Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Nerijus Meilutis, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo G. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas nuteistojo G. S. prašymas dėl jo teisinę padėtį lengvinančio įstatymo taikymo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. G. S. Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija, galiojusi nuo 2006 m. vasario 11 d. iki 2024 m. vasario 1 d.) – 50 MGL dydžio (2 500 Eur) bauda; pagal 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) – 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda; pagal 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.) – 270 MGL dydžio (13 500 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrintus apėmimo būdu G. S. paskirta subendrinta bausmė – 270 MGL dydžio (13 500 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. S. paskirta galutinė bausmė – 180 MGL dydžio (9 000 Eur) bauda. Nuosprendžiu nustatytas savanoriškas vienerių metų baudos sumokėjimo terminas.

2. Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. nuosprendis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atmetus Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą.

3. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad G. S., skųsdamas Kauno apygardos teismo 2025 sausio 28 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, 2025 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą bei prašymą dėl termino atnaujinimo. Kasacinio skundo priėmimo klausimas dar nėra išnagrinėtas.

4. Kauno apygardos teisme 2025 m. lapkričio 11 d. gautas G. S. prašymas, kuriame jis prašo jam taikyti 2025 m. spalio 16 d. įstatymu Nr. XV-474 pakeistą BK 228 straipsnio 2 dalį bei BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

5. Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutartimi G. S. prašymas tenkintas iš dalies. Teismas G. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakcija), tačiau jam paskirtos bausmės nepakeitė. Žemesnysis teismas atmesdamas G. S. prašymo dalį dėl jo atleidimo pagal laidavimą BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu nurodė, kad įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo procese laidavimo institutas nėra taikomas.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Nuteistasis G. S. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutartį ir pritaikius įstatymą, lengvinantį jo teisinę padėtį, atleisti jį pagal BK 40 straipsnį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Skunde teigiama, kad žemesnysis teismas, neišnagrinėjęs laidavimo taikymo klausimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir pažeidė BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas. Anot nuteistojo, nekyla abejonių, kad įstatymas, leidžiantis taikyti laidavimą, palengvina nuteistų asmenų teisinę padėtį. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K‑263‑788/2015 ir Nr. 2K-289-693/2015, kuriose buvo konstatuota, jog nauja BK 75 straipsnio redakcija, leidžianti atidėti bausmės vykdymą ir už sunkius nusikaltimus (jei bausmė neviršija ketverių metų), turi grįžtamąją galią ir gali būti taikoma anksčiau nuteistiems asmenims.

6.2. Nuteistojo įsitikinimu, nagrinėjamuoju atveju yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi jis atitinka BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas: yra padaręs du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, padarytą žalą visiškai atlygino, be to, nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, todėl yra pagrindas manyti, kad jis naujų nusikalstamų veikų nedarys. Be to, jo nurodytas laiduotojas I. C. – jo žmonos sūnus iš pirmos santuokos, yra pasitikėjimo vertas asmuo, kadangi jis yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai ir gali daryti jam (G. S.) teigiamą įtaką.

7. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. S. skundas atmetamas.

8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu procesiniu sprendimu, LITEKO duomenimis, įvertinęs nuteistojo G. S. skundo argumentus bei pasikeitusį teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad Kauno apygardos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą – teismas, išsprendęs nuteistojo G. S. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikavimo ir bausmės skyrimo klausimus, pagrįstai konstatavo, kad BK 40 straipsnio nuostatų taikymas ir nuteistojo G. S. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šioje proceso stadijoje negalimas.

9. Iš G. S. skundo turinio matyti, kad nuteistasis neginčija Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutarties dalies dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikavimo pagal naują šio baudžiamojo įstatymo redakciją bei bausmės peržiūrėjimo. Tačiau skunde nuteistasis nesutinka su žemesniojo teismo išvada, kad perkvalifikavus jo neteisėtus veiksmus į lengvesnį – apysunkį nusikaltimą, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo jam taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgdamas į tai, ir neįžvelgdamas jokių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, aukštesnysis teismas šiuo atveju nagrinėja tik tai, ar nuteistojo G. S. teisinę padėtį lengvinantis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai.

10. Sutiktina su nuteistojo G. S. skundo teiginiais, kad pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame 1) nenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių; 2) švelninama jame nustatyta bausmė; 3) jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį, prie šių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

11. Nagrinėjam skundo klausimui aktualus ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis, kuris nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tais atvejais, kai vėliausią ar bent vieną ankstesnį nuosprendį kaip pirmosios instancijos teismas yra priėmęs apygardos teismas, įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo klausimą dėl visų nuteistajam priimtų nuosprendžių sprendžia vėliausią nuosprendį priėmęs apygardos teismas. Be to, šio straipsnio 4 dalyje įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžė, kokius teismo sprendimus gali priimti teismas, išnagrinėjęs klausimą dėl minėtų teisinę padėtį švelninančių įstatymų rūšių taikymo, t. y. teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK bendrosios ir specialiosios dalies atitinkamų straipsnių ir priedo pakeitimų bei BK papildymo atitinkamais straipsniais įstatymai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, kuriuo iš esmės keista BK bendroji dalis, ir 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060, kuriuo iš esmės keista BK specialioji dalis). 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo 50 straipsnio 2 ir 3 dalyse (2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033 buvo pakeista 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV‑2573 50 straipsnyje numatyta įstatymo įsigaliojimo ir taikymo tvarka) nurodyta, kad BK straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal BK 3 straipsnio nuostatas, išskyrus šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos, t. y. BK 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 40-1, 54, 61, 62, 65, 66, 75, 92 straipsnių nuostatos, tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose.

13. Šiame kontekste pažymėtina, kad ir teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog ne visi baudžiamojo įstatymo pakeitimai privalo turėti neribotą atgalinį veikimą. Priešingai nei teigiama skunde, įstatymo taikymas atgal gali būti ribojamas, jeigu tam yra pateisinamos priežastys, tokios kaip teisinis apibrėžtumas, protinga proceso trukmė ar taisyklė, kad teisės aktais negalima reikalauti neįmanomo (lot. lex non cogit ad impossibilia). Pavyzdžiui, 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi byloje Nr. 2A-7-1/2014 išplėstinė septynių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad BK 64¹ straipsnio nuostatos, numatančios galimybę sušvelninti nuteistajam skiriamą bausmę vienu trečdaliu, kai byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, neturi grįžtamosios galios ir negali būti taikomos jau išnagrinėtose bylose; 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi byloje Nr. 2K-7-386-746/2015 išplėstinė septynių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad BK 75 straipsnio nuostatos, numačiusios platesnes galimybes atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, neturi grįžtamosios galios ir, be kitų sąlygų, gali būti taikomos tik jei yra nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijos teisme. Analogiška pozicija, be kita ko, svarstant ir vienos iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatančių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, taikymą, išdėstyta ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse Nr. 1S-224-1020/2023, Nr. 1S‑161-1243/2025. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lot. lex benignior retro agit, pvz. 1998 m. kovo 25 d. nutarimas, 2001 m. sausio 11 d. nutarimas). Tačiau įstatymų leidėjas, įgyvendindamas šią taisyklę, turi diskreciją nuspręsti, kokį konkretų reglamentavimą pasirinkti. 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573, pakeistu 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033, 50 straipsnyje nustatyta, jog BK bendrojoje dalyje atitinkamų straipsnių (įskaitant ir nuteistojo prašomą jam taikyti BK 40 straipsnį) įtvirtinti pakeitimai, taikomi ne pagal BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę, bet tik tiems asmenims, kurie nusikalstamą veiką padarė iki šių baudžiamojo įstatymo pakeitimų ir kurių baudžiamosios bylos nėra baigtos nagrinėti. Pažymėtina, kad šios taisyklės niekaip nepaneigia G. S. skunde akcentuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263-788/2015 ir Nr. 2K‑289‑693/2015, kadangi jose nuteistųjų teisinę padėtį švelninantis įstatymas buvo pritaikytas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka išnagrinėjus nuteistųjų kasacinius skundus, o ne žemesniems teismas švelnesnį įstatymą pritaikius įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymo procese.

14. Nagrinėjamuoju atveju G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį įsiteisėjusiu ir vykdytinu Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžiu. Iš LITEKO duomenų matyti, kad apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundęs G. S., praleidęs įstatymo nustatytą terminą kasaciniam skundui paduoti, 2025 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą bei prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, tačiau kasacinio skundo priėmimo klausimas šiuo metu dar nėra išspręstas. Todėl esamoje situacijoje vertinti, kad bylos teisminio nagrinėjimo procesas dar nėra baigtas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

15. Kita vertus, iš G. S. kasacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistojo atžvilgiu priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai skundžiami iš esmės tik dėl po priimtų teismų sprendimų atsiradusios teisinės galimybės taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nusprendus priimti G. S. kasacinį skundą teismas kasacine tvarka ir pasisakys, ar yra pagrindas jam taikyti laidavimo institutą.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos keisti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo G. S. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.