- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- 2S-863-601/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17864-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- MB ,,(duomenys neskelbtini)“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės MB ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai:
Priteisė iš atsakovo D. K. 5 423,65 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 423,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 913 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Priteisė iš atsakovo D. K. 4,17 Eur pašto išlaidų valstybei.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą už akių ir ieškovės ieškinio reikalavimus atmesti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi netenkino atsakovo D. K. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-24865-752/2017 (b. l. 68-71).
Teismas nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami ieškovės ieškinyje nurodytu adresu ir, gavus dokumentą apie procesinių dokumentų įteikimą su dokumentų gavimą patvirtinančiu asmens parašu, teismui nekilo abejonių dėl atsakovo gyvenamosios vietos, todėl nekilo pareiga nustatinėti atsakovo kitos gyvenamosios vietos ar darbovietės. Gavus procesinių dokumentų įteikimą patvirtinantį dokumentą, teismui nebuvo pagrindo abejoti parašo autentiškumu ir dokumentų įteikimo adresatui faktu. Atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dokumente, bylos lapas 29, yra ne jo parašas. Įvertinęs atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo dėstomas aplinkybes dėl sprendimo už akių nepagrįstumo, teismas sprendė, kad atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kad sprendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad darbai buvo atliekami etapais ir paskutinis etapas atliktas 2013 metais. Nors atsakovas kelia abejones dėl atliktų darbų kokybės, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad nuo sutarties pasirašymo, t. y. nuo 2010 metų iki 2017 metų, t. y. kai sužinojo apie priimtą sprendimą už akių, būtų reiškęs kokias tai pretenzijas ieškovei. Kad būtų reiškęs pretenzijas ieškovei atsakovas nenurodo ir savo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismui kilo abejonių dėl atsakovo teiginių pagrįstumo, nes vargu ar atidus, atsakingas ir rūpestingas asmuo beveik septynis metus nesidomėtų jo nuosavybės teise valdomame objekte vykdomais darbais. Norint pagrįsti nurodytus argumentus, atsakovas turėjo galimybę pateikti ir šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus. Tuo tarpu ieškovės byloje pateikti įrodymai, kurie buvo teismo vertinti priimant sprendimą už akių, patvirtina ieškovės ieškinio pagrindą ir dalyką – kad tarp šalių 2010-08-11 sudarytos sutarties pagrindu ieškovė atsakovo objekte etapais atliko patalpų orinio šildymo/ vėdinimo/ drėkinimo/ filtravimo/ kondicionavimo sistemos įrengimą; atsakovas su ieškove atsiskaitė dalimis ir liko jai skolingas 5 423,65 Eur už paskutinį darbų etapą, kuris buvo baigtas 2013 m.; dėl atliktų darbų atsakovas ieškovei pretenzijų nereiškė. Atsakovo prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra nurodyti įrodymai, besąlygiškai patvirtinantys priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-24865-752/2017 nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais (b. l. 74-81):
atsakovui procesiniai dokumentai niekada nebuvo įteikti, o ant procesinių dokumentų gavimo lydraščio (b. l. 29) yra ne jo parašas. Teismas turėjo konstatuoti, kad minėtas lydraštis nėra tinkamai užpildytas, jame nėra privalomų duomenų apie procesinių dokumentų įteikimą kitai proceso šaliai ir konstatuoti, kad procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti: teismo dokumentų įteikimo tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 519 „Dėl Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašo ir Pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formos patvirtinimo“. Teismo pranešimo įteikimo lydraštyje grafoje „dokumentus gavau asmeniškai” nėra įrašyti nei atsakovo vardas, nei pavardė, nei dokumentų įteikimo data, t. y. akivaizdus teisės pažeidimas. Byloje pateiktoje 2010-08-11 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir procesinių dokumentų gavimo lydraštyje apie ieškinio ir pranešimo dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo įteikimą atsakovo parašai yra akivaizdžiai skirtingi. Byloje nesant įrašų, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti būtent D. K. ir būtent 2017-10-04, laikyti, kad 2017-10-04 atsakovui buvo tinkamai pranešta apie ieškovės inicijuotą teisminį procesą, yra nepagrįsta;
ieškovė ieškinyje atsakovo gyvenamosios vietos adresą nurodė: (duomenys neskelbtini), Kauno raj., tačiau kartu su ieškiniu pateikta 2010-08-11 rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad sudarydamas rangos sutartį, atsakovas nurodė ir savo gyvenamosios vietos adresą: (duomenys neskelbtini), Kaunas. Ieškovei sąmoningai suklaidinus teismą nurodant ne atsakovo gyvenamosios vietos adresą ir, atitinkamai, teismui išsiuntus procesinius dokumentus adresu, kuris nėra atsakovo pastovus gyvenamosios vietos adresas, o tuo adresu, kur yra atsakovo naujai statomas, nepabaigtas ir neįregistruotas namas, atsakovas fiziškai negavo ir negalėjo gauti pranešimo apie iškeltą civilinę bylą;
byloje nėra įrodymų, kad po 2010-08-11 sutarties pasirašymo, ar 2013 metais (kuomet, anot ieškovės, darbai buvo baigti) ar laikotarpiu nuo 2013 iki 2017 metų ieškovė kada nors būtų informavusi atsakovą apie atliktus darbus ir, atitinkamai, būtų paprašius priimti atliktus darbus (jeigu tokie buvo atlikti). Teismui nekėlė nuostabos, jog ieškovės atliktų darbų aktas surašytas 2017-03-10 už darbus, kurie buvo atlikti dar 2013 metais. Jau vien ši aplinkybė turėjo sukelti abejonę, kodėl ieškovė pateikė atliktų darbų aktą praėjus daugiau kaip 4 metams po darbų atlikimo, jeigu tokie darbai buvo atlikta dar 2013 metais;
teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nepasitenkinimą Ieškovės atliktais darbais atsakovas pradėjo reikšti tik ieškovei pradėjus reikalauti sumokėti už atliktus darbus. Ieškovės byloje pateikta 2017-03-10 sąskaita faktūra GDG Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-03-10 atliktų darbų aktas yra surašyti ieškovės vienašališkai ir nėra atsakovo pasirašyti. Ieškovės surašyta sąskaita faktūra ir raginimas atsakovui buvo siunčiami, adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno raj., nors ieškovei buvo puikiai žinomas rangos sutartyje nurodytas tikslus atsakovo gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), Kaunas. Ieškovė niekada jokia forma nėra pareiškusi pretenzijų ar reikalavimo atsakovui dėl apmokėjimo už atliktus darbus;
nepagrįsti teismo motyvai, kad ieškovei niekada neperdavus darbų ir niekada neprašius priimti atliktus darbus (jeigu tokie buvo atlikti), būtent atsakovui kilo pareiga kreiptis į darbus atlikusį asmenį su pretenzijomis. Atsakovui pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje nustatytomis pirkėjo teisėmis buvo apsunkintos galimybės, kadangi pati ieškovė niekada jokia forma neinformavo atsakovo (kaip darbų užsakovo) apie atliktus darbus, niekada nepranešė apie norą perduoti darbus, niekada nepateikė pretenzijos ar raginimo sumokėti už atliktus darbus. Po 2010-08-11 Sutarties pasirašymo ieškovė vos pradėjus darbus, vėliau viską metė ir pasišalino iš statybos objekto. Tokiu atveju atsakovas pasinaudojo įstatymais suteikta teise sulaikyti apmokėjimą už darbus. Kadangi ieškovė nuo 2013 metų nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo, atsakovo teisė sustabdyti dvišalės prievolės vykdymą nesibaigė;
teismas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas su ieškove atsiskaitė dalimis ir liko jai skolingas 5 423,65 Eur už paskutinį darbų etapą, kuris buvo baigtas 2013 m. Šio teismo teiginio nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai: byloje nepateikti nei bankinių pavedimų išrašai, nei grynųjų pinigų kvitai, patvirtinantys teismo nurodytas aplinkybes ir tęstinius šalių santykius. Teismas savo išvadas padarė remdamasis įrodymais, kurių byloje nepateikta;
jeigu, kaip teigia ieškovė, ji visus darbus pabaigė 2013 metais, tai atitinkama sąskaita faktūra už atliktus darbus turėjo būti išrašyta nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2014-01-15. Ta aplinkybė, kad ieškovė sąskaitą faktūrą išrašė tik 2017-03-10, t. y. praėjus daugiau kaip 4 metams po darbų atlikimo, teismui turėjo sukelti papildomą abejonę, kad atsakovui nebuvo perduoti jokie ieškovės atlikti darbai ir ieškovė pareiškė nepagrįstą reikalavimą;
2018-01-25 atsakovui įteiktas naujas ieškovės 2018-01-08 atliktų darbų aktas jau 25 547,53 Eur sumai. Minėtame akte nurodyta, kad jis surašytas pagal tą pačią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl darbų, atliktų tame pačiame objekte adresu (duomenys neskelbtini), Ramučiai. 2010-08-11 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta 15 060 Eur sumai. Ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad atsakovas laiku atsiskaitydavo už darbus ir ieškinio pateikimo dienai atsakovo skola ieškovei sudaro 5 423,65 Eur. Teismo 2017-10-31 sprendimu už akių priteisus ieškovei šią sumą, turėtų būti laikoma, kad teisinis ginčas tarp šalių dėl ieškovės atliktų darbų pagal 2010-08-11 sutartį objekte adresu: (duomenys neskelbtini), Ramučiai, yra galutinai išspręstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). Taigi, teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.
CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nagrinėjamu atveju apeliantė įrodinėja abi aplinkybes.
Dėl sprendimo už akių priėmimo
Pagal CPK 122 straipsnio 1 dalį, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais (CPK 117 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 124 straipsnio 4 dalį, kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti kartu su adresatu gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams arba darbovietės administracijai, procesiniai dokumentai įteikiami CPK 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka. Kai šalies interesams byloje atstovauja kuratorius, šiai šaliai skirti procesiniai dokumentai įteikiami kuratoriui (CPK 129 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad kuratorių teismas gali paskirti tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu (CPK 39 straipsnio 1 dalis). Kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz:. užklausiamas Gyventojų registras, Socialinio draudimo fondo valdyba, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).
Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje G. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje G. prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13).
Pagal EŽTT išaiškinimą dokumentų įteikimo būdas kaip asmens informavimas apie teismo procesą viešo paskelbimo būdu naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas yra įsitikinęs, kad asmens adresas negali būti nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išsakyti argumentus dėl galimai netinkamo informavimo) (2003 m. balandžio 10 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje N. D. prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).
Bylos duomenis nustatyta, kad atsakovui D. K. 2017 m. spalio 3 d. teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo siųstas adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. (b. l. 26). Nurodytu adresu teismo pranešimas įteiktas 2017 m. spalio 5 d. (b. l. 29). Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui D. K. įteiktas įstatymo nustatyta tvarka.
Iš bylos duomenų matyti, kad adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. ieškovė MB ,,(duomenys neskelbtini)“ (kaip 2010-08-11 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)vykdytoja) buvo įsipareigojusi sumontuoti atsakovui patalpų orinį šildymą, vėdinimą, drėkinimą, filtravimą, kondicionavimą. Tai reiškia, kad nurodytu adresu esantis pastatas sutarties pasirašymo metu buvo ne atsakovo gyvenamoji vieta, o rangos sutarties vykdymo objektas (kur turi būti suteiktos paslaugos ir atlikti darbai). Šalys, pasirašydamos 2010 m. rugpjūčio 11 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė savo adresus ir kitus rekvizitus, t. y. D. K., kaip užsakovas, nurodė savo telefono numerį, asmens kodą ir kontaktinį adresą: (duomenys neskelbtini), Kaunas. Iš Gyventojų registro matyti, kad atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu nurodyta: (duomenys neskelbtini), Kaunas. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo faktinė gyvenamoji vieta gali būti adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno raj.
Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teisme 2017 metais buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-12984-877/2017 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei L. K. dėl santuokos nutraukimo ir kt. Ieškinyje ieškovas D. K. savo kontaktiniu adresu nurodė: (duomenys neskelbtini), Kaunas (deklaruota gyvenamoji vieta), šiuo adresu buvo siunčiami teismo šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek ieškovas sąskaitas faktūras, tiek teismas procesinius dokumentus siuntė adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno raj., tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad šis adresas yra atsakovo gyvenamosios vietos adresas. Nesant byloje jokių kitokių pagrįstų duomenų apie realų D. K. gyvenamosios vietos pasikeitimą, negalima daryti išvados, kad jis gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Be to, nors teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno raj., ir nurodytu adresu įteikti, tačiau negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad jie įteikti būtent atsakovui t. y. D. K.. Matyti, kad ant teismo pažymos yra pasirašyta (b. l. 29), tačiau neaišku, kas priėmė atsakovui adresuotus procesinius dokumentus, t. y. nėra pasirašiusio asmens vardo, pavardės, nenurodytas giminystės ryšys su atsakovu.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, jog procesiniai dokumentai atsakovui įteikti netinkamai. Konstatavus netinkamą procesinių dokumentų atsakovui įteikimą, darytina išvada, jog nebuvo pagrindo teismui atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 285 straipsnio 1 dalis).
Dėl sprendimo už akių teisėtumo
Kita aplinkybė, kurią apeliantė turėjo įrodyti, numatyta CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Savo esme ir turiniu ji yra svarbiausia, kadangi sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūros yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusio procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (žr. pvz. 2012 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012). Todėl pasisakytina ir dėl pirmosios instancijos teismo argumentų vertinant šią aplinkybių grupę.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį grindė argumentais, kad objekte, adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., atliko darbus 2013 metais. Tarp ieškovės ir atsakovo buvo sklandūs dalykiniai santykiai, atsakovas laiku atsiskaitydavo už atliktus darbus, todėl baigus darbus šalys neiniciavo galutinio darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Atsakovas ieškovei nebuvo pareiškęs jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ar funkcionalumo. Kai buvo baigtas paskutinis montavimo etapas, atsakovas iš karto neatsiskaitė. Ieškovė 2017 m. kovo 10 d. siuntė atsakovui PVM sąskaitą GDC Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. kovo 10 d. atliktų darbų aktą. Nurodė, kad šie dokumentai buvo siunčiami atsakovui, tačiau, ieškovės nuomone, atsakovas vengė juos priimti. Įsiskolinimas sudaro 5 423,65 Eur.
Atsakovas tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde nurodė, kad rangos sutartis su ieškove sudaryta dar 2010-08-11, tačiau per 7 metus nuo sutarties pasirašymo ieškovė nei karto nepranešė atsakovui apie pageidavimą perduoti atliktus darbus. Ieškovė, pradėjusi darbus ir jų nepabaigusi, palikusi darbų broką bei defektus, savarankiškai dingo ir šių sistemų diegimas nėra baigtas ir nėra funkcionuojantis šiai dienai. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad, jei ieškovės teigimu, darbai baigti 2013 metais, neaišku, kodėl tik po 4 metų, t. y. 2017 m. kovo 10 d. ieškovė pateikė atliktų darbų aktą. Atsakovas teismui pateikė papildomus įrodymus, t. y. kad ieškovė atsakovui įteikė naują 2018 m. sausio 8 d. Atliktų darbų aktą, akte pažymėdama, kad šis aktas surašytas pagal tą pačią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl tame pačiame objekte: (duomenys neskelbtini), Kauno raj., atliktų darbų. Šio naujo akto suma yra 25 547,53 Eur, kai sutartis pasirašyta 15 060 Eur (52 000 Lt) sumai.
Teismo vertinimu atsakovas nurodo iš esmės priešingas, ieškovės nurodytiems argumentams, aplinkybes, susijusias su darbų (ne) kokybiškumu ir darbų baigtumo momento nustatytu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai kelia pagrįstų abejonių dėl priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o jas išsiaiškinti galima tik bylą nagrinėjant iš esmės. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti ginčą, nes tai pažeistų šalių teises į tinkamą procesą pirmosios instancijos teisme ir į teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka.
Nurodytos aplinkybės dėl netinkamo atsakovo informavimo apie procesą ir atitinkamai aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, sudaro pagrindą panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą, priimtą už akių, ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį išspręsti klausimą iš esmės: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą, priimtą už akių, ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.