Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-02-03 · Byla Nr. ATP-49-309/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-03
Bylos Nr.
ATP-49-309/2015
Teisminio proceso Nr.
4-23-3-00465-2013-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas
Pažeidėjas
L. V.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-49-309/2015Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00465-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 53; 79.2. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 3 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas,

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. V. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria netenkintas L. V. prašymas sutrumpinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarimu paskirtos nuobaudos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, 123 straipsnio 1, 5 dalis galutine 2300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams, už tai, kad 2013 m. rugsėjo 26 d. 14.00 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,02 promilių), vairavo automobilį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir neapdraustas privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu L. V. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Pasak administracinėn atsakomybėn pratraukto L. V. pagrindinis teismo argumentas atmesti jo prašymą buvo tai, kad jis dėl savo nepatogumų patiriamų dėl teisės vairuoti atėmimo kaltina ne save, o pareigūnus, kurie jį neblaivų „pagavo“ tolimame kaime. Ir iš to teismas padarė išvadą, kad šiuo metu nėra pasiekti nuobaudos paskyrimo tikslai ir nėra pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko.

Pareiškėjo nuomone, teismo priimta nutartis nėra teisėta, teisinga, neatitinka tikrų įvykio ir faktinių aplinkybių, todėl turi būti panaikinta. Mano, jog pirmiausia reikalinga atkreipti dėmesį į tai, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs jo administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutarimą, kuriame nustatė, kad jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, jog jis visiškai pripažino kaltę ir gailisi, pateikė laikiną leidimą vairuoti, nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nutarimo priėmimo metu neturėjo galiojančių nuobaudų.

Skundžiamoje nutartyje teigiama, kad jis posėdžio metu teismui pasakė, jog neblaivus transporto priemonę vairavo todėl, kad pasileido gyvuliai ir jam buvo būtina juos sugaudyti ir uždaryti ganykloje. Todėl jis važiavo prie jų su tam skirtu automobiliu, su kuriuo niekada nevažinėja, nes tuo metu buvo „pabjuręs“ bei gana duobėtas kelias. Sutinka su tuo, jog teismui minėjo, kad stebėjosi policijos pareigūnų budrumu, kurie važinėja net po tokius „šunkelius“, kuriuo važiavo jis. Taigi, jis jokiu būdu nenorėjo kaltinti pareigūnų dėl jo sulaikymo ir save teisinti. Tai būtų tiesiog nelogiška bei absurdiška kalbėti teismui. Mano, kad teismas nesuprato ar tiesiog ne taip įvertino jo pasakytą mintį, todėl ir priėmė neteisingą sprendimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, Kelmės rajono apylinkės teismo paskirta administracinė nuobauda dėl padarytų teisės pažeidimų jam padarė didžiulį auklėjamąjį poveikį, jis padarė rimtas išvadas: stengiasi būti drausmingas ne tik sau, bet ir kitų atžvilgiu. Dirba gana sunkų darbą, t. y. ūkininkauja kartu su žmona. Turi daug galvijų, nemažai žemės plotų. Visa tai reikalinga apžiūrėti, atlikti kiekvienam sezonui atitinkamus darbus. Galvijais privalo rūpinti ištisą parą, kad būtų nauda. Vaikai, nors ir maži, tačiau jiems su žmona padeda negailėdami savo dar visiškai silpnų jėgų. Paskirta nuobauda sukėlė jam ir neigiamas pasekmes, sumokėtus pinigus už paskirtą baudą, galėjo išleisti šeimos reikmėms, patenkinti kitiems būtiniausiems ūkio reikalams. Mano, kad nebaigta vykdyti administracinė nuobauda - specialiosios teisės terminuotas atėmimas - jau pasiekė jai keliamus tikslus, jis suvokė savo neatsakingo elgesio pasekmes, kurios atsirado po jo padarytų teisės pažeidimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ATPK 329 straipsnyje yra nustatytas išsamus sąrašas aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą. Esami apribojimai (esant neaiškumui) negali būti aiškinami, kad dėl tokio aiškinimo asmeniui būtų nustatomi papildomi jo teisių apribojimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-389-05). Manytina, kad konkrečios situacijos aplinkybių atitikimas ATPK 329 straipsnyje nustatytoms aplinkybėms negali būti vien tik formalus. ATPK 329 straipsnyje numatytų pagrindų buvimas turi realiai įrodyti, kad ir trumpesnis specialiosios teisės atėmimas pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus. Specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimas iš esmės reiškia atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies, tuo realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Todėl akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialios teisės atėmimo terminui, pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Be to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrus nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N444-2128/2006 pabrėžė, kad sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti ir šeimyninę kaltininko padėtį ir ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje keliami tikslai.

L. V. garantuoja, jog administracinės nuobaudos tikslai jo ir jo šeimos atžvilgiu yra pasiekti, jis niekada nevairuos transporto priemonės būdamas neblaivus. Stengsis nedaryti ir kitų teisės pažeidimų, bus pavyzdžiu ne tik savo nepilnamečiams vaikams, bet ir kitiems asmenims.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus atstovas atsikirtime į atskirąjį skundą nurodo, kad su L. V. skundu nesutinka ir mano, kad teismas priimdamas nutartį nesutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, atsižvelgė į pažeidimo aplinkybes, pažeidėją charakterizuojančius duomenis, faktines aplinkybes, ir tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą. Iš šios teisės normos analizės matyti, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-91/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėse bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, 2AT-10-2014 ir kt. pažymėjo, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad byloje nėra aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios L. V. atsakomybę, arba, kad jam skirta nuobauda būtų aiškiai neproporcinga ir jos sudarytų pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aplinkybės, kad L. V. po nuobaudos skyrimo nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, nuo nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, kad išklausė privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, yra formaliosios ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios negali būti vertinamos kaip jo atsakomybę švelninančios aplinkybės. Aplinkybė, jog L. V. teisė vairuoti reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti nėra išskirtinė, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (žr., pvz., administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N1–1378/2007, N63?940/2010). Tai, kad L. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,02 promilių), akivaizdžiai suvokdamas, jog yra neblaivus, rodo, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė itin didelį pavojų eismo saugumui, jo ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, ir tai leidžia daryti išvadą, jog pagal savo pobūdį L. V. padarytas pažeidimas yra itin pavojingas. Tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir gailisi yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią buvo atsižvelgta skiriant nuobaudą pagal sankciją už padarytą pažeidimą.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atskirajame skunde nurodoma, kad apylinkės teismo pagrindinis argumentas atmesti jo prašymą buvo tai, kad jis dėl savo nepatogumų patiriamų dėl teisės vairuoti atėmimo kaltina ne save, o pareigūnus, kurie jį neblaivų „pagavo“ tolimame kaime. Aukštesnysis teismas su tokiais argumentais nesutinka, kadangi iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, nesuteikdamas nei vienai iš jų didesnės reikšmės ir priėmė teisiškai motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą sprendimą.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs L. V. asmenybę, jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, bei kitą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad L. V. sutrumpinus teisės atėmimo vairuoti transporto priemones terminą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai, todėl konstatuojama, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta ir jos naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. V. atskirojo skundo netenkinti ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas