Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio mieste atstovei V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo pagal ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei K. N., tretysis asmuo A. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Nepilnametis L. P. Skyriaus specialistams nurodė, kad apie 6-7 metus, nuo 2018 m., kai tėtis išsiskyrė su mama, jis gyveno su tėčiu (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko su tėčiu persikraustė gyventi pas močiutę. Berniukas teigė, jog neturi gražių atsiminimų iš vaikystės, jis kaltina mamą, kad tėtis padarė avariją, po kurios atsisėdo į neįgaliojo vežimėlį. L. prisimena atvejį, kai mama susipykusi su tėčiu pastūmė tėčio vežimėlį ir šis vos neapsivertė, taip pat atsimena, kad mama yra jį mušusi, kai jis netyčia išvertė arbatos puodelį, tada mama jam per galvą davė taip, kad jis nukrito nuo lovos. L. sakė, kad neatpažintų mamos gatvėje ir net nežinotų, ką jai pasakyti, kai šitiek laiko jai nereikėjo jo su seserimi. Berniukas nurodė labai mylėjęs tėtį, o su mama nenori nei bendrauti nei jos matyti, nei atostogauti su ja, mama jais nesirūpino 5 metus, jų nelankė. Berniuko teigimu jo šeima yra dėdės, tetos ir močiutė, gyvenantys kartu namuose, kuriuose jis užaugo. Jei reikės važiuoti gyventi pas mamą, berniukas teigė rasiantis būdą, kaip iš ten pabėgti, jei reikėtų – išeitų ir pėsčiomis.

4. N. U. P. bendraudama su Skyriaus specialistais pritariamai patvirtindavo visus brolio žodžius, pati nurodė, jog mama jai kažkada rašė, kad nori pasikalbėti su ja, tačiau U. ją išmetė iš Facebook, nes ji jai svetimas žmogus. Mergaitė sakė, kad ja su broliu visą laiką rūpinosi tėtis, jis viską pirkdavo, su tėčiu visur keliaudavo. U. nurodė, kad nenori gyventi su mama, nenori jos net matyti. Taip pat nurodė, kad močiutė ją moko gaminti visokius patiekalus ir jai tai labai patinka, bei pažymi, jog jos šeima yra čia, kur ji užaugo bei gyveno su tėčiu.

5. L. ir U. gyvena senelių name vienkiemyje. Gyvenamajame būste yra visi patogumai. Berniukas gyvena viename kambaryje su dėde, o mergaitė gyveno viename kambaryje kartu su tėčiu iki jo mirties, šalia yra močiutės kambarys. Kambariai švarūs, tvarkingi, jaukūs, šilti, yra reikiami baldai. Vaikai turi įvairiausių stalo ir loginių žaidimų.

6. Mažamečių vaikų motina K. N. Skyriaus specialistams nurodė, jog iš viso turi keturis vaikus, du iš jų augo su tėčiu. Su skyriumi gyvenančiais vaikais nebendrauja, kadangi vaikai yra tėčio nustatyti prieš ją. Iš pradžių dar su vaikais bendravo, tačiau tėčiui atėmus telefoną iš vaikų, nebebendrauja visiškai. Nuo 2018 m. vaikai nebegyvena su ja ir tik keletą kartų teko bendrauti su vaikais. Taip pat nurodė, jog su U. paskutinį kartą bendravo maždaug prieš du metus telefonu per Messenger programėlę. Susitikusi nebuvo, nes vaikų tėvas reikalaudavo, kad susitikimuose būtų ir jis, o K. N. dėl jų komplikuotų santykių nenorėjo jo matyti, todėl susitikimų su vaikais ir nebuvo. K. N. nurodė žinanti, kad vaikai gyvena ir mokosi (duomenys neskelbtini), galimybės matyti vaikų ugdymosi proceso neturi, kadangi jai niekas nesuteikia Tamo prisijungimų, ji stebi tik vaikų gydymąsi, prisijungdama per e.sveikatą. Moteris teigė, kad visi prieš ją nusiteikę priešiškai, pagal teismo nutartį vaikai turėtų pas ją vykti atostogauti, tačiau nei vaikų tėvas, nei uošviai nenori su ja kontaktuoti. K. N. nurodė turinti galimybes pasiimti vaikus. Ji su dabartiniu vyru augina du vaikus, gyvenimo sąlygos yra tinkamos. Gyvena kaime, dviejų kambarių nuosavo namo dalyje, kuri priklauso vyro broliui, namuose yra vandentiekis. Ateityje planuoja pirkti kitą namo dalį. Pasak moters kai vaikai buvo maži, jai vieną dieną negrįžus į namus, o kitą dieną nuvažiavus vaikų pasiimti, vaikai jau buvo nuteikti prieš ją, jos bijojo, dėl šių priežasčių vaikai liko gyventi su tėvu. Moteris nurodė, jog nei ji, nei A. P. nėra smurtavę prieš vaikus, tačiau vaikai smurtą šeimoje yra matę, kai jų tėtis mušdavo ją, K. N.. K. N. taip pat nurodė, kad jei tik vaikai norėtų, jie galėtų atvykti pas ją paatostogauti, šiuo metu ji nežino, ar vaikams yra saugu gyventi pas senelius, bet anksčiau močiutė visada buvo rūpestinga, rūpinosi anūkais, buvo geros dūšios žmogus. Vėlesnio įvykio tyrimo metu K. N. skyriaus specialistei nurodė, kad kalbėjosi su vaikų močiute, supranta, jog vaikams yra su ja geriau, nes tai yra jiems žinoma aplinka. Moteris teigia neprieštaraujanti, kad vaikus globotų močiutė. Taip pat paminėjo, kad vaikų močiutė neprieštarauja jos bendravimui su vaikais ir kai tik praeis daugiau laiko po vaikų tėvo mirties, ji bandys atkurti ryšį su vaikais.

7. Vaikų močiutė A. Š. skyriaus specialistei nurodė, kad L. ir U. tėtis, jos sūnus A. mirė (duomenys neskelbtini), vaikai išgyvena tėvo netektį, ypatingai jautriai į situaciją reaguoja U. Močiutės teigimu, mergaitė buvo labai artima su tėčiu, jie miegodavo viename kambaryje, padėdavo jį slaugyti. Apie vaikų motiną jai yra mažai žinoma, su vaikais ji nėra bandžiusi susisiekti. Nei ji, nei jos sūnus A. ar kiti šeimos nariai niekada netrukdė vaikų mamai bendrauti su vaikais, tačiau moteris po skyrybų labai greitai išėjo, vaikais nesidomėjo ir neteikė jiems išlaikymo. Išlaikymas iš vaikų mamos buvo teikiamas tik tol, kol vyko skyrybų procesas teisme. Kada paskutinį kartą vaikų mama buvo atvykusi aplankyti vaikų, močiutė nepamena.

8. Gauto pranešimo apie galimą vaikų teisių pažeidimą nagrinėjimo metu nustatytas rizikos veiksnys – 26.8. vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą – iš bendravimo su vaiku: „<...> L. pasakojo, kad su tėčiu gyveno 6-7 metus. Kai tėtis išsiskyrė su mama, tai buvo 2018 m. <...> L. sako, kad jis mamos net atostogoms nenori matyti, nei trumpam susitikti, nes tiesiog neturintis ką su ja kalbėtis. Vaikas nurodė, jei reikės važiuoti gyventi pas mamą, jis ras būdą, kaip iš ten pabėgti. Vaikas teigia, jei reikės, išeis pėsčiomis. <...>“. Iš bendravimo su vaiko motina: „<...> ir jai pačiai įdomi vaikų nuomonė ir ji pati norės susipažinti, ar vaikai norėtų gyventi su ja, ar norėtų bendrauti su ja. <...> jau kalbėjosi su vaikų močiute, ji supranta, kad vaikams su ja yra geriau, nes tai yra jiems žinoma aplinka. <...>.“

10. Atstovė pagal įstatymą neužtikrino vaikų teisės į tinkamas, saugias gyvenimo sąlygas, būtinas vaikų fiziniam, emociniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi, neužtikrino vaikų tinkamos priežiūros ir saugumo, tokiais savo veiksmais atstovė pagal įstatymą galimai panaudojo motinos valdžią priešingai nepilnamečių interesams. Vaikų ir motinos emocinis ryšys yra nutrūkęs. Skyriaus specialistai vertindami vaikų situaciją priėmė sprendimą skirti laikiną vaikų priežiūrą, ir ją pavesti emociniais ryšiais susijusiam asmeniui – nepilnamečių vaikų močiutei – A. Š.. Prašo išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius L. P. ir U. P. iš jų atstovės pagal įstatymą – motinos K. N.

11. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

14. Byloje nustatyta, kad nepilnamečių L. P., gimusio (duomenys neskelbtini) ir U. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra A. P., miręs (duomenys neskelbtini) ir K. N. (buvusi P.).

15. (duomenys neskelbtini) mirė nepilnamečių vaikų L. P. ir U. P. tėtis A. P., kuriam teismo sprendimu buvo paskirta vaikų priežiūra. Vaikų mama K. N. su nepilnamečiais vaikais nebendrauja ir ryšio nepalaiko maždaug apie 5 metus, nuo to laiko kai išsiskyrė su vaikų tėvu A. Vaikai nuo pat vaikystės augo senelių ir tėčio priežiūroje. Mama išlaikymo neskyrė ir niekuo nepadėjo, telefonu nebendrauja.

16. Nepilnamečių vaikų mamai K. N. nuo 2023 m. vasario 27 d. teikiama intensyvi MK pagalba, tačiau ji pirmojo susitiko metu su MK specialistais, 2023 m. balandžio 14 d., atsisakė priimti MK pagalbą nurodydama, kad jai pagalba nereikalinga, kadangi L. su U. jau pas močiutę pripratę gyventi ir patys vaikai nenori MK specialistų pagalbos. Antrojo susitiko metu 2023 m. gegužės 2 d. moteris persigalvojo ir sutiko priimti intensyvią MK pagalbą ir bendradarbiauti su specialistais. Trečiojo susitikimo su MK metu, bandant aptarti rekomendacijas, moteris pyko sakydama, koks gali būti bendravimas su vaikais, jei ji su jais ilgą laiką nebendravo. Taip pat nurodė, jog priimti intensyvią MK pagalbą sutiko tik dėl to, kad greičiau visi nuo jos atstotų. Pridėjo ir tai, kad ji bandys bendrauti su vaikų močiute bei, kad neprieštarauja dėl to, kad vaikai visą laiką gyventų pas močiutę. Nurodė teiksianti išlaikymą vaikams bei pasirašysianti įgaliojimą pas notarą, kad močiutė galėtų tvarkyti visus dokumentus, susijusius su vaikais. MK specialistai pažymi, kad susitikimo metu nevyko konstruktyvus pokalbis, nes tiek K., tiek jos vyras R. nuolat kaltino institucijas. Taigi, nors moteris ir priėmė MK specialistų pagalbą, tačiau esama situacija nepasikeitė, nevyko bendradarbiavimas nei su specialistais, nei su L. ir U.

17. 2023-09-29 Panevėžio apylinkės teismas išdavė teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus L. P. ir U. P. iš jų motinos K. N. (CK 3.254¹ straipsnio 1 dalis, CPK 582 straipsnio 7 dalis, VTAPĮ 42 straipsnis).

18. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 str. 6 d. nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 str. nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.180 str. nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.).

19. Kaip matyti, ieškovo atstovė bylos nagrinėjimo metu išreiškė nuomonę, jog motinos valdžią tikslinga neterminuotai apriboti atsakovei K. N., jos nepilnamečių vaikų L. P. ir U. P. atžvilgiu.

20. Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 str. 3 d.), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Pagal EŽTT praktikoje suformuotus standartus šios teisės ribojimas bus laikomas pagrįstu pagal EŽTK 8 str. tik tada, jei jis bus atliktas „pagal įstatymą“, atitiks teisėtą tikslą šio straipsnio 2 dalies prasme ir bus „būtinas demokratinėje visuomenėje“. Būtinumo sąvoka reiškia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir, kaip išskirtinai rimtas apribojimas, turi būti pagrįstas pakankamais ir svariais argumentais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis, tačiau kruopštesnio tyrimo reikalauja bet kokie tolimesni tėvų teisių, pvz., tėvų valdžios, bendravimo teisių, ribojimai. Remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų. Konkrečioje byloje dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjant įvairių susidūrusių interesų pusiausvyros nustatymo klausimą, būtina atlikti išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėti daugelį faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atlikti proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir rodyti nuolatinį rūpestį, siekiant nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui).

21. Taigi, kaip jau minėta, tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 str. 3 d.). Byloje nustatyta, ir atsakovė savarankiškai negali rūpintis ir sudaryti tinkamas gyvenimo, auklėjimo bei mokymosi sąlygas vaikams neturi galimybių, todėl manytina, kad nepilnamečių vaikų L. P. ir U. P. laikinoji globėja yra pajėgi ir toliau užtikrinti sveikas ir saugias, stabilias gyvenimo ir ugdymo sąlygas.

22. Vaiko išlaikymo klausimas nespręstinas, nes vaiko išlaikymo klausimas iš K. N. (buvusi P.) išspręstas Panevėžio apylinkės teismo 2019-05-02 sprendimu.

23. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Šiuo metu nepilnamečiai L. P. ir U. P. yra globojami jų senolės A. Š.. Todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo L. P. ir U. P. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su A. Š..

24. Remiantis CPK 88, 93, 96 str., patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prioritetas tiektinas atsakovės turtinių pareigų vaikui, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos byloje atlygintinos valstybės lėšomis.

25. Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes jos neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2020-01-13 LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

26. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaikais pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečių vaikų: L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir U. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir U. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.