Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-05-02 · Civilinė byla Nr. 2A-201-357/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-02
Bylos Nr.
2A-201-357/2011
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-00771-2009-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė (pran.), Regina Agota Gutauskienė
Ieškovas
S. M.
Atsakovas
Ž. G.
Advokatai
Irina Petkienė
Pranešėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2A-201-357/2011

Teisėjas S. Pocevičius Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00771-2009-4

Procesinio sprendimo kategorija (S) 78.2.1.;121.21.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės,kolegijos teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,sekretoriaujant Romutei Lengvenienei,dalyvaujant ieškovei S. M., jos atstovei advokatei Irinai Petkienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-113-61/2010 pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui Ž. G., trečiajam asmeniui atsakovo pusėje A. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bei pagal atsakovo Ž. G. priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo; byloje patraukta išvadą teikianti institucija – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

I. S. M. ieškiniu kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Ž. G. jų nepilnametės dukters L. G. išlaikymui po 700,00 Lt kas mėnesį nuo 2006-07-20 iki dukters pilnametystės, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo sumažino iki 500,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2006-07-20 iki dukters pilnametystės.

Nurodė, kad dukros išlaikymui pinigų atsakovas atsiųsdavo tik retkarčiais, o reguliariai po 376,00 Lt pradėjo siųsti nuo 2008 metų vidurio. Dukros išlaikymui per mėnesį ieškovė teigė išleidžianti apie 1130,00 Lt. Be dukros, ieškovės ir jos sutuoktinio A. M. šeimoje auga judviejų sūnus, kurio išlaikymui ieškovė taip pat turi skirti lėšų. Atsakovo pateiktą priešieškinį ieškovė prašė atmesti.

A. Ž. G. pateikė priešieškinį, kuriuo reikalavo atmesti ieškovės reikalavimus ir nustatyti, kad dukros išlaikymui jis turi mokėti po 400,00 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės. Prašė įpareigoti ieškovę teikti atsakovui kartą per ketvirtį ataskaitą apie jų dukros išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą. Be to, priešieškiniu atsakovas reikalavo nustatyti bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Teigia, kad ieškovės nurodoma dukros išlaikymui reikalinga suma yra nepagrįsta. Nurodo, kad 2005 metais susitarė su atsakove, kad siųs jai dukros išlaikymui kas mėnesį po 100,00 svarų sterlingų, dėl to buvo nutraukta Akmenės rajono apylinkės teisme pagal ieškovės pareiškimą dėl išlaikymo priteisimo pradėta civilinė byla. Šį savo įsipareigojimą atsakovas nurodo vykdęs, tik nėra išsaugojęs dalies mokėjimo kvitų.

Žemesnės instancijos teismas

Akmenės rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį paliko nenagrinėtu. Priteisė iš atsakovo Ž. G. jo nepilnametės dukros L. G. išlaikymui po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-07-21 iki dukters pilnametystės, ir 1880,90 Lt išlaikymo įsiskolinimą, paskiriant ieškovę S. M. priteisto išlaikymo uzufruktore.

Į. S. M. kasmet iki sausio mėn. 31 d. savo lėšomis pateikti Ž. G. rašytinę ataskaitą apie L. G. išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą per praėjusius metus, pradedant 2011 metais.

Netenkino ieškinio dalyje dėl išlaikymo, viršijančio 400,00 Lt per mėnesį, ir išlaikymo įsiskolinimo, viršijančio priteistą.

Priteisė iš atsakovo Ž. G. 400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų S. M..

Priteisė iš atsakovo Ž. G. 77,00 Lt žyminio mokesčio ir 46,10 Lt pašto išlaidų valstybei.

Priteisė iš ieškovės S. M. 77,00 Lt žyminio mokesčio ir 46,10 Lt pašto išlaidų valstybei.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad vien ta aplinkybė, kad atsakovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, savaime nereiškia, kad jo turtinė padėtis yra tiek geresnė už Lietuvoje gyvenančios ieškovės turtinę padėtį, jog atsakovas turėtų teikti dukrai didesnę išlaikymo dalį. Nustatė, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis iki atskaitant mokesčius siekia 14500,00 svarų sterlingų per metus, o tai Jungtinėje Karalystėje yra minimalus nacionalinis darbo užmokestis. Pažymėjo, kad ieškovės gaunamas pajamas sudaro 1156,89 Lt motinystės pašalpa, kuri beveik pusantro karto didesnė už 800,00 Lt dydžio minimalią mėnesinę algą Lietuvoje. Nustatė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas, be jų bendros dukros, kiekvienas turi po išlaikymo reikalingą mažametį vaiką. Nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad kuri nors viena bylos šalis turėtų objektyviai mažesnes galimybes gauti ar uždirbti pajamas nei kita šalis, kaip ir duomenų apie tai, kad bylos šalių turtinė padėtis būtų iš esmės skirtinga, todėl konstatavo, kad ieškovė ir atsakovas turi po lygiai prisidėti prie jų dukros išlaikymo. Atsižvelgdamas į Lietuvos minimaliąją mėnesinę algą, vidutinę senatvės pensiją, bazinę socialinę išmoką (anksčiau - MGL), teismas sprendė, jog specialiųjų poreikių neturinčio ikimokyklinio amžiaus vaiko išlaikymui Lietuvoje dabartiniu metu visiškai pakanka 800,00 Lt per mėnesį, todėl iš atsakovo jo dukters išlaikymui priteisė po 400,00 Lt kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukters pilnametystės.

Teismas, nurodė, kad ieškinys surašytas 2009-07-20, todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas nuo 2006-07-20 (LR CK 3.200 str.). Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas konstatavo, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė 2006 ir 2007 metais, o nuo 2008 metų išlaikymas buvo teikiamas reguliariai. Teismas pripažino, kad šalių konkliudentiniai veiksmai sistemingai mokant ir priimant 100,00 svarų sterlingų (376,18 Lt) dydžio kasmėnesinį išlaikymą, įrodo buvus šalių susitarimą būtent dėl tokio dydžio išlaikymo, todėl apskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą už 2006 ir 2007 metus, sprendė, kad nėra pagrindo viršyti 376,18 Lt kas mėnesį mokėtino išlaikymo dydžio. Nustatė, kad už 2006 metus išlaikymo įsiskolinimas neviršija 1 mėnesio ir 10 dienų, o už 2007 metus – neviršija 7 mėnesių, todėl nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas yra už 8 mėnesių ir 10 dienų. Atsižvelgdamas į atsakovo paaiškinimus, kad dalis mokėjimo dokumentų neišliko, teismas nuspendė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 5 mėnesius, iš viso 1880,90 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo jo dukrai savo esme nėra priešieškinio reikalavimas, priešpriešinis ieškinio reikalavimui, o laikytinas atsakovo pozicija dėl ieškovės reikalavimo. Nurodė, kad priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarkos nustatymo, yra niekaip nesusijęs su turtiniu ieškinio reikalavimu ir trukdo greičiau ir teisingai išnagrinėti ieškovės inicijuotą turtinį ginčą. Pažymėjo, kad atsakovas už priešieškinį nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl priešieškinį paliko nenagrinėtu.

Atsižvelgdamas į pradinį ieškinio reikalavimą ir į tai, kad ieškinio reikalavimas patenkintas iš dalies, o priešieškinis paliktas nenagrinėtas, teismas iš atsakovo priteisė pusę ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, o bylinėjimosi išlaidos valstybei iš ieškovės ir atsakovo priteisė lygiomis dalimis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė S. M. prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį ir priteisti ieškovei iš atsakovo Ž. G. nepilnametės dukters L. G. išlaikymui po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-07-21 iki dukters pilnametystės, priteisti 5642,70 Lt išlaikymo įsiskolinimą, 800,00 Lt bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Visas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir pašto išlaidas) priteisti tik iš atsakovo. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.Nurodo, kad priteisdamas 400,00 Lt periodinį išlaikymą, teismas neteisingai taikė ir aiškino LR CK 3.192 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teisino suformuotos praktikos tokiose bylose. Teigia, kad atsakovas, gyvendamas ir dirbdamas Jungtinėje Karalystėje, galėjo nuslėpti nuo teismo savo ir sugyventinės pajamas, nekilnojamąjį turtą. Ieškovė iš savo brolio, gyvenančio Londone, žino, kad atsakovas dirba naujoje vietoje, uždirba 8-9 svarus sterlingus per valandą, jo alga yra apie 1500 svarų sterlingų, t. y. 6000,00 Lt. Ieškovei iki 2010-12-05 mokėtos 1157,00 Lt išmokos buvo skirtos 2008-12-05 gimusio sūnaus A. M. priežiūros atostogoms. Sūnui suėjus 2 metams, šių išmokų ieškovė nebegauna, į darbą negrįš, nes įmonė bankrutavo. Ieškovė yra registruota darbo biržoje, kaip ieškanti darbo. Teigia, kad teismas nepagrįstai lygino ieškovės gaunamas laikinąsias pajamas su atsakovo nuolatinėmis. Pateikti byloje dokumentai patvirtina, kad dukters L. poreikiai yra 1000,00 Lt per mėnesį. Mano, kad atsakovas yra pajėgus teikti dukrai 500,00 Lt išlaikymą.

2. Priteisdamas 1880,90 Lt įsiskolinimą, teismas nesirėmė byloje esančiais įrodymais – banko pavedimais. Sutinka, kad išlaikymo įsiskolinimo vieno mėnesio suma yra 376,18 Lt arba 100 svarų sterlingų pagal 2008 metų kursą. Teismo išvada, kad atsakovas nuo 2008 m. reguliariai teikė išlaikymą, nepagrįsta byloje esančiais dokumentais. Atsakovo pateikti bankiniai dokumentai patvirtina, kad jis 2008 metais išlaikymą sumokėjo už 10 mėnesių, 2009 metais – už 11 mėnesių. Per laikotarpį nuo 2006-07-20 iki 2006-12-31 jis išlaikymo nemokėjo, 2007 metais išlaikymo atsakovas nemokėjo 7 mėnesius. Tokiu būdu per LR CK 3.200 str. nustatytą trejų metų terminą atsakovas iš viso nesumokėjo išlaikymo už 15 mėnesių, todėl teismas turėjo priteisti 5642,70 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. LR CPK 83 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Teismas, priteisdamas iš ieškovės 77,00 Lt žyminį mokestį, neteisingai taikė LR CPK 96 str. 1 d. nuostatas. Teismas neteisingai taikė LR CPK 93 str. 1 d. normas, nepripažinęs ieškovės šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas. Visos pašto išlaidos turėjo būti priteistos iš vieno atsakovo. Remiantis LR CPK 98 str. nuostatomis, ieškovei iš atsakovo turėjo būti priteistos visos pirmos instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 800,00 Lt už advokato paslaugas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Ž. G. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nurodo, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Atsakovas nėra pajėgus teikti didesnį, nei 400,00 Lt išlaikymą. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pasikeitė atsakovo darbo vieta ir gaunamas uždarbis. Atsakovo gyvenimo draugė A. G. nedirba, augina jų sūnų ir šiuo metu negauna jokių išmokų, nes vaiko auginimo atostogos jai jau yra pasibaigusios (Jungtinėje Karalystėje jos tęsiasi tik 9 mėnesius), tačiau sūnus dar per mažas, kad ji galėtų grįžti į darbą. Šeima pragyvena tik iš atsakovo gaunamo 1050 svarų sterlingų atlyginimo. Nustačius didesnį išlaikymą dukrai L., nukentėtų atsakovo sūnaus K. interesai.

2. Nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 5642,70 Lt išlaikymo įsiskolinimą, mano, kad šis reikalavimas visiškai nepagrįstas. Teigia, kad nesumokėti nors vieną mėnesį nustatytos sumos būdavo neįmanoma, nes tuomet ir atsakovas, ir jo artimieji neturėdavo ramybės iki pinigai pasiekdavo ieškovę. Mano, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo net ir 1880,90 Lt įsiskolinimą, tačiau dėl lėšų stygiaus šios teismo sprendimo dalies atsakovas neginčija.

3. Teismas teisingai tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priteisti po 700,00 Lt periodinių išmokų, po to sumą sumažino iki 500,00 Lt, baigiamosiose kalbose prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už ketverius metus, kas sudaro 11268,00 Lt sumą, todėl pirmosios instancijos teismas patenkino tik nedidelę dalį ieškovės reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Dėl priteisto išlaikymo dydžio.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ieškovė mano, jog iš atsakovo pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista 400,00 Lt per mėnesį suma nepakankama, kad užtikrintų nepilnametės dukters L. G., gim. (duomenys neskelbtini), poreikius. Teigia, kad dukrai per mėnesį išleidžia apie 1000,00 Lt, todėl pusę sumos, t. y. 500,00 Lt per mėnesį dukters išlaikymui privalo teikti ir atsakovas. Nurodo, kad tik iki 2010-12-05 ieškovei buvo mokama 1157,00 Lt išmoka, skirta sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), priežiūrai, į darbą grįžti negalinti, nes įmonė, kurioje dirbo, bankrutavo. Dabar ieškovė yra registruota darbo biržoje, kaip ieškanti darbo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (LR CK 3.192 str. 1, 2 dalys). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-77/2008).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek ieškovė, tiek atsakovas, be dukters L. G., kiekvienas turi dar po vieną nepilnametį vaiką (t. 1, b. l. 6, 158), kuriems reikalingas išlaikymas. Atsakovas gyvena užsienyje Jungtinėje Karalystėje, jo gaunamos pajamos per metus prieš apmokestinimą sudaro 14500,00 svarų sterlingų (t. 3, b. l. 23). Atsakovo sūnaus K. G., gim. (duomenys neskelbtini), mamai A. G., su kuria atsakovas kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, tik iki 2010 m. rugpjūčio 7 d. buvo mokama 123,06 svarų sterlingų per savaitę motinystės pašalpa (t. 1, b. l. 134), ji gauna 20,00 svarų sterlingų per savaitę vaiko pašalpą (t. 1, b. l. 138). I. S. M. iki 2010-12-05 buvo mokama 1156,89 Lt motinystės pašalpa iki sūnui A. M. sueis dveji metai (t. 1, b. l. 6, t. 2, b. l. 137), nuo 2010-12-06 į darbą ji negrįžo, nes (duomenys neskelbtini), kur dirbo ieškovė, Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 22 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. ieškovė yra registruota darbo biržoje, jai mokama 650,00 Lt nedarbo socialinio draudimo išmoka (t. 3, b. l. 4). Ieškovės sutuoktinis A. M. (t. 1, b. l. 4) yra dirbantis, gauna nuolatines pajamas (t. 2, b. l. 134, 135-136, 139, 140-141, 142). Duomenų, jog šalys turėtų savo vardu registruoto turto, byloje nėra.

Pažymėtina, kad, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra jauno amžiaus, darbingi, rimtų nusiskundimų sveikata neturi, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas prie dukters išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi, nes ieškovė negalinti grįžti į darbą dėl tos priežasties, kad įmonei, kurioje ji dirbo, iškelta bankroto byla.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, o ieškovė – Lietuvoje, lyginant vidutinį pragyvenimo lygį abiejose valstybėse, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šalys turi objektyviai vienodas galimybes teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu, kaip orientacinis kriterijus, minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu Lietuvoje yra 800,00 Lt. Nors ieškovė teigia, kad dukters L. G. išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 1000,00 Lt, tačiau tokią sumą teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstai didele ir ją vertiną kaip išlaidavimą. Mergaitei tik ką suėjo šešeri metukai (t. 1, b. l. 5), duomenų, kad jai būtų reikalingos lėšos specialiems poreikiams tenkinti, byloje nėra, 2010-07-16 išrašas iš medicininių dokumentų tik patvirtina faktą, kad 2008 metais mergaitė sirgo veido srities moliusku (t. 1, b. l. 39), duomenų, kad dukra šiuo metu turėtų sveiktos problemų, į bylą nėra pateikta. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės šeima gyvena kaime (t. 1, b. l. 9), kur pragyventi kainuoja mažiau nei mieste, nepilnametė mergaitė lanko (duomenys neskelbtini), mokslas nekainuoja, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad vaikų prabangios gyvensenos įpročių formavimui skiriamos tėvų lėšos negali indikuoti priteistino vaikų išlaikymo dydžio jo didinimo linkme, o pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteista 400,00 Lt per mėnesį išlaikymo nepilnametei dukrai suma yra pakankama, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimu iš atsakovo priteisė išlaikymą po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2009-07-21, iki dukters pilnametystės.

Iš byloje esančių mokėjimo dokumentų matyti, kad nuo 2009-07-21 iki 2010 m. gruodžio 27 d. atsakovas teikė išlaikymą savo nepilnametei dukrai, pervesdamas ieškovei per minėtą laikotarpį 1200 svarų sterlingų, t. y. 4514,16 Lt (t. 1, b. l. 103, t. 2, b. l. 5, 9, 13, 17, 21, 25, 29, 31, 34, 43, 46), todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas, nurodant, kad iš priteisto iš atsakovo jo nepilnametės dukros išlaikymo po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-07-21 iki dukters pilnametystės išskaičiuotina atsakovo sumokėta 4514,16 Lt suma.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys neginčija, kad išlaikymo įsiskolinimo vieno mėnesio suma yra 376,18 Lt arba 100,00 svarų sterlingų. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas per LR CK 3.200 str. nurodytą trejų metų laikotarpį liko skolingas išlaikymo įsiskolinimo už 15 mėnesių, kas pinigine išraiška sudaro 5642,70 Lt. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė patikslino ir nurodė, kad atsakovas skolingas išlaikymo įsiskolinimo už 13 mėnesių, kas sudaro 4890,34 Lt.

Atsakovas nors nurodo, kad išlaikymą nepilnametei dukrai L. G. teikė iki pat ieškinio padavimo teismui dienos ir vėliau, įsiskolinimo neturi, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje neginčija, sutinka su priteista 1880,90 Lt išlaikymo įsiskolinimo suma, teismui konstatavus, kad išlaikymo atsakovas savo nepilnametei dukrai nuo 2006-07-20 iki 2009-07-20 neteikė 5 mėnesius.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tik už 5 mėnesius prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

LR CK 3.200 str. nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškinys teisme gautas 2009-07-21 (t. 1, b. l. 2), todėl išlaikymo įsiskolinimas gali būti pradėtas skaičiuoti nuo 2006-07-21.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nuo 2006-07-21 atsakovas teikė išlaikymą nepilnametei dukrai 2006 metais tik vieną mėnesį (t. 2, b. l. 85), likdamas skolingas išlaikymo įsiskolinimo už 4 mėnesius. 2007 metais atsakovas teikė išlaikymą nepilnametei dukrai du mėnesius (t. 2, b. l. 96, 98), likdamas skolingas išlaikymo įsiskolinimo už 10 mėnesių. 2008 metais atsakovas teikė išlaikymą nepilnametei dukrai vienuolika mėnesių ( t. 1, b. l. 68, t. 2, b. l. 64, 67, 70, 75, 77, 79, 82, 87, 90, 93), likdamas skolingas išlaikymo įsiskolinimo už 1 mėnesį. 2009 metais atsakovas teikė nepilnametei dukrai išlaikymą iki pat ieškinio teismui padavimo dienos (t. 2, b. l. 37, 40, 49, 52, 55, 59), įsiskolinimo neturi. Tokiu būdu iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas skolingas išlaikymo įsiskolinimą už 15 mėnesių.

Atsakovas nurodo, kad dalį išlaikymo mokėjimus patvirtinančių įrodymų jis neišsaugojo, ieškovė nurodo, kad atsakovas skolingas išlaikymo įsiskolinimo už 13 mėnesių.

Remdamasi nustatytomis aplinkybės teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, sprendžiant išlaikymo įsiskolinimo klausimą, galima remtis prielaidomis, kurios nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, o yra lyginamos tik kitų įrodymų kontekste.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.), todėl esant įrodymų, kad atsakovas skolingas išlaikymo įsiskolinimą už 15 mėnesių, o ieškovei prašant iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 13 mėnesių, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 4890,34 Lt (376,18 Lt x 13 mėn.) išlaikymo įsiskolinimas.

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo priteistas 1880,90 Lt išlaikymo įsiskolinimas, todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, padidinant iš atsakovo priteistą išlaikymo įsiskolinimą iki 4890,34 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai nepripažino ieškovės šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas. Teigia, kad, vadovaujantis LR CPK 83 str. 1 d. 2 p., ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl žyminis mokestis ir pašto išlaidos valstybei iš jos priteistos nepagrįstai.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

Pažymėtina, kad ieškovė pareiškė ieškinį vaiko interesais ir vaiko naudai, todėl, nors ir ne pilna apimtimi patenkinus ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimas iš esmės priimtas ieškovės naudai. LR CPK 98 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 800,00 Lt advokato pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 13, t. 2, b. l. 144 a), todėl ieškinį iš esmės patenkinus, ieškovės turėtos advokato pagalbos išlaidos turėjo būti priteistos iš atsakovo pilna apimtimi (LR CPK 93 str. 1 d.), kai tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei iš atsakovo priteista tik pusė, t. y. 400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, padidinant iš atsakovo ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 800,00 Lt.

LR CPK 96 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į priteistą iš atsakovo išlaikymo sumą, ieškinys turėjo būti apmokėtas 144,00 Lt žyminiu mokesčiu (LR CPK 85 str. 1 d. 3 p.), taip pat pirmosios instancijos teismas turėjo 92,20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (t. 1, b. l. 1, t. 2, b. l. 1). Konstatavus, kad sprendimas iš esmės priimtas ieškovės naudai, iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos, o iš atsakovo jos priteistinos visa apimtimi. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, padidinant iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei iki 236,20 Lt, iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų valstybei nepriteisiant.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, konstatuotina, kad patenkinta 50 proc. apeliantės reikalavimų, todėl atitinkamai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Ieškovė turėjo 400,00 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl iš atsakovo priteistina ieškovei 200,00 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.), o apeliacinis skundas dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio atmestas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos (LR CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Ž. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnametės dukros L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-07-21 iki dukters pilnametystės, iš priteistos išlaikymo sumos išskaičiuojant atsakovo sumokėtą 4514,16 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų keturiolikos litų 16 ct) sumą.

Priteisti iš atsakovo Ž. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4890,34 Lt (keturių tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt litų 34 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymui lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Įpareigoti ieškovę S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) kasmet iki sausio mėn. 31 d. savo lėšomis pateikti atsakovui Ž. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) rašytinę ataskaitą apie L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą per praėjusius metus, pradedant 2011 m.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovo priešieškinį palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš atsakovo Ž. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800,00 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Ž. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 236,20 Lt (du šimtus trisdešimt šešis litus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti iš atsakovo Ž. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Lt (du šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Regina Agota GutauskienėEgidijus Mockevičius