Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 2004 m. vasario 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 159 straipsnį - galutine 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) 2004 m. balandžio 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 90 parų arešto bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams. 2004 m. spalio 13 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

3) 2005 m. sausio 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 2009 m. rugpjūčio 19 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams. 2010 m. liepos 14 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

5) 2015 m. kovo 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams. 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

7) 2017 m. sausio 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) 2019 m. gegužės 24 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vykdymą atidedant 1 metams ir įpareigojant visą bausmės atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, turto konfiskavimas;

10) 2019 m. rugpjūčio 2 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, turto konfiskavimą. 2020 m. vasario 3 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi prie Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu E. R. paskirtos bausmės iš dalies pridėta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu jam paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11) 2021 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį (3 veikos), paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taip pat dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams bei turto konfiskavimą;

12) 2021 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 60 parų arešto bausmę, taip pat dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams bei turto konfiskavimą. 2022 m. sausio 25 d. nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos pagal 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir 2021 m. gegužės 26 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, paskiriant laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams;

13) 2024 m. balandžio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (3 veikos), 243 straipsnį, paskiriant galutinę 10 dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taip pat dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams bei turto konfiskavimą (bausmę atlikęs 2025 m. liepos 18 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės G. K. 2025 m. liepos 30 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių patikslinimo matyti, kad dirbant kartu su tyrėju F. L. ir tyrėju R. L., iš anksto numatytu grafiku, patruliuojant Vilniaus mieste, Vakariniame aplinkkelyje, pastebėjo automobilį „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriame pastebėjo, kad sėdintis asmuo priekyje, keleivio vietoje, vartoja alkoholinius gėrimus. Sustabdžius minėtą transporto priemonę, vairuotojas pateikė galimai suklastotą vairuotojo pažymėjimą, kuris išduotas E. R. vardu, pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoju buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas iš burnos, alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0367, patikros Nr. 2359773, pagalba, 00.27 val. asmeniui buvo nustatytas 1,93 promilės neblaivumas, antru pūtimu, 00.48 val., nustatytas 3,42 promilės neblaivumas. Kartu su asmeniu automobilyje važiavo M. K., L. S., G. N. ir N. M., visi asmenys buvo stipriai akivaizdžiai neblaivūs, bendraujant buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas iš burnos. Automobilio salone buvo išmėtytos tuščios alkoholinių gėrimų taros. Automobilyje buvę keleiviai išsikvietė pavėžėjimo paslaugą – taksi, jiems bepildant procesinius dokumentus, visi asmenys iš automobilio šalinosi, tuo pačiu pasišalinti bandė ir automobilio vairuotojas E. R.. Asmuo buvo sulaikytas ir patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Pateikiant E. R. pasirašyti procesinius dokumentus, asmuo atsisakė šiuos pasirašyti bei atsisakė pateikti apie save anketinius duomenis (b. l. 17).

Iš Neblaivumo nustatymo akto, taip pat alkoholio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0367 šaknelių bei alkoholio matuoklio patikros sertifikato Nr. 2359773, matyti, kad pirmuoju tikrinimu 00.27 val. E. R. nustatytas 1,93 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu – 00.48 val. nustatytas 3,42 promilių neblaivumas. Be kita ko, nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas ir nerišli kalba (b. l. 18, 19, 20,-21).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automatiškai išregistruoto keleivinio automobilio „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytoja-savininkė yra R. U. (b. l. 26). 2025 m. spalio 17 d. duomenimis, 2025 m. liepos 7 d. nuosavybės teisę į transporto priemonę įgijo V. P., pateikdamas 2025 m. liepos 7 d. pirkimo pardavimo sutartį ir yra deklaruotas savininkas. V. P. vardu transporto priemonė neįregistruota.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2000 m. gamybos automobilio „Volkswagen Sharan TDI“ vidutinė kaina su PVM 2025 m. liepos mėn. yra 1 100 Eur (b. l. 27).

2025 m. liepos 28 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad V. P. už 400 Eur sumą pardavė automobilį VW Sharan, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) E. R. (b. l. 28).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. rugpjūčio 7 d. specialisto išvadoje (dėl Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad tirti pateikto Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto E. R. vardu, blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras ištisai. Blankas yra atspausdintas spalviniu terminiu spausdinimo įrenginiu. Imituotas skaidrus difrakcinis optinis elementas su kinematiniu efektu averse. Minėtas vairuotojo pažymėjimas atspausdintas ant baltos spalvos plastikinės kortelės – pagrindo. Blanke, pirminio turinio rekvizitų pakeitimo požymių (taisymo, prirašymų, mechaninio šalinimo ir kitų pakeitimo požymių) nėra (b. l. 41-43).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis E. R. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną, būdamas po darbo, vartojo alkoholinius gėrimus užsukęs į svečius, nutaręs važiuoti į namus, pavežė dar kelis asmenis, nurodė, kad išgėrė ne pilnas tris skardines alaus. Nuo alkoholinių gėrimų vartojimo iki vairavimo praėjo geras pusvalandis, gėrė mineralinį, po ko jautėsi geriau (b. l. 81-82; 112-116). Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina policijos pareigūno R. L. nuoseklūs parodymai ir policijos pareigūnės G. K. tarnybinis pranešimas, kurie važiuojant tarnybiniu automobiliu Vakariniu aplinkkeliu Pašilaičių mikrorajono kryptimi, pastebėjo važiuojantį ta pačia kryptimi „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilį, kuriame buvo daug keleivių, o priekyje sėdintis keleivis vartojo alkoholinius gėrimus, kilus įtarimui, kad asmenys gali būti neblaivūs, buvo nuspręsta automobilį sustabdyti. Bendraujant su vairuotoju buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas, todėl buvo patikrintas pastarojo neblaivumas, kurio metu E. R. 00.27 val. buvo nustatytas 1,93 promilės neblaivumas, antru pūtimu – 00.48 val., nustatytas 3,42 promilės neblaivumas (b. l. 17; 35-36). Minėtas kaltinimo aplinkybes taip pat patvirtina neblaivumo akte užfiksuoti duomenys bei kiti rašytiniai teismo ištirti įrodymai.

Kaltinamasis sėdo už transporto priemonės vairo po to, kai vartojo alkoholinius gėrimus, taigi suprato, kad vairuoja transporto priemonę, būdamas neblaivus, ir norėjo taip veikti, ir jo veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia bei atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymius.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamajam pareikštame kaltinime pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, be anksčiau nurodytų aplinkybių, buvo nurodomi abiejų neblaivumo patikrinimų rezultatai, t. y. inkriminuota, jog kaltinamasis vairavo anksčiau nurodytą automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą, t. y. 00.27 val. jo iškvėptame ore nustatė 1,93 promilių etilo alkoholio koncentraciją ir antrą kartą – 00.48 val. nustatė 3,42 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Taisyklių 4 punktu, kaltinime privaloma nurodyti tik kaltinamajam palankesnį (mažesnį) girtumo laipsnį, todėl aplinkybė, jog antrojo patikrinimo metu E. R. nustatytas 3,42 promilių neblaivumas, šalintina iš kaltinimo. Tokia kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamojo padėties bei nepažeidžia jo teisės į gynybą, todėl yra leistina.

Įvertinus pirmiau išdėstytą įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis E. R. 2025 m. liepos 30 d., apie 00.23 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, ties nusukimu į Pilaitės prospektą, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija. Minėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o pastarojo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymo

Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šios veikos objektyvieji sudėties požymiai yra suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 2 dalies dispozicijoje išvardintų pavojingų veikų.

Netikro ir suklastoto asmens dokumento laikymas yra pripažįstami tokie veiksmai, susiję su faktiniu minėto dalyko buvimu kaltininko žinioje. Tai gali būti netikro ar suklastoto asmens dokumento buvimas patalpose, slaptavietėse, kaltininko turėjimas jo su savimi, jei tai nėra susiję su jo gabenimu. Tuo tarpu netikro asmens dokumento panaudojimu yra laikomi tokie veiksmai, kai netikras ar suklastotas dokumentas paleidžiamas į teisinę apyvartą siekiant įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimu laikomas tokio dokumento pateikimas valstybinei institucijai, įmonei, organizacijai, pareigūnui, tarnautojui ar kitiems asmenims.

Šio nusikaltimo dalyku yra netikras ar suklastotas tikras asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-489/2022). Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir toks dokumentas yra surašytas, atspausdintas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173-693/2018).

Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromas tiesiogine tyčia, tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014).

Kaltinamasis E. R. savo kaltę pripažino visiškai, nurodydamas, kad kaltinime nurodytą dieną jis neturėjo teisės vairuoti ir policijos pareigūnams pateikė suklastotą dokumentą (b. l. 81-82; 112-116). Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina policijos pareigūno R. L. nuoseklūs parodymai ir policijos pareigūnės G. K. tarnybinis pranešimas, iš kurių matyti, kad sustabdžius automobilį „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį vairavęs neblaivus vairuotojas E. R. pateikė galimai suklastotą vairuotojo pažymėjimą. Forminant įvykį, buvo pastebėta, kad minėtas dokumentas neturi jam būdingų ženklų ir yra neaiškios kokybės. Pasižiūrėjus atidžiau, buvo nuspręsta patikrinti E. R. turimus dokumentus, po ko nustatyta, kad asmuo iš viso neturi jokio vairuotojo pažymėjimo (b. l. 17; 35-36). Galiausiai faktą, kad kaltinamasis jam inkriminuotu laiku ir vietoje disponavo būtent netikru dokumentu, įrodo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. rugpjūčio 7 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad tirti pateikto Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto E. R. vardu, blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras. Šiame procesiniame dokumente pripažinta, kad netikro vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)blankas yra atspausdintas spalviniu terminiu spausdinimo įrenginiu. Imituotas skaidrus difrakcinis optinis elementas su kinematiniu efektu averse. Minėtas vairuotojo pažymėjimas atspausdintas ant baltos spalvos plastikinės kortelės – pagrindo. Blanke, pirminio turinio rekvizitų pakeitimo požymių (taisymo, prirašymų, mechaninio šalinimo ir kitų pakeitimo požymių) nėra (b. l. 41-43).

Kaltinamasis suvokė, kad disponuoja netikru dokumentu, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Todėl, iš baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo įrodymais pripažintų duomenų, darytina išvada, kad kaltinimas E. R. laikius bei panaudojus žinomai netikrą dokumentą, pasitvirtino.

E. R. buvo kaltinamas ir gabenęs minimą dokumentą. Gabenimas teismų praktikoje aiškinamas kaip buvimo, laikymo vietos pakeitimas. Nagrinėjam atveju, iš nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis netikrą vairuotojo pažymėjimą laikė su savimi ir, kuomet buvo sustabdytas, pateikė policijos pareigūnams. Tačiau aplinkybė, kad kaltinamasis vežėsi kartu su savimi minimą dokumentą, nelaikytinas gabenimu. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis turėjo tikslą keisti dokumento buvimo vietą, jį kažkur pervežti ir pan. Taigi ši aplinkybė yra šalintina iš kaltinimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinime yra nurodoma, jog dokumentas ir suklastotas, ir netikras. Vadovaujantis aukščiau aptartais duomenimis bei pacituota teismų praktika, spręstina, kad šis dokumentus buvo žinomai netikras, todėl kaltinimas atitinkamai patikslintinas. Taip pat, inkriminuojant kaltinimo aplinkybę, susijusią su dokumento laikymu, nėra nurodomas laikas – ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta veikos darymo pradžia, todėl kaltinimas taip pat atitinkamai patikslintinas, kad dokumentas buvo laikomas iki 2025 m. liepos 30 d. 00.23 val., kuomet tikrinančių pareigūnų asmuo buvo sustabdytas.

Taigi, teismas laiko įrodyta, kad E. R. disponavo netikru dokumentu, o būtent: jis iki 2025 m. liepos 30 d., apie 00.23 val., Vilniuje, kuomet Vakariniame aplinkkelyje, ties nusukimu į Pilaitės prospektą (koordinatės 54.700471, 25.208579), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausioji patrulė G. K. sustabdė jo vairuojamą automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė su savimi žinomai netikrą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. R. vardu, kurio blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, ir kurį tikrinimo metu 2025 m. liepos 30 d. apie 00.23 val. neteisėtai panaudojo, minėtą žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikdamas policijos pareigūnams.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

E. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) ir apysunkių (BK 300 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis anksčiau teistas 13 kartų, iš jų 5 kartus už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam (b. l. 55-64), administracine tvarka, per 3 metų laikotarpį baustas, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti transporto priemones, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 50-54), nuo 2024 m. gruodžio 4 d. vykdantis individualią veiklą (b. l. 49). Duomenų, apie registravimąsi psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose, nėra.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinai tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Naujoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

2025 m. liepos 30 d. nusikaltimus E. R. padarė būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (3 veikos). Bausmę atliko 2025 m. liepos 18 d., taigi naujos tyčinės veikos (nesunkus ir apysunkis nusikaltimai) padarytos esant neišnykusiam teistumui. Be to, E. R. ne kartą teistas ir anksčiau už tyčines veikas, taip pat ir transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, jis nėra linkęs keisti savo elgesį. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad E. R. nusikaltimus padarė būdama recidyvistu, ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Parenkant kaltinamajam E. R. bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, įvertintina tai, kad pastarasis padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus. Anksčiau teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, kas rodo, kad jis nelinkęs keisti savo gyvenimo būdo, anksčiau skirtos švelnesnės, o taip pat ir laisvės atėmimo bausmės, esminės įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė. Be to, ne kartą baustas ir administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam bei transporto priemonių vairavimą neturint tokios teisės. Kaip minėta, E. R. anksčiau ne kartą teistas, jam buvo taikomas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau ne kartą panaikintas, nukreipiant atlikti realią bausmę. Nusikalstamas veikas jis padarė vos tik atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias, taip pat veikų padarymo aplinkybes bei pobūdį, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus abiejų straipsnių sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, atitinkamai: už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje, taikant kaltinamajam palankesnį dalinio bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), prie griežtesnės 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį švelnesnės šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės – 6 mėnesius laisvės atėmimo, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pridedamos bausmės dydis nustatytinas įvertinus kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, tai, kad yra ne kartą teistas už tapačių veikų padarymą. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta joje atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, E. R. kaltę dėl abiejų veikų padarymo pripažino, bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmės, atsižvelgiant į paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis E. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. liepos 30 d., 01.00 val. iki 2025 m. liepos 30 d. 16.12 val. (vieną dieną) (b. l. 69-74). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) įskaitytinas į jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72², 72³,72⁴ ir 72⁵ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos, dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (BK 42 straipsnio 6 dalis).

Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju, E. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. 1,93 promilių girtumas, vairavo transporto priemonę. Taigi kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 5 metų terminą (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys). Toks terminas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tai padarė kartotinai, t. y. jau būdamas ne kartas teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, be kita ko, tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas, įvertinus tai, kad asmuo teisės vairuoti neturi, skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. R. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį ,,Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šiuo atveju, minimas automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai taikytinas konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė. VĮ „Regitra“ duomenimis, automatiškai išregistruoto keleivinio automobilio „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytoja-savininkė yra R. U. (b. l. 26). Teisme papildomai gautais duomenimis, 2025 m. liepos 7 d. nuosavybės teisę į minimą transporto priemonę įgijo V. P., pateikdamas tos pačios dienos pirkimo pardavimo sutartį, pastarojo vardu automobilis neįregistruotas. Byloje yra pateikta 2025 m. liepos 28 d. automobilio „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad V. P. pardavė transporto priemonę E. R.. Teisme apklaustas kaltinamasis nurodė, kad pirko jį naudoti darbui, nors ketino registruoti bendradarbio vardu, kadangi pats teisės vairuoti neturi, sutartį pasirašė pats kaltinamasis, gavo iš pardavėjo visus dokumentus. Aptartų duomenų pagrindu spręstina, kad kaltinamasis yra aptariamo transporto priemonės faktinis savininkas.

Minėta transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, nagrinėjamos nusikalstamos veikos priemone pripažintina transporto priemonė – keleivinis automobilis „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas iš kaltinamojo. Šiuo atveju turto konfiskacija laikytina tinkama ir proporcinga priemone, padėsiančia įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaryta stipriai apsvaigus nuo alkoholio, E. R. jau ne kartą teistas už analogiškos veikos padarymą, jam skirtina BK 72⁵ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose, terminą nustatant 1 metus. Teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmė, kartu su šia baudžiamojo poveikio priemone, atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir E. R. pavojingumą, jos kartu būtinos bausmės paskirčiai, resocializacijos poreikiams ir tikslams įgyvendinti.

VI. Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Byloje pateikta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 11, 20 punktais, advokato Mykolo Girdiušo teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 206,25 Eur.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, kad pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Baudžiamoji byla teisme gauta su prokuroro pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, todėl gynėjo dalyvavimas buvo būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą. Įvertinus šias aplinkybes, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

VII. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu E. R. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o specialiosios teisės sustabdymas, paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimo) vykdymo pradžios (b. l. 84-85).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus 2025 m. liepos 31 d. prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. R. automobiliui „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) (b. l. 29-30), paliktinas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalimi, vokas, kuriame yra netikras E. R. išduotas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), po atlikto tyrimo grąžintas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažinti recidyvistu, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, pripažinti recidyvistu ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 bei 4 dalimis, E. R. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės (6 mėnesius) ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. R. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. liepos 30 d., 01.00 val. iki 2025 m. liepos 30 d. 16.12 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. R. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti E. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti E. R. faktiškai priklausančią transporto priemonę - automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, skirti E. R. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą vienerius metus dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš E. R. nepriteisti.

E. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, kardomąją priemonę specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios.

Voką su netikru E. R. vardu išduotu Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.