Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-06-07 · Administracinė byla Nr. I-3296-422/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-07
Bylos Nr.
I-3296-422/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
R. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos
Trečiasis asmuo
Kauno tardymo izoliatoriui, Alytaus pataisos namams
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3296-422/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00553-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.5; 55.1.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 7 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

sekretoriaujant Deivydui Aidukui,dalyvaujant pareiškėjui R. G.,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno tardymo izoliatoriui ir Alytaus pataisos namams dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. G. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba) 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas skunde, skundo patikslinime (b. l. 2–5), atsiliepime į Viešojo saugumo tarnybos atsiliepimą (b. l. 39–44) ir teismo posėdyje nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47V-498 (toliau - ir Įsakymas) patvirtinti planiniai konvojų maršrutai. Pagal Įsakymo 1.1.1.4. punktą, sulaikytųjų ir suimtųjų konvojavimas maršrutu Alytaus pataisos namai – Laisvės atėmimo vietų ligoninė vykdomi tiesiogiai, tačiau 2017 m. gegužės 17 d. buvo konvojuotas iš Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) pagal šios įstaigos sudarytą lydimų nuteistųjų bei kalinamųjų asmenų sąrašą į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL) ne tiesiogiai, bet per Kauno tardymo izoliatorių (toliau – ir Kauno TI), kur praleido daugiau nei vieną parą. Tvirtino, kad jį konvojuojant, konvojaus viršininkas turėjo patikrinti, ar pareiškėjas tiksliai paskirtas etapuoti pagal maršrutą. Nustatęs, kad pareiškėjas turi būti etapuojamas į LAVL, o ne į Kauno TI, pareiškėjas turėjo būti nepriimtas etapavimui, o Alytaus PN turėjo būti informuoti, kad pareiškėjas paskirtas vykti ne į Kauno TI, o į LAVL. Pareiškėjo nuomone, Viešojo saugumo tarnyba neužtikrino jo tiesioginio konvojavimo į LAVL, todėl buvo pažeistos Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 1 dalies nuostatos. Kauno tardymo izoliatoriuje jis patyrė perteklinių laisvės atėmimo bausmės suvaržymų ( iš jo buvo paimti elektros prietaisai, todėl jis negalėjo žiūrėti televizoriaus, naudotis kompiuteriu, radiju, virduliu), kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs tiesiogiai konvojuotas į LAVL.

Tvirtino, jog dėl Kauno apygardos administraciniame teisme 2017 m. birželio 12 d. vykusio teismo posėdžio 2017 m. birželio 7 d. planiniu konvojumi buvo konvojuotas iš Alytaus PN į Kauno TI, kur buvo laikomas 7 dienas, taip pažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 7 str. 1 d. 5 p. nustatytą penkių parų terminą. Pagal Įsakymą sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimas maršrutu Kauno TI-Alytaus PN-Kauno TI vykdomas trečiadieniais. Į Kauno TI minėtam teismui posėdžiui pareiškėjas buvo etapuotas trečiadienį prieš teismo posėdį, į Alytaus PN konvojuotas kitą trečiadienį po teismo posėdžio, todėl dėl Viešojo saugumo tarnybos veiksmų, sudarius planinių konvojų maršrutus, kuriais vykdomas nuteistųjų pervežimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tik atitinkamomis savaitės dienomis, pareiškėjas dvi dienas gyveno Kauno TI griežtesnėmis sąlygomis nei būtų atlikęs bausmę Alytaus PN, t. y. patyrė papildomų ribojimų, neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą ir pan. Dėl tokių atsakovės atstovės veiksmų pareiškėjas patirtą neturtinę žalą vertino 500 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 9–18), atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą į atsiliepimą (b. l. 52–63) ir atstovas teismo posėdyje nurodė, kad asmens konvojavimo pagrindas yra pagal kompetenciją Kalėjimų departamentui prie LR TM pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos priimtas sprendimas dėl asmens konvojavimo bei perdavimo konvojuoti bei parengti ir įforminti asmens konvojavimo dokumentai. Viešojo saugumo tarnyba tik vykdo aukščiau nurodytų institucijų priimtus sprendimus dėl asmenų konvojavimo. Minėta funkcija vykdoma atliekant kratas, priimant konvojuojamuosius, jų pervežimą bei lydėjimą specialiaisiais konvojavimo automobiliais bei jų apsaugą teismuose. Viešojo saugumo tarnybai teisės aktai nesuteikia teisės kvestionuoti minėtų institucijų priimtų sprendimų teisėtumo, jų nevykdyti, nesant teisės aktų nustatytų išimčių. Atkreipė dėmesį, kad pagal Konvojavimo taisyklių 38.8 punktą konvojaus viršininkas, nesant pagrindo nepriimti, privalo priimti ir perduoti konvojuojamuosius, kuriuos reikės lydėti ir saugoti. Viešojo saugumo tarnyboje 2017 m. gegužės 16 d. buvo gauta konvojavimo paraiška, kurioje buvo informuojama apie Alytaus PN priimtą sprendimą 2017 m. gegužės 17 d. konvojuoti iš Alytaus PN į Kauno TI 10 asmenų ir nurodyta atsiųsti konvojų. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai 2017 m. gegužės 17 d. vykdė planinį konvojų maršrutu Kaunas-Alytus-Kaunas. Viešojo saugumo tarnyba nepriėmė administracinio akto pareiškėjo atžvilgiu, t.y. nepriėmė individualaus pobūdžio sprendimo dėl pareiškėjo lydėjimo konkrečią dieną, konkrečiu konvojumi ir į konkretų paskirties punktą, todėl jai negali būti taikoma atsakomybė už kitų institucijų priimtus sprendimus. Pareiškėjas nei konvojaus viršininkui, nei Kauno TI priimančiam pareigūnui pretenzijų dėl Alytaus PN priimto sprendimo jį konvojuoti nereiškė. Teigė, kad Viešojo saugumo tarnyba neturi teisinių ir techninių galimybių kontroliuoti ar įtakoti asmenų buvimo Kauno TI terminų bei sąlygų. Kauno TI priėmus sprendimą dėl pareiškėjo konvojavimo kitą nei nustatyti asmenų konvojavimo maršrutai dieną bei pateikus jį Viešojo saugumo tarnybai, šio sprendimo pagrindu pareiškėjas būtų buvęs konvojuotas iš Kauno TI į paskirties punktą. Asmens pažeista teisė gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Išreiškė nuomonę, kad pareiškėjui nenurodžius neteisėtų Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų veiksmų, nesant jokių teisiškai bei mediciniškai aktualių faktų ar aplinkybių, kurios bylotų tiesioginį ryšį tarp galimų pareiškėjo patirtų fizinės ir/ar dvasinės sveikatos sutrikimų ir konvojavimo įvykių, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo skundo tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Viešojo saugumo tarnybos veiksmų, neužtikrinant jo konvojavimo tiesioginiu maršrutu iš Alytaus PN į LAVL bei šios tarnybos veiksmų, sudarius asmenų konvojavimo maršrutus konkrečiomis savaitės dienomis, dėl ko jis per ilgai buvo laikomas Kauno TI.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų asmenų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą nustato teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 1 d.).

Pagal Konvojavimo taisyklių 95 punktą, pagrindas konvojui priimti konvojuojamuosius yra: 1) konvojuojamojo asmens byla užantspauduotame pakete su asmens bylos pažyma; 2) konvojuojamųjų sąrašas; 3) konvojavimo paraiška. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 11 punktu, Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgoms, teritorinėms policijos įstaigoms rašytinę paraišką skirti konvojų ir pristatyti konvojuojamuosius į paskirties punktus pateikia: 11.1. Vidaus reikalų ministerija, prokuratūra, kitos statutinės specialiosios tarnybos, prokuroras ir pareigūnai, atliekantys ikiteisminį tyrimą, – ne vėliau kaip prieš 1 parą iki konvojaus išvykimo; 11.2. teismai – ne vėliau kaip prieš 2 paras iki teismo posėdžio pradžios. Teismo posėdį atidėjus kitai dienai, paraiška gali būti įteikta konvojaus viršininkui; 11.3. Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos – ne vėliau kaip prieš 2 paras iki konvojaus išvykimo. Reikalavimai paraiškos turiniu nurodyti Konvojavimo taisyklių 15.1. – 15.5. papunkčiuose, pagal kuriuos tarp nurodytinų duomenų turi būti konvojuojamųjų skaičius, asmeniniai duomenys, jų buvimo vieta, siunčianti įstaiga, paskirties punktas, konvojavimo data ir konvojaus rūšis.

Gavę tokią paraišką, Konvojavimo taisyklių 19 punkte nustatyti pareigūnai skiria konvojų, įteikia kovojaus viršininkui rašytinį nurodymą vykti į pasikeitimo punktą, asmenų konvojavimas organizuojamas bei vykdomas Konvojavimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Taigi, iš aukščiau nurodytų teisės normų matyti, kad asmens konvojavimo teisinis pagrindas yra Konvojavimo taisyklių 11.1 – 11.3 papunkčiuose nurodytų subjektų priimtas sprendimas - pateikta paraiška dėl asmenų konvojavimo, kurioje nurodomi konvojuojamų asmenų duomenys, konvojaus maršrutas, rūšis ir data. Gavus tokią paraišką, konvojavimą vykdanti institucija vykdo paraiškoje nurodytų asmenų konvojavimą Konvojavimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Kauno TI 2017 m. gegužės 17 d. buvo konvojuojamas planiniu konvojumi pagal Alytaus PN 2017 m. gegužės 16 d. konvojavimo paraišką Nr. 8-5237 (toliau – ir Paraiška Nr. 8-5237 (b. l. 19) bei sudarytą Lydimų nuteistųjų bei kalinamųjų asmenų sąrašą (b. l. 20).

Paraiškoje Nr. 8-5237 nurodytas konvojavimo maršrutas Alytaus pataisos namai – Kauno tardymo izoliatorius, konvojavimo data 2017 m. gegužės 17 d. 11.00 val. Šią dieną Paraiškoje Nr. 8-5237 nurodytu maršrutu buvo konvojuotas pareiškėjas.

Konvojavimo taisyklėse konvojavimą vykdančioms institucijoms, konvojaus pareigūnams nesuteikta teisė keisti konvojavimo paraiškos duomenis, inicijuoti tokių duomenų tikslinimą ar pakeitimą. Konvojavimo taisyklių 98 punkte nustatyti pagrindai, kuriems esant, konvojaus pareigūnas turi teisę atsisakyti priimti asmenį konvojavimui. Konvojuoti nepriimami konvojuojamieji su neteisingai įformintais konvojavimo dokumentais, nėra konvojuojamųjų asmenų sąrašo, nėra asmens bylos, nėra asmens bylos pažymos, asmens bylos pažymoje įrašyti pakeitimai nepatvirtinti parašu ir antspaudu bei kitais 98 punkte nurodytais pagrindais, kurių pareiškėjo konvojavimo metu nebuvo nustatyta.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad 2017 m. gegužės 17 d. vykdydami pareiškėjo konvojavimą Paraiškoje Nr. 8-5237 nurodytu maršrutu Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai Konvojavimo taisyklių nuostatų nepažeidė, t.y. neatliko neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala.

Pažymėtina, kad 2017 m. gegužės 17 d. galiojo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47V-498 patvirtinti planiniai konvojų maršrutai. Minėto įsakymo 1.1.1.4 punktas numatė tiesioginį maršrutą trečiadieniais „<...> Alytaus PN - <...> - Pravieniškių LVAL (pagal paraišką) - <...>“ (b. l. 67–69)

2017 m. gegužės 17 d. buvo trečiadienis, todėl tiesioginį pareiškėjo konvojavimą iš Alytaus PN į LAVL pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turėjo organizuoti Alytaus PN. Tačiau pareiškėjui nurodžius, kad dėl patirtos neturtinės žalos Alytaus PN pretenzijų neturi, minėtos aplinkybės detaliau nagrinėjamoje byloje neanalizuotinos.

Pareiškėjas jo patirtą neturtinę žalą taip pat kildina iš Viešojo saugumo tarnybos veiksmų, sudarius asmenų planinio konvojavimo maršrutus konkrečiomis savaitės dienomis, dėl ko jis buvo laikomas Kauno TI pažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.

Suėmimo vykdymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, kad tardymo izoliatoriuose laikomi nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkių parų perkelti į tardymo izoliatorius iš areštinių ar pataisos įstaigų dėl bylų nagrinėjimo teisme.

Bylos duomenys patvirtina, kad pagal Viešojo saugumo tarnybos vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47V-498 patvirtintų planinių konvojų maršrutų, 1.1.1.4 punktą, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimas maršrutu „<...> Kauno TI- <...> - Alytaus PN - <...> - Kauno TI <...>“ vykdomas trečiadieniais (b. l. 67–69).

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatytas, kad teismo posėdis administracinėje byloje Nr. I-1357-406/2017, į kurį pagal Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį pareiškėjas buvo konvojuojamas į Kauno TI, vyko 2017 m. birželio 12 d., t. y. pirmadienį. Pareiškėjas į Kauno TI buvo konvojuojamas planiniu konvojavimo maršrutu prieš teismo posėdį buvusį trečiadienį, t. y. 2017 m. birželio 7 d. ir iš Kauno TI į Alytaus PN buvo konvojuotas pirmąjį trečiadienį po teismo posėdžio, t. y. 2017 m. birželio 14 d. (b. l. 27–28 ).

Kai jau buvo nurodyta, asmenų konvojavimo (tiek planinio, tiek neplaninio) pagrindas yra Konvojavimo taisyklių 11.1 – 11.3 papunkčiuose nurodytų subjektų priimtas sprendimas - konvojavimą vykdančiai institucijai pateikta paraiška dėl asmenų konvojavimo.

Pažymėtina, kad Viešojo saugumo tarnybos vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47V-498 nustatyti planiniai konvojai tam tikromis savaitės dienomis, tačiau pagal Konvojavimo taisyklių 19 p. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai yra įgalioti skirti ne tik planinius, bet visų rūšių konvojus, nustatytus taisyklių 4 punkte, tarp kurių yra numatytas ir neplaninis konvojus.

Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad Kauno TI 2017 m. birželio 13 d. konvojavimo paraiška Nr. 84-360 Viešojo saugumo tarnyboje buvo gauta 2017 m. birželio 13 d., joje prašoma 2017 m. birželio 14 d. skirti konvojų dėl 6 asmenų konvojavimo į Alytaus PN (b. l. 27), pareiškėjas į Alytaus PN konvojuotas 2017 m. birželio 14 d.

Taigi akivaizdu, kad atsakovės atstovė pareiškėją 2017 m. birželio 14 d. konvojavo į Alytaus pataisos namus Kauno TI paraiškos pagrindu pagal šioje paraiškoje nurodytą datą ir joje nurodytu maršrutu. Teismo nuomone, atsakovės atstovė neturėjo jokio teisinio pagrindo konvojuoti pareiškėją iš Kauno TI į Alytaus PN neplaniniu konvojumi iki 2017 m. birželio 14 d., nes tokiam konvojavimui iš Kauno TI nebuvo pateikta konvojavimo paraiška, todėl atsakovės atstovės atsakomybė dėl pareiškėjo kalinimo Kauno TI 2017 m. birželio 13 – 14 dienomis, pažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punktą, negalima.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nekvestionuoja Kauno TI pareigūnų veiksmų neteisėtumo 2017 m. birželio 13 d. pateikiant konvojavimo paraišką Viešojo saugumo tarnybai, todėl pagrindo nagrinėjamoje byloje analizuoti bei vertinti šios institucijos pareigūnų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą nėra.

Byloje nenustačius aplinkybių, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai ar pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. nenustačius atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų, konstatuotina, kad nėra pagrindo kilti prievolei atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, nes tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-06-08 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-315-602/2015). Todėl pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Janina Vitunskienė