Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-06-10 · Administracinė byla Nr. eI1-4425-764/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-06-10
Bylos Nr.
eI1-4425-764/2025
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01912-2024-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
S. M.
Atsakovas
Lietuvos, Lietuvos kalėjimų tarnybai
Administracinė byla Nr. eI1-4425-764/2025Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01912-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 10 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

dalyvaujant pareiškėjui S. M., pareiškėjo atstovui advokatui P. Š.,atsakovės Lietuvos kale?jimu? tarnybos atstovui D. M. (D. M.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) 2024 m. spalio 24 d. raštą Nr.2S-5953, Šiaulių kalėjimo tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. NSN-24-265 „Dėl nuteistojo S. M. nubaudimo“ ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

Paaiškina, kad pareiškėjas atlieka bausmę Šiaulių kalėjimo Šiaulių pusiaukelės namuose. Šiaulių kalėjimo tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininkas (toliau – Viršininkas) 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. NSN-24-265 „Dėl nuteistojo S. M. nubaudimo“ (toliau – Sprendimas) nusprendė nuteistajam skirti vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į fondą. Nuteistasis nesutikdamas su Sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 100 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui. Lietuvos kalėjimų tarnyba 2024 m. spalio 24 d. raštu Nr.2S-5953 (toliau – Raštas) nurodė, kad tenkinti skundo nėra pagrindo. Raštas motyvuotas tuo, kad pareiškėjas nesilaikė dienotvarkės 2024 m. liepos 10 d., 2024 m. liepos 17 d., 2024 m. liepos 24 d. ir 2024 m. liepos 31 d., t.y. nebuvo Individualioje dienotvarkėje nurodytu adresu. 2024 liepos 3,10,17,24,31 dienomis pareiškėjas nesilankė VšĮ „Pakruojo sveikatos centras“. Šiuo atveju atsakovas turėjo visus duomenis, kurie pagrįstų pareiškėjo pavaldumą ir nurodymus savo darbdaviui, kuris pateikė patvirtinimą apie nurodytomis dienomis buvimą darbe ir jo funkcijų atlikimą, tačiau atsakovas nustatė individualios nuteistojo dienotvarkės nesilaikymą be objektyvių įrodymų, t.y. nepatikrinus buvimo vietos, todėl objektyvios pažeidimo sudėties nagrinėjamu atveju nebuvo.

Teigia, jog šiuo atveju nuobaudos paskyrimo pagrindų nebuvo. Nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovo sprendimas apsiriboja tik vienu sakiniu, kuriuo įforminama pati poveikio (drausminimo) priemonė pareiškėjui - nesilaikė indicidualios dienotavrkės, tačiau toks spendimas nėra pagrįstas nei jokia teisės norma, nenurodyta individuali dienotavrkė, nei konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis remiantis jis priimtas, t.y. kaip buvo nustatinėjami pažeidimai, todėl visiškai neaišku, kuo remiantis ir kodėl buvo paskirta nuobauda. Teisinio ir faktinio pagrindo nenurodymas administraciniame sprendime yra administracinio sprendimo turinio, o ne formos trūkumas, nes dėl tokio trūkumo neaišku, kodėl sprendimas buvo priimtas, t. y. neaiškus jo turinys, nepriklausomai nuo to, kokia forma jis išreikštas. Net pačiame Sprendime dėl nubaudimo nesant nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas pažeidimą padarė būtent darbo metu visiškai neaišku, kuo remiantis ir kodėl buvo paskirta nuobauda. Atsakovo sprendimas yra neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktų reikalavimams, todėl sprendimas turėjo būti panaikintas dėl to, kad nebuvo pažeidimo nustatymo aplinkybių, Tarnybos Rašte nurodyti argumentai akivaizdžiai rodo, kad įrodinėjimo naštą dėl pažeidimo aplinkybių Tarnyba perkėlė pareiškėjui, kuris yra tariamas pažeidėjas. Įrodinėjimo našta taikant atsakomybę nuteistiesiems už jų padarytus pažeidimus yra paskirstoma priešingai, todėl Tarnybos sprendime nurodomi argumentai nėra pakankami konstatuoti, faktą, kad pareiškėjas pažeidimą neabejotinai padarė.

Pažymi, kad Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė BVK 50 str. 1 d. 1p. ir Pusiaukelės namų tvarkos aprašą, patvirtintą kalėjimų tarnybos direktoriaus ir Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-1021/V-334 (toliau – Aprašas), 50 punktą. Sprendimas grindžiamas tuo, kad neva Nuteistasis nesilaikė nustatytos darbotvarkės, t.y. 2024 m. liepos 10 d., 2024 m. liepos 17 d., 2024 m. liepos 24 d., 2024 m. liepos 31 d. nebuvo nurodytu adresu, todėl vadovaudamasis BVK 79 ir 80 straipsniais skyrė vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į fondą. Sprendimas visiškai neaiškus, nemotyvuotas ir nepagrįstas. Sprendime Nuteistasis kaltinamas, kad 2024 m. liepos 10 d., 2024 m. liepos 17 d., 2024 m. liepos 24 d., 2024 m. liepos 31 d. nebuvo nurodytu adresu, tačiau Sprendimu buvo nuspręsta net nenurodyti kokiu adresu ir kokiu laiku turėjo Nuteistasis būti. Teigia, kad pareiškėjas dirba vadybininku UAB „Ostinas“ (toliau – Įmonė), kuri aiškiai 2024 m. rugpjūčio 7 d. raštu nurodė, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 3 d., 10 d., 17 d., 24 d. ir 31 d. komandiruočių metu atliko jam pavestas užduotis, kurių metu vedamos derybos su potencialiais užsakovais, siekiant sudaryti komercines sutartis. Nagrinėjamu atveju nuteistasis, kaip nurodė jo darbdavys – įmonė, 2024 m. liepos 3 d., 10 d., 17 d., 24 d. ir 31 d. komandiruočių metu atliko jam pavestas užduotis, kurių metu buvo vedamos derybos su potencialiais užsakovais, siekiant sudaryti komercines sutartis. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti dėl Aprašo 50 str. 1 d. 1 p. pažeidimo padarymo. Nagrinėjamu atveju viršininkas netinkamai atliko nuteistojo teisėtumo buvimo įmonėje vertinimą ir tai lėmė nepagrįsto ir nemotyvuoto skundžiamo Sprendimą priėmimą. Neaišku kokiu pagrindu buvo nuspręsta, kad teisėtas įmonės pavedimu buvimas komandiruotėje prilygsta Kodekso ir Aprašo nuostatų pažeidimui. Neaišku kodėl buvo nuspręsta ignoruoti įmonės, kurioje dirba nuteistasis rašytinius paaiškinimus.

Nurodo, jog Įmonė yra beveik 7 metus aktyviai statybos srityje veiklą vykdantis juridinis asmuo, kuriame dirba šiuo metu 19 darbuotojų, turinti kilnojamojo turto, metinės pardavimo pajamos 2023 metais siekė daugiau nei 1 milijoną eurų, todėl nėra pagrindo abejoti jos reputacija ir ignoruoti jos pateiktą paaiškinimą dėl savo darbuotojo, nagrinėjamo atveju Nuteistojo, teisėto buvimo darbe konkrečiomis dienomis (2024 m. liepos 3 d., 10 d., 17 d., 24 d. ir 31 d.). Manytina, kad viršininkas faktinių aplinkybių susijusių su nuteistojo teisėtu buvimo komandiruotėje darbdavio pavedimu vertino itin paviršutiniškai, su nepagrįstu nepasitikėjimu ir itin subjektyviai. Tokie veiksmai neleidžia teigti apie Sprendimo pagrįstumą. Be to, nuteistasis niekada nesudarė pagrindo juo suabejoti, nebuvo fiksuota atvejų, kuomet Nuteistasis būtų negrįžęs į pusiaukelės namus. Pažymėtina, kad viršininkas turi užtikrinti, jog priimant skundžiamą Sprendimą dėl drausminių nuobaudų skyrimo, būtų nurodomas konkretaus Kodekso straipsnyje numatytas teisinis sprendimo pagrindimas, bet ir jį priimant privalu laikytis VAĮ nuostatų. LKT Šiaulių kalėjimas pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje privalo vadovautis ir VAĮ nuostatomis. LKT Šiaulių kalėjimas nesilaikė pareigos atlikti visapusišką ir objektyvų aplinkybių ištyrimą vertinant Nuteistojo teisėto buvimą darbe, todėl paviršutiniškai išnagrinėjęs jas, priėmė nemotyvuotą ir faktinės aplinkybėms prieštaraujantį sprendimą, nebuvo įvertinti darbdavio paaiškinimai. Teigtina, kad LKT Šiaulių kalėjimas netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, pažeidė gero administravimo, objektyvumo, protingumo ir kitus principus, teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo teises. Viršininkas priimdamas Sprendimą, tik formaliai įvertino situaciją, neanalizavo visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagristas išvadas. Nagrinėjamu atveju, LKT Šiaulių kalėjimo viršininkas, vadovaudamasis atsakingo valdymo principais ir kitais iš jo išplaukiančiais aukščiau nurodytais principais, kaip viešojo administravimo institucija, turėjo tinkamai įvertinti visas faktines aplinkybes ir nuteistojo situaciją, ko pasėkoje nebūtų priimti skundžiamas Sprendimas. Taigi, LKT Šiaulių kalėjimo priimtas Sprendimas iš esmės nemotyvuotas, nepagrįstas ir prieštaraujantis gero viešojo administravimo principui, todėl naikintinas.

Atsakovė LKT atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad 2024 m. rugpjūčio 27 d. LKT gavo VšĮ Pakruojo sveikatos centras raštą (reg. Nr. G-24-6150) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, kad vadovaujantis Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T-337 „Dėl viešosios įstaigos Pakruojo ligoninės reorganizavimo, prijungiant ją prie viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro“, 2024 m. kovo 30 d. įvyko VšĮ Pakruojo ligoninės reorganizavimas jungimo būdu prijungiant ją prie VšĮ Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (įstaigos pavadinimas po reorganizavimo – VšĮ Pakruojo sveikatos centras“. Rašte akcentuojama, jog UAB „Ostinas“ vadybininku dirbantis S. M. nurodytomis dienomis negalėjo būti komandiruotas į VšĮ Pakruojo ligoninę, nes po įvykdytos reorganizacijos VšĮ Pakruojo ligoninė yra veiklą baigęs juridinis asmuo bei informuojama, kad minėtomis dienomis VšĮ Pakruojo sveikatos centras UAB „Ostinas“ vadybininkas S. M. nesilankė ir nevedė derybų, siekiant sudaryti komercines sutartis. Dėl nurodytų aplinkybių surašytas Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus vyriausiojo socialinio darbuotojo 2024 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinis pranešimas Nr. RV-25-5188. Siekiant visapusiškai nustatyti galimai padaryto laisvės atėmimo bausmės režimo reikalavimų pažeidimo aplinkybes, 2024 m. rugpjūčio 28 d. Pareiškėjas buvo supažindintas su 2024 m. rugpjūčio 27 d. VšĮ Pakruojo sveikatos centras raštu reg. Nr. G-24-6150 bei Šiaulių kalėjimo administracijai pateikė 2024 m. rugpjūčio 29 d. paaiškinimą Nr. NPS-24-6119, kuriame nurodė: <...> aš nesu laikinai direktoriumi A. K. asmeniškai pažįstamas ir su jo derybų nevedu sudaryti komercinės sutarties. Dar nėra Pakruojo sveikatos centras konkursą paskelbęs, pirmo aukšto remonto darbus vykdyti, kadangi UAB Ostinas planuoja dalyvauti minėtame konkurse. Aš kaip UAB Ostinas vadybininkas minėtu pastato apžiūros veikla vykdau ir siekiu komercine sutarti sudaryti“ . Reikšmingos informacijos, patvirtinančios Pareiškėjo buvimą 2024 m. liepos mėn. 3 d., 10 d., 17 d., 24 d., 31 d. nustatytos tarnybinės komandiruotės adresu, paaiškinime nepateikiama. Dėl nuteistojo S. M. galimai padarytos dienotvarkės pažeidimo, Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyrius atliko tarnybinį tyrimą, konstatavus jog Pareiškėjas 2024 m. liepos mėn. 3 d., 10 d., 17 d., 24 d., 31 d. nebuvo adresu (duomenys neskelbtini), tuo nesilaikydamas dienotvarkės ir tokiu savo elgesiu pažeisdamas BVK 50 str. 1 d. 1 p. bei Aprašo 50 p. Vadovaujantis BVK 79 str. nuteistieji, nevykdantys šio kodekso 50 str. nustatytų pareigų ir (ar) nesilaikantys jiems nustatytų draudimų (toliau – pažeidimai), gali būti drausminami jiems skiriant drausmines nuobaudas. BVK 80 str. 2 d. nustato, kad skiriant drausmines nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų drausminių nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo padarymo. Skiriamos drausminės nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Atsižvelgiant į tarnybinio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei į tai, jog pareiškėjas jau buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka už dienotvarkės nesilaikymą, Šiaulių kalėjimo viršininko 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. NSN- 24-265 pareiškėjui skirta BVK 79 str. 3 d. numatyta nuobauda - vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą. 2024 m. spalio 2 d. LKT gavo pareiškėjo atstovo skundą (reg. Nr. 2G-2654) dėl Šiaulių kalėjimo viršininko 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. NSN-24-265 Pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo. Skundžiamu 2024 m. spalio 24 d. raštu Nr. 2S-5953 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ LKT pagrįstai ir motyvuotai informavo pareiškėją bei jo atstovą, kad tyrimo metu įvertinta dokumentinė medžiaga laikytina pakankamu įrodymu, konstatuojant pareiškėjo neteisėtus veiksmus, numatytus BVK 50 str. 1 d. 1 p. ir Aprašo 50 p. Rašte, be kita ko, pažymima, jog LKT neturi pagrindo abejoti darbuotojų pasirašytais tarnybiniais dokumentais, kuriuose pateikto faktinės padaryto pažeidimo aplinkybės; skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes. Rašte akcentuojama, kad nuobauda pareiškėjui paskirta laikantis BVK 79 ir 80 str. nuostatų, nepažeidžiant terminų ir kitų procesinių reikalavimų, nuobauda paskirta kalėjimo viršininko sprendimu, kuriame aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, todėl, vadovaujantis BVK 80 str., nuobaudos panaikinimui nėra pagrindo.

Pažymi, jog tiek pareiškėjo skundžiamas Šiaulių kalėjimo viršininko 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimas Nr. NSN-24-265, tiek LKT 2024 m. spalio 24 d. raštas Nr. 2S-24-5953 buvo priimti objektyviai įvertinus reikšmingus faktus, vadovaujantis gero viešojo administravimo principu. Sprendimai yra argumentuoti ir motyvuoti, priimti remiantis galiojančiais teisės aktais bei aktualia teismų praktika, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, yra aiškūs, kad būtų suprantami, sprendimuose nurodyta apskundimo tvarka, sprendimai yra pasirašyti juos priėmusio viešojo administravimo subjekto vadovo, be to, LKT 2024 m. spalio 24 d. rašte Nr. 2S-24-5953 yra aiškiai ir motyvuotai nurodyta prašymo netenkinimo priežastis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl LKT sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 27 d. LKT gavo VšĮ Pakruojo sveikatos centras raštą (reg. Nr. G-24-6150) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, kad vadovaujantis Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T-337 „Dėl viešosios įstaigos Pakruojo ligoninės reorganizavimo, prijungiant ją prie viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro“, 2024 m. kovo 30 d. įvyko VšĮ Pakruojo ligoninės reorganizavimas jungimo būdu prijungiant ją prie VšĮ Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (įstaigos pavadinimas po reorganizavimo – VšĮ Pakruojo sveikatos centras“. Rašte akcentuojama, jog UAB „Ostinas“ vadybininku dirbantis S. M. nurodytomis dienomis negalėjo būti komandiruotas į VšĮ Pakruojo ligoninę, nes po įvykdytos reorganizacijos VšĮ Pakruojo ligoninė yra veiklą baigęs juridinis asmuo bei informuojama, kad minėtomis dienomis VšĮ Pakruojo sveikatos centras UAB „Ostinas“ vadybininkas S. M. nesilankė ir nevedė derybų, siekiant sudaryti komercines sutartis. Dėl nurodytų aplinkybių surašytas Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus vyriausiojo socialinio darbuotojo 2024 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinis pranešimas Nr. RV-25-5188. Siekiant visapusiškai nustatyti galimai padaryto laisvės atėmimo bausmės režimo reikalavimų pažeidimo aplinkybes, 2024 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjas buvo supažindintas su 2024 m. rugpjūčio 27 d. VšĮ Pakruojo sveikatos centras raštu reg. Nr. G-24-6150 bei Šiaulių kalėjimo administracijai pateikė 2024 m. rugpjūčio 29 d. paaiškinimą Nr. NPS-24-6119, kuriame nurodė: <...> aš nesu laikinai direktoriumi A. K. asmeniškai pažįstamas ir su jo derybų nevedu sudaryti komercinės sutarties. Dar nėra Pakruojo sveikatos centras konkursą paskelbęs, pirmo aukšto remonto darbus vykdyti, kadangi UAB Ostinas planuoja dalyvauti minėtame konkurse. Aš kaip UAB Ostinas vadybininkas minėtu pastato apžiūros veikla vykdau ir siekiu komercine sutarti sudaryti“ . Reikšmingos informacijos, patvirtinančios pareiškėjo buvimą 2024 m. liepos mėn. 3 d., 10 d., 17 d., 24 d., 31 d. nustatytos tarnybinės komandiruotės adresu, paaiškinime nepateikiama.

Dėl nuteistojo S. M. galimai padarytos dienotvarkės pažeidimo, Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyrius atliko tarnybinį tyrimą, konstatavus jog pareiškėjas 2024 m. liepos mėn. 3 d., 10 d., 17 d., 24 d., 31 d. nebuvo adresu (duomenys neskelbtini), tuo nesilaikydamas dienotvarkės ir tokiu savo elgesiu pažeisdamas BVK 50 str. 1 d. 1 p. bei Aprašo 50 p. Atsižvelgiant į tarnybinio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei į tai, jog pareiškėjas jau buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka už dienotvarkės nesilaikymą, Šiaulių kalėjimo viršininko 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. NSN- 24-265 pareiškėjui skirta BVK 79 str. 3 d. numatyta nuobauda - vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą.

2024 m. spalio 2 d. LKT gavo pareiškėjo atstovo skundą (reg. Nr. 2G-2654) dėl Šiaulių kalėjimo viršininko 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. NSN-24-265 pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo.

Skundžiamu 2024 m. spalio 24 d. raštu Nr. 2S-5953 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ LKT informavo pareiškėją bei jo atstovą, kad tyrimo metu įvertinta dokumentinė medžiaga laikytina pakankamu įrodymu, konstatuojant pareiškėjo neteisėtus veiksmus, numatytus BVK 50 str. 1 d. 1 p. ir Aprašo 50 p. Rašte pažymima, jog LKT neturi pagrindo abejoti darbuotojų pasirašytais tarnybiniais dokumentais, kuriuose pateikto faktinės padaryto pažeidimo aplinkybės; skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes. Rašte akcentuojama, kad nuobauda pareiškėjui paskirta laikantis BVK 79 ir 80 str. nuostatų, nepažeidžiant terminų ir kitų procesinių reikalavimų, nuobauda paskirta kalėjimo viršininko sprendimu, kuriame aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, todėl, vadovaujantis BVK 80 str., nuobaudos panaikinimui nėra pagrindo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamais sprendimais, kreipėsi į teismą, prašydamas juos panaikinti.

BVK 50 str. 1 d. 1 p. nustato nuteistųjų pareigą vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos. Vadovaujantis Aprašo 14 p., visi nuteistieji vyksta į darbą ar mokymosi įstaigą ir iš jų grįžta į pusiaukelės namus individualioje nuteistojo dienotvarkėje, kuri sudaroma pagal darbo grafiką ar mokymosi (pamokų / studijų) tvarkaraštį, numatytu laiku ir maršrutu. Su individualia nuteistojo dienotvarke nuteistieji supažindinami pasirašytinai. Vadovaujantis Aprašo 50 p. nuteistieji, išvykę iš pusiaukelės namų teritorijos, turi laikytis patvirtinto maršruto, sekti laiką ir būti individualioje nuteistojo dienotvarkėje numatytose vietose.

Aprašo 15 p. numato, jog nuteistajam dėl darbo pobūdžio gali būti leidžiama išvykti už darbovietės ribų ar į komandiruotę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu darbdavys ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas tai raštu suderina su pusiaukelės namų darbuotoju. Komandiruotės negali trukti ilgiau nei 14 val. per parą, įskaitant laiką nuo išvykimo iki grįžimo į pusiaukelės namus momento. Apie nuteistųjų darbo grafiko pakeitimus pusiaukelės namų darbuotojas turi būti informuotas likus dviem darbo dienoms iki numatomos darbo dienos grafiko pakeitimo.Viršvalandinis nuteistųjų darbas turi būti suderintas su pusiaukelės namų darbuotoju iki darbo grafike numatytos darbo dienos pabaigos. Sprendimus dėl leidimo vykti į komandiruotę, dirbti pakeistu darbo grafiku suteikimo priima RS viršininkas, kuris tvirtina individualią nuteistojo dienotvarkę ar jos pakeitimus.

Vadovaujantis BVK 79 str. nuteistieji, nevykdantys šio kodekso 50 str. nustatytų pareigų ir (ar) nesilaikantys jiems nustatytų draudimų, gali būti drausminami jiems skiriant drausmines nuobaudas. BVK 80 str. 2 d. nustato, kad skiriant drausmines nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų drausminių nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo padarymo. Skiriamos drausminės nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas 2024 m. liepos mėn. 3 d., 10 d., 17 d., 24 d., 31 d. nebuvo adresu (duomenys neskelbtini), tuo nesilaikydamas dienotvarkės ir tokiu savo elgesiu pažeisdamas BVK 50 str. 1 d. 1 p. bei Aprašo 50 p. Atsižvelgiant į tarnybinio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei į tai, jog pareiškėjas jau buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka už dienotvarkės nesilaikymą, Šiaulių kalėjimo viršininko 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. NSN- 24-265 pareiškėjui skirta BVK 79 str. 3 d. numatyta nuobauda - vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą. Skundžiamu 2024 m. spalio 24 d. raštu Nr. 2S-5953 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ LKT pagrįstai ir motyvuotai informavo pareiškėją bei jo atstovą, kad tyrimo metu įvertinta dokumentinė medžiaga laikytina pakankamu įrodymu, konstatuojant pareiškėjo neteisėtus veiksmus, numatytus BVK 50 str. 1 d. 1 p. ir Aprašo 50 p. Rašte pažymima, jog LKT neturi pagrindo abejoti darbuotojų pasirašytais tarnybiniais dokumentais, kuriuose pateikto faktinės padaryto pažeidimo aplinkybės; skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes. Rašte akcentuojama, kad nuobauda pareiškėjui paskirta laikantis BVK 79 ir 80 str. nuostatų, nepažeidžiant terminų ir kitų procesinių reikalavimų, nuobauda paskirta kalėjimo viršininko sprendimu, kuriame aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, todėl, vadovaujantis BVK 80 str., nuobaudos panaikinimui nėra pagrindo.

Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

Teisėjų kolegija nurodo, jog sprendimai atitinka keliamus reikalavimus, nes juose buvo išdėstytos visos faktinės aplinkybės, teisės aktų nuostatos, kurios buvo susietos su faktinėmis aplinkybėmis. Tiek pareiškėjo skundžiamas Šiaulių kalėjimo viršininko 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimas Nr. NSN-24-265, tiek LKT 2024 m. spalio 24 d. raštas Nr. 2S-24-5953 buvo priimti objektyviai įvertinus reikšmingus faktus, vadovaujantis gero viešojo administravimo principu. Sprendimai yra argumentuoti ir motyvuoti, priimti remiantis galiojančiais teisės aktais bei aktualia teismų praktika, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, yra aiškūs, kad būtų suprantami, sprendimuose nurodyta apskundimo tvarka, sprendimai yra pasirašyti juos priėmusio viešojo administravimo subjekto vadovo, be to, LKT 2024 m. spalio 24 d. rašte Nr. 2S-24-5953 yra aiškiai ir motyvuotai nurodyta prašymo netenkinimo priežastis, todėl naikinti sprendimus nėra jokio teisėto pagrindo.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas Sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 132-133 straipsniais

nusprendžia:

Pareiškėjo S. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė-Janulionienė