamajam paaiškino P.. Ta medžiaga buvo panaudota įmonės reikmėms.
Apibendrinant išdėstyta dar kartą pabrėžtina, kad bylos duomenimis neįrodyta, jog dėl galimų aukščiau paminėtų pažeidimų nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už kaltinimo laikotarpį-2007 m. sausio-2008 m. balandžio mėn. Taigi nenustatytas LR BK 222 str. 1d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis elementas. Šį vertinimo kriterijų būtina nustatyti, siekiant atriboti baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės, kuriai kilti pasekmių-negalėjimo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros-nereikia
Liko neaišku, kodėl dėl galimų pažeidimų negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už kaltinimo laikotarpį, nes nebuvo atliktas išsamus bendrovės veiklos patikrinimas už 2007 m. sausio-2008 m. balandžio mėn. ir neįvertintas turtas ir kapitalas už šį laikotarpį, netirti įsipareigojimai, jų dydis ir struktūra.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 ‘’Dėl teismų praktikos,taikant Baudžiamojo Proceso Kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą’’ nurodoma, kad apkaltinamajame nuosprendyje teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę. Pagal bendruosius baudžiamojo proceso pricipus ir nekaltumo prezumpcijos pagrindu visos byloje iškilusios abejonės, kuriuos negali būti pašalintos, sprendžiamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).
Ištyrus įrodymus teisme, daroma išvada, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog kaltinamasis G. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1d.
Nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis G. P. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, jis pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
G. P. buvo kaltinamas ir pagal LR BK 220 str. 1d. dėl to, kad siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną ar turtą: laikotarpiu nuo 2007-03-11 iki 2009-08-27, siekdamas išvengti 7 688,53 litų gyventojo pajamų mokesčio, 763 litų PVM, 663 litų pelno mokesčio sumokėjimo ir 10015,33 litų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė dokumentų ir duomenų apie 8 įmonės darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį-29 474,19 litus ir pajamų gavimą už atliktus statybos darbus 5000 litų sumai, bei pateikė įvertinimui buhalterinėje apskaitoje dokumentus apie realiai neįvykusiąsias kuro įsigijimo ūkines operacijas 620,95 litų sumai, dėl ko Alytaus VMI l nuo 2007-03-11 iki 2008-06-05 pateiktose mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose už 2007 m. vasario- gruodžio mėn., 2008 m. sausio- balandžio mėn., 2009-08-27 pateiktoje PVM deklaracijoje už 2008 m. gegužės mėn., 2009-08-10 pateiktoje 2008 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje bei Sodros Alytaus skyriui nuo 2007-04-11 iki 2008-07-08 pateiktose finansinėse ataskaitose už 2007 m. I-IV ketvirčius, 2008 m. I- II ketvirčius pagal jo pateiktus duomenis ir dokumentus įvertintus buhalterinėje apskaitoje, buvo įrašyti jam žinomai neteisingi duomenys apie bendrovės pajamas, turtą ir jo naudojimą.
Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, su kuria buvo sudaryta kaltinamojo bendrovės „(duomenys neskelbtini) ” sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, buhalterė D. R. teigė, kad „(duomenys neskelbtini)“ vadovai bendrovės dokumentus pristatydavo kartą į mėnesį, dokumentai būdavo tvarkingi. Ji, vadovaudamasi dokumentuose surašytais duomenimis, juos apskaitydavo, ruošdavo ataskaitas mokesčių inspekcijai ir Sodrai. Kaltinamasis būdavo supažindinamas su dokumentais iki jų siuntimo į kontroliuojančias institucijas. Matyti, kad kaltinamojo bendrovės ataskaitos VMI ir Sodrai būdavo pateikiamos laiku. Kaltinimas G. P. pagal LR BK 220 str. 1d. išplaukia iš kaltinimo pagal LR BK 222 str. 1d., nes tik įrodžius, kad jis kaltas pagal LR BK 222 str. 1d., galima nagrinėti kaltinimą pagal LR BK 220 str. 1d. Aukščiau jau įrodyta, kad G. P. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 222 str. 1d., taigi akivaizdu, kad jis nepadarė ir veikos, numatytos LR BK 220 str.1d. todėl jis pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303-305 str., 307 str.,
nusprendžia:
G. P. dėl jam pateiktų kaltinimų pagal LR BK 222 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
G. P. dėl jam pateiktų kaltinimų pagal LR BK 220 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, kad
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.