Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) M. B. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. spalio 4 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-4490-1174/2023 pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei E. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, neturtinės žalos atlyginimo; išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) pateikė išvadą civilinėje byloje Nr. 2-4490-1174/2023 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad nepilnamečiai vaikai išreiškė norą gyventi su mama, taip pat atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją, jog atsakovė su vaikais yra išvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini), čia vaikai jau lanko ugdymo įstaigas, abiejų tėvų namuose yra sudarytos saugios ir geros sąlygos vaikų gyvenimui ir vystymuisi, Skyrius teikia išvadą, jog tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove. Skyrius, įvertinęs atsakovės siūlomą laikinąją bendravimo tvarką, atsižvelgęs į tai, jog kaip nurodė tiek atsakovė, tiek ieškovas jau dabar kyla sunkumų dėl vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų, teikia nuomonę, kad atsakovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka vertintina kaip neapribojanti ar nepažeidžianti nepilnamečių vaikų teisės bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu bei nepažeidžianti ir neapribojanti tėvo teisės bendrauti su nepilnamečiais vaikais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė pateikė medicininį pažymėjimą, nepilnamečių vaikų kambarių nuotraukas, verslo liudijimo nuotraukas, sąskaitų nuotraukas, VšĮ (duomenys neskelbtini) centro patvirtinimą dėl atsakovės E. B..

15. Civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (CPK 314 straipsnis), tačiau teikiami rašytiniai įrodymai yra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygomis, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai išspręsti ginčo klausimą, minėtus naujus įrodymus priima.

Dėl atskirojo skundo argumentų

16. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalis).

18. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir/ar turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

19. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, galėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

20. Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatus tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

21. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatęs, kad atsakovė yra pajėgi užtikrinti nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių patenkinimą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina iki bylos išnagrinėjimo atitinka nepilnamečių vaikų interesus, kad atsakovės siūloma laikina bendravimo tvarka yra suderinta su vaikų dienotvarke ir atitinka vaikų interesus būti auginamiems abiejų tėvų, kad tokia tvarka netrukdo tinkamam pasirengimui ugdymo procesui mokymo įstaigoje.

23. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir prašo nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą kartu su tėvu M. B. bei nustatyti laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią motina (atsakovė) kas antrą savaitgalį gali pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo penktadienio 18:00 val. iki sekmadienio 18:00 val.; apie numatomą atvykimą ir pageidavimą pasiimti vaikus būtina suderinti su tėvu mažiausiai dieną prieš atitinkamą savaitgalį; motina su vaikais gali bendrauti iš anksto su tėvu suderintu būdu ir tvarka, jei tai atitinka vaikų interesus.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nepilnamečių vaikų amžių (mergaitė – penkerių metų amžiaus, berniukas septynerių metų amžiaus), remdamasis tėvų bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant teisiniu reguliavimu, sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės, nėra objektyvaus pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį.

25. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Nagrinėjamu atveju apeliantas tokių aplinkybių nenurodė.

26. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad vaikai yra ne kartą pareiškę, kad nori gyventi su juo (apeliantu). Byloje pateiktoje Skyriaus išvadoje nurodyta, kad apklausiant nepilnamečius vaikus ir aiškinantis jų nuomonę, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, abu vaikai patvirtino, kad norėtų gyventi kartu su mama, o su tėčiu dažniau susitikti.

27. Pažymėtina, kad CK 3.164 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą, ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai turi įgaliojimus ir kompetenciją išklausyti vaiko nuomonę ir paprastai jie užtikrina vaiko teisę būti išklausytam. Todėl nagrinėjamu atveju spręsti, kad vaikų nuomonė buvo išklausyta netinkamai, nėra jokio pagrindo. Būtent vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai pastebėję, jog yra poreikis vaiko nuomonę išklausyti, tai pažymėjo teikiamoje išvadoje. Taigi apelianto deklaratyvūs teiginiai dėl vaikų noro gyventi su tėvu nepagrįsti.

28. Apeliantas nurodo, kad negalėsiąs bendrauti su vaikais pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, nes jo darbo grafikas nuolat keičiasi, t. y. apeliantas ne visada galės bendrauti su vaikais jam nustatytu laiku, todėl neužtikrinamas pakankamas jo ir vaikų bendravimas.

29. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo kontekste adekvatus atsižvelgimas į tėvų darbo grafiko ypatumus gali būti reikšmingas valstybės Konvencijos 8 straipsnio įsipareigojimų laikymosi atžvilgiu. Šiame interesų derinimo procese teismas turi nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą; geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką; jeigu bendravimo teisių įgyvendinimas pasidarytų pernelyg sudėtingas įgyvendinti, svarbu, kad asmuo bet kuriuo momentu galėtų kreiptis dėl jo pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

30. Pažymėtina, kad vaikai yra maži, jiems yra svarbus stabilus gyvenimo ritmas, dėl vykstančio skyrybų proceso tikimybė kilti konfliktams dėl bendravimo su vaikais neišvengiama, todėl nustatyta laikina bendravimo tvarka, nors ir pareikalaus papildomų tėvo pastangų savo darbo grafiką derinti su nustatyta laikina bendravimo tvarka, tačiau šie pasunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais tėvo bendravimo su vaikais galimybes. Papildomai nustatyta, kad apeliantas nepateikė darbo grafiko, iš kurio būtų matyti, kokiomis konkrečiai dienomis apeliantas neturėtų galimybės susitikti su vaikais.

31. Apeliantas atskirojo skundo argumentais neįrodė, kad atsakovė piktnaudžiauja psichotropinėmis medžiagomis, sistemingai vartoja alkoholį bei nuolat rūko vaikų akivaizdoje. Priešingai, atsakovė teismui pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovė nevartoja psichotropinių medžiagų, ir šiuo metu siekia darniai gyventi, o Skyriaus specialistų pastabas dėl netinkamo elgesio rūkant vaikų akivaizdoje pripažino.

32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė grėsmės, jog pritaikius atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, galėtų nukentėti bylos šalių vaikų interesai. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CK 3.3 straipsnis, 3.65 straipsnis, 3.156 straipsnis, 3.161 straipsnis, 3.170 straipsnio 3 dalis, 3.175 straipsnis; CPK 144 – 152 straipsniai, 178 straipsnis, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.