- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-19
- Bylos Nr.
- e2YT-4907-1031/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03657-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Šukys
- Pareiškėjas
- R. T., V. R., N. T., I. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės Žemės Tarnybos prie Žemės Ūkio ministerijos
- Advokatai
- Eglė Damulevičiūtė
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys, sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei, dalyvaujant pareiškėjui R. T., pareiškėjų atstovei advokatei Eglei Damulevičiūtei – Jakimavičienei, nedalyvaujant pareiškėjams V. R., N. T., I. Ž., pareiškėjų atstovui R. E. ir suinteresuoto asmens Nacionalinės Žemės Tarnybos prie Žemės Ūkio ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų R. T., V. R., N. T. ir I. Ž. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Nacionalinė Žemės Tarnyba prie Žemės Ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad faktiniu daikto valdymu pareiškėjai yra priėmę mirusios savo motinos A. T. palikimą - 87/347 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai savo pareiškime nurodė ir pareiškėjas R. T. bei pareiškėjų atstovė advokatė Eglė Damulevičiūtė – Jakimavičienė teismo posėdyje paaiškino, kad 2015-12-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10378-772/2015 Šiaulių apylinkės teismas pareiškėjų pareiškimą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai po savo tėvo B. T. mirties priėmė visą jo vardu atsiradusį palikimą, tai yra 87/347 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pradėdami jį faktiškai valdyti. Pareiškėjai nurodė, kad teismo sprendime nurodoma, kad po tėvo mirties pareiškėjai rūpinosi palikimu, mokėjo mokesčius, naudojosi žemės sklypu, naudoja kitą tėvo palikimą, atsiradusio palikimo valdymas pasireiškė ir tuo, kad pareiškėjai žemės naudojimą perdavė trečiajam asmeniui.
Pareiškėjų pareiškime nurodoma ir jų atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad į teismą su minėtu pareiškimu pareiškėjai kreipėsi, nes po tėvo mirties paliktas nekilnojamasis turtas iki 2016 m. buvo registruotas tėvo vardu, kas pareiškėjams leido manyti, kad turtas po jo mirties nebuvo paveldėtas. Įsiteisėjus 2015-12-28 sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-l0378-772/2015, pareiškėjai kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Tačiau tuomet paaiškėjo, jog dar 1995-05-01 A. T. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į gyvenamąjį namą su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), todėl 2016-02-17 B. T. įpėdinei sutuoktinei A. T. išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas, reg. Nr. 764/2016, ir į 87/347 dalį žemės sklypo.
Pareiškėjų atstovė teismo posėdyje aiškino, kad esant tokiai situacijai, kai faktiniu daikto valdymu pareiškėjų priimtas mirusio tėvo B. T. palikimas jau anksčiau buvo priimtas (duomenys neskelbtini) mirusios motinos A. T., pareiškėjai šiuo patikslintu pareiškimu kreipiasi į teismą siekdami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai faktiniu daikto valdymu yra priėmę mirusios motinos A. T. palikimą: 87/347 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamojoje byloje pareiškimo teisinis pagrindas yra tapatus civilinei bylai Nr. e2-10378-772/2015, skiriasi tik palikėjai, kurių turtą pareiškėjai pageidauja priimti: pirmoje byloje palikėjas buvo tėvas B. T., šioje byloje palikėja yra motina A. T.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė Žemės Tarnyba prie Žemės Ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo turtą galėtų paveldėti, jeigu pareiškėjų pareiškimas nebūtų tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjai yra A. T. vaikai (27 b.l.). A. T. mirė (duomenys neskelbtini). Pati pareiškėjų motina A. T. yra priėmusi palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio ir pareiškėjų tėvo B. T. mirties (6,7 b.l.).
Pareiškėjai 2015 m. lapkričio 4 d. Šiaulių apylinkės teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti, kad po tėvo B. T. mirties priėmė palikimą, tai yra jam priklausiusią 87/347 žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėję šią daikto dalį valdyti. Teismas tenkindamas pareiškėjų pareiškimą 2015 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą, sprendimas yra įsiteisėjęs.
Teismas pažymi, kad vertinant palikimo atsiradimo momentą - palikėjos A. T. mirties momentą – turi būti taikomos 1964 m. CK redakcijos normos. Minėto Kodekso 587 straipsnio 2 dalis nurodė, kad vienas iš būdų priimti palikimą - tai faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti. Šis veiksmas turi būti atliktas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis), ir jo teisinė reikšmė yra ta, kad jį atlikęs įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis, 568 straipsnis). Įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti palikėjo materialinio ar procesinio pobūdžio teises, vertinamas kaip faktinis palikimo priėmimas.
Kaip nurodė suinteresuotas asmuo, 2001 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu B. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,87 ha žemės sklypą kartu su kitais bendraturčiais po B. T. mirties. Sprendimo priėmimo data yra nuosavybės teisių atkūrimo data - 2001 m. rugsėjo 25 d. Tuo metu abu pareiškėjų tėvai jau buvo mirę. Pareiškėjai faktiškai žemės sklypu galėjo pradėti naudotis tik po 2001 m. rugsėjo 25 d. Suinteresuotas asmuo yra nurodęs, kad 2001 m. liepos 9 d. sudarytame žemės sklypo plane ties mirusio B. T. pavarde yra pasirašiusi su prierašu „paveldėtoja“ pareiškėja I. Ž..
Vertindamas aptartas aplinkybes teismas pažymi, kad pareiškėjai yra palikėjos A. T. vaikai ir turi teisę priimti palikimą, atsiradusį po savo motinos mirties. Tuo pačiu teismas pažymi, kad palikimas negali būti priimtas iš dalies su sąlyga ar išlyga. Palikimas priimamas visas iš ko jis besusidėtų. Todėl teismas, nustatinėdamas juridinę reikšmę turintį faktą, nustato tik patį palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą, nenurodydamas iš ko priimamas palikimas susidaro.
Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (6,7 b.l.) patvirtina, kad pareiškėjų motina priėmė palikimą, atsiradusį po pareiškėjų tėvo mirties. Priėmusi dalį palikimo pareiškėjų motina A. T. laikytina priėmusi visą palikimą, atsiradusį po pareiškėjų tėvo B. T. mirties. A. T. laikoma priėmusi palikimą ir tų daiktų ar daiktinių teisių, kurios atsirado ar buvo atkurtos po palikėjo mirties. B. T. nuosavybės teisės į 87/347 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos po palikėjo ir pačios A. T. mirties.
Teismas iš esmės sutinka su patikslintame pareiškime nurodyta nuostata, kad įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, priimtu 2015 gruodžio 28 d. civilinėje byloje Nr. e2-10378-772/2015, nustatyti faktai laikytini prejudiciniais faktais narinėjamojoje byloje (CPK 182 straipsnis).
Minėtu teismo sprendimu yra nustatyta, kad pareiškėjai siekdami įgyvendinti savo paveldėtojų teises žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojosi, jį perdavė naudojimui R. E.. Tokias aplinkybes teismo posėdyje nurodė ir pareiškėjas R. T.. Teismui konstatavus, kad pareiškėjai minėtą sklypą faktiškai valdė bei vertinant, kad 87/347 šio sklypo dalių bendraturte VĮ Registrų centras Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išraše (51,52 b.l.) savininke nurodyta palikėjų motina A. T., teismas sprendžia pareiškėjų patikslintą pareiškimą tenkinti iš dalies – nustatyti prašomą faktą nenurodant iš kokio konkretaus turto susidarė A. T. palikimas.
Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Teismas tokią išvadą daro ir atsižvelgdamas į suinteresuoto asmens poziciją, pateiktą atsiliepime į patikslintą pareiškimą.
Pareiškėjai yra A. T. vaikai, todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjams sukels teisines pasekmes ir yra juridinę reikšmę turintis faktas. Įvertinus nustatytas aplinkybes pareiškėjų reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Patikslintą pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jų motinos A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdami jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registrui.