- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-21
- Bylos Nr.
- 1-874-598/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38815-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- R. T.
dalyvaujant prokurorei V. Ž., kaltinamajam R. T., jo gynėjui advokatui A. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB "(duomenys neskelbtini) " santechniku, teistas: 2011-01-18 Jonavos r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausme. Teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. T. kaltinamas tuo, kad jis artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą ir grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą sugyventinei V. M., o būtent: 2021 m. lapkričio 6 d. apie 17.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sugyventine V. M. metu, pagrasino nukentėjusiąją užmušti, ir tai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes iš karto po šių žodžių jis panaudojo prieš ją fizinį smurtą – sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius gulinčiai lovoje V. M. į ranką, veidą, kojas, rankomis sugriebęs už plaukų juos stipriai patempė – tuo padarė nukentėjusiajai V. M. poodines kraujosruvas galvoje, dešinėje rankoje, dešinėje kojoje ir klube, kairės ausies būgnelio plyšimą - tokiu būdu, dėl kairės ausies būgnelio plyšimo, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios V. M. sveikatą.
Be to, jis, 2021 m. vasarą, (duomenys neskelbtini, tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo šaudmenis - 4 vienetus 16-to kalibro, centrinio įskėlimo, pramoninės gamybos B kategorijos medžioklinius šovinius, skirtus šaudyti iš 16-to kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų, kuriuos neteisėtai atgabeno ir laikė savo gyvenamojoje vietoje – name, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. lapkričio 6 d. 23 val. 40 min., kuomet kratos metu juos surado ir paėmė policijos pareigūnai.
Be to, jis, 2021 m. vasarą, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį – ne mažiau kaip 0,185 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kurias neteisėtai laikė namuose adresu (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. lapkričio 6 d. 23 val. 40 min., kuomet šią narkotinę medžiagą kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.
Kaltinamasis R. T. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2021 m. lapkričio 6 d. (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su nukentėjusiąja. Su ja gyvena apie dešimt metų, turi bendrą penkiametį vaiką. Tą dieną sugyventinę pasiėmė iš darbo (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji nuėjo miegoti, o jis patikrino jos telefoninį susirašinėjimą ir nustatė neištikimybės faktą. Norėjo, kad sugyventinė pati prisipažintų, tačiau ji neigė, todėl jis smurtavo. Dešiniu kumščiu sudavė į veidą, nuo smūgio ji nukrito ant lovos, tuomet jis ant jos užkrito. Matė kraujosruvą veide, guzą rankoje. Dėl įtūžio smūgių skaičiaus ir sekos, neprisimena. Pamatęs ką padarė, išsigando ir pasiūlė nuvežti į ligoninę. Galimai iš pykčio pasakė, kad užmuš.
Nukentėjusioji V. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. T. yra jos sugyventinis, kartu gyvena apie 9 metus, turi bendrą vaiką - dukrą E. T., gim. (duomenys neskelbtini). Ji su R. T. gyvena jo mamai D. T. priklausančiame name, kartu gyvena ir jo mama. Su R. jau apie pora metų tarpusavio santykiai įtempti, tarp jų kildavo žodiniai konfliktai. R. T. yra ne kartą jos atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą, tačiau nė karto ji nesikreipė į policiją. 2021 m. lapkričio 6 d. apie 09.00 val. po darbo grįžusi namo, ji (V. M.) nuėjo miegoti. Jai prabudus į kambarį įėjo R., kuris pradėjo jai priekaištauti, neva ji su kažkuo per facebook susirašinėja, iškėlė pavydo sceną, pradėjo grasinti, kad ją užmuš, atims vaiką. Konfliktas vyko apie 17.00 val. Iš pradžių jis grasino, kad ją užmuš dėl to, jog ji nepasako jam tiesos. Ji nespėjo jam nieko paaiškinti, jis iš karto jai gulinčiai lovoje sudavė vieną smūgį kumščiu į dešinę ranką, po to kumščiu sudavė daug smūgių į veido sritį, spyrė jai į kojas. Spyrių buvo daug, konkretaus skaičiaus įvardinti negali. Taip pat gulinčiai sugriebė rankomis už plaukų ir juos stipriai patempė, spjaudė jai į veidą. Smūgių sudavimo metu sakė: "paliksiu tave invalide", "išvešiu tave į kurvyną, kur tau ir vieta". Prieš suduodamas smūgius jis iš jos atėmė mobiliojo ryšio telefoną, kad ji negalėtų išsikviesti pagalbos. Po suduotų smūgių sugyventinis jos neišleido iš kambario ir vėl grasino, kad jeigu kreipsis į policiją, tai jis grįžęs ją nužudys. Kai buvo vartojamas fizinis smurtas, matė ir R. mama, kuri buvo užėjusi į kambarį, sakė jam liautis muštis, bet jis liepė jai nesikišti. Po to paėmė jos telefoną, norėdamas išsiaiškinti su kuo ji bendrauja, ir kad ji negalėtų išsikviesti pagalbos. Sugyventinis jos atžvilgiu fizinį bei psichologinį smurtą naudoja apie du metus, tačiau dėl to niekuomet nesikreipė į policiją, nes buvo įbauginta. Apie 19.30 val. pas ją į namus atvažiavo draugė V. Š., kuri negalėjo su ja susisiekti. V. beldė į duris ir langus, tačiau sugyventinis jos neįleido. Jis liepė nueiti ir pasakyti draugei, kad viskas gerai. Tik atvykus draugei jis grąžino jai telefoną. Išėjusi iš namų ji iš karto sėdo į draugės automobilį ir atvyko į Jonavos policijos komisariatą. Ji išvyko be vaiko, kad jo netraumuotų ir grįžtų pasiimti su policija. Policijos pareigūnai iš karto nuvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau namuose jokių asmenų nerado. Kitą dieną su ja susisiekęs R. T. sakė, kad atiduos jai vaiką, jei ji atsiims pareiškimą iš policijos. Įvykio metu R. buvo akivaizdžiai blaivus, tačiau jis kasdien rūko marihuaną. Jo elgesys yra neprognozuojamas ir ji bijo, kad jis gali ją užmušti, nes yra mačiusi, kad jis turi kažkokį galimai šaunamąjį ginklą, su kuriuo anksčiau jai buvo grasinęs. Kur jis jį laiko, nežino. Papildomos apklausos metu 2021 m. lapkričio 8 d. nukentėjusioji V. M. paaiškino, kad maždaug prieš pusmetį, kai ji žodžiu konfliktavo su R. T., jis iš kažkur atsinešė namuose laikytą ginklą, panašų į šaunamąjį, kurį buvo įrėmęs į ją ir grasino sakydamas "nušausiu tave ir pats nusišausiu", po šių žodžių ginklą pasidėjo kažkur namuose. Vėliau, po šio įvykio, 2021 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, tiksliai datos nepamena, kai ji vėlavo iš darbo grįžti į namus, R. T. jai paskambinęs pasakė: "dėkis šalmą, nes gaudysi smūgius". Tuomet grįždama iš darbo, pasiėmė ir savo mamą, nes bijojo grįžti namo. Atvykus į namus, tarp jos mamos ir R. kilo žodinis konfliktas, R. iš kažkur atsinešė tą patį ginklą ir nusviedęs jį ant stalo, jos mamai pasakė "dabar nusišauk". Netrukus R. jos mamą išvarė, o kur padėjo ginklą, ji nežino. Papildomos apklausos metu 2021 m. lapkričio 22 d. nukentėjusioji V. M. paaiškino, kad po 2021 m. lapkričio 6 d. jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto ji buvo nuvykusi pas teismo med. ekspertą apžiūrai. Įvykio dieną, kai buvo greitosios med. pagalbos automobiliu pristatyta į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, buvo užsiminusi, kad galimai jai yra trūkęs ausies būgnelis, nes yra sutrikusi klausa. Ją apžiūrėjo traumatologas. Tuo metu budinčio LOR specialisto nebuvo, todėl jai patarė nesant pagerėjimui, kreiptis savarankiškai pas specialistus. Kadangi klausa negerėjo, ji 2021 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į šeimos gydytoją, tą pačią dieną buvo apžiūrėta LOR specialisto ir jai buvo nustatytas abipusis prikurtimas, trauminis ausies būgnelio plyšimas, išrašyti vaistai. Šie sužalojimai atsirado dėl R. T. 2021 m. lapkričio 6 d. pavartoto fizinio smurto. (1 t., b. l. 92-95, 96-99, 100-103, 104-106).
Liudytoja D. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. lapkričio 6 d. jos sūnus R. T. pykosi su V. M., ji girdėjo žodinį konfliktą tarp jų. Kadangi R. su V. stipriai pykosi, garsiai rėkė, ji kelis kartus buvo nuėjusi pas juos į kambarį pasižiūrėti kas vyksta, tačiau muštynių nepastebėjo, bandė juos raminti, kad jie negąsdintų mergaitės. To momento, kai R. panaudojo fizinį smurtą prieš V., ji nematė, tik vėliau pamatė ant jos veido mėlynę, o ant dešinės rankos - gumbą. V. skundėsi rankos skausmu. Ji suprato, kad R. smurtavo prieš V.. Ar R. grasino V. susidorojimu, nežino. Po to, kai V. su drauge išvažiavo iš namų, R. pasakė, kad jis su mažamete dukra važiuos pasivažinėti. Su kuo ir kur R. išvažiavo, ji nežino. Ji taip pat išvažiavo pas draugą, į namus grįžo tik kitą dieną (2 t. b. l. 15-18,19-22).
Liudytoja J. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. lapkričio 6 d. 20.30 val. ji iš dukros V. M. sužinojo, kad R. T. ją sumušė. Šiuo metu dukra V. M. gyvena su ja, jokių ryšių su R. nepalaiko. 2021 m. rudenį, rugsėjo-spalio mėnesiais, tiksliai dienos neatsimena, dukra po rytinės pamainos vėluodama grįžti į namus, ir dėl to bijodama gresiančio konflikto su R. T., paprašė važiuoti kartu. Atvykus R. T. išreiškė nepasitenkinimą dėl jos (J. N.) atvykimo. Namuose tuo metu buvo ir R. mama D. T., tačiau ji į R. išsakytus priekaištus nesikišo. R. iš kažkur atsinešė ginklą, kuris iš pažiūros buvo galimai tikras šaunamasis ginklas, numetė jį ant stalo ir pasakė „jei esi tokia šustra, imk ginklą ir mane nušauk“. Pamačiusi ginklą, V. iš karto ant rankų paėmė dukrytę ir išnešė atokiau. Kadangi konfliktas su R. tęsėsi, ji (J. N.) susinervinusi išėjo iš R. namų ir autobusu grįžo į (duomenys neskelbtini). Kur šiuo metu yra ginklas, kurį matė pas R. T. namuose, nežino. Kiek jai teko susipažinti su ginklų rūšimis, šis R. turėtas ginklas buvo didesnis už Makarovo tipo ginklą, tikrai ne medžioklinis, galimai tai buvo revolveris (2 t., b. l. 25-28).
Liudytoja V. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. M. ji pažįsta beveik 20 metų. Anksčiau ji nėra mačiusi V. sumuštos, tačiau, ji buvo užsiminusi, kad sugyventinis R. prieš ją smurtauja. 2021 m. lapkričio 6 d. apie 19 val. ji bandė susisiekti su V. telefonu, tačiau ji nekėlė ragelio, o kvietimo garsas buvo geras. Pasidarė neramu, kad V. galėjo būti kažkas nutikę, nes įprastai tokiu laiku jos susisiekdavo, todėl nusprendė nuvažiuoti pasižiūrėti ar viskas tvarkoje. Vyko kartu su draugu B. P., nes viena važiuoti bijojo. Jiems nuvykus, iš karto iš namų į kiemą išėjo R. T., kuris atrodė pasimetęs, sakė, kad su V. aiškinasi santykius, ir kad V. tuoj išeis, jei pati norės. Ji (V. Š.) su B. atsisėdo į automobilį ir apie pusę valandos laukė. Po pusvalandžio iki jų automobilio paskubomis atbėgo ir į automobilį įsėdo V. M., kuri buvo susijaudinusi, apsiverkusi, matėsi, kad jos žandas patinęs. V. sakė: "greičiau važiuojam iš čia". Visą kelią į (duomenys neskelbtini) V. verkė, prašė vežti ją pas mamą, tačiau jie atvežė ją iki policijos. V. sakė, kad R. T. jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, minėjo, kad smūgiai buvo suduoti į galvą, kad jis buvo paėmęs iš jos mobilaus ryšio telefoną (2 t. b. l. 31-34).
Liudytojas B. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. T. yra jo pažįstamos V. M. draugas. 2021 m. lapkričio mėnesį, tiksliai dienos neatsimena, vakare jis kartu su savo drauge V. Š. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), nes V. neatsiliepinėjo į V. Š. telefoninius skambučius. Nuvažiavus, namo duris atidarė R. T., kuris pasakė, kad pakvies V.. Maždaug po 5 minučių į lauką išėjo apsiverkusi V., padėkojo, kad jie atvažiavo, paprašė nuvežti ją pas mamą. Važiuojant V. pasakė, kad R. T. prieš ją vartojo fizinį smurtą. Ant V. veido matėsi mėlynės. Jis atvežė V. iki policijos komisariato (2 t., b.l. 43-46).
Liudytojas S. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. T. yra jo draugas. 2021 m. lapkričio mėnesį, tiksliai dienos neatsimena, (duomenys neskelbtini) susitiko R. T. su mažamete dukra. Jis R. pasakė, kad tuoj važiuos namo ir R. paprašė parvežti jo mergaitę į namus. Jis sutiko. Jiems atvažiavus į (duomenys neskelbtini) ir sustojus aikštelėje prie parduotuvės, privažiavo policijos tarnybinis automobilis. Pareigūnai užsiminė, kad mergaitė yra paieškoma ir paprašė jo asmens dokumento. Netrukus atėjo R. mama, o labai greitai iki jų atvažiavo ir R. sugyventinė - mergaitės mama, kuri pasiėmė mergaitę ir išvažiavo (2 t., b. l. 37-40).
Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS vyriausiojo patrulio T. Š. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatoma, kad 2021 m. lapkričio 6 d. 19 val. 40 min. į Jonavos r. PK kreipėsi V. M., kuri pranešė, kad 2021 m. lapkričio 6 d. apie 17 val. namuose ją sumušė kartu gyvenantis sugyventinis R. T.. V. M. paaiškino, kad sugyventinis ją mušė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Užfiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai - kraujosruva ant veido. V. M. paaiškino, kad konflikto metu tiek ji, tiek sugyventinis buvo blaivūs (1 t., b.l. 43-46).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2021 m. lapkričio 6 d. apžiūrėta įvykio vieta, gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje pėdsakų, tinkančių identifikacijai, nerasta (1 t., b. l. 37-42).
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas (išklausytas) iš Bendrojo pagalbos centro atsiųstas V. M. 2021 m. lapkričio 7 d. 14.42 val. telefoninio pranešimo skaitmeninis garso įrašas. Pokalbio metu pranešėja nurodo, kad vakar buvo užfiksuotas įvykis, smurtas artimoje aplinkoje, tačiau vaikas liko pas tėvą R. T., kuris dabar šantažuoja, kad atiduos vaiką, jei ji atsiims pareiškimą (1 t., b. l. 55-59).
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta dvylika vaizdo įrašų, darytų policijos pareigūnų nešiojamomis vaizdo kameromis. Vaizdo įrašų laikas – 2021 m. lapkričio 6 d. nuo 16.27 val. iki 20.06 val. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad automobilyje yra mergaitė, policijos pareigūnai bendrauja su vyru, prisistačiusiu S. J., kuris paaiškina, kad mergaitės tėvas (duomenys neskelbtini). Pareigūnai skambina vaiko mamai ir informuoja, kad rado jos mergaitę (1 t., b. l. 62-67).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad V. M. poodinės kraujosruvos galvoje, dešinėje rankoje, dešinėje kojoje ir klube, kairės ausies būgnelio plyšimas padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti kumštis ar koja, ne mažiau kaip aštuonių trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. lapkričio 6 d. Neatmetama galimybė, kad poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje ir klube galėjo atsirasti ir griuvimo metu. Kairio ausies būgnelio plyšimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 125-127).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo įrašais, kad 2021 m. lapkričio 6 d. 19.45 val. V. M. buvo blaivi (0,00 ‰) (2 t., b. l. 133-136).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad R. T. šlapime, paimtame 2021 m. lapkričio 9 d. 13.50 val., rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (3 t., b. l. 37).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad R. T. pateikė pinigų pervedimo kvitą, patvirtinantį, jog jis atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai - 95,59 Eur (3 t., b. l. 60-64).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje R. T. tyčia nesunkiai sutrikdė V. M. sveikatą, byloje ginčo nekyla. Šias faktines aplinkybes pripažino ir pats kaltinamasis, apie tai paliudijo nukentėjusioji bei visi ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai. Specialisto išvadose konstatuotas nesunkus nukentėjusios sveikatos sutrikdymas niekaip kitaip negalėjo atsirasti, kaip tik dėl kaltinime aprašytų R. T. veiksmų. Tai, kad R. T. nesunkiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, ginčas nekyla. Sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina specialisto išvada, o BK 248 straipsnio 2 dalis nustato, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Todėl konstatuojama, jog R. T. veikoje yra visi jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 3 p., požymiai. Dėl šio nusikaltimo padarymo jis kaltas ir baustinas.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnyje numatytas grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas arba sunkiai sužalotas ar susargdintas. Tai gali būti padaryta žodžiu, raštu, taip pat ir telefonu ar kitokiu būdu pačiam nukentėjusiajam ar kitiems asmenims, iš kurių nukentėjusysis tai sužino. Grasinimas turi būti konkretus ir realus, esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Tai gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Grasinimo atveju neatliekami rengimosi veiksmai, nesikėsinama nužudyti, sunkiai sužaloti ar susargdinti, o tik išreiškiamas ketinimas tai padaryti. Grasindamas kaltininkas suvokia, kad grasina kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, baugina jį, kad grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo nusikalstamos veikos sudėčiai konstatuoti pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, kad grasinimas bus realizuotas (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30/2011).
Nukentėjusioji V. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad kaltinamasis prieš suduodamas smūgius sakė „paliksiu tave invalide“, kadangi kaltinamasis kasdien vartoja marihuaną, yra neprognozuojamas, ji jo bijo, kad gali užmušti, nes mačiusi kažkokį šaunamąjį ginklą. Ikiteisminio tyrimo metu, ginklo buvimas nepasitvirtino. Kaltinamasis dėl susijaudinimo, įtūžio negali tiksliai pasakyti ar smurtaudamas prieš nukentėjusiąją išsakė tokio turinio žodžius. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal formuojamą praktiką, tais atvejais, kai grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą yra kito nusikaltimo, pavyzdžiui žmogaus veiksmų laisvės varžymo, išžaginimo, plėšimo, turto prievartavimo ir pan. padarymo būdas, grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą neinkriminuojamas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta R. T. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kaltinamasis R. T. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2021 m. vasarą miškelyje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rado šovinius. Juos norėjo atiduoti pažįstamam medžiotojui, bet parsinešė namo ir pamiršo. Šautuvo neturi. Kad už tai yra baudžiamoji atsakomybė – nežinojo.
Liudytoja D. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji nežino kokiomis aplinkybėmis namuose atsirado šoviniai, kurie buvo rasti kratos metu. Ji tų šovinių rankose nelaikė. Niekas iš jų namuose gyvenančių asmenų ginklo neturėjo (2 t. b. l. 19-22).
Kratos protokolu nustatoma, kad 2021 m. lapkričio 6 d. atliekant kratą R. T. gyvenamojoje vietoje - name, adresu (duomenys neskelbtini), katilinėje, pakabinamoje spintelėje, rasta ir paimta popierinė dėžutė su užrašu "express line", kurioje yra 4 vnt. 16 kalibro medžioklinių šovinių (2 t., b. l. 50-61).
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada nustatoma, kad tirti pateikti keturi 16-to kalibro, centrinio įskėlimo, medžiokliniai šoviniai yra B kategorijos šaudmenys. Jie skirti šaudyti iš 16-to kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų. Šoviniai yra pramoninės gamybos. Šoviniai šaudyti tinkami (2 t. b. l. 92-96).
Įrodymų vertinimas
Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015).
Kaltinamasis pripažįsta kaltę. Be jo prisipažinimo kaltė įrodyta kratos protokolu, t. y. kad šaudmenys rasti jo gyvenamosiose patalpose ir specialisto išvada, kuri besąlygiškai patvirtina, kad keturi 16-to kalibro, centrinio įskėlimo, medžiokliniai šoviniai yra B kategorijos šaudmenys. Jie skirti šaudyti iš 16-to kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų. Šoviniai yra pramoninės gamybos. Šoviniai šaudyti tinkami.
Ikiteisminio tyrimo metu R. T. veika buvo kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 d dalį, išyrus visą įrodymų visetą, teismas mano, kad veika kvalifikuota teisingai, įrodyta ir jis baustinas.
Neteisėtas disponavimas nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų be tikslo jas platinti
Kaltinamasis R. T. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2021 m. vasarą, už Žeimių miestelio nuo komposto krūvos nusiskynė kelis kanapių lapelius. Juos parnešė namo, kad mama išsivirtų arbatos. Kad galima virti arbatą sužinojo iš V. M., nes ji turi medicininį išsilavinimą. Anksčiau pats rūkė „žolę“. Pirkdavo mieste.
Nukentėjusioji V. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su R. T. gyvena apie 9 metus, bet paskutiniu metu, tikrai nemažą laiko tarpą, jis vartoja narkotines medžiagas - rūko kanapes. Kur ir iš kokių asmenų jis įgyja narkotines medžiagas, ji nežino. Pats jis niekam šių medžiagų neplatina (1 t., b.l. 96-99).
Liudytoja D. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kanapių lapus 2021 m. vasarą į namus atnešė sūnus R. T.. Jis minėjo, kad jie auga prie bendruomenės namų (duomenys neskelbtini). Baltas popieriaus lapas su išdžiovintais kanapių lapais buvo padėtas sekcijoje bare po televizoriumi. Būtų tuos kanapių lapus vartojusi arbatai. Apie tai, kad jos namuose buvo svarstyklės ir grūstuvė-trintuvė, nežinojo, nebuvo jų mačiusi. Sūnus R. T. vartoja narkotines medžiagas - kanapes, jas retkarčiais rūko. Iš kur, kokiais kiekiais ir kokiose pakuotėse jas įgyja, nežino. Ar kratos metu rasti maži polietileniniai maišeliai yra R., nežino, nes ji tokių maišelių buvo prisipirkusi, kai anksčiau prekiaudavo kiaušinių dažais (2 t., b. l. 19-22).
Kratos protokolu nustatoma, kad 2021 m. lapkričio 6 d. atliekant kratą R. T. gyvenamojoje vietoje - name, adresu (duomenys neskelbtini), rasta: vonios ir tualeto kambaryje komodoje - grūstuvė-smulkintuvė (dėžutė-smulkintuvas), kambaryje spintelės stalčiuje - permatomi plastikiniai maišeliai, kurie supakuoti į vieną didelį plastikinį užspaudžiamą maišelį, spintelėje šalia šaldytuvo - smulkių daiktų svarstyklės, kitame kambaryje komodos stalčiuje - sulankstytas baltos spalvos lapas su įvyniota galimai narkotine medžiaga (2 t., b .l. 50-61).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad R. T. šlapime, paimtame 2021 m. lapkričio 9 d. 13.50 val., rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (3 t., b. l. 37).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada nustatoma, kad:
?1. Žalios spalvos sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš sulankstyto popieriaus lapo (paketas Nr. 1, kuriame yra vokas Nr. 1), 2021 m. lapkričio 7 d. rasta ir paimta adresu, (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,185 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 6,3 %.
?2. Ant juodos spalvos uždaromų elektroninių svarstyklių paviršių (paketas Nr. 1, kuriame yra vokas Nr. 2) ir ant metalinės dėžutės-smulkintuvo vidinių paviršių (paketas Nr. 1, kuriame yra vokas Nr. 3), 2021 m. lapkričio 7 d. rastų ir paimtų adresu, (duomenys neskelbtini), rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai.
?Ant vieno bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio vidinių paviršių (paketas Nr. 1, kuriame yra vokas Nr. 4), 2021 m. lapkričio 7 d. rastų ir paimtų adresu, (duomenys neskelbtini), rasti psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) pėdsakai. Ant 24 vnt. mažesnių bespalvių plastikinių užspaudžiamų maišelių vidinių paviršių (paketas Nr. 1, kuriame yra vokas Nr. 4), 2021 m. lapkričio 7 d. rastų ir paimtų adresu, (duomenys neskelbtini), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta. Tyrimo metu sunaudotas visas kiekis kanapių (antžeminių dalių) ir visos nuoplovos (2 t., b. l. 81-86).
Įrodymų vertinimas
Ikiteisminio tyrimo metu R. T. veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.V-239 Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo patvirtintas rekomendacijas kanapių ir jų dalių nedidelis kiekis yra ne daugiau nei 5 g., kaltinamasis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2021 m. vasarą, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį – ne mažiau kaip 0,185 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kurias neteisėtai laikė namuose adresu (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. lapkričio 6 d. 23 val. 40 min., kuomet šią narkotinę medžiagą kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. T. veika kvalifikuota teisingai pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Be to kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina specialistų išvados, kratos protokole, apžiūros protokoluose užfiksuota informacija bei kita bylos medžiaga. Veika kvalifikuota teisingai, įrodyta ir jis baustinas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad padarytos dvi apysunkės baigtos nusikalstamos veikos ir baudžiamais nusižengimas. Kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. R. T. teistas ir šią nusikalstamą veiką padarė esant išnykusiam teistumui (2 t. b. l. 148-149), nebaustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2021 m. liepos 14 d. pagal LR ANK 424 str. 2 d. 450 eurų bauda (2 t. b. l. 141), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t. b. l. 144), (duomenys neskelbtini) lankėsi 2013-01-04, dėl teisės vairuoti atgavimo. Vairuotojo teises buvo praradęs dėl vairavimo išgėręs. Diagnozė nenustatyta (2 t. b. l. 137-140). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam R. T. skirtina sankcijoje numatyta bausmė –laisvės atėmimas ir areštas, nustatant jų dydį artimą minimaliam.
Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam pripažįstant savo kaltę visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina 1/3 dalimi.
BK 75 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Taigi, baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju R. T. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir veikas kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamasis neteistas, dirba, atsižvelgus į tai, jog bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, teismo nuomone bausmės tikslai gali būti pasiekti bausmės vykdymą atidedant. Kaltinamajam taip pat skiriant įpareigojimus.
Ikiteisminio tyrimo metu R. T. buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai – Elektroninė laikmena su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro ir vaizdo įrašais, užfiksuotais pareigūnų nešiojamomis vaizdo kameromis; Pinigų pervedimo kvitas – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos. Tyrimo objektai ir tyrimo objektų pakuotės, likę po atlikto tyrimo prie Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (popieriaus lapas, į kurį buvo įdėta augalinės kilmės narkotinė medžiaga; svarstyklės; dėžutė-smulkintuvas; plastikinis maišelis, kuriame 24 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių) - sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 302-308 straipsniais,
nusprendžia:
R. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nubausti 1 (vieniems) metams laisvės atėmimo.
Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį ir nubausti 15 (penkiolika) parų arešto.
Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį ir nubausti 10 (dešimt) parų arešto.
R. T. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1 d., išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinti dalinio ir apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienus) metus 15 (penkiolika) dienų laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 8 (aštuonis) mėnesius ir 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vienų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.
Per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Per visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnio 1 dalimi, įpareigoti R. T. per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).
Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti R. T. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – Elektroninę laikmeną su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro ir vaizdo įrašais, užfiksuotais pareigūnų nešiojamomis vaizdo kameromis; Pinigų pervedimo kvitą – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. Tyrimo objektus ir tyrimo objektų pakuotes, likusias po atlikto tyrimo prie Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (popieriaus lapas, į kurį buvo įdėta augalinės kilmės narkotinė medžiaga; svarstyklės; dėžutė-smulkintuvas; plastikinis maišelis, kuriame 24 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių) - sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.